Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-12][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1125-821-2023].docx
Bylos nr.: eA-1125-821/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 288692340 atsakovas
Kategorijos:
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo klaidų ištaisymas
Teismo sprendimo išaiškinimas
Asmens duomenų teisinė apsauga
Visuomenės informavimas
Visuomenės informavimas
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eA-1125-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01494-2022-7

                Procesinio sprendimo kategorija 55.1.5

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. vasario 7 d. 

Vilnius

 

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. Š. prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą, pateiktą išnagrinėtoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š., dėl sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos D. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. sausio 23 d. prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje ištaisyti esančias klaidas – ištaisyti šią nutartį taip, kad jos rezoliucinė dalis būtų ne teisėjų nuomonė, o teismo sprendimas būtų paremtas atitinkamų specialistų pateikta išvada / faktu.

Pareiškėja teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S2-2059, ji negali būti laikoma viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, todėl pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015). 

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtintas klaidų taisymo institutas nėra savaime savitikslis, jis skirtas tam, kad būtų taisomos teismo sprendimų neesminės klaidos, kurios gali trukdyti suprasti atskirus teismo sprendimo teiginius, ar ateityje įvykdyti sprendimą.

Be to, ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija ištaisyti aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, t. y., teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytas rašymo apsirikimas (tame tarpe ir gramatinė klaida) yra tokio masto ir pobūdžio, kad būtų būtina taikyti teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutą. Paprastai toks institutas taikomas teismo sprendime netinkamai nurodžius datas, proceso šalių pavardes ar pavadinimus, dokumentų numerius ir panašius duomenis, kurių neištaisius, kiltų abejonės teismo nagrinėtomis ar nustatytomis aplinkybėmis administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas iš esmės susijęs su motyvų taisymu, todėl akivaizdu, jog pareiškėja nesiekia, kad jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas, todėl spręstina, kad pareiškėja iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o papildomų nutarties motyvų pateikimo / pakeitimo.

Pareiškėja taip pat pateikė 2024 m. sausio 31 d. prašymą, kuriuo prašo pateikti nustatytus faktinius duomenis, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje žodis ,,dukters“ buvo vartojamas pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šio prašymo matyti, jog pareiškėja iš esmės vėl ginčija 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties motyvus, todėl šis prašymas atmestinas tais pačiais pagrindais kaip ir pareiškėjos 2024 m. sausio 23 d. prašymas.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos prašymų ištaisyti rašymo apsirikimą ir pateikti faktinius duomenis nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio
2 dalimi, 107–108 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

        

Pareiškėjos D. Š. prašymo ištaisyti rašymo apsirikimą netenkinti. 

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

 

 

                                        Iveta Pelienė

 

                                                                Skirgailė Žalimienė