Administracinė byla Nr. eA-2462-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01408-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 29.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. V. Agentūros naudai 49 277,67 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 29 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

2.       Agentūra nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas G. V. privalo Agentūrai grąžinti susidariusią 49 277,67 Eur skolą. Nesutikdamas su Skolos sprendimu, G. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 atsakovo skundą tenkino iš dalies. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, Agentūra pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – atmetė G. V. skundą, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė prejudicinį faktą šioje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prejudicinių faktų antrą kartą įrodinėti nereikia, todėl Agentūros Skolos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei sukelia teisines pasekmes atsakovui. Agentūra taip pat pažymėjo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Atsakovo argumentai, susiję su Skolos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs. Atsakovo skola yra 49 277,67 Eur, metinis palūkanų dydis yra 5 proc., todėl Agentūrai iš Atsakovo priteistinos nuo 49 277,67 Eur negrąžintos skolos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinos nuo 2018 m. balandžio 29 d., nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

3.       Atsakovas G. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė

5.       G. V. taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino Agentūros prašymą – priteisė Agentūros naudai iš atsakovo G. V. 49 277,67  Eur  skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 29 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai grąžintos.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: G. V. pateikė 2010 m. liepos 27 d. paraišką Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykles ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-1067 buvo patvirtintas paramos gavėju; G. V. 2011 m. sausio 7 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“; Agentūra 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo nustatė tris pažeidimus bei nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti susidariusią 49 277,67 Eur skolą; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 panaikino Skolos sprendimo dalį dėl pirmojo pažeidimo ir sankcijų už jį taikymo; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė – G. V. skundą dėl Skolos sprendimo atmetė kaip nepagrįstą; G. V. 2020 m. liepos 13 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti šį prašymą.

8.       Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 ir 17 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Neginčijant sprendimo dėl lėšų sugrąžinimo, pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertinamas. 

9.       Pirmosios instancijos teismas nevertino Agentūros Skolos sprendimo taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, pažymėdamas, jog šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka jau buvo ginčijamas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi paliktas galioti, todėl atsakovo argumentai, susiję su Skolos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nėra aktualūs.

10.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008,  54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies e punktu, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 7 straipsniu, Grąžintinų lėšų taisyklių 7 ir 14 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo paramos skolą yra pagrįstas. Agentūra raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių Agentūra galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo grąžinimo bei 5 proc. metinių palūkanų mokėjimo.

III.

11.       Atsakovas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

12.       Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Agentūros prašymą, papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Skolos sprendimo teisėtumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje Agentūros atstovei buvo užduoti klausimai dėl atsakovo tariamai įvykdyto pažeidimo pobūdžio, tačiau Agentūros atstovė atsisakė į juos atsakyti, argumentuodama tuo, jog Skolos sprendimas nebuvo panaikintas. Pagrindinis Agentūros argumentas susijęs su tariamai įvykdytų pažeidimu, yra teiginys, kad Konkurencijos taryba nustatė, kad atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatyme nustatytus reikalavimus ir netinkamai vykdė viešąjį pirkimą, tačiau Konkurencijos tarybos 2017 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 2S-1(2017) rezoliucinėje dalyje atsakovas nėra minimas. Taigi Konkurencijos taryba aiškiai nenustatė, kad G. V. pažeidė Konkurencijos įstatymą. Be to, Agentūros atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokias teisės normas pažeidė atsakovas, atsisakė motyvuoti ir argumentuoti savo poziciją.  

13.       Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14.       Agentūra palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytą poziciją, pažymi, jog atsakovas dėsto tuos pačius argumentus, kurie jie jau buvo išnagrinėti kitoje administracinėje byloje, kurioje buvo patvirtintas Skolos sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Šioje byloje nėra sprendžiamas Skolos sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, todėl aptariami atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Agentūros įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.     

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

15.       Ginčas byloje kilo dėl Agentūros prašymo jai iš atsakovo G. V. priteisti 49 277,67 Eur išmokėtos paramos skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 29 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

16.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas jau buvo patikrintas teismo tvarka, Skolos sprendimas nebuvo panaikintas, o susidariusi skola nebuvo sumokėta, konstatavo, kad Agentūros reikalavimas jai iš atsakovo priteisti 49 277,67 Eur išmokėtos paramos skolą bei 5 proc. metines palūkanas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

17.       Atsakovas G. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 netinkamai įvertino Skolos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir kad nagrinėjamoje byloje Skolos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą turėjo įvertinti  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, tačiau nepagrįstai to nedarė.  

18.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus; kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021; kt.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

20.       Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas).

21.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad aptariamoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai bei išvados, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas bylose dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra vertinamas, yra aktuali ir tais atvejais, kai sprendimo dėl paramos susigrąžinimo teisėtumas jau buvo patikrintas teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-556/2021).

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Agentūra 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriame nustatė 49 277,67 Eur G. V. išmokėtos paramos skolą bei prašė ją grąžinti. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 panaikino dalį Skolos sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė – G. V. skundą dėl Skolos sprendimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-55-492/2020 atsisakė tenkinti G. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020. 

23.       Taigi Skolos sprendimas, kuriuo atsakovui nustatyta 49 277,67 Eur išmokėtos paramos skola, galioja ir privalo būti vykdomas, pakartotinai nevertinant jo teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu. Kaip minėta, jokių kitų argumentų dėl Agentūros prašymo nepagrįstumo (išskyrus tai, kad Skolos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas iš naujo) atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta jokių pagrindų sumažinti grąžintiną sumą. Tuo labiau, kad nepagrįstai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimu yra siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, o atsakovas, nesilaikęs prisiimtų įsipareigojimų, negali nepagrįstai praturtėti.

24.       Atsižvelgdama į tai, kad Skolos sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtas paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Nagrinėjamu atveju paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas ginčo lėšas sugrąžinti geruoju.

25.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė