Administracinė byla Nr. N575-5778/2010
Procesinio sprendimo kategorija 52.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir
Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties D.
T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Marijampolės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija)
įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. T. už tai, kad jis 2010
m. vasario 7 d., apie 15 val. 30 min., magistralinio kelio
Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 73 kilometre
vairavo N3 kategorijos krovininį automobilį, nesumokėjęs transporto priemonės
savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių
(toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole
kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio
2 dalį.
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 vasario 22 d. nutarimu D. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148
straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 1 200 litų bauda.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. pateikė skundą dėl
minėto nutarimo, kuriame ginčijo savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės
pažeidimo, teigė, kad jo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė,
sunkvežimį iš UAB „Gelvydė“ degalinės, esančios Rūdos kaime, Vilkaviškio
rajone, vairavo iki kitos degalinės apie 25 kilometrus, kurioje norėjo
susimokėti mokestį už važiavimą magistraliniu keliu, nes UAB „Gelvydė“ degalinė
tokios paslaugos neteikia.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m.
gegužės 10 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. vasario 22 d. nutarimą panaikino
ir administracinio teisės pažeidimo bylą
grąžino iš naujo Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas
konstatavo, kad Institucija pažeidė ATPK 260 straipsnio 1 dalies, 286
straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų
konkrečias nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T., t. y. neišdėstyta jam inkriminuoto pažeidimo esmė, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu,
suvaržančiu asmens gynybos teisę. Anot jo, ATPK 148 straipsnio 2 dalis ir Kelių
eismo taisyklių 238 punktas, už kurių pažeidimą D. T. patraukas
administracinėn atsakomybėn, yra blanketinės teisės normos, kurių dispozicijoje
nurodyta, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros
elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei
nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.
Reikalavimas sumokėti mokesčius, jų dydžiai, mokėjimo, administravimo ir
kontrolės tvarka yra reglamentuota kitais teisės aktais, kurie administracinio
teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyti. Taip pat teismas pažymėjo,
kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių transporto priemonės
kategoriją, nes nepridėtas transporto priemonės registracijos liudijimas.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija, kurios įgaliotas
pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 vasario 22 d. nutarimą.
Nurodo, kad nutartyje išdėstyti motyvai nepagrįsti. D. T. buvo
surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis pažeidė Kelių
eismo taisykles, jame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė – D. T. vairavo
automobilį, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčio ir
tuo pažeidė KET 238 punktą. Nurodyti kitą teisės aktą, kurį pažeidė D. T., nėra jokio pagrindo, nes jis kaip transporto priemonės
vairuotojas turi laikytis KET, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu grąžinti
administracinę bylą nagrinėti iš naujo Institucijai, surašiusiai
administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, kad duomenų, patvirtinančių
transporto priemonės kategoriją, byloje nebuvimas taip pat nesudaro pagrindo grąžinti
administracinę bylą nagrinėti iš naujo Institucijai, teismas šią aplinkybę
galėjo išsiaiškinti pats.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities
vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su skundu sutinka, palaiko jame
išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio
teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti
nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį,
administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso
straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą
teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios,
būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad
administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame
formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent
šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos
nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti
suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar
neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m.
sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės
pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja
administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet
ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai
suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens,
kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo
garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo
protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto
pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo
pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu
(2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio
teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės
pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų
galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų
ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras
bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų
ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis
veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai
pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas,
nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
ATPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiavimas aukščiausios
kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2
ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto
priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą
transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno
tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų. Administracinio
teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad padarius minėtame straipsnyje
įtvirtintą pažeidimą buvo pažeisti KET 238 punkto reikalavimai. KET 238 punkte inter alia nurodyta, kad dalyvauti
viešame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama sumokėjus valstybės nustatytą
transporto savininkų ar valdytojų naudotojų mokestį. Teisėjų kolegija sutinka
su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad
tiek ATPK 148 straipsnio 2 dalis, tiek KET 238 punktas savo esme yra
banketinės normos, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo
protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės
aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
Transporto priemonių savininkų ar valdytojų
naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas.
Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio
šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto
priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą
magistraliniais keliais. Mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir
kontrolės tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.
balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio
šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto
priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo,
administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 8 ir 14 punktai numato, kad
transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį
mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais,
mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar
būdais). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 3 d. įsakymu
Nr.3-97 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Vinječių formos, jų
reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad šio
mokesčio sumokėjimą ir teisę važiuoti magistraliniais keliais patvirtinantis
dokumentas yra vinjetė, jame detaliai reglamentuota vinjetės įsigijimo tvarka.
Minėti teisės aktai nei
administracinio teisės pažeidimo protokole, nei panaikintame nutarime nebuvo
nurodyti, todėl laikytina, kad protokole D. T. suformuluotas
kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant
prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248
straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai,
tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto
kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo
principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino esminiu protokolo trūkumu ir bylą
grąžino Institucijai, surašiusiai administracinį teisės pažeidimo protokolą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat
pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių transporto priemonės
kategoriją, nes nepateiktas transporto priemonės registravimo liudijimas.
Kadangi transporto priemonės kategorija pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį yra
kvalifikuojantis požymis, minėtas trūkumas, grąžinus bylą Institucijai tirti iš
naujo, privalo būti ištaisytas.
Atsižvelgusi į išdėstytas
aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą,
jog pirmosios instancijos teismo nutarties,
kuri yra teisėta ir pagrįsta, naikinti pagrindo nėra, o apeliacinis skundas
atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 144 straipsnio 3
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos
komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
Ričardas Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus Valančius
|