Civilinė byla Nr. e2-608-330/2023

             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00756-2022-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovėms antstolei Virginijai Meškauskienei ir uždarajai akcinei bendrovei „Augus“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kredito unija Centro taupomoji kasa.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės Virginijos Meškauskienės 2022 m. gegužės 22 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: butą su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini), ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butą su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini), ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilio stovėjimo vietos Nr. 23), esančios (duomenys neskelbtini); 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, (faktiškai vienos automobilio stovėjimo vietos Nr. 24), esančios (duomenys neskelbtini).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo K. R. ieškinį atmetė.

3.       Ieškovas padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo bei pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Prašyme atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, jis neturi santaupų, negauna jokių socialinių išmokų ir tai užkerta kelią ieškovui gauti bet kokio pobūdžio pajamas. Ieškovo turimas turtas taip pat nėra pakankamas sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą apeliacinį skundą, tačiau per ilgesnį laikotarpį ateityje jis galėtų sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatė jam terminą sumokėti 2 837 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, kuriais jis grindė prašymą atidėti mokesčio mokėjimą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. ieškovas išmokų negavo, taip pat išrašą iš AB „Swedbank“, iš kurio matyti, jog ieškovo sąskaitos likutis yra 13,18 Eur), nusprendė, kad jie nėra išsamūs ir pakankami tikrajai ieškovo turtinei padėčiai įvertinti. Teismas nurodė, kad neturi galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantas nepateikė įrodymų ir apie tai, jog jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir bylos pralaimėjimo atveju jis išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovas K. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai ieškovo prašyme nurodytų argumentų ir su prašymu pateiktų įrodymų neįvertino kaip patvirtinančių sudėtingą ieškovo materialinę būklę, neleidžiančią sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

7.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko viešų registrų patikros, kad galėtų įvertinti ieškovo nurodytų argumentų pagrįstumą. Esant abejonių dėl bylos šalių dėstomų teiginių, teismas turi galimybę tuos teiginius patikrinti viešuosiuose registruose, tačiau jokių argumentų, kodėl šie veiksmai nebuvo atlikti sprendžiant ieškovo prašymą, teismas nenurodė.

8.         Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priimti kartu su atsiliepimu teikiamą naują įrodymą. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė pažymi, kad po varžytynių likusią 75 303,88 Eur sumą ji 2022 m. gegužės 20 d. pervedė į ieškovo K. R. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Už pareikštą ieškinį žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent iš tos sąskaitos, todėl laikytina, kad ieškovas turi galimybę sumokėti žyminį mokestį ir už apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimas ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

10.       Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują (papildomą) įrodymą – išrašą iš antstolių informacinės sistemos, kuriuo siekia pagrįsti, kad po įvykusių varžytynių likusią sumą – 75 303,88 Eur antstolė pervedė į ieškovą sąskaitą.

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

12.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

13.       Spręsdamas dėl atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog 75 303,88 Eur sumą ji pervedė į ieškovo sąskaitą (su atsiliepimu į ieškovo ieškinį antstolė pateikė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninę kopiją, kurios trečiame tome yra antstolės 2022 m. gegužės 20 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, patvirtinantis, kad po įvykusių varžytynių į ieškovo sąskaitą buvo grąžinta 75 303,88 Eur suma). Nustačius, kad į bylą jau yra pateikti atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamą įrodymą, kaip perteklinį, atsisakoma priimti.

Dėl ieškovo prašymo (ne)pagrįstumo

14.       Nagrinėjamu atveju dėl už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydžio (2 837 Eur) ginčo nėra. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino jo galimybes sumokėti žyminį mokestį, nesurinko klausimo nagrinėjimui aktualios informacijos iš viešų registrų, todėl neteisingai nusprendė, jog nepateikta įrodymų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškovo prašymą.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

16.       Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, kad tiek atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra išimtys iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

18.       Remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, asmens prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai tas asmuo įrodo teismui, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bet tokią galimybę jis turės ateityje.

19.       Aptarta CPK nuostata, reglamentuojanti žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, be kita ko, nustato, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti.

20.       Šiame kontekste aktualu tai, kad įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą ir prašydamas atidėti už jį mokėtiną žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismui pateikė tik išrašą iš vienos banko sąskaitos bei pažymą iš VSDFV Kauno skyriaus, kurioje nurodyta, kad ieškovas nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. negavo išmokų.

22.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad pateikti duomenys nėra pakankami apelianto finansinei padėčiai įvertinti, prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi apelianto pateikti duomenys neleidžia visapusiškai įvertinti jo prašymo pagrįstumo.

23.       Pirmiausia išskirtina aplinkybė, kad apeliantas, teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog jis neturi lėšų ir pateikė išrašą iš vienos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, ar kitose kredito įstaigose apeliantas turi sąskaitų ir koks yra (jei yra) lėšų jose likutis, nepateikta.

24.       Teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės akcentuotą aplinkybę, kad 2022 m. gegužės mėnesį į ieškovo banko sąskaitą buvo pervesta didelė piniginė suma – 75 303,88 Eur. Duomenų apie šių pinigų panaudojimą nėra, todėl neatmetama galimybė, kad lėšos galėjo būti išgrynintos ar pervestos į kitą ieškovo sąskaitą, duomenys apie kurią (kaip jau nurodyta) teismui nėra pateikti.

25.       Tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą teikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Teismų praktikoje aiškinama, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019 ir joje nurodyta praktika).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik nepateikė išsamių duomenų, kurie įgalintų pagrįstai manyti, kad jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio, bet taip pat nepateikė ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apelianto dabartiniai finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir jis bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminio mokestį tuo atveju, jeigu teismas priims nepalankų jam sprendimą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas įrodymus, kurie, jo manymu, turėtų esminę reikšmę sprendžiant aktualų klausimą, galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tuo labiau įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie duomenys turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą. Kadangi apeliantas šia procesine teise nepasinaudojo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus yra pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties reikalavimams įvykdyti apeliantui nustatytinas naujas dešimties kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dešimties kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą – sumokėti 2 837 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                                                                    Gintaras Pečiulis