Civilinė byla Nr. e2A-448-577/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36031-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Feldis“ ieškinį atsakovams T. C. K., K. K. ir T. I. S., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovų sutikimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Feldis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) leisti vykdyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo S. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų sutikimo; 2) pripažinti ieškovui teisę tiesiogiai pačiam, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovų sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemės sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu nuosavybės teise įgijo 2216/8851 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra šio žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovė savo lėšomis inicijavo šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypo dalį ir suformuoti du žemės sklypus. Ieškovei nepavysta susisiekti su atsakovais ir gauti jų sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - NŽT) 2020 m. lapkričio 27 d. projekto patikrinimo akte nurodė, jog projektą tvirtinti galima su sąlyga, jog bus gauti visų bedrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, jog pagal šį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teigė, jog projektas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionalus ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Atsakovas T. C. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tik iš teismo atsiųstų dokumentų sužinojo, kad dalis žemės sklypo parduota; jo niekas neinformavo apie planuojamą pardavimą ir jo pirkimo teisę. Nesutinka su žemės sklypo padalinimu.
3. Atsakovė T. I. S. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad žemės sklypas buvo parduotas jai nežinant; ji turėjo pirminio pirkimo teisę. Buvusi savininkė ir antstolis neinformavo jos apie sklypo areštą bei pardavimą. Ieškovė žemės sklypą ketina padalinti savo nuožiūra ir nori gauti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.
4. Atsakovė K. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte padaryta išvada, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų bendrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
7. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pripažino ieškovės UAB „Feldis“ teisę vykdyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo S. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽDPRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) be atsakovų T. C. K., K. K. ir T. I. S. sutikimo; pripažino ieškovei UAB „Feldis“ teisę pačiai ar per trečiuosius asmenis, be atsakovų T. C. K., K. K. ir T. I. S. sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų po 691,67 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, po 6,45 Eur pašto išlaidų valstybei.
9. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, jog ieškovė galėjo įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį įgijo pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris nėra nuginčytas ir šiuo metu galioja, įregistruotas viešajame registre. Pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva neturi pagrindo nustatyti, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas yra niekinis, pripažinti negaliojančiu, todėl atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvus, susijusius su ieškovo įgytos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, nagrinėjant ginčą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laikė nepagrįstais, nesudarančiais galimybės netenkinti ieškinio.
10. Teismas nurodė, kad nepateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ketinimus ir bandymus bendradarbiauti su atsakovais ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tačiau įvertinęs atsakovų byloje aiškiai išreikštą poziciją, jog jie nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padarė išvadą, jog aplinkybės apie šalių elgesį ikiteisminėje stadijoje yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių šioje byloje kilusį ginčą.
11. Atsakovės T. I. S. nesutikimo su ieškiniu motyvus dėl atsakovų turimos atidalinimo pirmenybės laikė nepagrįstais, pabrėždamas, kad visi bendraturčiai yra lygiateisiai ir neturi jokios pirmenybės teisės reikalauti atidalinti jo dalį priklausomai nuo nuosavybės teisės įgijimo laiko.
12. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas bendraturtis gali reikalauti atidalinti jo dalį, kuri taps jo asmenine nuosavybe, o likusi turto dalis liks bendroji dalinė kitų bendraturčių nuosavybė, todėl laikė nepagrįstais atsakovės T. I. S. nesutikimo su ieškiniu motyvus, jog ieškovė nenurodė kaip bus atidalinta nuosavybė likusiems žemės sklypo savininkams.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama atidalinti savo žemės sklypo dalį parengė projektą, kurį patikrino NŽT ir nenustatė jokių jo trūkumų, išskyrus poreikį suderinti su atsakovais. Atsakovai iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės parengto projekto netinkamumu ir jų, kaip bendrasavininkų, teisių ir interesų pažeidimu. Vien tai, jog atsakovai nesutinka su ieškovės įgyta nuosavybe ir nenori, jog būtų atidalinta ieškovės žemės sklypo dalis, teismo nuomone, neįrodo jų interesų ir teisių pažeidimo.
14. Aplinkybės apie atsakovės T. I. S. rengiamą jos dalies žemės sklypo atidalinimo projektą, ateityje galimus ginčus tarp bendraturčių dėl servituto, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo užkirsti kelią ieškovei įgyvendinti savo dalies atidalinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos rengiamą projektą, nenurodė, kokiu būdu ji ketina atidalinti savo žemės sklypo dalį, ir kaip konkrečiai ieškovės parengtas projektas pažeidžia jos interesus. Atsakovai neįrodė, koks galimas jų teisių ar interesų pažeidimas dėl servitutų.
15. Teismas pažymėjo, kad iš projekto ir viešai skelbiamų duomenų www.zpdris.lt matyti, jog pagal projektą ieškovei atidalintame žemės sklype nebus statinių, todėl nepagrįstomis laikė atsakovės T. I. S. abejones dėl pastatų savininkų teisių užtikrinimo.
16. Atsakovės K. K. teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes apie aiškiai nenurodytų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, jai daromą spaudimą, teismas vertino kaip nesusijusias su nagrinėjama byla. Pažymėjo, kad nepateikti įrodymai ir nenurodytos konkrečios aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą apie galimai nustatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti prokurorui.
17. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, jog atsakovų nesutikimas dėl ieškovės žemės sklypo atidalinimu pagal projektą laikomas nepagrįstu, todėl tenkino ieškovės pareikštus reikalavimus.
18. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra per didelės ir jas sumažino iki 2 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovė K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Mano, kad teismo sprendimas neteisėtas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į policiją dėl vykdomo turto prievartavimo. Prokuratūra vengė rašytinio atsakymo. Kadangi dar nėra pasisakiusi prokuratūra, apeliantės teigimu, teismo sprendimas negalioja.
19.2. Teismas neskundžiama nutartimi netenkino tik vieno atsakovės 2021 m. liepos 15 d. prašymo – dėl kompensacijos priteisimo, tačiau nepasisakė dėl atsakovės reikalavimų netenkinti ieškovės 2021 m. birželio 16 d. prašymo priteisti teismo išlaidas. Šio prašymo teismas neatmetė, todėl negali priteisti ieškovės išlaidų atsakovams. Jei teisėjas būtų atsižvelgęs į 2021 m. liepos 15 d. prašymus, papildomas prašymas kompensuoti padarytus nuostolius neperžengtų šios bylos ribų. Teisėjas yra šališkas, įtakojamas atsakovei kenkiančios grupės asmenų. Atsakovių argumentų teismo posėdžiuose bei atsiliepimuose pakanka, kad teismas ieškinio netenkintų ir galimai inicijuotų baudžiamąjį procesą. Byla yra baudžiamoji – dėl turto prievartavimo.
19.3. Atsakovo Nr. 1 (atsakovės sūnaus) niekas neatstovauja.
19.4. Atsakovai sklypo neatidalino, nes ketino parduoti jį visą. Du iš trijų atsakovų nepasinaudojo teise laiku ginčyti antstolio įvykdytą neatidalintą sklypo dalies pardavimą, nes nežinojo apie įvykusias varžytynes. Apie varžytynes atsakovė sužinojo iš ieškovės atstovo, po varžytynių praėjus dviems savaitėms, kuomet jis pasiūlė nupirkti atsakovės dalį neatidalinto sklypo. Varžytynių laimėtojas buvo žinomas iki varžytynių, jos buvo suklastotos.
19.5. 2020 metais ieškovė UAB „Feldis“ parengė tik sau naudingą sklypo pertvarkymo ir atidalinimo planą. Jos atstovas advokatas melavo, kad neranda atsakovų, todėl su jais tartis negali (negalėjo). Atsakovė teigia tai įrodžiusi 2021 m. balandžio 27 d. atsiliepime. Pasak apeliantės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupė taip pat melavo, teigdama, kad atsakovų nepavyksta rasti. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė raštu kreipėsi į savivaldybę protestuodama prieš sklypo atidalinimo ir pertvarkymo plano rengimą ir inicijavimą, nurodžiusi, jog jos žiniomis, pardavimas iš varžytynių yra ginčijamas, kad galimai dėl pandemijos vėluoja atsakymai. Teisėjas nepagrįstai atsiliepimuose neįžvelgia rimtų argumentų.
19.6. Teisėjas padarė ir kitus procedūrinius pažeidimus – 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiuose nepasakė vaizdo ar garso įrašu įrašomas teismo posėdis, nepasakė teismo posėdžio pradžios ir pabaigos laiko. Teigia, kad tokiu būdu įrašu galima manipuliuoti.
19.7. Nuostata dėl bendrasavininkų interesų pusiausvyros užtikrinimo pažeista. Planas, kuris su niekuo iš bendrasavininkų neaptartas, naudingas vien ieškovei. Byloje pakanka duomenų, kad projektas teisme nebūtų patvirtintas, tačiau teisėjas tvirtina, kad atsakovų argumentai yra ne šios bylos dalykas. Atsakovė Nr. 3 (T. I. S.) paaiškino, kad nežinojo apie problemas su antstoliu, apie sklypo dalies pardavimą, ir net jei būtų žinojusi, nieko negalėjo padaryti, nes sirgo. Atsakovas Nr. 1 (T. C. K.) nežinojo apie sklypo pardavimą. Apeliantė teigia žinojusi apie pardavimą, tačiau buvo apgauta, jai buvo pasakyta, kad bus kreiptasi į teismą, nes ieškovė varžytynių metu padarė daug pažeidimų. Apeliantės balandžio ir liepos mėnesiais pateiktų dokumentų pakanka, kad teismo sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, bent jo dalis dėl išlaidų padengimo. Dokumentų visiškai pakako, kad tarnyba skirtų advokatą naujai civilinei bylai – šios civilinės bylos priešieškiniui, kaip to reikalavo teisėjas, tačiau tarnyba suklydo, skirdama advokatę tai pačiai bylai. Nebuvo pagrindo nutartims, kuriomis buvo reikalaujama teikti priešieškinius. Visi atsakovai pateikė pakankamai įrodymų, kad jų konstitucinė teisė į nuosavybę yra pažeista. Atsakovė Nr. 3 nurodė, kad padalinimo planas neturi sudaryti problemų kitiems bendraturčiams, o ieškovės planas jas sudaro.
20. Ieškovė UAB „Feldis“ atsiliepime prašo apeliantės K. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei UAB „Feldis“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantė apeliacinio skundo argumentus grindžia subjektyviais samprotavimais, prielaidomis. Apeliantė išreiškia nesutikimą su sprendimu, tačiau faktinių aplinkybių, paneigiančių skundžiamo sprendimo pagrįstumą, ir jas patvirtinančių įrodymų bei teisinių argumentų nepateikia. Apeliacinis skundas yra neįrodytas (nepagrįstas), kas sudaro pakankamą pagrindą jį atmesti.
20.2. Didžioji dalis apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nėra susiję su ginčo dalyku, įskaitant argumentus dėl: kreipimosi į policiją, neva ieškovės daromos įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, neva Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kompensacijos apeliantei nepriteisimo, apeliantės tariamų gąsdinimų, emocinio poveikio, manipuliacijos, politinės korupcijos, varžytynių klastojimo, kt. Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes dar nepasisakė prokuratūra dėl turto prievartavimo ir pan., kad byla yra baudžiamoji, atmestini kaip nepagrįsti.
20.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovai iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės parengto projekto netinkamumu ir jų, kaip bendrasavininkų, teisių ir interesų pažeidimu.
20.4. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.5. Atsakovui T. C. K. apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai pranešta, jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Apeliantė, neprieštaravo bylą nagrinėti nesant šiam atsakovui.
20.6. Apeliantė teigia, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau nenurodo, kokios konkrečios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normos buvo pažeistos.
20.7. Apeliantė teigia, kad teisėjas yra šališkas, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims buvo tinkamai išaiškinta nušalinimo teisė, atsakovai nušalinimo nereiškė, kas suponuoja, jog apeliantė galimai piktnaudžiauja procesu, reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą.
20.8. Nėra pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą.
21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus:
21.1. Apeliacinis skundas grindžiamas subjektyvia apeliantės nuomone, grindžiama emocijomis.
21.2. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė negalėjo įsigyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas buvo visiškai kitas. NŽT pritaria teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad teismas savo iniciatyva neturi pagrindo nustatyti, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra niekinis ir jį pripažinti negaliojančiu, taip pat, kad byloje nepateikta įrodymų ir nenurodytos konkrečios aplinkybės, kurios leistų teismui daryti išvadą apie galimai nustatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti prokurorui.
21.3. Tuo atveju, jei apeliantė manė, kad teismas buvo šališkas, ji galėjo teismui pareikšti nušalinimą, tačiau tokio nušalinimo nereiškė.
21.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai neįrodė, koks jų teisių ar interesų pažeidimas egzistuoja patvirtinus ginčijamą formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl aiškiai neapibrėžtos abejonės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovės parengtas projektas pažeis atsakovų teises.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą (atidalinimą) be atsakovų sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Feldis“ nuosavybės teise priklauso 2216/8851 dalis 6,1957 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas), atsakovui T. C. K. nuosavybės teise priklauso 1662/8851 dalis, atsakovei K. K. - 554/8851 dalis, atsakovei T. I. S. - 28065/61957 dalis šio žemės sklypo, 2868/61957 dalis šio žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdoma trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas jam priklausančią žemės sklypo dalį įgijo 2020 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-20-179-4324 (toliau ir – turto pardavimo iš varžytinių aktas) pagrindu. Ieškovės iniciatyva matininkas S. M. parengė Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000 (toliau ir – projektas), kurio tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti du atskirus žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 27 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu padarė išvadą, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų bendrasavininkų raštiški pritarimai Projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovė, teigdama, kad neturi realios galimybės tiesiogiai susisiekti su atsakovais ir išspręsti klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
25. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
26. Pažymėtina, jog teismų praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018).
27. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė siekia atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde dėsto daug aplinkybių, svarstymų, kurie niekaip nesusiję su nagrinėjama byla ir ieškinio dalyku.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnio 2 dalis).
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių teisėtų interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė K. K. apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl atidalinimo pagal ieškovės pateiktą projektą trūkumų, teisių bei interesų pažeidimą grindžia abstrakčiais teiginiais, kad ieškovė parengė tik sau naudingą sklypo pertvarkymo ir atidalinimo planą. Apeliantės nurodomos aplinkybės, neva ieškovės atstovas melavo, jog atsakovų neranda ir todėl negalėjo su jais tartis, taip pat kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai melavo, jog atsakovų nepavyksta rasti, kad apeliantė siuntė prieštaravimus dėl sklypo padalinimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo, nesusijusios su ieškovės pateikto projekto turinio vertinimu, bendraturčių poreikiais naudotis daiktu ar pan., kitais šios nutarties 29 punkte paminėtais galimais projekto trūkumais.
31. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
32. Apeliantė nurodo, kad atsakovė Nr. 3 (T. I. S.) 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtinamas teritorijos padalinimo planas neturi sudaryti problemų kitiems bendraturčiams, o ieškovė jas sudaro.
33. Pažymėtina, jog teismas skundžiamame sprendime motyvavo, kodėl atmeta atsakovės T. I. S. argumentus, t. y. kad minėta atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos rengiamą projektą, nenurodė kokiu būdu ji ketina atidalinti savo žemės sklypo dalį ir kaip konkrečiai ieškovės parengtas projektas pažeidžia jos interesus; atsakovai aiškiai ir konkrečiai neįrodė koks jų teisių ar interesų pažeidimas galimas dėl servitutų.
34. Atsakovė K. K., nors ir rėmėsi atsakovės T. I. S. teiginiais teismo posėdžio metu, jų nedetalizavo, neatskleidė, kodėl skundžiamo sprendimo išvados yra nepagrįstos ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas nėra tinkamas įrodinėjimo pareigos vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aiškiai neapibrėžtos abejonės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovės parengtas projektas pažeis atsakovų teises.
35. Apeliantė teigia, kad teisėjas buvo šališkas, atmetė visus atsakovų argumentus, vertė teikti priešieškinius, nors nebuvo poreikio, nieko neleistino neįžvelgė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmuose ir dokumentuose.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesiniai veiksmai, atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Apeliantė nenurodė, jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjui nusišalinti. Jos teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrindžia galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas.
37. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis).CPK 225 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad priėmęs ieškinį, teismas, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siekia išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas, nustatęs, kad atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo teisėtumu, kurios nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, pagrįstai išaiškino atsakovams teisę pareikšti ieškinį.
38. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad atsakovai negalėjo ginčyti turto pardavimo iš varžytynių akto, kadangi du atsakovai apie sklypo dalies pardavimą nežinojo, o apeliantę apgavo tariamai nukentėjusioji (parduoto iš varžytynių turto dalies buvusi savininkė), nes ji nesigynė nuo antstolio veiksmų, tik teigė ketinanti; tvirtina, kad varžytynės suklastotos.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės argumentai nepaneigia skundžiamu sprendimu nustatytos šiam ginčui reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė šiuo metu yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Įrodymų, patvirtinančių, kad sklypo dalies įgijimo pagrindas (2020 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-20-179-4324) pripažintas negaliojančiu, kad šiuo metu jis yra ginčijamas teisme, atsakovė nenurodė bei nepateikė ir apeliaciniame skunde; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, toks ginčas teismuose nėra nagrinėjamas (išnagrinėtas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė taip pat neneigia sprendimo argumentų, kuriais konstatuota, kad teismas savo iniciatyva neturi pagrindo nustatyti, jog Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra niekinis ir todėl jį pripažinti negaliojančiu.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).
41. Šiuo atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų spręsti dėl akivaizdaus Turto pardavimo iš varžytynių akto niekinio pobūdžio.
42. Apeliantė mini kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, teismo sprendimo neteisėtumą sieja su nesama prokuratūros pozicija byloje, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės ginčo išsprendimui, skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
43. Atsakovė K. K. teigia, kad 2021 m. liepos 15 d. prašyme išdėstė prašymą netenkinti ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų, jei nebūtų melavusi; taip pat mano, jog jei teisėjas būtų atsižvelgęs į 2021 m. liepos 15 d. prašymo punktus, papildomas prašymas kompensuoti atsakovei padarytus nuostolius neperžengtų šios bylos ribų. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantės paminėtame prašyme atsakovė, be kita ko, prašė įvertinti kaip melagingus ieškovo tvirtinimus, kad atsakovų ieškovė neranda, įvertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai veikė teisėtai, nutylėdami atsakovės K. K. 2020 m. gegužės 18 d. prieštaravimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo proceso. Pažymėtina, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ketinimus ir bandymus bendradarbiauti su atsakovais ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tačiau teismas, įvertinęs atsakovų byloje aiškiai išreikštą poziciją, jog jie nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, sprendė, jog aplinkybės apie šalių elgesį ikiteisminėje stadijoje yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių šioje byloje kilusį ginčą iš esmės dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apeliantė nenurodė duomenų, leidžiančių įžvelgti galimybę ginčą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti taikiai, jeigu ieškovė būtų faktiškai susisiekusi su atsakovais iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu, jokių savo atidalinimo variantų byloje neteikė. Atsakovė K. K. ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kaip ginčo sklypo atidalinimas pagal ieškovės parengtą projektą galėtų pažeisti jos teises bei interesus. Taigi patenkinęs ieškovės reikalavimus, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovo Nr. 1 (T. C. K.) niekas neatstovavo. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Taigi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta teisė, o ne pareiga vesti bylą per atstovą. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtam atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, apeliantė nenurodė. Be to, atsakovas T. C. K. apeliacinio skundo nėra pateikęs, todėl šis apeliantės argumentas neturi teisinės reikšmės.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
46. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur išlaidų advokatui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą), kurios, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovei priteistinos iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Feldis“ (j. a. k. 304762613) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė