Civilinė byla Nr. e2-120-999/2020

  Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00640-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.5.; 3.4.1.7. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei G. M.,

atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,

atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos atstovui l. e. direktoriaus pareigas S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms Šilalės rajono savivaldybės tarybai, Šilalės r. L. N. V. gimnazijai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, gražinimo į darbą, darbo užmokesčio ir kitų galimų susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

            Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir grąžinti ieškovę į darbą arba teismui sprendžiant, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, vis tiek panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos šešių ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos ieškovės naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

             Ieškovė R. K. ir jos atstovė teismo posėdžio palaikė ieškinio reikalavimus patikslintame ieškinyje išdėstytas motyvais (el. b. t. 1, b. l. 171-183) ir prašė pilnai juos tenkinti. Išskyrė dvi esmines aplinkybes, dėl kurių ieškinys turėtų būti patenkintas. Visų pirma, kad buvo pažeistos DK 58 straipsnyje ir Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau - Tvarkos aprašas) nustatytų procedūrų esminis pažeidimas ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvimas. Nurodė, jog ieškovė pagal 2014 m. lapkričio 26 d. darbo sutartį Nr. DS1-78 nuo 2014 m. lapkričio 28 d. ėjo Šilalės r. L. N. V. gimnazijos (toliau – Gimnazija) direktorės pareigas. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 su Ieškove sudaryta darbo sutartis nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį, tai yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. Ieškovė nurodo, jog atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba visiškai nesilaikė bei itin šiurkščiai pažeidė teisės aktais nustatytą specialią ir privalomą procedūrą, reglamentuojančią švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo bei atleidimo iš pareigų tvarką, ko pasėkoje, ženkliai yra praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo ir/ar darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį terminai. Nuobauda turėjo būti paskirta per vieną mėnesį nuo jo paaiškėjimo dienos, kadangi skundas dėl ieškovės buvo gautas 2019 m. birželio 19 d., o sprendimas dėl ieškovės atleidimo priimtas 2019 m. spalio 14 d. praėjus net 118 dienų. Be to, Šilalės rajono savivaldybės taryba pažeidė ir Tvarkos apraše reglamentuojamą švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką. Minėtame Tvarkos apraše nurodyta, jog ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją. Taigi, šiuo atveju būtent Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 19 d. prašymas laikytinas tarnybinio patikrinimo pagrindu - tai yra informacija apie galimai ieškovės neva padarytą darbo pareigų pažeidimą. Tačiau tarnybinio patikrinimo komisija buvo sudaryta tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu, tai yra praėjus net 65 dienoms nuo skundo gavimo. Šilalės rajono savivaldybės taryba vietoj to, kad pradėti tarnybinį patikrinimą pagal gautą skundą, 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 sudarė darbo grupę, kuri turėjo tirti minėtame 2019 m. birželio 19 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Darbo grupė tik 2019 m. liepos 31 d. pateikė tyrimo išvadą, o vėliau dar ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. išvados patikslinimą. Mano, kad atsakovė nepagrįstai vilkino teisės aktais nustatytas procedūras, delsė tinkamai ir operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą bei DK 58 straipsnyje nurodytą procedūrą, dėl ko buvo pažeistos ieškovės kaip darbuotojos teisės ir interesai, o atsakovės atlikti veiksmai laikytini neteisėtais.

           Darbo sutartis su ieškove Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnį, tai yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. Sprendime nurodomi trys tariami atleidimo pagrindai, kuriais remdamasi atsakovė nusprendė pripažinti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: 1) nekontroliavo, kaip jai pavaldūs darbuotojai vykdo jiems pavestas funkcijas, bet ir pati nevykdė Administracijos direktoriaus įsakymų, kaip yra naudojamasi dokumentų valdymo sistema „Kontora“, galimai buvo klastojami dokumentai; 2) nekontroliavo kaip darbuotojai vykdo viešuosius pirkimus ir kaip naudojamos įstaigos biudžeto lėšos, ar juos organizuodami vadovaujasi teisės aktais reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą; 3) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kad atsakovė visiškai neanalizavo tariamo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nurodo, kad dėl Sprendime nurodytų atvejų nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Atsakovė nevertino, kad ieškovės veikla už 2018 metus buvo įvertinta „gerai“ ir iki tol nebuvo jokių nusiskundimų dėl ieškovės atliekamų darbo pareigų. Dėl pirmo ieškovei kvalifikuoto pažeidimo, kad nekontroliavo ir pati nevykdė naudojimosi dokumentų valdymo sistema „Kontora“, ieškovė teigia, kad nebuvo jokio atsakovės priimto individualaus teisės akto, kuriuo ieškovei konkrečiai būtų pavesta įstaigoje naudotis DVS „Kontora“ ir/ar kontroliuoti kaip įstaigos darbuotojai ja naudojasi. Taipogi, teigia, kad kylant neaiškumams kaip dirbti su DVS „Kontora“, atsakovė turėjo konsultuoti, kaip dirbti su minėta sistema, o ne iš karto dėl tariamų pažeidimų bausti įstaigos vadovą. Be to, ne pati ieškovė, būdama įstaigos vadove, atlieka dokumentų registravimo ir kitus su dokumentų tvarkymu susijusius darbus, o šių darbų atlikimas yra paskirtas konkrečiai pareigybei Gimnazijoje. Dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, ieškovė nustačiusi pažeidimą ėmėsi priemonių ir įspėjo darbuotoją, atsakingą už viešuosius pirkimus. Taigi, mano, kad šiuo atveju nėra ieškovės, kaip gimnazijos direktorės, pareigų pažeidimo. Dėl to, kad ieškovė nesilaikė buhalterinės apskaitos reikalavimų, ieškovė teigia, kad šiuo atveju nėra ieškovės kaltės, nes ieškovė savo paaiškinimuose detaliai nurodė, kiek ir iš ko buvo surinkta pajamų rengiant Gimnazijos šventę ir kur jie buvo panaudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad atsakovė neįrodė, jog minėti pažeidimai yra šiurkštūs ir tai buvo pagrindas atleisti ieškovę iš darbo. Taigi, ieškovė šiuo ieškiniu prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2019 m. spalio 14 d. neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Teismui konstatavus, kad ieškovė negali būti grąžinta į darbą, ieškovė tokiu atveju, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2019 m. spalio 14 d. neteisėtu, priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti šešių (6) vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją už visą darbo santykių laiką Gimnazijoje. Ieškovė Gimnazijoje išdirbo daugiau nei 23 metus, skaičiuojant nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., nes ieškovė su atsakove Šilalės r. L. N. V. gimnazija visą laiką turėjo tęstinius darbo santykius ir keičiantis pareigoms Šilalės r. L. N. V. gimnazija ieškovei niekada nebuvo išmokėjusi jokių kompensacijų ar išeitinių išmokų, o pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas, priteisiamos kompensacijos dydis yra po vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, vertinant ieškovės ir atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos darbo santykių trukmę, priteistina didžiausia leistina kompensacijos suma, t. y., 6 (šešių) Ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

              Ieškovė taip pat prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog tyrimas vyko ilgą laiką, beveik keturis mėnesius, buvo žeminamas ieškovės profesinis vardas bei reputacija kolegų akyse. Buvo sutrikdyti ieškovės asmeninis gyvenimas dėl kasmetinių atostogų. Buvo spausdinami straipsniai laikraštyje „Šilalės artojas“ ir elektroninėje erdvėje, teikiami interviu žurnalistams ir taip buvo žeminama ieškovės reputacija. Apie jos tinkamumą eiti direktorės pareigas buvo užsiminta laikraštyje anksčiau negu ji gavo tyrimo išvadas. Dėl visų šių įvykių ieškovė yra emociškai sukrėsta, tai atsiliepė ir jos sveikatai, buvo priversta gydytis.

    Ieškovė R. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog 2014 m. lapkričio 28 d. pradėjo dirbti Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorės pareigose. Mokykla buvo apleista, netvarka buvo su darbo grafikais, darbuotojai į darbą ateidavo ir išeidavo kada norėdavo, todėl vienu metu reikėjo daryti labai daug darbų. Pradėjo iš žmonių reikalauti, kad jie dirbtų taip, kaip reikalauja jų pareigybės ir funkcijos, todėl susilaukė priešpriešos, nepritarimo ir pykčio, tačiau buvo nuveikta daug per nepilnai penkerius jos vadovavimo metus. Apie gautą skundą ir pradėtą jo tyrimą sužinojo atsitiktinai, kai prašė ją išleisti atostogų 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje. Jai pranešė telefonu, kad atostogų neišleis, nes yra gautas skundas, yra sudaryta darbo grupė tyrimui atlikti. Dokumentų apskaitos sistema “Kontora” gimnazijoje buvo pradėta diegti 2017 metais. Mokymuose dalyvavo raštinės vedėja ir sekretorės, kurios keitėsi. Atsakinga už sistemos naudojimą įsakymu buvo paskirta raštinės vedėja. Tuo pačiu neatsisakė ir popierinių dokumentų. Buvo davusi nurodymą, kad kilus neaiškumams ar nepavykus išsiaiškinti pačioms darbuotojoms, skambinti atsakingiems savivaldybės specialistams. Žino, kad tokių skambučių buvo ne vienas. Stebėdavo, ar raštai yra išsiunčiami laiku, ar pateikiama laiku reikalingiems asmenims. Ar laiku susipažįstama su dokumentais stebėdavo savivaldybės darbuotojas. Jeigu kuri įstaiga vėluodavo, tai gaudavo elektroniniu paštu žinutę, kad pasižiūrėkite, o jeigu būdavo svarbus dokumentas, tai telefonu pranešdavo, kad įkėlė dokumentą ir liepdavo pasižiūrėti. Daugiau pastabų nebuvo. Beveik kiekvienais metais buvo tikrinama raštvedyba, buvo pastabų ir sekretorė reaguodavo. Kai peržvelgė dokumentus, pastebėjo, kad yra praleistos dvi pareigybės, kurios neįtrauktos. Norėdamos tą klaidą ištaisyti, kadangi buvo praleista, tiesiog buvo pataisytas šitas dokumentas, tačiau palikta ta pati sena data. Nebuvo tyčios ar siekio klastoti dokumentus, o norėjo pasitaisyti dokumentus, kad visos pareigybės būtų. Ji tai žinojo. Vaikai važiavo į ekskursiją, o pasikeitė lydintys vaikus mokytojai per porą valandų, nes viena mokytoja negalėjo važiuoti. Jai atnešė dokumentą pasirašyti, tačiau nepagalvojo, kad tas dokumentas jau buvo įkeltas į sistemą “Kontora” ir jis traktuojamas kaip keitimas, o tiesiog buvo pakeistas. Paskui pergalvojo, kad buvo galima padaryti kitaip, kad pirminį dokumentą buvo galima pakeisti jį papildant, tiesiog naujai perrašyti. Kiek įmanoma žiūrėjo, kontroliavo dokumentus, tačiau susikaupdavo dokumentų, ne visada spėdavo įkelti į sistemą dokumentus arba prasileisdavo įkeliant. Iš savivaldybės dėl to nesulaukė jokios reakcijos, kad kažkas negerai, ar kitaip reikėtų daryti dėl dokumentų įkėlimo į “Kontorą”. Gal pilnai ir nekontroliavo dokumentų įkėlimą, nes taip nebūtų atsitikę. Pagal tą pažeidimą, kad vadovėliai pirkti pažeidžiant Viešųjų pirkimų taisykles, tai 2018 m. pradžioje bibliotekininkė išėjo į motinystės, vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, todėl buvo paskirtas naujas žmogus, kuris anksčiau dirbo knygyne. Naujas darbuotojas, kad vaikai laiku gautų vadovėlius, ir žinodama, kad ieškovei ligoninėje bus atliekama operacija, ėmėsi iniciatyvos ir vadovaudamasi ankstesnio darbo praktika, užsakė vadovėlius. Apie pažeidimą ją informavo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Kada darbuotoja grįžo iš nedarbingumo, buvo paprašyta pasiaiškinimo ir jai paskirtas įspėjimas. Šitas pažeidimas mokyklai nepakenkė, nes užsakytus vadovėlius leidžia vienintelė leidykla. Pagal Viešųjų pirkimų taisykles būtų buvęs tas pats pirkėjas. Kasmet tvirtina pirkimo planą ir jeigu reikia jį dar papildo, peržiūri. Yra paskirti atsakingi žmonės, kurie tai vykdo, jie yra siunčiami į mokymus. 2017 m. jai buvo skirtas įspėjimas, kad pažeistos Viešųjų pirkimų nuostatos. Yra netiesa, kad nieko nepadaryta dėl archyvo. Kai pradėjo dirbti direktore, archyvas buvo blogas, pati archyvo patalpa buvo bloga, nes lubos buvo įgriuvusios. Netiesa, kad archyvas netvarkytas nuo 1998 metų. Archyve tinkamos sąlygos atsirado 2017 metais, kad ten būtų galima dirbti, pastatyti kompiuterį, kadangi ten reikėjo pradžioje pačią patalpą sutvarkyti, padaryti lentynas, dokumentus išimti iš dėžių, juos sudėti pagal metus. 2017 metais darbai archyve pajudėjo. Archyvo tvarkymas įėjo į sekretorės pareigas. Pamatė, kad darbai nevyko kaip turėtų, tada pareigybes atskyrė ir sekretorei paliko pusę etato sekretorės pareigybės ir pusę etato archyvo tvarkytojos, kad darbuotoja dirbtų po 4 valandas sekretorės ir archyvo tvarkytojos darbą. Vėliau buvo sumažinta iki 0,25 etato archyvo tvarkytojos, nes taupė lėšas. Nurašymo aktai yra visi ir trūksta bylų apyrašų nuo 2016 metų. Archyvas buvo netvarkytas apie 20 metų, kai ji pradėjo dirbti direktore. Yra daug padaryta dabar archyve, tačiau dar yra ką tvarkyti. Dėl šventei surinktų pinigų nesako, kad nesutinka, tačiau reikėjo surinktus pinigus įnešti į kasą. Rinko pinigus pirmą kartą ir tyčios ar sąmoningo norėjimo pakenkti mokyklai neturėjo, buvo siekis surinkti pinigus didelei šventei, nes mokyklai buvo 100 metų. Visi kas aukojo pinigus, buvo įrašomi į sąrašą ir aukotojai pasirašydavo. Nepagalvojo surinktus pinigus įnešti į kasą. Galėjo ir buhalterė patarti. Tyčia to nesiekė padaryti, mokyklai žalos nepadarė. Pripažįsta, kad pinigų neįnešė į kasą. 2019 m. kovo mėnesį buvo įspėta dėl Viešųjų ir privačių interesų, nes gimnazijoje dirba jos sesuo ir jos vyro broils, kurie jau dirbo iki jos paskyrimo direktore. Buvo atliktas tyrimas ir jokių pažeidimų nerasta. Šiems žmonėms jokių nuolaidų, išimčių nebuvo daroma. Įspėjimo neapskundė. Pažymi, kad konfliktų ar nesusitarimų su rajono valdžia nebuvo. 2019 m. balandžio mėnesį keitėsi naujas meras ir nauja taryba. Merui pateikta apie ją daug negatyvios informacijos. Prieš skundą su meru kalbėjo ir jokių problemų nebuvo. Veiklos ataskaitas pateikdavo kiekvienais metais. Reaguodavo į pateiktas pastabas. Neturinę žalą įvertino 2000 eurų, nes tyrimas tęsiasi gana ilgai, jautė nuolatinę ir didžiulę įtampą, formavo kaip nusikaltėlės vaidmenį mokykloje. Dėl to jai yra nesmagu. Apie jos tinkamumą eiti direktorės pareigas buvo užsiminta laikraštyje anksčiau negu ji gavo tyrimo išvadas. Buvo straipsnis rajono laikraštyje apie ją, savivaldybės tinklalapyje, todėl jautė įtampą dėl neigiamos asmenybės piešimo. Dėl įtampos sušlubavo jos sveikata, reikėjo gydytis. Iki to laiko nelabai skundėsi sveikata, o po to, dėl įtampos labai sukilo spaudimas, ko anksčiau nebūdavo. Tikrai nepripažįsta, kad padarė šiurkštų pažeidimą, neturėjo piktavališkų kėslų tą daryti. Jeigu rasti pažeidimai dėl dokumentų tvarkymo, tai reikia juos pripažinti. Supranta, kad nebuvo galima taip daryti ir kad reikėjo kitaip padaryti. Turėjo būti didesnė jos kontrolė šitoje srityje, turėjo skirti didesnį dėmesį. Nepripažįsta, kad visiškai kontrolės nebuvo, iš dalies reikėjo didesnės kontrolės, tą pripažįsta. Dėl viešųjų pirkimų nelabai sutinka, kad vadovas kaltas, nes viešuosius pirkimus vykdo visai kiti asmenys, ji buvo informuota apie tą pažeidimą. Kontroliuoti turėjo. Pripažįsta, kad klaida padaryta. Kai kurias pozicijas pergalvojo ir mato, kad kai kur galėjo padaryti kitaip. Paaiškinimus reikėjo pateikti greitai, o darbų gausa didelė, gal parašė kur neapgalvotai, nes trūko laiko. Dabar pergalvojo tuos punktus. Tokio įsakymo, kad atsakinga už dokumentų valdymo sistemą “Kontora” nėra. Nerado aprašo kaip naudotis “Kontora”, gimnazija jo negavo, todėl neturėjo. Buvo įdiegta sistema “Kontora”, todėl privalėjo ja naudotis. Sutinka, kad buvo redaguojami dokumentai, tačiau buvo pateiktas galutinis dokumentas. Teisingai konstatuota išvadose, nes taip negalima daryti. Iš esmės sutinka su Sprendime nurodytais pažeidimais, sutinka, kad turėjo būti didesnė kontrolė iš jos pusės, tačiau tyčios tiems veiksmams atlikti ji neturėjo.

            Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu su ieškiniu (el. b. t. 2., b. l. 24-36) nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais neva atsakovė pažeidė teisės aktais nustatytą specialią ir privalomą procedūrą, reglamentuojančią švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo bei atleidimo iš pareigų tvarką, be kita ko, neva ženkliai yra praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo ir/ar darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio terminai. Nurodė, jog Savivaldybės taryba negali pati atlikti tarnybinio patikrinimo, priima sprendimus tik in corpore ir tik posėdžių metu. Taigi, aplinkybės dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, sprendimą priimančiam asmeniui tapo galutinai aiškios tik po Komisijos išvados pateikimo 2019 m. rugpjūčio 28 d., ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šiuo atveju Sprendimas dėl ieškovės atleidimo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. nepraleidus minėto termino. Ieškovė atleista 2019 m. spalio 14 d. tik dėl jos laikinojo nedarbingumo laikotarpio, kuris tęsėsi būtent iki minėtos dienos. Be to, atsakovė mano, kad ieškovės pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, kadangi ieškovė neneigė, kad dauguma jos pažeidimų buvo tęstiniai ir savo 2019 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime nurodė, kad vis dar galėtų imtis priemonių pažeidimams pašalinti; viešųjų pirkimų pažeidimai buvo padaryti 2018 m., o Gimnazijos jubiliejaus organizavimas, kai ieškovė neįnešė į kasą surinktų paramos pinigų taip pat vyko 2018 m. Pažeidimai išaiškėjo tik tarnybinio patikrinimo metu, todėl jiems taikomas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas dviejų metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos. Taigi pažeidimai padaryti ne anksčiau nei prieš dvejus metus, jie paaiškėjo tarnybinio patikrinimo metu, o ieškovė atleista 2019 m. spalio 14 d., t. y. dar gerokai iki DK 58 straipsnio 6 dalyje numatyto dviejų metų termino nuo pažeidimo padarymo dienos. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 59 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka reglamentuojama Tvarkos aprašė, kurio 2 punkte yra nurodyta, kas yra tarnybinio patikrinimo pagrindas. Mano, kad tarnybinio patikrinimo pagrindu laikyti B. S. prašymą, gautą 2019 m. birželio 19 d., būtų nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais. Tarnybinio patikrinimo pagrindu reikia laikyti Šilalės rajono savivaldybės mero (toliau – Meras) sudarytos darbo grupės ir jos pateiktos tyrimo išvados data – 2019 m. liepos 31 d., kurioje buvo konstatuota, jog švietimo įstaigos vadovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškina, kad savivaldybėje yra gaunama daug visokių prašymų, skundų, todėl tyrimo grupė buvo sudaryta tam, kad išsiaiškinti, ar prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos teisinga informacija. Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas negalėjo būti pradėtas iš karto gavus minėtą 2019 m. liepos 31 d. išvadą, nes ieškovė atostogavo, o jai grįžus iš atostogų, praėjus 3 d. d., Mero 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu buvo sudaryta Komisija dėl ieškovės tarnybinės veiklos patikrinimo. Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė išvadą, kad konstatuotas ieškovės padarytas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktas ir tuo remiantis buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo.

           Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. Tl-208 sprendime „Dėl pripažinimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo iš darbo” nurodytų konstatuotų trijų pažeidimų, kurių teismas nekartoja, nes jie nurodyti sprendime, paaiškino. Visų pirma mano, kad ieškovės pažeidimų padarymo faktą įrodo ne tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos išvada, bet ir 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog ieškovės veiksmuose formaliai yra nusikalstamų veikų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), tačiau tie veiksmai nepadarė žalos, nesukėlė neigiamų, sunkių pasekmių visuomenei. Todėl mano, kad ieškovės veiksmai nesukėlė baudžiamosios atsakomybės, tačiau yra darbo drausmės pažeidimai dėl kurių Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. Tl-208 atleido R. K. iš Gimnazijos direktoriaus pareigų. Ieškovės paaiškinimai, kad dėl pirmo pažeidimo (DVS „Kontora“) - ji nežinojo jai keliamų reikalavimų ar dėl antro pažeidimo (viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimo) - nėra atsakinga už jai pavaldžių darbuotojų veiksmus, iš esmės reiškia atsakomybės nepripažinimą dėl Gimnazijos darbo organizavimo ir kontrolės. Ieškovė savo paaiškinimuose taip pat pripažino, kad trečio pažeidimo atveju pinigai į kasą nebuvo įnešti jos sprendimu. Taigi mano, kad ieškovės kaltė šiuo atveju yra akivaizdi. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad biudžetinės įstaigos, viešojo juridinio asmens vadovas yra specialų teisinį statusą turintis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Kiekvienas iš Sprendime paminėtų trijų darbo pareigų pažeidimų savaime laikytinas šiurkščiu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus, tuo tarpu jų visuma sudaro neabejotiną pagrindą Ieškovės veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį turi būti skiriama griežčiausia atsakomybė - darbo sutarties nutraukimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį. Skiriant griežčiausią priemonę - atleidimą iš darbo, įvertinta ir tai, kad per paskutinius 12 mėnesių ieškovė jau buvo padariusi darbo pareigų pažeidimą ir Mero 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. T16-110 (2.19E) buvo dėl to įspėta (pripažinta, kad ieškovė netinkamai vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje). Taip pat buvo įvertintas ieškovės požiūris į padarytą pažeidimą, t. y. kaltės nepripažinimas, nekritiškas savo elgesio vertinimas, klaidinančių ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymas paaiškinimuose. Atsakovė mano, kad ateityje ji kaip darbdavė negali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba daro išvadą, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigą pažeidimą, darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra adekvati ir proporcinga priemonė.

             Atsakovė Š. r. N. V. gimnazija su pareikštu ieškiniu nesutiko (el. b., t. 2., b. l. 18-20) ir prašė jį atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog remiantis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo. Šiuo atveju Šilalės rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktore paskyrė ieškovę R. K.. Būtent Šilalės rajono savivaldybės taryba turėjo teisę spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo iš pareigų. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. T3-52 pagrindu sudaryta komisija atliko Šilalės r. L. N. V. gimnazijos veiklos patikrinimą. Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė išvadą Nr. TND-9(6.36) ir rekomendavo Šilalės rajono savivaldybės tarybai atleisti ieškovę už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šilalės r. L. N. V. gimnazija nekvescionuoja Komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. išvados Nr. TND-9(6.36) ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. T3-52 teisėtumo ir pagrįstumo, nes šie dokumentai yra galiojantys ir priimti nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Mano, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija nepažeidė jokių teisės normų, nutraukdama darbo sutartį su ieškove ir atleisdama iš Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorės pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu laikytini visi pažeidimai, nurodyti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje Nr. TND-9(6.36). Ieškinyje prašoma priteisti ieškovės naudai šešių ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, tačiau nenurodyta, iš kurios atsakovės šią sumą yra prašoma priteisti, todėl dėl šio klausimo pasisakyti negali. Galimai, ieškovė tai prašo priteisti iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos, o ne iš Šilalės r. L. N. V. gimnazijos. Jeigu ieškovė prašo šią sumą priteisti iš gimnazijos, tai su reikalavimu nesutinka, nes mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, kad ieškovė iš darbo atleista teismo sprendimu. Visiškai nesutinka su reikalavimu iš gimnazijos priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirma, Šilalės r. L. N. V. gimnazija nepriėmė teisinių aktų ieškovės atleidimo iš darbo klausimais ir neatsako už šių aktų teisėtumą. Antra, Šilalės r. L. N. V. gimnazijos lėšos yra ribotos ir naudojamos išimtinai pagal paskirtį, jokių papildomų lėšų gimnazija neturi. Ieškinyje ieškovė taip pat prašo priteisti iš gimnazijos 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka. Šilalės r. L. N. V. gimnazija ieškovės atžvilgiu nepriėmė jokių teisinių aktų jos atleidimo iš pareigų klausimais ir savo veiksmais nesukėlė ieškovei jokių nepatogumų. Siekiant priteisti neturtinę remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. pagrindu, būtina nustatyti deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Šilalės r. L. N. V. gimnazija ieškovės atžvilgiu neatliko absoliučiai jokių neteisėtų veiksmų, jos veiksmuose nėra jokios kaltės, kuri būti sąlyga atsirasti civilinei atsakomybei, Ieškovei nepadarė jokios žalos ir nėra priežastinio ryšio tarp gimnazijos veikimo (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Taigi, nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. ir 6.249 str. neturtinei žalai priteisti iš gimnazijos biudžeto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

     Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pagal 2014 m. lapkričio 26 darbo sutartį Nr. DS1-78 ieškovė R. K. nuo 2014 m. lapkričio 28 d. ėjo Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorės pareigas (el. b., t. 1, b. l. 18-22). Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208  su ieškove sudaryta darbo sutartis nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo) (el. b., t. 1, b. l. 23-24). Į bylą pateikta darbo sutartis, kad ieškovė gimnazijoje dirbo nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. matematikos ir informatikos mokytojos pareigose, o nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. ieškovė ėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas (el. b., t. 1, b. l. 58-59). Pateikti Šilalės r. savivaldybės tarybos sprendimai – 2015 m. kovo 27 d. Nr. T1-52, 2016 m. kovo 31 d. Nr. Tl-78, 2017 m. kovo 30 d. Nr. T1-66, 2018 m. kovo 29 d. Nr. Tl-48, iš kurių matyti, jog Šilalės r. savivaldybės taryba pritardavo visų ieškovės veiklos metų ataskaitoms, o ieškovės veikla už 2018 metus įvertinta „gerai“ ir tuo pagrindu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ieškovei nustatytas 10 proc. pareiginės algos kintamoji dalis (el. b., t. 1., b. l. 60, 61, 63,65-66). Pateiktas 2019 m. birželio 19 d. Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas ištirti, ar ieškovė tinkamai organizuoja vadovo darbą (el. b. l., t. 1, b. l. 68-69). Tuo pagrindu meras 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“, sudarė darbo grupę (el. b., t. 1, b. l. 70). Pateiktas 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. T16-212(2.20) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodyta ieškovei apie gautą prašymą ir paprašyta iki 2019 m. birželio 28 d. darbo pabaigos pateikti paaiškinimus bei dokumentus (el. b., t. 1., b. l. 71). Ieškovė 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-142-(l.11) atsakė, pateikė paaiškinimus bei dokumentus (el. b., t. 1., b. l. 72-73). 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. T16-302(2.10) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ ieškovė vėl buvo informuota apie 2019 m. birželio 19 d. gautą B. S. prašymą ir paprašyta iki 2019 m. liepos 18 d. darbo pabaigos pateikti atsakymus į rašte pateiktus klausimus (el. b., t. 1, b. l. 74). Ieškovė 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-159-(l.11) pateikė atsakymus į Mero papildomus klausimus (el. b., t. 1., b. l. 75-77). Darbo grupė 2019 m. liepos 31 d. Merui pateikia tyrimo išvadą, o 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinimą (el. b., t. 1., b. l. 78-89, 90-91). Meras 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52 „Dėl R. K. tarnybinio patikrinimo“ sudaro R. K., Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorės, tarnybinio patikrinimo atlikimo komisiją“ (el. b., t. 1, b. l. 92). Ši komisija 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. TND-7(6.63) „Apie tarnybinį patikrinimą“ informuoja ieškovę, kad yra sudaryta komisija, kuriai prašo iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padarytų pažeidimų, nurodomų 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvadoje ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinime (el. b., t. 1, b. l. 94). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-178(1.11) paprašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuris buvo tenkintas iš dalies, terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 12.00 val. (el. b., t. 1., b. l. 94, 95, 96). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. S-207-(l .11) pateikė pakartotinius paaiškinimus į komisijos keliamus klausimus (el. b., t. 1., b. l. 97-99). 2019 m. rugpjūčio 28 d. komisija Merui pateikia išvadą Nr. TND-9(6.36) „Apie R. K. tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (el. b., t. 1., b. l. 100-108). Pateiktas Mero 2017 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 16-684(2.19), kuriame ieškovė buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir kt. teisės aktų nesilaikymo ir įspėta, kad už antrą pažeidimą gali būti atleista pagal DK 58 straipsnio 4 dalį. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. gavo Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą baudą už darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimą Gimnazijoje. Mero 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. T16-110 (2.19E) pripažinta, kad ieškovė netinkamai vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą ir įspėta, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi. Pateikti duomenys apie ieškovės atostogų laikotarpius: atostogavo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (2019-07-13 ir 14 dienos buvo savaitgalis), nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (2019-08-17 ir 18 dienos buvo savaitgalis). Pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl direktorės R. K. veiksmų.

Dėl DK 58 straipsnyje įtvirtintų terminų drausminei nuobaudai skirti taikymo ir  teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo taikymo

              DK 58 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

              Šioje byloje ieškovė R. K. ėjo Šilalės r. N. V. gimnazijos direktorės pareigas, todėl teisės normos, reglamentuojančios mokyklos vadovo atleidimą iš darbo, yra reglamentuotos specialiuose įstatymuose, tai yra Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (toliau – Švietimo įstatymas) ir šio įstatymo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose aktuose.

              Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 59 straipsnio 16 dalies norma nustato, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Taigi, Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies norma nustato privaloma tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymą ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka, tačiau tarnybinio patikrinimo komisijos išvados reikšmė ir teisinė galia yra įtvirtinama kitoje to pat įstatymo normoje. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalies normoje vienareikšmiškai nustatoma, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas DK, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Šis teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimo priėmimo pagrindą - tarnybinio patikrinimo išvados (konstatuojančios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvimą, arba priešingai, pripažįstančios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvimą) parengimą ir pateikimą švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai.

            Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka nustatyta Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinta, kad „Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras (toliau - savininkas), gavusi (-ęs) informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją“. Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kas yra laikoma tarnybinio patikrinimo pagrindu, tai yra, gauta informacija (fizinio ar juridinio asmens pranešimas (skundas), visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, teisėsaugos, kitų institucijų pateikta informacija) apie tai, kad vadovas galimai padarė darbo pareigų pažeidimą, galimai yra praradęs nepriekaištingą reputaciją (pagal Švietimo įstatymo) 51 straipsnį) ar galimai yra padaręs nusikalstamą veiką.

            Šilalės rajono savivaldybė 2019 m. birželio 19 d. gavo Šilalės r. N. V. gimnazijos bibliotekininkės 2019 m. birželio 18 d. B. S. prašymą ištirti, ar ieškovė tinkamai atlieka savo kaip vadovės pareigas ir nurodė, jos manymu, daromus pažeidimus. Gavęs minėtą prašymą, Šilalės rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio (mero, mero pavaduotojo įgaliojimai) 4 ir 5 punktais, 2019 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo sudarė darbo grupę ištirti B. S. prašyme išdėstytas aplinkybes. Kaip paaiškino atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovas, jog tyrimo grupė buvo sudaryta, o ne iš karto pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, jog daug prašymų, skundų yra rašoma, todėl visų pirma buvo norima ištirti, ar prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtins, ar ne ir tik po to spręsti dėl tarnybinio patikrinimo reikalingumo.

           Tyrimo grupės išvada buvo pateikta 2019 m. liepos 31 d. ir tuomet Meras 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52 sudarė tarnybinio patikrinimo komisiją, kuri atlikusi tarnybinį patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė išvadą apie R. K. tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tuo pagrindu Šilalės rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 su ieškove sudarytą darbo sutartį nuo 2019 m. spalio 14 d. nutraukė pagal DK 58 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), atleidimo dieną laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo).

            Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kas yra laikoma tarnybinio patikrinimo pagrindu, tai yra, gauta informacija (fizinio ar juridinio asmens pranešimas (skundas), visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, teisėsaugos, kitų institucijų pateikta informacija) apie tai, kad vadovas galimai padarė darbo pareigų pažeidimą, galimai yra praradęs nepriekaištingą reputaciją ar galimai yra padaręs nusikalstamą veiką.

            Taigi, teismas laiko, kad šiuo atveju, būtent, Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas laikytinas tarnybinio patikrinimo pagrindu - tai yra informacija apie galimai ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą.

            Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalies normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras (toliau - savininkas), gavusi (-ęs) informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją“.

             Tokiu būdu, atsakovė 2019 m. birželio 19 d. gavusi Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymą, vėliausiai iki 2019 m. birželio 25 d. (per 3 darbo dienas) turėjo priimti sprendimą sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją. Atsakovė tokią komisiją sudarė tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52. Nors atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovas paaiškino, jog tyrimo grupė buvo sudaryta tam, kad visų pirma buvo norima ištirti, ar prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtins, ar ne ir tik po to spręsti dėl tarnybinio patikrinimo reikalingumo, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju B. S. prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimui sudaryti du dariniai, tai yra Darbo grupė ir Komisija, kurie faktiškai atliko vieną ir tą patį darbą, tai yra, atitinkamai įvertino susijusias aplinkybes ir pateikė išvadas dėl ieškovės R. K. galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo, neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo, o Darbo grupės sudarymas yra perteklinis.

           Taigi, tarnybinio patikrinimo komisija buvo sudaryta tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52, tai yra, nuo Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymo iki komisijos sudarymo sudarymo praėjus beveik dviem mėnesiams. Akivaizdu, kad atsakovė praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, atsakovė priėmė sprendimą ieškovę iš darbo atleisti nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus beveik trims mėnesiams nuo informacijos (asmens skundo, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos.

            Teismas atmeta atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos argumentą, kad nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas, kadangi pažeidimas yra tęstinis. DK 58 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėiimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Šiuo atveju, teismas daro išvadą, kad ieškovės konstatuoti darbo pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio, kadangi šiuo atveju nebuvo atliktas Gimnazijoje auditas, inventorizacija, o tyrimo sudarymas nėra susijęs su veiklos patikrinimu.

            Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, akivaizdu, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba grubiai pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos procedūras bei darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

             Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

            DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukiama darbo sutartis. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad viena iš priežasčių tai darbo sutarties nutraukimas, jeigu padaromas šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, o 7 punkte nurodyti kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir pažeidimas, kuris, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Šiuo atveju būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, bei kitas svarbias aplinkybes.

            Darbdavė ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus kvalifikavo kaip šiurkščius ir tuo pagrindu nutraukė darbo sutartį. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (LAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011).

            Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (LAT 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).

            Darbo pareigų pažeidimas, net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesiu būtų padarytas pakartotinai, savaime nereiškia, kad vien dėl to darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (LAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

            Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. Tl-208 „Dėl pripažinimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo iš darbo“ nurodyti trys pažeidimai, kurie sudaro ieškovės R. K. darbo pareigų pažeidimo pagrindą:

         1) nekontroliavo, kaip jai pavaldūs darbuotojai vykdo jiems pavestas funkcijas, bet ir pati nevykdė Administracijos direktoriaus įsakymų, kadangi paaiškinime teigė, kad nėra teisės aktų, kuriais būtų pavesta Gimnazijai ar kuriai kitai biudžetinei įstaigai naudotis dokumentų valdymo sistema „Kontora”. Gimnazijoje galimai buvo klastojami dokumentai (dokumentų registrų įrašų keitimas) ir sunaikinimas nepasibaigus dokumento saugojimo terminui, o tai jau galimai turi nusikalstamos veikos požymių. Tuo pažeidė Gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės mero 2017 m. liepos 3 d. potvarkiu Nr. T3- 62(2.1) „Dėl Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo”, 5, 6.1, 6.12, 7.1, 7.2 ir 7.11 papunkčius;

         2) nekontroliavo kaip darbuotojai vadovaujasi Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Gimnazijos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Gimnazijos direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Į-82, 6 punktu, kaip darbuotojai vykdo viešuosius pirkimus ir kaip naudojamos įstaigos biudžeto lėšos, ar juos organizuodami vadovaujasi teisės aktai reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą. Tuo pažeidė Gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės mero 2017 m. liepos 3 d. potvarkiu Nr. T3-62(2.1) „Dėl Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo”, 5, 6.1, 6.9, 6.12, 6.13, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatas;

          3) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo”, kuriame numatyta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Kadangi nei rėmėjų sąrašas, nei pinigai nebuvo perduoti buhalterijai, gauta parama grynaisiais pinigais Gimnazijos kasoje nebuvo apskaityta. Gimnazijos direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14.2 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-170 16.1 papunkčiu, nes subjekto vadovas, kiek tai susiję su apskaitos organizavimu, atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas teikimą laiku tvarkytojui. Aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas, neapskaitant įstaigoje gautų piniginių lėšų, neturint jų gavimo ir panaudojimo dokumentų, turi galimų nusikalstamos veikos požymių. Tuo pažeidė Gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės mero 2017 m. liepos 3 d. potvarkiu Nr. T3-62(2.1) „Dėl Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo”, 6.1, 6.13, 7.2, 7.3, 7.11 papunkčių nuostatas.

    Ieškovė R. K. teismo posėdžio metu iš dalies kaip ir sutiko su aukščiau nurodytais pažeidimais. Teigė, kad turėjo būti didesnė jos kontrolė. Dėl 1 punkte nurodyto pažeidimo paaiškino, kad už DVS „Kontora“ atsakinga buvo raštinės vedėja. Ieškovė taip pat stebėdavo, ar raštai yra išsiunčiami laiku, ar pateikiama laiku reikalingiems asmenims, ar laiku susipažįstama su dokumentais. Nebuvo tyčios ar siekio klastoti dokumentus, o norėjo pasitaisyti kai kuriuos “Kontora” įkeltus dokumentus. Šiuo metu suprato, kad buvo galima padaryti kitaip, kad pirminį dokumentą buvo galima pakeisti jį papildant, tiesiog naujai perrašyti. Dėl 2 punkte nurodyto pažeidimo ieškovė paaiškino, jog vadovėliai pirkti pažeidžiant Viešųjų pirkimų taisykles, kadangi Gimnazijoje pradėjęs dirbti naujas darbuotojas, kad vaikai laiku gautų vadovėlius ir žinodama, kad ieškovei ligoninėje bus atliekama operacija, ėmėsi iniciatyvos ir vadovaudamasi ankstesnio darbo praktika, užsakė vadovėlius. Apie pažeidimą ją informavo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Kada darbuotoja grįžo iš nedarbingumo, buvo paprašyta pasiaiškinimo ir jai paskirtas įspėjimas. Kasmet tvirtina pirkimo planą ir jeigu reikia jį dar papildo, peržiūri. Yra paskirti atsakingi žmonės, kurie tai vykdo, jie yra siunčiami į mokymus. Dėl 3 punkte nurodyto pažeidimo, kad neįtraukė į buhalterinius dokumentus pinigus, gautus iš asmenų Gimnazijos jubiliejui, paaiškino, jog visi asmenys, kas aukojo pinigus, buvo įrašomi į sąrašą ir aukotojai pasirašydavo, sąrašas pateiktas. Visi pinigai buvo išleisti mokyklos naudai. Nepagalvojo surinktus pinigus įnešti į kasą, tačiau tyčia to nesiekė padaryti, mokyklai žalos nepadarė. Sutinka, kad teisingai konstatuota Komisijos išvadose, nes taip negalima daryti. Iš esmės sutinka su Sprendime nurodytais pažeidimais, sutinka, kad turėjo būti didesnė kontrolė iš jos pusės, tačiau tyčios tiems veiksmams atlikti ji neturėjo.

             Šiuo atveju, teismas analizuodamas byloje esančių įrodymų visumą, šalių ir liudytojos paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovė R. K. padarė darbo teisės pažeidimus. Tačiau analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimų požymius, nustatyta, kad jos padarytus pažeidimus negalima būtų priskirti prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tyrimo ir patikrinimo metu savo kaltę padarytuose pažeidimuose ne visiškai pripažino, nevisapusiškai bendradarbiavo su tyrimo ir patikrinimo komisijos nariais, tačiau teismo posėdžio metu teigia supratusi, kad padarė pažeidimus, sutiko tiek su tyrimo išvadoje, tiek su patikrinimo išvadoje konstatuotais pažeidimais. Ieškovė teigia pažeidimus dariusi neturėdama tyčios pakenkti gimnazijai. Teismas mano, kad ieškovė, būdama įstaigos direktore, turėjo ir privalėjo daugiau kontroliuoti, kaip gimnazijoje laikomasi teisės aktų, pati domėtis, kaip vadovautis vienais ar kitais teisės aktais, padėti gimnazijos darbuotojams juos pritaikyti praktikoje, o ne aiškinti savo pažeidimus padariusi dėl to, jog nesulaukė pagalbos ir patarimo. Tačiau šiuo atveju teismas mano, kad ieškovės visi pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo.

            Tačiau pažymėtina, jog pagrindinis momentas, analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškovės R. K. padarytų pažeidimų, požymius yra tai, kad nei vienu iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos Sprendime nurodytų atvejų nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Netinkamas DVS „Kontora“ naudojimas, tai yra, dokumentų keitimas, taisymas, pildymas, nesukėlė jokių padarinių, kadangi minėti pažeidimai buvo nustatyti. Be to, net ir 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog formaliai ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau tie veiksmai nepadarė žalos, nesukėlė neigiamų, sunkių pasekmių visuomenei. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas nuperkant vadovėlius gimnazijai taip pat teisinių pasekmių nesukėlė, vadovėliai buvo nupirkti, o dėl to kalti asmenys, nors ir pavėluotai, tačiau buvo ieškovės įspėti dėl įstatymo pažeidimo. Gimnazijos jubiliejaus šventei surinkti pinigai buvo neįnešti į kasą, tačiau sąrašas asmenų, paaukojusių šventei pinigų su nurodytomis sumomis buvo pateikti, tai yra užfiksuota koordinaciniame mokytojų pasitarime ir prie jo pateiktame sąraše asmenų, kurie parėmė gimnaziją šventės metu (el. b., t. 1., b. l. 115-116). Nors buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašyti, tačiau darytina išvada, kad minėti pinigai buvo išleisti Gimnazijos šventei, todėl teismas mano, kad šis pažeidimas taip pat jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

             Taipogi, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė R. K. Šilalės r. N. V. gimnazijoje direktore dirbo nuo 2014 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės taryba, būdama ieškovės darbdave, ne kartą vertino ir tvirtino ieškovės, kaip įstaigos vadovės, veiklos ataskaitas. Paskutinį kartą 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-42 ieškovės veikla už 2018 metus įvertinta „gerai“ ir patvirtinta 10 proc. atlyginimo kintamoji dalis. Tai rodo, kad ieškovė R. K. tinkamai atliko savo pareigas.

             Iš visų aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog atsakovės atleidimas iš darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkis Nr. T1-208 naikintinas ir atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

             Ieškovė ieškinyje reikalavo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir grąžinti ieškovę į darbą arba teismui sprendžiant, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, vis tiek panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos <...>.

             Teismas spręsdamas klausimą, ar yra galimybė ieškovę grąžinti į darbą, atsižvelgia į tai, jog ieškovė yra praradusi darbdavės – Šilalės rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą ir bendradarbiavimas su ieškove būtų sudėtingas, be to ieškovės grąžinimas į darbą apsunkintų gimnazijos darbą. Kaip teismo posėdyje paminėjo ir Šilalės r. L. N. V. gimnazijos l. e. direktoriaus pareigas S. B., kolektyve atmosfera blogėtų, jeigu ieškovė grįžtų į darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkis Nr. T1-208 naikintinas ir laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

DK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovę iš darbo darbdavys pažeidė DK įtvirtintas imperatyvias normas, teismas taiko DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (skaičiuojant nuo kitos atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos). Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Pagal į bylą teismui atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos pateiktą pažymą apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, ieškovės R. K. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 106,16 Eur. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienos), sudaro 2218,74 Eur.

Taigi, ieškovei R. K. iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikštos laiką yra 8812,28 Eur (83 d.d. x 106,16 Eur ) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteistina po 106,16 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.

Kompensacija, kurios dydis – vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, ieškovės atveju, jai pas atsakovą dirbus nuo 2014 m. lapkričio 28 d., vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sudaro 4437,48 Eur (2218,74 x 2 mėn.).

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo

             Ieškovė ieškiniu prašo jos naudai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, jog tyrimas vyko ilgą laiką, beveik keturis mėnesius, buvo žeminamas ieškovės profesinis vardas bei reputacija kolegų akyse. Buvo sutrikdyti ieškovės asmeninis gyvenimas dėl kasmetinių atostogų. Buvo spausdinami straipsniai laikraštyje „Šilalės artojas“, elektroninėje erdvėje Šilalės rajono savivaldybės naujienų puslapyje buvo straipsnis „A. M. siūlo atleisti Laukuvos gimnazijos direktorę“ pateikia ištraukų kopijas iš minėto laikraščio ir elektroninės erdvės. Mano, kad taip buvo žeminama ieškovės reputacija. Dėl visų šių įvykių ieškovė yra emociškai sukrėsta, tai atsiliepė ir jos sveikatai, buvo priversta gydytis, pateikia receptų išrašus (el. b., t. 1, b. l. 118-124, 125-129).

             Reikalavimą priteisti neturtinę žalą ieškovė iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, spaudoje buvusiais straipsniais bei vaistų receptais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad šios nurodytos aplinkybės negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu ieškovei kilusios neturtinės žalos faktą.

             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, sprendžiant neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, būtina apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti ieškovei turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netgi atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (LAT 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 311/2010). 

            Pareiga įrodyti atsakomybės sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo (LAT 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2006). Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Siekiant įrodyti, kad neturtinė žala patirta ieškovė į bylą turėjo pateikti konkrečius tą patvirtinančius įrodymus. Byloje nepateikta nė vieno įrodymo, kad būtent atliekamas tyrimas ir tarnybinis patikrinimas ieškovei būtų turėjęs neigiamos emocinės ar fizinės įtakos. Ieškovė viso tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai informuota, turėjo galimybę teikti paaiškinimus, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir dalykiškai. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovė kaip Gimnazijos direktorė Šilalės rajone buvo pakankamai žinomas asmuo, apie kurią vietos spauda rašė ne kartą, taigi šiame kontekste ieškovė laikytina viešu asmeniu, paskelbta informacija, susijusi su jos profesine veikla, o ne privačiu gyvenimu. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 punktu - Viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Ieškovės atleidimo iš pareigų faktas yra viešas, nes informacija apie Gimnaziją atstovaujantį asmenį - direktorių yra vieša. Informacijos apie jos atleidimą iš Gimnazijos vadovo pareigų paskelbimas savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Teismas sutinka, kad ieškovė patyrė įtampą ir nepatogumus dėl neteisėto atleidimo. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų turinį, nenustatyta ieškovės reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo, ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad paties darbuotojo veiksmai nebuvo nepriekaištingi, t. y. nustatyta, jog ji padarė darbo drausmės pažeidimų (LAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-59/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovės teisių pažeidimo pripažinimas bei kompensacijos priteisimas laikytinas pakankamu ieškovės pažeistų teisių gynimo būdu, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu).

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. .

            Ieškovės R. K. interesus šioje byloje atstovavo advokatų kontoros AVERUS teisininkai. Už civilinėje byloje teiktas teisines paslaugas ieškovei R. K. išrašytos sąskaitos – faktūros: 2019-10-31 sąskaita – faktūra Serija IK Nr. 2019/030 (142,50 EUR), 2019-11-30 sąskaita – faktūra Serija IK Nr. 2019/032 (1162,50 EUR), 2020-01-23 sąskaita- faktūra Serija GM Nr. 2020/001 (748,33 EUR). Ieškovė pagal išrašytas sąskaitas yra pilnai atsiskaičiusi, ką patvirtina byloje pateikti mokėjimų pavedimai. Iš viso už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 2053,33 Eur (el. b., t. 2, b. l. 41-42).

             Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės tarybos interesus šioje byloje atstovavo advokatų profesinė bendrija “iLAW”. Į bylą pateiktos išrašytos sąskaitos faktūros SF Nr. APB – 387,20 Eur ir sąskaita faktūra SF Nr. APB – 1936,00 Eur, viso sumoje 2323,20 Eur. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba yra pilnai atsiskaičiusi pagal išrašytas sąskaitas, ką patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai (el. b. t. 2., b. l. 50).

             Atsakovė Šilalės r. L. N. V. gimnazija byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 18-20).

             Teismas laiko, jog ieškovė ieškinyje kėlė keturis reikalavimus (dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo dėl priverstinės pravaikštos, dėl kompensacijos bei dėl neturtinės žalos priteisimo). Teismas vertina, jog procentinė vieno reikalavimo išraiška – 25 proc. Ieškinį patenkinus apytiksliai 58 proc. apimtyje, iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos ieškovės naudai priteistina 1190,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (2053,33 Eur x 58 proc.). Atsakovei Š. rajono savivaldybės tarybai iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos advokato pagalbos išlaidos – 975,74 Eur (2323,20 Eur x 42 proc.).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, išskaičiuojant iš ieškovės atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 215,19 Eur (1190,93 Eur – 975,74 Eur).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės R. K. atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai priteistina 126 Eur suma jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

              Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos išieškotina valstybės naudai 172,90 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo ieškovės patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo jis, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (8812,28 Eur + 4437,48 Eur) x 3 proc. x 75 proc. x 58 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vivilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas,  

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. T1-208 “Dėl pripažinimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo iš darbo” ir pripažinti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo neteisėtu.

              Negrąžinti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į ankstesnį jos darbą.

Laikyti, kad ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarp šalių 2014 m. lapkričio 26 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DSĮ-78, nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

 Priteisti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8812,28 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų 28 centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), neatskaičius mokesčių, ir po 106,16 Eur (vieną šimtą šešis eurus 16 centų) neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos, juridinio asmens kodas 290329780, 4437,48 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 48 centų) neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.

Likusioje dalyje ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos, juridinio asmens kodas 188773720, 215,19 Eur (du šimtus penkiolika eurų 19 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei  Šilalės r. L. N. V. gimnazijai, juridinio asmens kodas 290329780, naudai, 126,00 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

   Priteisti valstybei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos, juridinio asmens kodas 188773720, 172,90 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 90 centų) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė