Administracinė byla Nr. A-1729-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03488-2022-4 

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. ISS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“ bei NŽT Palangos skyrių įpareigoti suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jam ir G. M. lygiomis dalimis po 1/3 dalį priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. NŽT Palangos skyriui pateikė prašymą suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytąją tiesioginę paskirtį. NŽT Palangos skyrius atsisakė tai atlikti, motyvuodamas tuo, kad patikrinus nesuformuotus valstybinės žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo nustatyta, kad žemės sklypai yra nenaudojami, sklypuose yra pamatai, naudojamų statinių nėra, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą už žemės sklypų išpirkimą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Aiškinamojo rašto dalyje „Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas“ nurodytas Palangos skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. l2VĮ-640(14.12.2) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau tokio Palangos skyriaus vedėjo įsakymo nėra. Vedėjo įsakymas vėliau buvo pateiktas, pinigų mokėjimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus už 0,3 ha bendro ploto žemės sklypus buvo atliktas. Atsisakyme išduoti sutikimą nenurodyta rimtų teisinių argumentų, draudžiančių ar ribojančių duoti sutikimą suderinti projektą.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad gyvenamųjų namų statyba buvo pradėta 1991 metais, gavus statybos leidimą pagal tuo metu statybą reglamentuojančius teisės aktus. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-83/2012 buvo nustatytas faktas, kad jis, B. B. ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į du namus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangos sav., o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413- 588/2021 buvo nustatytas faktas, kad jis, B. B. ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į du namus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Pareiškėjas tvirtino, kad įregistravus nuosavybės teisę į nurodytus statinius, prie dviejų anksčiau įgytų žemės sklypų buvo suformuotas žemės sklypas, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis bei jiems suteikti adresai. Adresai buvo suteikti ir žemės sklypams, kuriuose yra namai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo pradėta žemės sklypų formavimo procedūra. Teigė, kad atsisakydamas derinti projektą, atsakovas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes nesuderinus projekto, jis negali atlikti būtinų tolimesnių veiksmų vykdant teisėtą statybą.

5.       Atsakovas NŽT, atstovaujamas Palangos skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. liepos 25 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai raštą Nr. 16SD-1293-(14.16.136 E.)„Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini), Palanga)“, kuriuo buvo atsisakyta suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius pagal pateiktą prašymą suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio Nr. ŽPDRIS sistemoje – (duomenys neskelbtini), projekto tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl šio rašto pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 1SS-1319-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ nurodyta, kad žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėtų būti formuojami, todėl NŽT Palangos skyrius teisėtai atsisakė derinti Projektą.

7.       Atsakovas paaiškino, kad NŽT Palangos skyrius pakartotinai Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 (duomenys neskelbtini), Palanga)”, kuriuo buvo atsisakyta suderinti to paties projekto sprendinius. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. rašto, NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 1SS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“, be kita ko, pareiškėją informavo, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui pateiktame rašte išdėstytų argumentų NŽT nuomonė nepasikeitė bei pažymėjo, kad pakartotinai teikiant derinti projektą, nebuvo pateikta naujos informacijos ar duomenų ir dokumentų, pagrįstai atsisakė jį suderinti.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis adresu Palanga, (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m; adresu Palanga, (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m (toliau – ir Statiniai).

9.       Atsakovas vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 2.4 papunkčiu, 44 ir 46 punktais bei pažymėjo, kad valstybinė žemė, esanti po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formuojama tam, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui. Taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9, 10 straipsnių, 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 ir 28 punktais. Citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką (2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018), 2018 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

10.       Atsakovas teigė, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu NŽT Palangos skyriaus specialistai nustatė, jog žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), Palanga, yra įrengti pamatai, naujai formuojami žemės sklypai nėra naudojami, teritorija apaugusi žole. Padaryta išvada, jog formuojami žemės sklypai prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra naudojami šiems pastatams eksploatuoti, žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, susijusi su pastatų, kurių baigtumas 9 proc., naudojimu. Nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos be aukciono, turi būti nustatyta, ar statinys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį.

11.       Atsakovas vertino, kad vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais, žemės sklypai ginčo statiniams eksploatuoti neturėtų būti formuojami, nes nėra teisinio pagrindo tokius žemės sklypus nuomoti ar parduoti. Teigė, kad skundžiami raštai neprieštarauja teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingas subjektas.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atsakovo sprendimai trukdo teisėtai įgyvendinti pareiškėjo ir jos teises, nes siekiant teisėtai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, jie turi atlikti būtinus veiksmus ir įvykdyti jiems keliamus reikalavimus.

II.

14.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15.       Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 papunktyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija), Valstybinės žemės nuomos taisyklių 28 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

16.       Teismas akcentavo kasacinio teismo praktiką, priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius, aspektu, pagal kurią, be kita ko, kad priimant tokius sprendimus turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų principų (visuomeninės naudos ir efektyvumo). Valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu: 1. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka šiame nutarties punkte aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą; 2. Statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau šiame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Tai reiškia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 24–25 punktus). Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).

17.       Teismas taip pat pabrėžė kasacinio teismo išaiškinimus, kad jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, tokio statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 27 punktą).

18.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 konstatavo, jog, viena vertus, nebaigto statyti statinio, esančio valstybinėje žemėje, savininkas turi teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises ir užbaigti nebaigtą statybą, kita vertus, ši jo teisė, atsižvelgiant į visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančio statinio savininko interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimą, nėra absoliuti. Valstybinės žemės lengvatinė nuoma reiškia visuomenės intereso subordinavimą valstybei priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininko (valdytojo) intereso naudai. Nebaigto statyti statinio atveju toks subordinavimas yra pagrįstas tik ta apimtimi, kiek jis grindžiamas būtinų prielaidų tokio statinio savininko (valdytojo) turimai (egzistuojančiai) teisei į konkretų statinį, t. y. teisei užbaigti būtent to statinio statybą, turint tikslą jį naudoti pagal pirminę paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, sudarymu. Situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka išsinuomojamas ne tam, kad būtų užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuojami žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai, o šių statinių vietoje būtų statomi nauji statiniai ar vykdoma kita, su šių statinių eksploatavimu nesusijusi veikla, neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalimi (2021m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-717 redakcija), priėmus sprendimą nesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.

19.       Teismas nustatė: Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, ir pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, baigtumas 9 proc.; 2022 m. liepos 21 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad nesuformuoti valstybinės žemės sklypai yra nenaudojami, juose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra; pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį; NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga“)) išdėstė atsisakymo suderinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą argumentus; NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. ISS-1666-(5.59 E.) nurodė, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 (duomenys neskelbtini), Palanga“)) žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakė derinti pagrįstai.

20.       Teismas vertino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-413-588/2021 turinį, kuris patvirtina, kad nuosavybės teisės į ginčo nebaigtus statyti statinius įgijimo pagrindas – įgyjamoji senatis. Iš Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo turinio teismas nustatė, jog ginčo nebaigtų statyti statinių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas, įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjai 1991 m. spalio 10 d. yra gavę leidimą gyvenamųjų namų statybai, statinius nepertraukiamai valdo kaip savo daugiau kaip dešimt metų, jais rūpinasi, juos nuolat prižiūri ir restauruoja.

21.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog turint 1991 m. spalio 10 d. išduotą leidimą gyvenamųjų namų statybai, buvo imtasi aktyvių veiksmų ar kreiptasi dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nagrinėjamu atveju nėra patvirtintas naudojimosi statiniais pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį faktas. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė be aukciono išnuomoti ar parduoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Kadangi nėra statinių, kuriuos galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas, NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. raštas Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 ((duomenys neskelbtini), Palanga“ ir NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. ISS-1666-(5.59 E.) laikytini teisėtais.

22.       Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl skundžiamų rašto panaikinimo, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl NŽT Palangos skyriaus įpareigojimo suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

III.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.       Pareiškėjas, akcentuodamas konstitucinę teisę į teisingą teismą, nurodo, kad teismas sprendė ginčą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, tačiau nesprendė ginčo dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-93398 sprendinių teisingumo. Be to, neteisingai vertino faktinę aplinkybę, jog tai būsimas pastatas, nes tai yra esamas nebaigtas statyti pastatas, kuriam ne tik buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bet civilinėje byloje Nr. 2YT-413-588/2021 buvo 2021 m. vasario 24 d. priimtas Palangos apylinkės teismo sprendimas ir nustatytas nuosavybės teisės į šį statinį įgijimo faktas su tikslu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne tik nebaigtą statyti statinį, bet ir pareiškėjo daiktines teises į šį statinį. Iš skundžiamo teismo sprendimo galima suprasti, kad 2021 m. vasario 24 d. priimtas Palangos apylinkės teismo sprendimas yra niekinis ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

25.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis į NŽT Palangos skyrių kreipėsi su prašymu suderinti projekto sprendinius ir tikėjosi, kad jis pasisakys šiuo klausimu, tačiau pasisakė dėl valstybinės žemės nuomos ir pardavimo, t. y. visai kitu klausimu. Taip pat tikėjosi, kad ir teismas spręs ginčą būtent dėl projekto sprendinių, tačiau teismas nagrinėjo ginčą, kurio net nėra, t. y. teismas prevenciškai sprendė ginčą į ateitį, net nežinodamas, ar pareiškėjas ateityje apskritai teiks prašymą parduoti valstybinį žemės sklypą. Teismo sprendime liko nepasisakyta dėl projekto sprendinių teisingumo. Šis nagrinėjamas konkretus ginčas materialiniu teisiniu santykiu yra susijęs tik su žemės planavimo dokumento rengimu, su jo sprendinių teisingumu ir pagrįstumu, todėl tiek atsakovas, tiek teismas privalėjo nurodyti, kurie konkretūs projekto sprendiniai neatitinka įstatymų ar teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

26.       Pareiškėjas nurodo, kad projektui rengti atsakovas ir Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė reikalavimus tikslu suformuoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre registruotam pastatui eksploatuoti, tame tarpe ir vykdyti jame statybas. Jei toks tikslas būtų neįmanomas ar neteisėtas, tai reikalavimai nebūtų išduoti. Tiek atsakovas, tiek teismas nenurodė, jog projektas su tokiu tikslu negalėtų būti rengiamas, be to, projekte nenustatė jokių pažeidimų, todėl akivaizdu, kad projektu galėtų būti formuojamas toks valstybinis žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovas kelia klausimą, ar toks valstybinis žemės sklypas galėtų būti išnuomotas pareiškėjui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), niekaip nėra susijęs su projekto rengimu ir jo įgyvendinimu. Projektas nesprendžia daiktinių teisių (tame tarpe ir nuosavybės perleidimo) klausimo.

27.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas, vertindamas faktines aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas ir savivaldybė pažeidė teisės normas, išduodamos reikalavimus projektui rengti, todėl toks projektas galėjo būti rengiamas, derinamas, tvirtinamas ir registruojamas žemės planavimo dokumentų registre. Liko neaišku, kodėl teismas tam užkirto kelią, netenkindamas skundo. Teismas iš esmės atmetė skundą tik tuo pagrindu, jog kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog prie nenaudojamų pastatų nėra išnuomojami ar parduodami tų statinių savininkams valstybinės žemės sklypai be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, bet prašymo parduoti ar išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis pareiškėjas neteikė.

28.       Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra prieštaringas, nes iš vienos pusės yra teigiama, jog pareiškėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamą teisę, t. y. teisę į nuosavybę (ginčo statinį) ir teisę ją įgyvendinti, tačiau iš kitos pusės jis paneigia šią teisę ir nurodo, jog tam, kad įgyvendinti šią teisę, pareiškėjas turėtų išsinuomoti ar nusipirkti iš valstybės žemės sklypą, suformuotą prie statinio. Be žemės sklypo pareiškėjui priklausantis statinys negali būti naudojamas, o tai reiškia, kad apskritai yra paneigiama jo nuosavybė, kas yra draudžiama. Teismas paliko atvirą klausimą, ką toliau pareiškėjui daryti su savo nuosavybe ir kaip ją toliau įgyvendinti. Žemės sklypo nebuvimas prie pastato lėmė, jog pareiškėjas negali statinio naudoti, jo pabaigti statyti ir jį naudoti pagal paskirtį.

29.       Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis, nes priešingu atveju jis turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame, o bendros kompetencijos teisme, todėl teismo motyvuojamoji dalis rodo, kad teismas pažeidė ir rūšinio teismingumo taisyklę. Iš teismo motyvų matyti, kad teismas painioja daiktinių teisių teisinį reguliavimą su žemės planavimo procesu ir tai rodo, kad teismas ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet apskritai nesuprato ginčo esmės ir jos neatskleidė. Šis administracinis ginčas turėjo apsiriboti tik formalia skundžiamų institucijų sprendimų patikra, šių administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, ar projekto sprendiniai atitinka teisės aktus, ar nenukrypta nuo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ar atitinka išduotus projektui rengti reikalavimus, o ne prevenciškai spręsti daiktinių teisių klausimus ir kas ekonomiškiau ir racionaliau valstybei.

30.       Pareiškėjas teigia, kad teismas tik formaliai vykdė teisingumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat sprendė klausimus, nepriskirtus jo kompetencijai.

31.       Atsakovas NŽT, atstovaujamas Palangos skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.       Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms bei kasacinio teismo išaiškinimų, be kita ko, kad tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje, kontekste vertina, kad teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šį sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga))“ nurodyto sprendimo, NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. ISS-1666-(5.59 E.) nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT Palangos skyrių suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstumo.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pažymi, kad: teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame (teismo sprendime) turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1 ir 3 d.), kas suponuoja pareigą pasisakyti visais aspektais, kuriais grindžiamas toks reikalavimas.

35.       NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. 16SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga))“ atsisakė suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, motyvuodamas tuo, kad:

35.1 Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami / parduodami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti žemės sklypai, kurių reikia asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; Nekilnojamojo turto registre duomenimis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, baigtumas – 9 proc.; NŽT Palangos skyriui 2022 m. liepos 21 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą, nustatyta, kad nesuformuoti valstybinės žemės sklypai nenaudojami, sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra; aplinkybė, kad statinys įregistruotas Nekilnojamo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma/pardavimas be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

35.2 Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad parduodami Taisyklių 2.3 punkte nurodyti žemės sklypai, kurie iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse suteikti individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteikti individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

35.3 Aiškinamojo rašto dalyje „Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas“ nurodytas Palangos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2021 m. liepos 5 d. Nr. SFP-6886-(14.16.36.) – tokio Palangos skyriaus vedėjo įsakymo nėra.

36. Pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės prašė panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 16SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga“)), NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. ISS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“ bei įpareigoti suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

37.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatų baigtumą (9 proc.), 2022 m. liepos 21 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimo vietoje duomenis (nesuformuoti valstybinės žemės sklypai yra nenaudojami, juose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra), aplinkybes, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog turint 1991 m. spalio 10 d. išduotą leidimą gyvenamųjų namų statybai, buvo imtasi aktyvių veiksmų ar kreiptasi dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra patvirtintas naudojimosi statiniais pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį faktas, pažymėjęs, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė be aukciono išnuomoti ar parduoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, konstatavo, kad ginčijami Sprendimai laikytini teisėtais, kadangi nėra statinių, kuriuos galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas.

38.       Pažymėtina, kad skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime dėl pareiškėjo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su dalimi ginčijamame sprendime, nurodytame NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. rašte, motyvų (šios nutarties 35.2 ir 35.3 p.) nėra pasisakoma. Nors duomenų, priešingai nei teigiama skunde, apie rašytinių įrodymų dėl įmokų mokėjimo fakto pateikimą, taip pat kad aiškinamojo rašto dalyje „Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas“ nurodytas Palangos skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. l2VĮ-640(14.12.2) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo pateiktas, byloje nėra, skundas visgi buvo priimtas, pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pašalinti tokio pobūdžio trūkumų, atsakovas šiuo aspektu atsiliepime į skundą nepasisakė, parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga)), kurį ginčijamu sprendimu atsisakyta derinti, į bylą taip pat nėra pateiktas / išreikalautas.

39.       Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kokioje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijoje kilo ginčas, į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtraukta Palangos miesto savivaldybės administracija: ginčui aktualios redakcijos Žemės įstatymas, be kita, nustato, kad: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.; 2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose numatytais atvejais, iš jų – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.; 2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija); teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.; 2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.; 2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2149 redakcija); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.; 2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija).

40.       Kadangi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-93398 (duomenys neskelbtini), Palanga)), bylos duomenimis (b. l. 19), pradėtas rengti 2021 m. birželio 29 d., galima manyti, kad šis projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3D-395/D1-187 įsigaliojimo galiojusios redakcijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 nuostatas, pagal kurias: kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Rengimo taisyklių 24-24.2 p.); reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos (Rengimo taisyklių 25 p.); jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (Rengimo taisyklių 26 p.); organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių atsisakymai pateikti reikalavimus, atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas – administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Rengimo taisyklių 69 p.; 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-57/D1-58 redakcija).

41.       Nagrinėjamo ginčo atveju, į bylą nesant pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui Nr. ZSFP- 93398 (duomenys neskelbtini), Palanga)), taip pat nesant įtrauktam projekto organizatoriui Palangos miesto savivaldybės administracijai, nėra galima spręsti, ar buvo laikomasi aptartų (šios nutarties 40 p.) Rengimo taisyklių nuostatų, taip pat kodėl tokio pobūdžio ginčas nekilo / nebuvo išspręstas projekto rengimo, o ne jo derinimo stadijoje. Pažymėtina, kad būtinybė įtraukti į tokios bylos procesą projekto organizatorių yra susijusi ir su galimu ginču dėl išlaidų, patirtų rengiant projektą, atlyginimu.

42.       Kadangi dėl aptartų procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str. 1 d.).

43.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylą turi būti įtrauktas naujas proceso dalyvis, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nėra pasisakoma. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė