Civilinė byla Nr. e2-1398-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00339-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.;

3.1.18.1.2.; 3.1.18.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Danės slėnis“ ir J. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“, L. G., uždarajai akcinei bendrovei „Danės slėnis“ ir J. G..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė AB Šiaulių bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti:
1. 2014 m. liepos 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1ES-6781 UAB „Pajūrio mėsinė“ perleistą ir šiuo metu L. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypus, identifikuotus tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini);
2. 2014 m. liepos 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1ES-6785, pagrindu UAB „Pajūrio mėsinė“ perleistą ir šiuo metu UAB „Danės slėnis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypus, identifikuotinus tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini);
3. 2014 m. liepos 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1ES-6785 pagrindu UAB „Pajūrio mėsinė“ perleistą bendrovei UAB „Danės slėnis“, o po to bendrovės UAB „Danės slėnis“ 2015 m. gruodžio 23 d. Mainų sutarties Nr. K1ES- 11209 pagrindu J. G. perleistą ir šiuo metu J. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypus, identifikuojamus tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad ieškovė yra UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorė, jos finansinio reikalavimo dydis sudaro 1 074 150,68 Eur. UAB „Pajūrio mėsinė“ įkeisto turto rinkos vertė – 188 483 Eur. UAB „Pajūrio mėsinė“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2014-2015 m. m. UAB „Pajūrio mėsinė“ perleido nekilnojamąjį turtą su bendrove susijusiems asmenims UAB „Danės slėnis, L. G. ir J. G. už kainą, kuri ieškovei šiuo metu nėra žinoma, ir pagal atsiskaitymo tvarką, kuri taip pat ieškovei nežinoma. Tikslius duomenis apie ginčijamų sandorių sąlygas ieškovė galės sužinoti tik išsireikalavusi ginčijamus sandorius. Ginčijami sandoriai sudaryti prieš tai, kai UAB „Pajūrio mėsinė“ atstovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Pajūrio mėsinė“ netinkamai vykdo kredito sutartimi numatytus įsipareigojimus ieškovei. Ieškovė rengia procesinius dokumentus ir ginčys sandorius, kuriais buvo perleistas UAB „Pajūrio mėsinė“ turtas: 2014 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ perleido turtą L. G., ir 2014 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ perleido turtą UAB „Danės slėnis“ – kaip tiesiogiai kreditoriaus (ieškovės) interesus pažeidžiančius sandorius, ir teiks reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Mainų sutartį, kuria UAB „Danės slėnis“ perleido turtą J. G.. Ieškovė prašys taikyti restituciją, siekdama, kad iš UAB „Pajūrio mėsinė“ perimti žemės sklypai vėl taptų UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybė, tokiu būdu atkuriant bendrovės turtinę padėtį ir apsaugant ieškovės kaip kreditorės interesus. Ieškovės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre:

• dėl atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypų, identifikuotų tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini);
• dėl atsakovei  UAB „Danės slėnis“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypų, identifikuotų tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini);
• dėl atsakovei J. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypų, identifikuotų tokiais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini), draudžiantį perleisti šio turto nuosavybės teises.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas tikėtinai pagrįstas rašytiniais įrodymais, be to, ginčytinų sandorių suma pakankamai didelė. Tiek iš ieškovės pateiktų įrodymų, tiek iš LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinė būklė prastėja. Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. birželio 7 d. buvo iškelta UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byla, tačiau 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi ji nutraukta, nes teismui nebuvo pateiktas tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planas. Duomenų apie pagerėjusią UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinę būklę negauta. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė J. G. regione, kuriame yra ginčijamų sandorių objektas – žemės sklypai, veikia kaip nekilnojamojo turto vystytoja. Klaipėdos rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių Kretingalės miestelyje, formavimo ir pertvarkymo projekto perdalinimo planas, šiame procese J. G. yra viena iš planavimo organizatorių ir iniciatorių. Šią aplinkybę patvirtina ir J. G. šiuo metu priklausančių žemės sklypų charakteristikos – iš esmės visi sklypai yra skirti mažaaukščių namų statybai arba tam tikrai gyvenamąsias teritorijas aptarnaujančiai infrastruktūrai. Todėl žemės sklypai, kurie mainų sutartimi perleisti J. G., taip pat yra susiję su nekilnojamojo turto projekto vystymu, kas reiškia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarytų prielaidos, jog ant žemės sklypų bus sukurta infrastruktūra, žemės sklypai perleisti naujiems savininkams arba ant žemės sklypų būtų pastatyti statiniai, dėl to pasunkėtų restitucijos taikymas ir žemės sklypų grąžinimas UAB „Pajūrio mėsinė“. Atsakovė UAB „Danės slėnis“ taip pat viešai įvardijama kaip su nekilnojamuoju turtu dirbanti įmonė, todėl nepritaikius bendrovei priklausančiam turtui laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat atsirastų prielaidos, kad turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims arba gali būti kitokiu būdu apsunkintas sklypų grąžinimas pradiniam savininkui, į sklypus investuojant lėšas.
6. Atsižvelgiant į tai, kad dvi atsakovės yra fiziniai asmenys, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas įvertino ir didelę ieškinio sumą. L. G. perleista UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto 345 600 Eur sumai; J. G. – 457 358 Eur sumai. Jei ginčo turtui nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir jei atsakovės šį turtą perleistų, ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė transformuotųsi į pinigines lėšas, kurių judėjimą kontroliuoti ir kurias realiai atgauti iš fizinių asmenų būtų itin sudėtinga. Tokiu atveju ieškovės siekiamas tikslas – atkurti UAB „Pajūrio mėsinė“ turtinę padėtį, nebūtų pasiektas. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, teismo vertinimu, nebūtina areštuoti ginčo turto, pakanka padaryti įrašą viešame registre dėl jo nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).
7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi patikslino 2017 m. gegužės 19 d. nutarties rezoliucinę dalį: vietoj unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) išbraukė iš objektų, kuriems Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešas įrašas valstybės įmonėje Registrų centre, draudžiantis perleisti nurodyto turto nuosavybės teises, sąrašo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

8. Atsakovės UAB „Danės slėnis“ ir J. G. (toliau ir – apeliantės) atskiruosiuose skunduose prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirieji skundai grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Ieškovė nepagrindė būsimo ieškinio prima facie pagrįstumo. Su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami ne tik grėsmei pagrįsti, bet ir ieškovės teisėto intereso egzistavimui įvertinti.
2. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apeliančių nesąžiningumą ar siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie galimą vengimą ateityje vykdyti sprendimą yra tik jos subjektyvi nuomonė. Nėra duomenų, kad apeliantės tyčia mažina savo turto apimtį, jį slepia ar kitais aktyviais veiksmais ar neveikimu siekia išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
3. UAB „Danės slėnis“ yra sąžiningai ūkinę veiklą vykdanti bendrovė, gaunanti pajamas iš savo veiklos, todėl yra pajėgi vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, iki ieškovės pretenzijų nėra turėjusi teisminių ginčų Turto areštas mažina UAB „Danės slėnis“ galimybes sėkmingai plėtoti veiklą ir siekti pelno. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti žalą tiek bendrovei, tiek su ja susijusiems asmenims. Dėl taikyto turto arešto bendrovė negalės numatytais terminais įvykdyti savo prievolių, kas gali nulemti baudų ar netesybų sumokėjimo, todėl UAB „Danės slėnis“ kyla reali nuostolių atsiradimo rizika. Bendrovė neturi įsiskolinimų nei valstybės, nei Sodros biudžetams.
4. J. G. yra dirbanti, ūkininkė, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo bei finansinio turto, kurio vertės užtektų būsimo teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliančių finansinė būklė yra tokia, kad negalėtų ateityje jos įvykdyti sprendimo.
5. Ieškovės turtiniai interesai yra užtikrinti, nes jos reikalavimai iš kreditavimo sutarčių yra užtikrinti pagrindinės skolininkės RUAB „Pajūrio mėsinė“ turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantijomis. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes visi ginčo žemės sklypai yra areštuoti pagal ieškovės pareikštus ieškinius kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-896-613/2017 ir Nr. e2-895-796/2017). Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.
6. Ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Ieškovė turėjo visas galimybes teikti ieškinį bendra tvarka, neprašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nes visi ginčo žemės sklypai yra ieškovės prašymu areštuoti kitose civilinėse bylose. Todėl ieškovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas bei siekis atsakovei daryti spaudimą.
7. Ieškovė teikia neteisingus duomenis apie įkeisto turto vertę. Ieškovė nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centras skelbiamomis vidutinėmis turto rinkos vertėmis, nes bendrai ieškovei yra įkeista RUAB „Pajūrio mėsinė“ turto už 1 029 248,7 Eur, o ieškovės kreditorinis reikalavimas sudaro 1 074 150,68 Eur. Ieškovė nutylėjo informaciją, kad UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ yra jai išdavęs garantiją, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ neįvykdžius kredito sutarties, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ padengs 70 proc. negrąžintos paskolos.
8. Ieškovė neturi teisės ginčyti ginčijamų perleidimo sandorių. Ieškovė reikalavimas turi būti tenkinamas pirmiausiai iš UAB „Pajūrio mėsinė“ įkeisto turto, ir tik tuo atveju, jei būtų nepadengtas visas įsiskolinimas įkeisto turto verte ir garanto UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ lėšomis, ieškovė įgytų teisę į savo reikalavimo patenkinimą bendra tvarka, t. y. galėtų reikalauti sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškovė dar nėra pradėjusi priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ įkeisto turto vertė iš esmės padengia visą ieškovės kreditorinį reikalavimą, todėl ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės interesų. Nėra objektyvių duomenų, kad įkeisto turto vertės nepakaks ieškovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti, nėra duomenų, kad sudarius sandorius buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai.
9. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo apribota teisė disponuoti visu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors J. G. priklauso tik 5041/6089 dalys šio žemės sklypo, kita dalis šio žemės sklypo priklauso kitam savininkui. Todėl nepagrįstai buvo suvaržytos ir kito savininko, kuris nėra šios bylos dalyvis, daiktinės teisės.
10. UAB „Pajūrio mėsinė“ 2014 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-6785 neperleido UAB „Danės slėnis“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Danės slėnis“ šiuos sklypus įgijo visai kitos sutarties, kuri nėra ginčo dalyku. Todėl teismas be teisėto pagrindo apribojo J. G. teisę disponuoti šiuo turtu.
11. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Jos buvo pritaikytos nepranešus apeliantams apie tokį ieškovės prašymą. Todėl apeliantėms nesudaryta galimybė ginti savo interesus.
9. Ieškovė atsiliepimuose į apeliančių atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys pateiktas ir priimtas, todėl nebereikšmingi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pagrįstumo. Taip pat ieškinio prima facie patikra atlikta tinkamai. Apeliančių argumentai, kuriais jos nesutinka su pareikštu ieškiniu, bus nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, veikiant rungtyniškumo principui ir ginčo šalims teikiant jų teiginius pagrindžiančius įrodymus.
2. Ieškinys pareikštas neturint ginčijamų sandorių, todėl ieškinys, juos gavus, bus tikslinamas. Skunduose nurodyti neva su ieškiniu nesusiję žemės sklypai taip pat buvo perimti iš UAB „Pajūrio mėsinė“ ir jų išsireikalavimas iš kitų asmenų valdymo, siekiant apginti UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriaus interesus, atitinka išviešintus ieškovės tikslus ir ketinimus.
3. Ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užsitikrinti, kad ieškinio patenkinimo atveju bus objektyviai įmanoma įvykdyti restituciją. Jei žemės sklypai būtų perleisti kitiems sąžiningiems asmenims, juos išsireikalauti būtų sudėtinga ar neįmanoma. J. G. neginčijo ir nepaneigė to, kad ji veikia kaip nekilnojamojo turto vystytoja, todėl pagrįstai laikyta, jog ginčijami žemės sklypai galėtų būti perleisti kitiems asmenims.
4. Byloje prašoma taikyti restitucija siekiama, kad ginčijamais sandoriais perleisti sklypai būtų grąžinti ieškovės skolininkei, todėl apeliančių turtinės padėties įvertinimas yra tik netiesiogiai susijęs su pareikštu ieškiniu. Ieškovei svarbiausia užsitikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos žemės sklypai nebūtų perleisti.
5. Nepažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes teismas neareštavo ginčo turto, bet padarė įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į jį. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apeliančių teisių daugiau nei tai būtų įmanoma protingai pateisinti, kai prašoma taikyti restitucija. Be to, apeliantės nepateikė įrodymų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neproporcingai apsunkintų jų teises.
6. Laikinosios apsaugos priemonės kitose civilinėse bylose pritaikytos dėl skirtingų pagrindų ir jos neužtikrina šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų.
10. Atsakovės RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir L. G. atsiliepimuose į apeliančių atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepimai grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nepagrindė būsimo ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami ne tik grėsmei ieškovės interesui preliminariai pagrįsti, bet ir jos teisėto intereso buvimo egzistavimui įvertinti. Todėl teismas nepagristai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovė neįrodė būsimo ieškinio prima facie pagrįstumo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo visiškai užtikrinusi ieškovei kredito sumos grąžinimą, todėl ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės interesų. Todėl ieškinys, ginčijant sandorius CK 6.66 str. pagrindu, nelaikytinas tikėtinai pagrįstu.
3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, nes visi žemės sklypai, dėl kurių buvo padarytas įrašas viešame registre apie draudimą jais disponuoti, jau buvo areštuoti tos pačios ieškovės kitose civilinėse bylose.
4. UAB „Pajūrio mėsinė“ 2014 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-6785 neperleido UAB „Danės slėnis“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Danės slėnis“ šiuos sklypus įgijo visai kitos sutarties, kuri nėra ginčo dalykas, pagrindu. Todėl teismas be teisėto pagrindo apribojo J. G. teisę disponuoti šiuo turtu.
5. Ieškovės 1 074 150,68 Eur kreditorinis reikalavimas yra visiškai užtikrintas UAB „Pajūrio mėsinė“ turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija. Nepaisant to, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas siekia net 1 053 489 Eur (iš jų areštuotas UAB „Danės slėnis“ turtas 250 540 Eur sumai). Be to, ieškovė ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-896-613/2017 analogiškais argumentais ginčija ir kitus UAB „Pajūrio mėsinė“ sudarytus sandorius, todėl jau taikė laikinąsias apsaugos priemones 347 544 Eur sumai.
6. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų apie UAB „Danės slėnis“ nesąžiningumą ar siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui būtinų sąlygų.
7. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, laikinąsias apsaugos priemones siekia pritaikyti tikslu daryti ekonominį spaudimą atsakovėms, o ne siekdama apginti tariamai savo pažeistas teises.
8. Nutartis yra be motyvų, priimta remiantis abstraktaus pobūdžio ieškovės prielaidomis, nesant tikėtinai pagrįsto ieškinio, ieškovei nenurodžius laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui būtinų motyvų, todėl atskirieji skundai tenkintini.
11. Atsakovė J. G. atsiliepime į UAB „Danės slėnis“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus nurodė savo atskirajame skunde, kuriuos palaiko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki ieškinio padavimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atskirieji skundai netenkintini.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (prašymo nagrinėjimo metu aktuali redakcija CPK 144 str. 3 d.). Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį pareiškėjas, paduodamas tokį prašymą, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas, kartu su šiuo prašymu pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje gali kilti grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina, palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau yra padavusi ieškinį, kuris teismo priimtas, todėl vertintina, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ieškovės jau pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Tokiu atveju sutiktina su ieškove, kad nebereikšmingi yra apeliančių argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo pagrįstumu.
17. Ieškovė, kaip kreditorė, pareiškė ieškinį atsakovėms actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais buvo perleistas jos skolininkei (atsakovei) UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantis turtas – žemės sklypai (žr. nutarties 2.1-2.3 punktai). Taigi, ginčijamais sandoriais perleistas ir šiuo metu atsakovėms UAB „Danės slėnis“, J. G. ir L. G. priklausantis turtas yra ginčo objektas, nes ieškovės prašoma restitucija – ginčijamais sandoriais perleisto turto grąžinimas UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga bei sprendimo įvykdymas, jų netaikius, gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas, ginčytinų sandorių suma pakankamai didelė, UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinė padėtis prastėjanti, J. G. regione, kuriame yra ginčijamų sandorių objektas, veikia kaip nekilnojamojo turto vystytoja, taip pat ir UAB „Danės slėnis“ įvardijama kaip su nekilnojamuoju turtu dirbanti įmonė.
18. Apeliantės, kvestionuodamos skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškovė nepagrindė ieškinio prima facie pagrįstumo; neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei apeliančių nesąžiningumo; laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei yra perteklinės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.
19. Kaip minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Nors apeliantės atskiruosiuose skunduose nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui – vienos iš actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus teisės pažeidimo, nebuvimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Būtent bylą nagrinėjant iš esmės ir bus vertinamas ieškovės turtinių reikalavimų užtikrinimo tiek turto įkeitimu, tiek UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“  garantija mastas. Todėl apeliančių argumentai, kad ieškovės finansinis reikalavimas yra užtikrintas įvairiais prievolių užtikrinimo būdais, galėtų būti reikšmingas sprendžiant ginčą iš esmės ir vertinant ieškovės kaip kreditorės interesų (ne)pažeidimo faktą actio Pauliana sąlygų egzistavimo kontekste. Dėl to šie argumentai negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.
20. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu, todėl ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, galimai būtų taikoma restitucija – ginčo sandoriais perleisto turto sugrąžinimas atsakovei UAB „Pajūrio mėsinė“, t. y. pastarajai būtų sugrąžintas jai priklausantis turtas, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia užtikrinti galimos restitucijos taikymą, todėl apeliančių argumentai dėl jų finansinės padėties neturi lemiamos reikšmės ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių poreikio - kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas siekiu užtikrinti galimą restitucijos taikymą išsaugant ginčijamais sandoriais perleistą turtą.
21. Pažymėtina, kad šiuo atveju grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantės galėtų nevaržomai disponuoti ginčo turtu, t. y. galėtų jį perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomu restitucijos taikymą. Šiame kontekste atmestini apeliančių argumentai, kad ginčo turtas jau yra areštuoti kitose civilinėse bylose pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir dėl to nesą nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad kitose ieškovės iniciuotose civilinėse bylose taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinti būtent tose bylose pareikšti reikalavimai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kitose bylose taikomi laikini apribojimai užtikrina ir šioje byloje pareikštus reikalavimus, t. y. kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
22. Atsižvelgiant į byloje reiškiamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi būti užtikrintas ginčo turto išsaugojimas būtent atsakovių dispozicijoje, taip pat turi būti užtikrinta ir tai, kad jis nebus apsunkintas tam tikrais suvaržymais. Todėl yra tikslinga iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią padėtį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesiėmus priemonių apriboti minėtų atsakovių teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovės, net ir neturėdamos nesąžiningų ketinimų, gali šį turtą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas, t. y. ginčo turto sugrąžinimas UAB „Pajūrio mėsinė“, gali tapti sunkiai įmanomas. Be to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, susijusias su apeliančių vykdomomis veiklomis – J. G. veikia kaip nekilnojamojo turto vystytoja regione, kuriame yra ginčo turtas, o UAB „Danės slėnis“ veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu. Taigi, vien ta aplinkybė, kad apeliančių dispozicijoje yra ginčo turtas, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (CPK 144 str. 1 d.).
23. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovių teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovėms  priklausančiam turtui – žemės sklypams yra ginčijamų sandorių dalykas, todėl darytina išvada, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, ir, priešingai nei teigia apeliantės, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Be to, apeliantės nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes joms gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirųjų skundų argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismui neinformavus apeliantų apie ieškovės prašymo nagrinėjimą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje (ginčo nagrinėjimo metu aktuali redakcija) numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui (-ams) apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovės buvo tinkamai informuotos apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą priėmimą, jos pasinaudojo savo teise skųsti šią nutartį, tokiu būdu pasinaudodamos įstatymo joms suteikta galimybe būti išklausytomis tiek pirmosios instancijos teismo (nutartį priėmęs teismas, esant pagrindui, gali pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį), tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovėms apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, procesinės teisės normų nepažeidė.
25. Apeliantė J. G., be kita ko, nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kitų asmenų atžvilgiu, taip pat ir turtui, kuris nebuvo ginčo sutarčių objektu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad tais atvejais, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 3 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys taip pat turi teisę prašyti panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jei jos, jų manymu, pritaikytos nepagrįstai, jų taikymui išnyko pagrindas, bylos proceso metu paaiškėja naujos ar pasikeičia buvusios aplinkybės ir pan. (CPK 148 str., 149 str.). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo prašymu dar iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė pati nurodė, kad tuomet turėjo nepakankamai informacijos apie sandorius, taigi, juo labiau jos neturėjo teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šiuo metu ieškinys jau yra pareikštas. Todėl, jei apeliantė mano, kad iš tikrųjų dalis laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka pareikštų ieškinio reikalavimų, ji (ar kiti asmenys, kurių teisės pažeidžiamos) gali pasinaudoti paminėtomis įstatymo suteikiamomis teisėmis.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus