Baudžiamoji byla  Nr. 1A-75/2011

Proceso Nr. 1-20-1-00314-2009-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:1.2..14.4.2;

 (S)

                                                                                      2.1.7.4

 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

 

                       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nuteistiesiems A. K., V. J., D. A.,

nukentėjusiajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. J. ir D. A., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo A. K. apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė:

 

A. K. nuteistas už tai, kad kartu su V. J. per 2009-04-08 - 2009-04-27 laikotarpį, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 4000 litų ir 600 eurų, kaip pinigines lėšas nuslėptas nuo jų, ir vykdydami šiuos veiksmus 2009-04-08 per 19.30 val. - 21.00 val. laikotarpį namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės aikštelėje V. J. smogė kumščiu ir taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. laisvę, automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į laukymę, esančią (duomenys neskelbtini), kur V. J. sudavė nukentėjusiajam eilę smūgių į juosmens sritį, o A. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam plastikine lazda į nugarą, kojas, D. A. savavaldžiaujant, tai yra, smogus kumščiu nukentėjusiajam į kaktą, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą; V. J. ir A. K. tęsdami nusikalstamus veiksmus vėliau vykusių susitikimų metu: 2009-04-14, 18.32 val. susitikimo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), metu ir automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-04-17 20.51 val. susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje metu, 2009-04-19 11.28 val. susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir prie šio namo kieme, metu grasino fiziniu susidorojimu, taip pat 2009-04-21 ir 2009-04-23 V. J. nukentėjusiajam A. B. siunčiamomis trumposiomis žinutėmis ir telefoninio pokalbio metu grasino fiziniu smurtu ir nukentėjusįjį kompromituojančios informacijos atskleidimu, o nukentėjusiajam nevykdant reikalavimų, 2009-04-27, apie 8.00 val. įvykusio susitikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje, metu V. J. panaudojo fizinį smurtą – sudavė tris smūgius rankomis nukentėjusiajam į pilvą, juosmenį, rankas, veidą ir taip padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendį ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir byloje nėra nė vieno objektyvaus jo kaltės įrodymo. Jis nuteistas remiantis abejotinais įrodymais.

Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo A. B. parodymais. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su jo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytas lazdos, kuria patyrė smurtą, apibūdinimas nesutampa su jo parodymais, duotais parodymų patikrinimo metu. Nenuoseklūs ir prieštaringi yra nukentėjusiojo parodymai ir dėl smurto panaudojimo laukymėje. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų naudojęs smurtą su plastikine lazda. Apelianto manymu, aplinkybė, kad laukymėje buvo rastos nuolaužos, nesant jokių kitų duomenų, negali būti patikimu įrodymu, kad šiomis nuolaužomis jis mušė nukentėjusįjį. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis į laukymę buvo vežamas prievarta. Visi nuteistieji nuosekliai parodė, kad jie važiavo į laukymę žaisti futbolą, todėl nepaneigta, kad nukentėjusysis važiavo savo noru.

Apelianto manymu, nepagrįstai kritiškai teismas vertinio ir nuteistojo V. J. bei pastarojo brolio V. J. parodymus apie pinigų paskolos faktą. Apeliantas teigia, jog jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai sutampa su nuosekliais nuteistojo V. J. parodymais, kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad apeliantas yra jo draugas, tačiau jis neprašė jo pagalbos dėl skolos grąžinimo iš nukentėjusiojo.

Be to, teismas rėmėsi Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, bei aplinkybe, kad V. J. ir jo (apelianto) mobiliuosiuose telefonuose, kortelėse buvo užfiksuotas nukentėjusiojo A. B. mobilaus telefono numeris. Apeliantas pažymi, kad V. J., jis (apeliantas) ir nukentėjusysis tarpusavyje bendravo, nes buvo draugai, ir A. B. prašė padėti parduoti motorolerį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, nukentėjusysis A. B. ir prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir byloje nėra objektyvių jo kaltės įrodymų. Prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį. Šis apelianto prašymas netenkintinas.

            Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. K. kaltu dėl A. B. turto prievartavimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

            Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. veikdamas kartu su V. J., 2009-04-08 - 2009-04-27 laikotarpyje sistemingai iš nukentėjusiojo A. B. reikalavo pinigų, panaudojant prieš nukentėjusįjį grasinimus ir fizinį smurtą. Teismas savo išvadas dėl A. K. kaltės prievartavus turtą iš A. B. grindė nukentėjusiojo A. B. parodymais, parodymų patikrinimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, stenogramomis, garso įrašais, kratos, objektų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

            Apeliantas, neigdamas savo kaltę, teigia, jog nukentėjusiojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą apeliantas sieja su nukentėjusiojo parodymais dėl lazdos, kuria jis patyrė smurtą, apibūdinimo bei vykimo į laukymę tikslo. Teigia, jog jis smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o į laukymę jie važiavo pažaisti futbolą. Tačiau šie apelianto skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

                Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai analizavo nukentėjusiojo A. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir juos įvertino pagal jų nuoseklumą, patikimumą bei atsižvelgdamas į kitų bylos duomenų visumą. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai ir kategoriškai teigė, jog nuteistasis A. K. kartu su V. J. iš jo reikalavo pinigų ir naudojo prieš jį fizinį smurtą. Parodė, kad nuteistasis A. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą, kai jis buvo nuvežtas į laukymę, esančią (duomenys neskelbtini), ten A. K. sudavė jam smūgius lazda į nugarą, kojas (t. 4, b. l. 118-121). Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 51-53). Įvykio vietoje buvo rastos plastmasinės lazdos nuolaužos, jas apžiūrėjus nukentėjusysis parodė, kad tai yra lazdos, kuria jis buvo žalojamas, nuolaužos (t. 2, b.l. 51-53). Iš tiesų, nukentėjusiojo parodymai dėl jo žalojimo įrankio apibūdinimo nėra visiškai vienodi ir nuoseklūs. Pirminėje apklausoje nukentėjusysis parodė, kad apeliantas jį mušė metaline, atrodo aliuminio, pilkos spalvos lazda (t. 2, b. l. 46-50). Tačiau įvykio vietos apžiūros metu radus plastmasinės lazdos nuolaužas, nukentėjusysis parodė, kad tai nuolaužos lazdos, kuria jį mušė A.K., bei paaiškino, kad jis lazdos nečiupinėjo, o iš išvaizdos ji jam buvo panaši į metalinę (t. 2, b. l. 51-53). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis vėl nurodė, jog A. K. jį mušė su aliumine metaline lazda (t. 4, b.l. 118-121), tačiau nukentėjusiajam paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis atpažino lazdą užfiksuotą bylos medžiagoje ir patvirtino, kad tai yra ta pati lazda, kuria jis buvo žalojamas (t. 4, b. l. 121). Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymuose esančius netikslumus dėl lazdos, kuria jis buvo žalojamas, apibūdinimo vertina kaip neesminius. Teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusysis, apibūdindamas lazdą, kuria jis buvo žalojamas, galėjo nesąmoningai klysti dėl išgąsčio, kurį patyrė fizinio smurto metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo žalojamas lazda, patvirtina įvykio vietoje rastos lazdos nuolaužos. Pažymėtina, kad pats apeliantas neneigia, jog jie su nukentėjusiuoju buvo laukymėje, kur buvo rastos lazdos nuolaužos, tačiau teigia, jog ten nukentėjusiojo nemušė, o jų važiavimo į laukymę tikslas buvo pažaisti futbolą. Jis teigia, kad nukentėjusysis į laukymę važiavo savo noru. Šiuos apelianto parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad jis į laukymę buvo vežamas prievarta ir ten prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas atsisakė duoti parodymus (t. 2, b.l. 135, 140, 143), o aplinkybę, kad į laukymę važiavo žaisti futbolo, nurodė tik teisme. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir nuteistasis V. J. Priešingai nuteistasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neatsimena ką veikė 2009 m. balandžio 8 d. ir negalėjo pasakyti kur yra Kauno vakarinis lankstas (t. 2, b. l. 83-84). Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto pateiktą versiją, kad jie į laukymę vyko pažaisti futbolą, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

            Taip pat apeliantas mano, jog nepagrįstai kritiškai teismas vertinio nuteistojo V. J. bei pastarojo brolio V. J. parodymus apie pinigų paskolos faktą. Šią apelianto nurodytą versiją kruopščiai patikrino pirmosios instancijos teismas ir dėl jos skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Teismas atmetė nuteistųjų V. J. ir A. K. parodymus apie tai, kad V. J. iš nukentėjusiojo A. B. norėjo atsiimti jo brolio V. J. paskolintus pastarajam pinigus, kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš nuteistųjų nenurodė, kad pinigus iš nukentėjusiojo reikalavo kaip skolos grąžinimą, kad šią aplinkybę nuteistasis V. J. nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, o nuteistasis A. K. negalėjo net apibūdinti, detalizuoti nurodytos skolos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Todėl apelianto teiginiai apie pinigų paskolos faktą vertinami kaip neteisėto reikalavimo perduoti turtą -pinigus, užmaskavimas bei  nuteistojo bandymas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.

                Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, kad nuteistieji su nukentėjusiuoju buvo draugai, ir tik todėl jų mobiliuosiuose telefonuose, kortelėse buvo užfiksuotas nukentėjusiojo A. B. mobilaus telefono numeris. Šiuos apelianto teiginius paneigia ne tik nukentėjusiojo A. B. parodymai, bet 2009-08-31 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, 2009-04-23, 2009-05-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, stenogramų, garso įrašai, 2009-04-28 kratos ir 2009-04-28 objektų apžiūros protokolai. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad nuteistieji V. J. ir A. K. nukentėjusiajam skambino ne draugiškais tikslais, bet pokalbiuose nuosekliai ir sistemingai reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų jiems pinigus, priešingu atveju grasindami jam susidorojimu. Pirmosios instancijos teismas visus paminėtus įrodymus kruopščiais ištyrė ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė. Pažymėtina, kad šių įrodymų patikimumo neginčija ir pats apeliantas, jis tik savaip juos interpretuoja.

            Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. veikdamas kartu su V. J., neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti turtą – pinigus. Reikalaudamas pinigų jis prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, grasino susidorojimu. Kad nukentėjusysis buvo įbaugintas dėl panaudoto fizinio smurto ir kad grasinimai susidoroti buvo realūs liudija ir aplinkybė, jog nukentėjusysis kreipėsi dėl to į policiją, kartu pranešdamas ir apie jo paties su A. K. ir kitais įvykdytą vagystę. Reikalavimas perduoti turtą buvo užmaskuotas. Nukentėjusysis A. B. nuosekliai nuo pat kreipimosi į policiją viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, jog A. K. ir V. J. reikalavo iš jo pinigų, kuriuos nukentėjusysis neva jiems neatidavė po kartu su jais padarytos vagystės, nors jis nebuvo jiems skolingas, nes pavogtus pinigus padalino ne jis, nebuvo jis skolingas ir V. J. broliui. Taigi, reikalavimas buvo užmaskuotas ir grindžiamas skola (kasacinė nutartis Nr.2K-167/2006). Šios nustatytos aplinkybės atitinka turto prievartavimo sudėties objektyviuosius požymius. Nuteistasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl nuteistasis A. K. pagrįstai nuteistas už turto prievartavimą, jam taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas (BK 181 straipsnio 2 dalis) ir už šio nusikaltimo padarymą paskirta teisinga bausmė. Tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                  Elena Vainienė

 

 

Teisėjai                                                                                                      Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                             

                                                                                                                Regina Gaudutienė