Administracinė byla Nr. A662-1465/2009
Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
Sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant atsakovės atstovei Z. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,
pareiškėjos atstovui T. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Hakonlita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Baltisches Haus“ skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Hakonlita“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja UAB „Baltisches Haus“ skundu (b. l. 10-12) ir patikslintu skundu (b. l. 61-63) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440, Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. gegužės mėn. 31 d. posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadas, išdėstytas 3 ir 4 punktuose, ir 2007 m. gegužės mėn. 31 d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS.
Paaiškino, kad UAB "Baltisches Haus" nuosavybės teise priklauso pastatai ir žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Šie žemės sklypai tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Hakonlita". 2008 m. balandžio mėnesį UAB „Baltisches Haus" atstovai pastebėjo, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, yra pradedami parengiamieji statybos darbai, nors šiame sklype toks statinys nebuvo numatytas. Pabrėžė, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statinio projektas rengiamas pagal teritorijų planavimo ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami privalomaisiais statinio projektavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog toms teritorijoms, kuriose numatoma plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, privalomi detalieji planai. Kaip matyti iš ginčijamo 2006 m. lapkričio mėn. 13 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 440, jis buvo skirtas numatomam prekybos paskirties pastatui projektuoti žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Priėjo prie išvados, kad ginčijamas sąvadas galėjo būti išduotas tik esant detaliajam planui, parengtam šiam sklypui ir numatančiam galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nėra suplanuotas detaliuoju planu, todėl konstatavo, kad projektas statinio statybai tokiame sklype negali būti rengiamas ir projektavimo sąlygos negali būti išduodamos, o statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, kadangi jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti jo teisėtumą.
Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į skundą (b. l. 33-35) prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143 buvo patvirtintas sklypo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), suformavimo, ribų bei naudojimo būdo nustatymo detalusis planas, kurio organizatore buvo pareiškėja. Minėto sklypo patvirtintame detaliajame plane kitos paskirties žemei nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal detalųjį planą sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis buvo laikomas laisvu (neužstatytu). Institucijos direktorius pagal priskirtą kompetenciją 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 10-329 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo" patvirtino kadastrinių matavimų 0,6856 ha žemės sklypo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės mirusios H. D. V. vardu, planą. Į šį suformuotą sklypą įėjo ir detaliuoju planu patvirtintas 0,4878 ha žemės sklypas, kuris nebuvo teisiškai įregistruotas. Marijampolės apskrities viršininkas 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. SM-18-935 atkūrė H. D. V. nuosavybės teises į 0,6856 ha žemės sklypą, esantį Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), o 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ŽM-567 grąžino H. D. V. šį žemės sklypą natūra, nurodant ūkinės veiklos pobūdį - kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos. Šį žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo 2006 m. balandžio 19 d. sutartį įsigijo UAB „Hakonlita". UAB „Hakonlita" 2006 m. spalio 11 d. kreipėsi į atsakovę dėl prekybos paskirties pastato projektavimo sąlygų sąvadui gauti sklype, esančiame Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) Institucijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadoje Nr. 444 nebuvo nurodyta, kad reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą, kadangi Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143 patvirtintame sklypo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane kitos paskirties žemei jau buvo nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Pabrėžė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja statybos leidimo išdavimo sąlygas. Šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad Nuolatinė statybos komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Marijampolės savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007 m. gegužės 31 d. svarstė prekybos paskirties pastato Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir visi komisijos nariai pritarė išduoti statybos leidimą minėto objekto statybai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies: Institucijos 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440 ir Institucijos 2007 m. gegužės 31 d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS panaikino, skundą dalyje dėl 2007 m. gegužės 31 d. Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadų, išdėstytų 3 ir 4 punktuose, panaikinimo atmetė.
Teismas konstatavo, kad yra neginčijamai nustatyta, jog 0,6856 ha žemės sklypui, kuriame UAB „Hakonlita“ planavo prekybos paskirties pastato statybą, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nebuvo nustatytas, išskyrus tai, kad buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (b. l. 46, 67). Tačiau nors Institucijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadoje Nr. 444 nebuvo nurodyta, kad reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą (b. l. 47), ginčijamame sąvade buvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, susijęs su leistinu pastatų aukščiu, užstatymo tankumu, statinių statybos linija, kas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėjo būti nurodyta tik parengtame žemės sklypo detaliajame plane. Priėjo prie išvados, kad ginčijamas sąvadas galėjo būti išduotas tik esant detaliajam planui, parengtam šiam sklypui ir numatančiam galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą, nes šią aplinkybę patvirtina ir Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. SM-18-935, kuriame nurodyta, kad norint plėtoti veiklą 0,6856 ha žemės sklype, privaloma parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 55). Teismas, konstatuodamas, kad projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas yra būtini statinių statybai ir rengiami vadovaujantis be kitų dokumentų taip pat ir teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 20 straipsnis, 23 straipsnis), prie kurių priskiriami ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3dalis, 4 straipsnio 1 dalis) ir tokie administraciniai aktai priimti be detaliojo plano negali būti pripažinti teisėtais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartimi Nr. A2-1372/05.
Teismas nurodė Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktą, kuriame nustatyta, kad, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas reiškia, jog savivaldybės institucija nustato, ar pagal galiojančius teisės aktus reikalingas detalusis planavimas. Konstatavo, kad negali būti aiškinama, jog šia norma savivaldybės institucijai suteikiama visiška diskrecija spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju turi būti rengiamas detalusis planas, ar ne. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 106 punkte buvo nurodyta, jog grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tai Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. SM-18-935 buvo nurodyta, teismas konstatavo, kad savivaldybės institucija į tai turėjo atsižvelgti, todėl atmetė atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad perleidus šį žemės sklypą UAB „Hakonlita“ specialiosios šio žemės sklypo sąlygos neturi privalomojo pobūdžio dabartiniams sklypo savininkams.
Teismas pripažino, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą prekybos paskirties pastato statybai Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl priėjo prie išvados, kad 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 440 yra neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą, naikintinas ir leidimas, išduotas šio objekto statybai, kadangi leidimas išduodamas įvertinus statinio projektą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas), o projektas rengiamas, vadovaujantis galiojančiu projektavimo sąlygų sąvadu, nes teismas pripažino, jog priimant ginčijamus administracinius aktus pareiškėjai buvo atimta subjektinė teisė dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, pastatyti objektai turės įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, o jai įstatymas suteikia ypatingas teises, kaip kaimyninio sklypo valdytojai (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnis). Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartyje Nr. A3-64/2007 yra pažymėjęs, jog teisės normos suteikia subjektinę teisę asmenims, kad aplinka, betarpiškai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius, būtų pakeista laikantis teisės normų reikalavimų.
Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį Nr. A11-130/2005 ir pažymėjo, kad ABTĮ taikymo prasme komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ši išvada negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu, joje nurodytos aplinkybės gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas tik sprendžiant statybos leidimo išdavimo pagrįstumo klausimą, todėl teismas skundą dalyje, dėl 2007 m. gegužės mėn. 31 d. Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadų, išdėstytų 3 punkte ir 4 punkte, panaikinimo, atmetė ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ apeliaciniu skundu (b. l. 92-96) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Institucijos 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440 bei 2007 m. gegužės 31 d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas buvo suformuotas pagal Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymus. Paaiškina, kad pagal žemės sklypo įregistruotus duomenis jame nebuvo statinių, tačiau paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, kuri, apeliantės nuomone, savaime reiškia, kad žemės sklype gali būti statomi komercinės paskirties (įskaitant ir prekybos) statiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, detalusis planas nėra būtinas, kai žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šią teisės normą, siedamas savivaldybės kompetenciją tik su tam tikrais sklypo rodikliais, paprastai esančiais detaliųjų planų dalimi. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-235/2007 ir teigia, kad vien faktas, jog tam tikri reikalavimai nėra numatyti detaliojo planavimo dokumentuose, paliekant tai spręsti kompetentingoms institucijoms konkrečių statybų metu, nėra įstatymų pažeidimas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartyje Nr. A17-102/2007 nurodyta, jog detaliojo planavimo sprendiniai savaime nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų, nes jais nerealizuojama teisė į statybas. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį Nr. A17-102/2007, 2007 m. birželio 8 d. nutartį Nr. A17-658/2007 ir pabrėžia, kad pretenzijos ir reikalavimai, keliami pareiškėjos dėl jos interesų naudotis UAB „Hakonlita“ žemės sklypu, yra ne detaliojo planavimo dalykas. Tokių teisių klausimas, apeliantės manymu, spręstinas naudojantis servituto institutu, jei šalys nesutartų tarpusavyje;
2) Marijampolės savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. ŪN-247 patvirtino, kad UAB „Hakonlita“ parengtas techninis projektas atitinka projekto sąvado sąlygų ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, rekomendavo išduoti statybos leidimus. Paaiškino, kad patvirtintos sąlygos dėl aukštingumo ir užstatymo tankio yra maksimaliai griežtos. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms teigti, jog pasikeitė žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo sąlygos ir turi būti rengiamas detalus planas, nėra pagrindo. Teigia, kad nuorodos į detaliojo planavimo sprendinius Marijampolės savivaldybės dokumentuose nereiškia, kad buvo konkretus detalusis planas, o reiškia, kad projektas atitinka detaliojo planavimo reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėja neginčija žemėtvarkos projekto ir šią teisę prarado, nes to nepadarė nustatytais terminais. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį Nr. A17-658/2007 ir pažymi, kad pareiškėja nesutinka su nustatytais reikalavimais registruotam žemės sklypui, tačiau neginčija tų duomenų registravimo, ankstesnių Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės apskrities viršininko veiksmų dėl jo parengto detaliojo plano registravimo ir to detalaus plano pagrindu parengto Žemės sklypo neregistravimo (nesuformavimo) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre;
3) Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SM-18-935 nuoroda pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106 punktą reiškia ne būtinumą rengti detalųjį planą papildomai dėl planuojamos bet kokios veiklos žemės sklype, o tik informaciją, kad teisės aktų numatytais atvejais turi būti rengiamas detalusis planas. Mano, kad pagal Taisyklių 16.4 punktą veiklos plėtojimas reiškia ne statybą žemės sklype pagal jo registruotus duomenis (paskirtį), o statybą po pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ar kitokiai negu leidžiama pagal galiojantį žemės sklypo režimą veiklai plėtoti;
4) teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, turėjo ne panaikinti projektavimo sąvado sąlygas ir jų pagrindu išduotą statybos leidimą, bet įpareigoti Marijampolės savivaldybę parengti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, taip pat išduotą leidimą statybai, jei jis prieštarautų detaliojo plano sprendiniams. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. A2-235/2007, kurioje nurodyta, kad ne bet koks pažeidimas išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą gali būti pagrindas panaikinti šiuos aktus. Teismas turi nustatyti, kad tie pažeidimai yra esminiai, pažeidžia pareiškėjos teises ir yra pakankamas pagrindas tuos aktus panaikinti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nekonstatavo, o byloje esančios aplinkybės rodo, kad esminių pareiškėjos teisių pažeidimų nėra. Pabrėžia, kad procedūriniai ginčijamų aktų parengimo pažeidimai yra išimtinai susiję su Marijampolės savivaldybės veiksmais, tačiau pasekmės atsirado ir turtines teises įgijo UAB „Hakonlita“;
5) praleistas ABTĮ 33 straipsnyje numatytas terminas skundui paduoti. Patikslintas skundas teismui buvo paduotas 2008 m. rugsėjo 26 d., nors apie projektavimo sąvado sąlygas pareiškėjai jau buvo ir turėjo būti žinoma iš Marijampolės savivaldybės 2008 m. gegužės 15 d. rašto;
6) teismas sprendė klausimus, kurie nebuvo keliami skunde ir nebuvo susiję su pačios pareiškėjos teisėmis ir interesais, todėl skundas turėjo būti atmestas kaip paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis Nr. A3-64/2007).
Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 101-103) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo panaikinti Institucijos 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 440 ir 2007 m. gegužės 31 d. statybos leidimas Nr. 3.23.1721.NS, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog savivaldybės institucija, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą privalėjo atsižvelgti į Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SM-18-935 4 punkte nurodytą sąlygą rengti detalųjį planą, jeigu šiame žemės sklype bus plėtojama veikla, ir paaiškina, kad UAB „Hakonlita“ dėl sąvado gavimo Institucijai pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2006 m. balandžio 24 d. išduotą pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pažymėjimo 9 punkte nurodytos specialios naudojimo sąlygos, tačiau jose nenurodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo, norėdamas plėtoti veiklą šiame žemės sklype, privalo rengti detalųjį planą;
2) teismas neįvertino aplinkybės, jog teisės aktai, reglamentuojantys projektavimo sąlygų sąvado išdavimą, nenumato, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) buvusių savininkų, iš kurių įsigytas žemės sklypas, nuosavybę rodančius dokumentus;
3) teismas neįvertino aplinkybės, kad administracijos direktorius 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 10-329 patvirtintas kadastrinių matavimų 0,6856 ha žemės sklypo planas prilyginamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kadangi žemės reformos metu šis sklypas buvo suformuotas ir grąžintas natūra pretendentui, todėl savivaldybės institucija, išduodama ginčijamą sąvadą, nenurodė reikalavimo rengti detalųjį planą, o nurodė žiūrėti situacijos planą, vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143.
Pareiškėja UAB „Baltisches haus“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 107-108) prašo juos atmesti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
1) apeliantų argumentas, jog sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimo procese leido nerengti detaliojo plano prieš projektuojant ir statant statinius, yra nepagrįstas. Paaiškina, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, vykdomas žemės sklypų, kaip nekilnojamųjų daiktų, formavimas ir kadastro duomenų nustatymas pagal Nutarimą. Šio proceso metu išsprendžiamas tik žemės sklypo ribų nustatymo klausimas. Sklypo ribų formavimo apimtyje tai sutampa su detaliojo planavimo procedūrų metu galimais pasiekti rezultatais, kai detalusis planas rengiamas dar nesuformuotam sklypui. Nurodo, kad Nutarimo 106 punkte numatytos sąlygos prasmė tampa aiški įvertinus visus detaliuoju planavimu privalomai spręstinus klausimus, reglamentuojamus Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje, kurių visuma vadinama teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu;
2) savivaldybės tarnautojų diskrecija vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, negalėjo pasireikšti, nes 0,6856 ha žemės sklypui teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas detaliuoju planu nebuvo nustatytas. Mano, kad atsakovės tapatinamas 0,6856 ha ploto žemės sklypas, grąžintas H. D. V., su 0,4874 ha ploto žemės sklypu, kuriam 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143 buvo patvirtintas detalusis planas, neturi teisinio pagrindo, nes detalus planas 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143 buvo patvirtintas anksčiau nei atsirado 0,6856 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Marijampolėje;
3) vertindama 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440 ir statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS detaliojo plano, patvirtinto 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 143, atžvilgiu, nurodo, kad: a) ginčijamas sąvadas ir statybos leidimas išduoti prekybos pastato statybai, nors detaliajame plane yra numatyta automobilių parkavimo aikštelės ir gėlių kioskų statyba. Tai reiškia, jog išduodant šį sąvadą ir statybos leidimą buvo nepaisoma privalomųjų detaliojo plano sprendinių – užstatymo intensyvumo ir tankio; b) ginčijamas statybos leidimas numato 748,88 m2 užstatomą plotą, o detaliajame plane numatytas užstatomas plotas sudaro tik 315 m2, todėl pažeidžiamos užstatymo ribos ir statybos vieta; c) ginčijamo sąvado ir statybos leidimo pagrindu statomų statinių eksplikacijoje matyti, jog iš esmės nukrypstama nuo Detaliajame plane numatytų transporto srautų sprendinių, nes kitaip išdėstyta automobilių aikštelė ir išvažiavimai iš jos, todėl nesilaikoma susisiekimo organizavimo sprendinių, numatytų detaliajame plane;
4) tvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidžia jos teises, nes detaliajame plane yra numatyta vieta aptarnaujančio transporto privažiavimui prie jos pastatų, bet šiuo metu tokia galimybė yra panaikinta. Iš atsakovės pateiktos schemos (eksplikacijos) matyti, kad šio detaliojo plano sprendinio nepaisoma. Nesupranta, kodėl privalėjo rengti detaliuosius planus ir svarstyti juos su visuomene visiems statytiems prekybos pastatams, o kitas panašia veikla užsiimantis verslo subjektas to daryti neprivalo. Teigia, kad tokia padėtis pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę, garantuotą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje.
Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija patikslintu apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo panaikinti Institucijos 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 440 ir 2007 m. gegužės 31 d. statybos leidimas Nr. 3.23.1721.NS, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 2009 m. balandžio 24 d. buvo išduotas Planavimo sąlygų sąvadas Nr. ŪL-699-(12.7) detaliajam planui rengti prekybos objekto statybai Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „Travėja“, rengusi detalųjį planą, 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 95 informavo pareiškėją, kad rengiamas UAB „Hakonlita“ naudojamo anksčiau suformuoto žemės sklypo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nustatant naudojimo pobūdį – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybas, privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei numatant prekybinės paskirties pastato statybą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jokių pastabų ir pasiūlymų dėl rengiamo detalaus plano nepateikė. Nurodo, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2009 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-968 patvirtino kitos tikslinės žemės naudojimo paskirties 0,6856 ha sklypo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį, privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, numatant prekybinės paskirties pastato statybą, detalųjį planą. Konstatuoja, kad priėmus šį sprendimą, nebeliko ginčo dalyko šioje administracinėje byloje, nes pareiškėjos keliamas reikalavimas yra išspręstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 440, Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolo Nr. ŪN–247 išvadų, išdėstytų 3 ir 4 punktuose, bei Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. gegužės 31 d. statybos leidimo Nr. 3.23.1721.NS, teisėtumo ir pagrįstumo.
UAB „Baltisches Haus“ teigia, kad ginčijami minėti administraciniai aktai yra neteisėti, kadangi šiam sklypui neparengtas detalusis teritorijos planas, numatantis galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą ir tokiu būdu pareiškėjai buvo atimta subjektinė teisė dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, nors jai įstatymas suteikia ypatingas teises kaip kaimyninio sklypo savininkei (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog detaliojo teritorijų planavimo objektai yra miestų, miestelių teritorijų dalys (1), kaimų teritorijos (2), žemės sklypas ir sklypų grupės (3), o 2 dalyje kaip vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių nurodytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti nustatymas ar pakeitimas. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, rengiami detalieji planai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D–37/D1–40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ 18 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų, kurių naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklypų naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Kaip matyti iš minėto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų yra teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis. Jeigu nagrinėjamu atveju teritorijos naudojimo būdas buvo nustatytas, tačiau žemės sklypo naudojimo pobūdis nėra nustatytas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra nustatyti ir kiti privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą sąlygojantys reikalavimai. Detalusis planas būtent yra tas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Taigi šie privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai gali būti nustatomi tik rengiant detalųjį planą.
VĮ „Registrų centras“ 2008-05-30 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,6856 ha žemės sklypui (unikalus Nr. 4400–0620–2562, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Marijampolės mieste, nustatytas naudojimo – komercinės paskirties objektų teritorijos – būdas. 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvade Nr. 440 nurodoma, jog numatoma statyti prekybos paskirties pastatą, užstatymo procentas max – 20%, aukštų skaičius – 1 aukštas, aukštingumo ribos – 8 m, fasadų sprendimo principai – sienos „Sendvič“ tipo, stogas – galvanizuoto profiliuoto plieno paklotas, danga – PVC, sklypo tvarkymo principai – paruošti sklypo sutvarkymo planą. Tai reiškia, kad planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, išskyrus žemės sklypo naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos), anksčiau nebuvo nustatytas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais ir privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statinio projektavimo sąlygos apibrėžiamos kaip privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis).
Kaip matyti iš statinio projektavimo sąlygų sąvado turinio, šiuo sąvadu gali būti nustatomi arba tikslinami tik tam tikros teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, t. y. kas susiję su komunaliniais ir inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijų tiesimu. Tai reiškia, kad tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (1), leistinas pastatų aukštis (2), leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas (3) ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (4) gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nors Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-11-13 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadoje Nr. 444 nebuvo nurodyta, kad reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą, ginčijamame sprendime buvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, susijęs su leistinu pastatų aukščiu, užstatymo tankumu, statinių statybos linija, kas sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu galėjo būti nurodyta tik parengtame žemės sklypo detaliajame plane.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktą, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad būtina buvo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą patvirtina ir ta aplinkybė, jog Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SM–18–935 „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo mieste piliečiui (-tei) H. D. V.“ dalyje „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai“ nurodyta, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype privaloma parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Analogiška nuostata reglamentuota ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. D1–239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 17 punkte – detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Taigi šiose nuostatose įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant detalieji planai nerengiami, t. y. statybos leidimas nereikalingas ir nekeičiamas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra priešinga – reikalingas statybos leidimas bei turi būti nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl tokiu atveju rengti detalųjį planą yra būtina. Atmestini atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Hakonlita“ apeliacinių skundų argumentai, kad kiekvienu konkrečiu atveju detaliojo plano reikalingumo klausimą sprendžia savivaldybė.
UAB „Hakonlita“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad patikslintam skundui paduoti praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas terminas skundui paduoti. Nustatyta, kad skundas Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2008 m. birželio 4 d., kurio prašoma panaikinti 2007-05-31 d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS, taikyti reikalavimo užtikrinimo – sustabdyti statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo dėl šio skundo įsiteisėjimo dienos – priemones bei išreikalauti iš atsakovo visus dokumentus. Teismui 2008 m. rugsėjo 26 d. pateiktas patikslintas ir papildytas skundas, kuriuo jau prašoma be anksčiau minėto statybos leidimo panaikinimo, taip pat panaikinti 2006 m. lapkričio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440 ir Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. gegužės 31 d. posėdžio Nr. ŪN–247 išvadas, išdėstytas 3 ir 4 punktuose. Tai reiškia, jog patikslintas skundas buvo papildytas naujais materialiniais teisiniais reikalavimais, kuriems turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nuostatos. Pareiškėja nurodo, kad apie naujai ginčijamus teisės aktus sužinojo tik 2008-08-28, t. y. gavusi Marijampolės savivaldybės administracijos atsiliepimą į skundą. Kadangi patikslintas ir papildytas skundas pateiktas 2008-09-26, konstatuotina, kad skundo padavimo terminas dėl naujai keliamų reikalavimų (ginčijamų aktų panaikinimo) nebuvo praleistas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Tretysis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo sprendime nurodytos aplinkybės susijusios ne su paties pareiškėjo teisėmis ir interesais, o su tuo, kas reikšminga ir vertinga visai visuomenei. UAB „Baltisches Haus“ yra gretimo žemės sklypo savininkė, todėl vadovaujantis teisės aktais ji turi teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese, reikalauti, kad statiniai būtų statomi laikantis atitinkamų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nenukrypta (trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Hakonlita“ apeliaciniame skunde nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Priimant skundžiamus administracinius aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl ko ginčijami aktai naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinti atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Hakonlita“ apeliacinius skundus nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos ir UAB „Hakonlita“ apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė