Civilinė byla Nr. 2-603-188/2014
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00340-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija
42.5.; 42.9., 45.1.; 4.5.6.; 116.1.; 116.4.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 6 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant ieškovei L. A., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir
n u s t a t ė :
ieškovė prašo pripažinti sudaryta 2013 m. liepos 1 d. tarp jos ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirašytą dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo- pardavimo sutartį, kuria iš L. L. ji nupirko jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus: 3,1200 ha ploto, (duomenys neskelbtini), ir 2,6800 ha ploto, (duomenys neskelbtini), bei sodybą, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad L. L. buvo jos tėvo P. M. K. teta (jos tėvas L. L. sesers A. sūnus). L. L. ir jos sesuo E. L. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Abi seserys buvo netekėjusios, vaikų neturėjo. Ji buvo jų vienintelė ir artimiausia giminaitė ir pagalbininkė. Po sesers mirties L. L. testamentu jai paliko butą Kėdainių mieste. Dėl senyvo amžiaus ir pablogėjusios sveikatos ji negalėjo dirbti žemės, todėl žemė jai pasidarė nebereikalinga, sodybos senų pastatų būklė vis blogėjo, todėl 2013 metais vasarą L. L. pasiūlė pirkti sodybą ir žemės sklypus už 10 000 Lt ir papildomai ją prižiūrėti (išlaikyti) iki gyvos galvos. Pagalbą L. L. ji teikė ir iki to laiko, todėl su pasiūlymu sutiko. Žemės sklypų dokumentai VĮ Registro centras buvo įregistruoti, tačiau sodybos pastatų dokumentai buvo nesutvarkyti, pastatai neįregistruoti. Su L. L. sutarė pasirašyti rašytinę sutartį, patvirtinančią pirkimo ir pinigų perdavimo faktą, sutvarkyti namo ir ūkinių pastatų inventorinę bylą ir iki 2014 rudens sutartį patvirtinti notarine tvarka. 2013 m. liepos 1 d. sudarė sodybos ir dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė ir liudininkė I. G.. 2013 metų rudenį L. L. sveikata dar labiau pablogėjo, o 2013 m. gruodžio 13 d., atvykusi į sodybą, ji rado ją mirusią. Reikalavimą grindžia CK 1.93 str.4 d. ir nuostatomis. Nurodo, kad šiuo atveju pardavėja L. L. ne vengia, bet nebegali įforminti sandorį notarine forma.
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l.30, 46,47, 53, 54) Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė sustabdyti bylą iki paaiškės mirusios L. L. teisių perėmėjai. Atnaujinus bylą, bylos eiga nesidomėjo.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas A. Jarašius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė L. A. papildomai paaiškino, kad L. L. buvo jos tėčio P. M. K. teta, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime kartu seserimi E. L., jos savo vaikų neturėjo, kadangi jos tėvai buvo alkoholikai, todėl nuo vienerių metukų ją augino kaip dukrą. Mirus E. L., ji liko gyventi su L. L. ir ja rūpinosi. 2008 metais L. L. surašė testamentą, kuriuo jai paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pablogėjus sveikatai,. L. L. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi jos buvo labai artimos, L. L. ją užaugino kaip dukrą, todėl prašė sumokėti 10 000 litų ir papildomai ją prižiūrėti, naudojant minėtus pinigus. Visą sumą ji sumokėjo 2013 m. liepos 1 d., tai matė liudininkė I. G.. Parduoto turto dokumentai (sodybos dokumentai buvo seni) ir turtas buvo perduoti jai valdyti. Kadangi nebuvo sutvarkyti sodybos dokumentai, sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Sutvarkius dokumentus ketino patvirtinti sutartį pas notarą, tačiau 2013 m gruodžio 13 d. L. L. mirė. Kitų L. L. giminaičių nėra, po jos mirties niekas dėl palikimo nesikreipė ir pretenzijų dėl likusio turto nereiškė.
Ieškovės atstovas advokatas A. Jarašius paaiškino kad, ieškovė reikalavimą grindžia prie ieškinio pateiktais dokumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Atstovavimo išlaidų priteisti ieškovė neprašo. Įpėdinių neatsirado. Valstybė nei bylos eiga, nei L. L. palikimu nesidomėjo.
Liudytoja I. G. paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo vaikystės, jos buvo kaimynės. L. L. ir E. L. ieškovę užaugino, ją pasiėmė pas save, kai ji buvo dar visai maža mergaitė. Ieškovė rūpinosi L. L. ir E. L., jas palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri kapus. L. L. jai sakė, jog nori, kad visas jos turtas atitektų ieškovei, prašė patarimo, kaip tai padaryti, bei paprašė dalyvauti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir kaip liudytojai pasirašyti po sutartimi. Ji matė, kaip ieškovė sumokėjo 10 000 Lt, kurios L. L. perskaičiavo. Po sutarties sudarymo ieškovė ir toliau rūpinosi teta, ją lankydavo, atnešdavo maisto, padėdavo prižiūrėti ūkį. Daugiau giminių L. L. neturi, savivaldybės ar valstybinių įstaigų atstovai jos palikimu nesidomėjo. Sodybos pastatai labai seni, namas mažas, nusidėvėjęs, žemė nedirbama, apleista.
Ieškinys tenkintinas. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. sudaryta Dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. L., kuri sutartyje įvardinta Pardavėja, ir ieškovės L. A., sutartyje įvardintos Pirkėja, pagal kurią L. L. pardavė ieškovei L. A. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 3,1200 ha ploto, (duomenys neskelbtini), ir 2,6800 ha ploto, (duomenys neskelbtini), bei sodybą, 49,69 kv. m. naudingo ir 26,53 kv.m. gyvenamojo ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sumokėjo L. L. sutartą parduodamo turto kainą - 10 000 litų sumą, šalys įsipareigojo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure iki 2014 m. spalio 1 d. (b.l.10). Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė ir L. L. surašė sodybos ir dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi L. L. turėjo tik senus sodybos dokumentus, todėl buvo susitarta paruošti visus dokumentus, reikalingus sandorio įforminimui, ir vėliau sandorį sudaryti notarine tvarka. Patvirtino, kad L. L. iš ieškovės gavo 10 000 litų.
CK 6.393. str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, CK 1.93 str. 3 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, tačiau CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Sandorio, kuriam įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kuris sudarytas jos nesilaikant pripažinimui galiojančiu, yra būtinos šios sąlygos: 1) sandoris turi būti dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju visos šios sąlygos yra: ieškovė ir L. L. susitarė dėl turto pirkimo-pardavimo, sudarė rašytinę turto pirkimo-pardavimo sutartį bei susitarė sandorį patvirtinti pas notarą. Ieškovė už perkamą turtą pardavėjai L. L. sumokėjo sulygtą parduodamo turto kainą, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad abi šalys susitarimo sudarymo metu aiškiai išreiškė valią sudaryti dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo-pardavimo sandorį. Vykdant sandorį šalys, išreikšdamos savo valią, sutarė paruošti visus reikalingus dokumentus sodybos pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui pas notarą ir galutinai įforminti sandorį iki 2014 m. spalio 1 d. Šiuo atveju nė viena iš šalių nevengė įforminti sandorį notarine tvarka. Įsipareigojimo patvirtinti sutartį notarine tvarka iki 2014 m. spalio 1 d. šalys įvykdyti negalėjo, kadangi 2013 m. gruodžio 13 d. turto pardavėja L. L. mirė. Ieškovė nėra atsakinga už atsiradusias pasekmes. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, nes sutarties šalys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sandorio, kuris yra dvišalis, sąlygų (CK 6.162 str.). Sutarties dalykas - turtas, šioje sutartyje apibrėžtas, sutarties kaina pilnai sumokėta 2013 m. liepos 1 d. – 10 000 Lt. Ieškovė perėmė turtą valdyti ir naudoti, t.y. sandorį įvykdė visiškai. Sutarties sąlygos imperatyviosioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. CK 1.2 straipsnyje numatyti civilinių santykių teisinio reguliavimo principai, vienas nurodytų principų įtvirtina teisėtų lūkesčių principą, o šioje byloje šio principo esmė yra ta, kad ieškovė siekė įsigyti turtą – du žemės sklypus ir sodybą, o turto pardavėja L. L. už jai tinkamą (sutartą) kainą įsipareigojo šį turtą parduoti ieškovei. Ieškovė sutartinių įsipareigojimų pagrindu bei sutinkamai su CK 6.309 str. 3 d. įgijo teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Ieškinys dėl sutarties pripažinimo sudaryta pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti sudaryta 2013 m. liepos 1 d. tarp L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirašytą dviejų žemės sklypų ir sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš L. L. L. A. nupirko L. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus: 3,1200 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir 2,6800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei sodybą, (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ramyna Šidlauskienė