Civilinė byla Nr. 2-401-541/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29369-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 3.2.3.6.1.3.; 3.2.6.1. (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė,

sekretoriaujant Rasai Medveckajai, Vaidotui Montrimui,

dalyvaujant ieškovo atstovei Agatai Šeporaitienei,

atsakovo UAB „Alvilė‘“ atstovams direktoriui Jonui Jurgelevičiui, advokatui Vaidui Paulauskui,

atsakovo SKR INVEST, UAB atstovams direktoriui Sauliui Skrebei, advokatui Kristijonui Paliučiui,

trečiojo asmens UAB „Stebulė“ atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Alvilė“, SKR INVEST, UAB dėl statinių pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybiniame žemės sklype Eišiškių pl. 127, Vilniuje, tretieji asmenys UAB „Stebulė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalis, pagal kurias AB „Alvilė“ perleido, o SKR INVEST, UAB įsigijo 2/5 inžinerinių tinklų – laistymo sistemos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laistymo sistema) ir 2/5 tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai);

1.2. panaikinti nuosavybės teisių į 2/5 inžinerinių tinklų – laistymo sistemos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/5 tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre SKR INVEST, UAB vardu;

1.3. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti SKR INVEST, UAB grąžinti UAB „Alvilė“ 2/5 inžinerinių tinklų – laistymo sistemos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/5 tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Alvilė“ grąžinti SKR INVEST, UAB už juos gautus pinigus;

1.4. įpareigoti atsakovą UAB „Alvilė“ nusikelti arba nugriauti (demontuoti) inžinerinius tinklus – laistymo sistemą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (14,3206 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (23,1835 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (8,5571 ha) ir tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (juosianti buvusį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5. įpareigoti UAB „Alvilė“ išregistruoti laistymo sistemą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (14,3206 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (23,1835 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (8,5571 ha) ir tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią valstybinės žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro;

1.6. UAB „Alvilė“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti (demontuoti) minėtus inžinerinius tinklus ir tvorą, suteikti teisę juos nugriauti (demontuoti), sutvarkyti statybvietę bei išregistruoti šiuos inžinerinius tinklus ir tvorą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro ieškovui atsakovo UAB „Alvilė“ lėšomis, neatlyginant už nugriautus (demontuotus) inžinerinius tinklus ir tvorą bei neatsisakant už kilnojamojo daikto (laistymo sistemos) bei tvoros žūtį.

Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (6 t., b. l. 111-116, 147-153):

1.1. 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalys, pagal kurias AB „Alvilė“ perleido, o SKR INVEST, UAB įsigijo 2/5 inžinerinių tinklų – laistymo sistemos ir 2/5 tvoros, yra negaliojančios CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios gerai moralei ir viešajai tvarkai. SKR INVEST, UAB yra nesąžiningas įgijėjas atsižvelgiant į šios įmonės veiklos sritį (reklamos paslaugos), įgyto turto įgijimo būdą bei tikslus, turto nusidėvėjimo lygį (jų funkcionavimas neįmanomas), riziką, jog pasibaigus teisminiams procesams gali atsirasti žala šiai bendrovei, todėl protingas ir apdairus vadovas nebūtų sudaręs tokio sandorio. Pažymėtina, jog ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo teisinio pagrindo jam prieštarauti (kitam subjektui varžyti teises valstybinėje žemėje), be to, nebuvo teismų sprendimų (įpareigojimo) valstybinėje žemėje atkurti nuosavybės teises, todėl vien aplinkybė, kad ieškovas neprieštaravo sandoriui jo sudarymo metu, nesudaro pagrindo pripažinti SKR INVEST, UAB sąžiningu įgijėju.

1.2. 1995 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 978V pagrindu su AB „Alvilė“ 1995 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/95-7252, pagal kurią AB „Alvilė“ iki 2094 m. buvo išnuomotas 67,6955 ha žemės sklypas, esantis Eišiškių pl. 127, Vilniuje (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis), o Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 valstybinės nuomos sutartis buvo nutraukta. Pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai patvirtino valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą. Ieškovas 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. birželio 14 d. raštais kreipėsi į atsakovus su prašymu nusikelti inžinerinius tinklus ir įrenginius bei atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau atsakovai to nepadarė;

1.3. Atsakovų pareigą nusikelti ginčo statinius ieškovas grindžia 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktu, CK 4.104 straipsniu, kadangi egzistuoja visos jame nurodytos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, t. y. nukelti statinius, o esminis žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimas yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-473/2010 ir tokie atsakovo UAB „Alvilė“ veiksmai vertinami kaip padaryti tyčia. Taip pat yra pagrindas taikyti CK 6.259 straipsnio 2 dalį, kadangi ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pasibaigus nuomos santykiams (laistymo sistema – 2005 m. birželio 29 d.; tvora – 2010 m. sausio 8 d.), todėl atsakovas prisiėmė riziką dėl galimumo prarasti statinius. Be to, ginčo statinys - laistymo sistema, kuri nelaikytina statiniu ar inžineriniu tinklu, tarnaujančiu bendrai visuomenės gerovei, nepriskirtina prie svarbių objektų visuomenės poreikiams tenkinti, pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, šio statinio funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu (žeme) nutrūko;

1.4. Ieškovas negali nurodyti aplinkybių dėl faktinės ginčo statinio – tvoros buvimo vietos, kadangi naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose tvora nėra pažymėta, taip pat negali paaiškinti, kodėl naujai suformuotų žemės sklypų bylose pažymėtas tik vienas ginčo statinio – laistymo sistemos savininkas UAB „Alvilė“.

2. Atsakovas UAB „Alvilė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinio reikalavimus atmesti visiškai ir priteisti iš ieškovo visas šio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (6 t., b. l. 174-182):

2.1. Būtina įvertinti ieškovo elgesį proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnio 1 dalis) bei draudimo piktnaudžiauti procesu (CPK 95 straipsnio 41 dalis) aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuolat tikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, tai darė pasirinkdamas netinkamus būdus, vilkindamas procesą, nors yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, jam turėtų būti skirta bauda;

2.2. Nėra pagrindo nusikelti, išmontuoti arba nugriauti ginčo statinių, kaip prašo ieškovas, kadangi:

2.2.1. UAB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai neužkerta kelio ir nestabdo nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl argumentai, kad į suformuotus žemės sklypus pretendentams bus atkuriamos nuosavybės teisės, neturi įtakos šio ginčo nagrinėjimui;

2.2.2. Inžineriniai tinklai – laistymo sistema, priešingai, nei teigia ieškovas, yra nekilnojamasis daiktas, kadangi yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

2.2.3. Dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruoti ginčo statiniai, nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, nors ginčo statinių teisinę registraciją buvo bandyta ginčyti teismuose, taigi, nėra teisinių ir faktinių pagrindų nugriauti atsakovui nuosavybės teise priklausančius statinius;

2.2.4. Prašomi nugriauti statiniai yra išsidėstę ir gretimame 7,9315 m3 ploto žemės sklype, kurį atsakovas nuomoja 1997 m. liepos 29 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 264N01/97-14129 pagrindu, kuri yra galiojanti, ir sklype esantys inžineriniai tinklai yra skirti aptariamame žemės sklype esantiems pastatams aptarnauti.

2.3. Nėra pagrindo laikyti atsakovų nesąžiningais įgijėjais ir pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, kadangi pats ieškovas neprieštaravo šio sandorio sudarymui, sandoris buvo sudarytas su ieškovo žinia ir pritarimu, ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, ieškovas nėra sandorio šalis, todėl neturi teisės ginčyti dviejų privačių juridinių asmenų sudaryto sandorio, nepaisant to, jog perleisti statiniai yra valstybinėje žemėje.

3. Atsakovas UAB SKR INVEST, UAB pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, ieškovui paskirti 5 792,00 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos paskiriant atsakovui SKR INVEST, UAB, ir priteisti iš ieškovo šio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (6 t., b. l. 186-190; 7 t., b. l. 213-218):

3.1. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, ieškovas nenurodo nei vienos imperatyvios įstatymo normos, kurią pažeistų jo ginčijamas sandoris, nepaaiškina, kokius konkrečius viešosios tvarkos ir geros moralės principus pažeidė ginčijamos sutarties sudarymas, be to, ieškovas neginčija sutarties dalyje dėl kitų, vienodą teisinį statusą turinčių ir UAB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių statinių, sudariusių vientisą kompleksą. Sudarant sutartį buvo laikomasi visų tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų – gautas valstybinio žemės sklypo atstovo sutikimas, sutartis patvirtinta notarine tvarka. Pažymėtina, jog teisminių ginčų objektu buvo ne ginčijamos sutarties objektai, t. y. statiniai, o žemės sklypas, be to, sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma ginčų baigtis dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, o atskirų žemės sklypų suformavimas nesuponavo ginčo statinių neteisėtumo ar savavališkos statybos. Valstybinės žemės nuomos sutarties tarp UAB „Alvilė“ ir valstybės nutraukimas taip pat nesukūrė UAB „Alvilė“ pareigos nugriauti žemės sklype esančių statinių. Taigi, nėra jokio pagrindo, ypač CK 1.81 straipsnyje numatytojo, pripažinti negaliojančia ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį bei tenkinti kitų išvestinių ieškovo reikalavimų. Be to, ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia CK 6.227 straipsnio 1 dalimi, tačiau ieškovas nėra ginčijamos sutarties šalis ir neturi suinteresuotumo ginčyti šio sandorio;

3.2. Nėra pagrindo įpareigoti UAB „Alvilė“ nusikelti arba nugriauti ginčo statinių. Visų pirma, ginčo statinys – laistymo sistema, kaip ir tvora, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovo teiginiai dėl šio statinio kvalifikavimo kaip kilnojamojo daikto neturi jokio teisinio pagrindimo. Ieškovo argumentai, atsakovai neturi jokių teisių į valstybinę žemę ir pasikeitus žemės paskirčiai negalės eksploatuoti laistymo sistemos, taip pat nesudaro jokio pagrindo reikalauti ieškovui nugriauti laistymo sistemos. Ieškovas nepateikia jokių argumentų, kodėl turėtų būti nugriautas kitas statinys – tvora. Pažymėtina, jog atsakovo AB „Alvilė“ nuosavybės teisių į ginčo statinius įgijimo pagrindai nėra ginčijami ir suteikia atsakovui tam tikras teises bei pareigas, o ieškovo nurodomos aplinkybės dėl ginčo statinių būklės, jų naudojimo perspektyvos neturi jokios įtakos reiškiamo reikalavimo teisiniam pagrindimui. Be to, atsakovo SKR INVEST, UAB  teigimu, ieškovo nurodoma CK 4.104 straipsnio norma, taip pat 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktas, nereglamentuoja ir negali būti taikomi statiniams, kurie pastatyti ir nuosavybės teisės į juos atsirado dar iki atitinkamos nuomos sutarties sudarymo. Šiuo atveju laistymo sistema pastatyta 1985 metais, o tvora – 1977 metais, tuo tarpu valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta tik 1995 metais;

3.3. Egzistuoja abi būtinos sąlygos taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, t. y. tiek ieškovo pirminis ieškinys, kurį jis nori atsiimti, tiek patikslintas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovo pozicija prieštaringa, tai rodo ir ieškovo nesąžiningumą, todėl ieškovui skirtina bauda.

4. Trečiasis asmuo UAB „Stebulė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, jog  kadangi ieškovas naujai patikslintu ieškiniu nebekelia reikalavimų dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, todėl šis trečiasis asmuo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebėra suinteresuotas bylos baigtimi, nes UAB „Stebulė“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Alvilė“ tik dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų (6 t., b. l. 183-185).

5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į ieškinį dalyje dėl ginčo statinių nugriovimo nurodė, jog siekiant užtikrinti atsakovų nuosavybės teises į ginčo statinių naudojimą nutrūkus valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams tarp šalių nustatytini servitutai. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 92-96; 4 t., b. l. 145-149).

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti ieškinį pilnai. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, kai yra atkuriamos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į valstybinę žemę, joje esantys statiniai turėtų būti nukelti, be to, prašomi nukelti statiniai niekada nebuvo ir greičiausiai nebus naudojami, kas yra konstatuota administracinio teismo nutartyse, ginčo statiniai varžo teisę laisvai disponuoti valstybine žeme (7 t., b. l. 5-6).

8. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Alvilė“ atstovas Jonas Jurgelevičius nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuos nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, nesutiko su ieškovo teiginiais, jog ginčo statiniai nebuvo naudojami, kadangi jie yra naudojami ir būtini atsakovo veiklai. Atsakovo atstovas advokatas Vaidas Paulauskas papildomai nurodė, jog, pirmiausia, byloje yra iškilęs ieškovo reikalavimo teisės klausimas. Ieškovo teigimu, ieškinys yra pareikštas ginant pretendentų atkurti nuosavybės teises ginčo žemės sklype, t. y. privačių asmenų interesus, taigi, ieškinys yra pareikštas neturint reikalavimo teisės, be kita ko, ieškovas neturi reikalavimo teisės ir ginčyti sandorio, sudaryto tarp atsakovų, kadangi ieškovas nėra sandorio šalis, todėl net panaikinus sandorį ieškovas jokių teisių į ginčo statinius neįgis. Be to, ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus iškeldinti statinius, nurodo vieną iš sklypų, kuris priklauso privačiam asmeniui, t. y. visiškai byloje nedalyvaujančiam asmeniui. CK 4.104 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kaip pagrindas atsakovui nugriauti ginčo statinius, šioje civilinėje byloje netaikytina, kadangi nėra nustatyto juridinio fakto, jog UAB „Alvilė“ padarė tyčinius, esminius ginčo žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus, nors su UAB „Alvilė“ valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, bet dėl to, kad žemė ne visa apimtimi buvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Taip pat svarbu įvertinti ieškovo veiksmus nutraukus nuomos sutartį, t. y. jokių pretenzijų dėl sklype esančių inžinerinių tinklų ieškovas nereiškė, o sklypą ieškovas tiesiog pertvarkė, suformuodamas 5 žemės sklypus nustatant servitutus, taigi, ieškovas patvirtino ginčo statinių teisėtumą. Be to, visi UAB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai yra įregistruoti teisėtai, visi reikalavimai, pareikšti teisme, dėl šių statinių teisėtumo, buvo atmesti. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-661-275/2017, nors ir nėra įsiteisėjęs, taip pat turi reikšmės šioje civilinėje byloje tuo aspektu, kad minėtoje byloje ieškovas ginčijo kitus statinius, perleistus šioje civilinėje byloje ginčijama 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ir teismas visiškai atmetė ieškovo reikalavimus (7 t., b. l. 5-6).

9. Teismo posėdyje atsakovo SKR INVEST, UAB atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, spręsti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo. Pažymėjo, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi byloje nėra ginčijamas inžinerinių statinių teisėtumas, ieškovo sutikimų, kurių pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sandoris, teisėtumas, todėl teisėtai sukurtos ir perleistos nuosavybės negalima sunaikinti ar nusavinti. Šie statiniai yra būtini atsakovui SKR INVEST, UAB vykdyti ūkinę veiklą ir akivaizdu, jog nekilnojamojo turto perkelti negalima, o atsakovas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Palaikė atsakovo UAB „Alvilė“ poziciją, jog ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Taip pat, esant akivaizdiems pagrindams, ieškovui turi būti paskirta maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas reiškia nepagrįstą ieškinį, pats atsiėmė dalį ieškinio reikalavimų, ieškovas yra akivaizdžiai nesąžiningas, ir dėl ieškovo elgesio šis atsakovas patiria neigiamus padarinius, nuo 2011 metų negali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Atsakovo SKR INVEST, UAB atstovas advokatas Kristijonas Paliutis papildomai paaiškino, jog ieškovo nurodyti teisiniai pagrindai neatitinka faktinio ieškinio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovo veikla yra ūkinė-komercinė, o ginčo statiniai skirti aptarnauti kitus pirmaeilius daiktus, kurie priklauso atsakovui, ir yra naudojami, atsakovas nuomoja statinius ir gauna iš to naudą. Nuomos sutarties nutraukimas įtakos ginčo statinių naudojimui neturi. Buvo įsigyta 2/5 dalis statinių, kadangi šie statiniai reikalingi keletui subjektų eksploatuojant kiekvienam nuosavybės teise priklausančius statinius, be to, ginčo statinių nusidėvėjimo lygis nereiškia, jog daiktas nefunkcionuoja. Sutiko su atsakovo UAB „Alvilė“ pozicija dėl ieškovo reikalavimo teisės nepagrįstumo. Atsakovo atstovo teigimu, ieškovo nurodomas teisinis pagrindas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius pažeidžia „lex retro non agit“ principą, kadangi ginčo statiniai pastatyti iki nuomos sutarties sudarymo. Taip pat minėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-916/2017, kurioje nagrinėta šiai bylai panaši situacija dėl žemės sklype esančių statinių, pastatytų iki sutarties sudarymo, ir joje pasisakoma dėl nuosavybės teisių ribojimų. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas bei paskirti ieškovui baudą (7 t., b. l. 5-6).

10. Trečiojo asmens UAB „Stebulė“ atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su patikslintu ieškiniu, palaikydama atsakovų poziciją dėl ieškinio pagrįstumo, mano, jog ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Atstovės teigimu, ieškinys buvo pateiktas piktnaudžiaujant šia teise, todėl, nors šioje stadijoje pareikšti reikalavimai nėra susiję su UAB „Stebulė“ teisėmis ir pareigomis, iš ieškovo turi būti priteisiamos šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki paaiškėjus galutinėms nagrinėjamo ginčo riboms. Taip pat, trečiojo asmens atstovės nuomone, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl baudos ieškovui skyrimo (7 t., b. l. 5-6).

11. Trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai ir notarė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (7 t., b. l. 220-222), notarė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (7 t., b. l. 225), šių asmenų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, šių trečiųjų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 247 straipsniais nagrinėja bylą trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams ir notarei Daivai Lukaševičiūtei-Binkulienei nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

12. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalies galiojimo, taip pat atsakovų pareigos nusikelti arba nugriauti (demontuoti) inžinerinius tinklus – laistymo sistemą ir tvorą, bei šių statinių teisinės registracijos panaikinimo. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl ginčo statinių pirkimo-pardavimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai, kadangi atsakovas SKR INVEST, UAB sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas. Tvirtina, jog atsakovas UAB „Alvilė“ privalo nusikelti ar nugriauti statinius 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkto, CK 4.104 straipsnio, CK 6.259 straipsnio 2 dalies pagrindais. Atsakovai laikosi pozicijos, jog ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pagal visus teisės aktų reikalavimus, esant ieškovo pritarimui, todėl nėra pagrindo abejoti jos galiojimo teisėtumu. Be to, atsakovai neturi jokios teisinės pareigos nugriauti jiems teisėtai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (ginčo statinių), pastatytų anksčiau, nei buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 teisėtumo bei atsakovo UAB „Alvilė“ pareigos nukelti (nugriauti) ginčo statinius (laistymo sistemą ir tvorą) bei juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro buvimo.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

              13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

13.1. 1995 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 978V pagrindu su AB „Alvilė“ 1995 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/95-7252, pagal kurią AB „Alvilė“ iki 2094 m. buvo išnuomotas 67,6955 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta (2 t., b. l. 33-36). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-653/2009 atmetė ieškovo AB „Alvilė“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui dėl minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-324-115/2010 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 18-48). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2565-426/2011, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1830/2012 paliko nepakeistą, pasisakė dėl ginčo statinių faktinės būklės (funkcioanavimo) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (1 t., b. l. 49-83). Vykdant pastarojo teismo sprendimus, ginčo žemės sklype buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, kuriuose ieškovas nustatė žemės servitutus atsakovo UAB „Alvilė“ atitinkamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (2 t., b. l. 12-31, 37-57, 62-64, 97-114; 6 t., b. l. 74-81, 117-145, 154-167). Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-715-437/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1817-815/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3721-815/2008Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1817-815/2010 iš esmės buvo atmesti reikalavimai dėl ginčo statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, jų teisinės registracijos teisėtumo (1 t., b. l. 84-120, prijungtos administracinės bylos Nr. I-1817-815/2010, Nr. I-715-437/2011), taip pat iš 2005 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymos matyti, jog institucija ginčo statinio – laistymo sistemos registravimui Nekilnojamojo turto registre neprieštaravo (1 t., b. l. 131). Ieškovas 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. birželio 14 d. raštais kreipėsi į atsakovus su prašymu nusikelti inžinerinius tinklus ir įrenginius bei atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau remiantis 2013 m. lapkričio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-301 atsakovai to nepadarė (2 t., b. l. 5-9, 58-61). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog inžineriniai tinklai – laistymo sistema (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta 1985 metais, o tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1977 metais (2 t., b. l. 65-68).

13.2. 2010 m. sausio 26 d. tarp AB „Alvilė“ ir SKR INVEST, UAB buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų dalių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-626, pagal kurią AB „Alvilė“, be kita ko, perleido, o UAB „SKR Invest“ įsigijo 2/5 inžinerinių tinklų – laistymo sistemos ir 2/5 tvoros (1 t., b. l. 173-177) (toliau – ginčo nekilnojamųjų daiktų dalių pirkimo-pardavimo sutartis). 2010 m. sausio 21 d. pažyma Nr. P-02-27-83 Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo dėl AB „Alvilė“ ginčo statinių ir inžinierinių įrenginių dalių perleidimo (1 t., b. l. 178-180). Taip pat į bylą yra pateikti ieškovo 2012 m. balandžio 16 d. sutikimai dėl SKR INVEST, UAB nekilnojamųjų daiktų perleidimo (6 t., b. l. 31-33).

13.3. Atsakovas UAB „Alvilė“ savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, be kita ko, pateikė UAB „IX MATININKAI“ 2015 m. spalio 20 d. žemės sklype eksploatuojamų tinklų plano kopiją, 1997 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 264N01/97-14129 dėl 7,9315 kv. m. ploto žemės sklypo išnuomavimo AB „Alvilė“ kopiją, Nekilnojamojo turto registro 2015 m. liepos 7 d. išrašą apie įregistruotus statinius minėtame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4664-142/2015 kopiją (6 t., b. l. 10-28).

Dėl įpareigojimo UAB „Alvilė“ nusikelti arba nugriauti (demontuoti) laistymo sistemą ir tvorą bei išregistruoti šiuos daiktus ir daiktines teises iš Nekilnojamojo turto registro

14. Ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl atsakovo UAB „Alvilė“ turimos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (laistymo sistemos ir tvoros) pasibaigimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo. Ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Alvilė“ nugriauti ar nusikelti ginčo objektus vadovaujantis CK 4.104 straipsnio 1 dalimi. CK 4.104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teises priklausančius statinius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininko sutikimu perleidžiami trečiajam asmeniui.

15. Taigi, CK 4.104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ši teisės norma reglamentuoja teisinius santykius, kurie susiklosto sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų.

16. Sprendžiant dėl CK 4.104 straipsnio 1 dalies taikymo aktualu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl to, kas yra laikoma tyčiniais veiksmais, ir dėl tyčinių veiksmų atskyrimo nuo veiksmų dėl neatsargumo ir didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 konstatuota, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog valstybinė žemės nuomos sutartis būtų teismine tvarka pripažinta negaliojančia dėl atsakovo UAB „Alvilė“ tyčios.

18. Civilinėje byloje, kurioje ieškovas AB „Alvilė“ prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 21 d. įsakymą, kuriuo remiantis buvo nutraukta 1995 m. gegužės 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria 99 metams žemės ūkio veiklai AB „Alvilė“ buvo išnuomotas 676 955 kv. m. žemės sklypas, galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-473/2010) buvo konstatuota, jog 1995 m. gegužės 12 d. Valstybinę žemės nuomos sutartį prieš terminą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo teisę nutraukti dėl esminio žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo, nes AB „Alvilė“ nenaudojo išnuomotos valstybinės žemės pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, didžiuliuose valstybinės žemės plotuose sudarė prielaidas atsirasti netvarkai, nesugebėjo racionaliai ir efektyviai išnaudoti žemės naudingųjų savybių, kas lėmė neracionalią žemėnaudą ir neefektyvų visuomeninių išteklių naudojimą (1 t., b. l. 18-26). Ieškovo tvirtinimu, tokie atsakovo veiksmai vertinami kaip padaryti tyčia, todėl egzistuoja CK 4.104 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos atsakomybei kilti, t. y. nukelti statinius.

19. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimo institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo sutarties sudarymo), o nuo nutraukimo momento (lot. ex nunc), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis); tai yra esminis skirtumas nuo absoliutaus sutarties negaliojimo. Nutraukus sutartį, restitucija vykdoma pagal specialias CK 6.222 straipsnyje nustatytas taisykles. Sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais, atskirais ieškinio dalykais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).

20. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Alvilė“ teisę į valstybinės žemės nuomos sutartimi jai suteiktą žemės sklypą prarado, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje, nuomotojui teisėtai vienašališkai nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą (1 t. b. l. 18-23). Minėtoje nutartyje nėra konstatuota tyčinių esminių AB „Alvilė“ veiksmų.

21. Įvertinus Kasacinės instancijos teismo minėtoje 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes ir teisinius santykius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl to, kas yra laikoma tyčiniais veiksmais, bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas byloje neįrodė atsakovo UAB „Alvilė“ tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, todėl ieškovas nepagrįstai ieškinyje remiasi CK 4.104 straipsnio nuostatomis, nes šis straipsnis nagrinėjamam ginčui netaikytinas.

22. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams turėtų būti taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios įtvirtina, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Ši žemės savininko pareiga vykdytina nustatant statinių vertę ir atlyginant ją statinių savininkui.

23. Šios bylos ieškinys nėra grindžiamas teisiniais argumentais ir CK 4.105 straipsnio nuostatomis bei nėra pareikšta reikalavimų dėl statinių ir inžinierinių įrenginių vertės atlyginimo ar servitutų nustatymo. Taigi, klausimas dėl teisės į žemę praradimo pasekmių šioje byloje nėra sprendžiamas.

24. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo UAB „Alvilė“ pareiga nukelti ginčo statinius taip pat kildinama ir iš 1995 m. gegužės 12 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties 4 punkto, kuris numatė, jog pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžinieriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami (ar likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą tokio atskiro sutarties 4 punkte numatyto šalių susitarimo nepateikė, taigi, teismo vertinimu, ieškovas visiškai nepagrįstai vadovaujasi minėtu sutarties punktu reikšdamas reikalavimą UAB „Alvilė“ nusikelti ar nugriauti statinius ir inžinierinius įrenginius.  

26. Iš 1995 m. gegužės 12 d. nuomos sutarties turinio (3,4 5 punktų) akivaizdu, kad sutarties nuostatų galiojimas yra nukreiptas į ateitį ir reglamentuoja tik tų statinių nusikėlimą, kuriuos nuomotojas pastatė nuomos sutarties galiojimo metu, tačiau sutarties nuostatos negali būti taikomos statiniams ir įrenginiams, kurie yra pastatyti ir nuosavybės teisės į juos atsirado iki nuomos sutarties sudarymo. Priešingas teisės aiškinimas prieštarautų bendrajam teisės principui, kad įstatymai ir kiti tesiės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).

27. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovo prašomi nugriauti ar nusikelti inžinieriniai tinklai – laistymo sistema pastatyta 1985 metais, tvora – 1977 metais (2 t. b. l. 65-68). Tuo tarpu, kaip minėta, valstybinė žemės nuomos sutartis su AB „Alvilė“ buvo sudaryta 1995 m. gegužės 12 d., o nutraukta 2005 m. kovo 21 d. ( 2 t., b. l. 33-36). Taigi,  aukščiau minėti ieškovo nekilnojamojo turto objektai yra sukurti iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Todėl ieškovas visiškai nepagrįstai ieškinyje remiasi CK 6.557 straipsnio 2 dalies norma, nustatančią nuomininko pareigą nugriauti statinius, pastatytus be leidimo arba pastatytus žemės nuomos sutartyje nenumatytus statinius.

28. Nekilnojamojo turto registre laistymo sistemos ir tvoros įregistravimas pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai nesuponuoja statinių sukūrimo (pastatymo) bei jų įgijimo neteisėtumo fakto ir negali būti pagrindu CK 6.557 straipsnio 2 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymų apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisių į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

30. Nekilnojamojo turto registro duomenimis AB „Alvilė“ nuosavybės teisės į ginčo statinius – laistymo sistemą ir tvorą, yra įregistruotos administracinių aktų ir sandorių pagrindu, t. y.: 1987 m. birželio 29 d.  Statinio priėmimo naudotis aktas Nr. 004; 1992 m. gruodžio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368; 1993-01-25 Priėmimo-perdavimo aktas; Statybos inspekcijos pažyma Nr. (101)11.10-447; 2009 m. gruodžio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)-11.4-2808 (2 t., b. l. 65-68). Paminėti aktai ir sandoriai yra galiojantys ir nenuginčyti ir atitinkamai suteikiantys nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Dėl minėtų aktų ir sandorių teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (1 t., b. l. 84-89, 90-97, 106-109, 110-120), todėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių (prejudicinių faktų) šioje nagrinėjamoje byloje iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime išaiškino, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, inter alia, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui.

32. CK įtvirtinta savininko nuosavybės teisių didesnė teisinė apsauga, pasireiškianti tuo, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 straipsnio 3 dalis). Įpareigojimas nugriauti teisėtai pastatytą statinį tam tikroje situacijoje gali būti prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui. Savininko nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas reiškia, be kita ko, tai, kad priimantis sprendimą dėl savininko teisių teismas yra saistomas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl nuosavybės teisių apsaugos ir jų ribojimo. Teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, tenkinus ieškinio reikalavimą įpareigoti pastatų, statinių ir įrenginių savininką savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (47 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. e3K-3-305-916/2017).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštos knygos nuostatos dėl nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Kasacinės instancijos teismas minėtoje byloje taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.: ši jo teisė neturi būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog „laistymo sistema pagal paskirtį nefunkcionuoja“, kad statiniai yra „neperspektyvūs“, „apleisti, neveikiantys ir neprižiūrimi“ (6 t., b. l. 111-116), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi įtakos šio ginčo išsprendimui bei neriboja daiktų savininko nuosavybės teisių.

35. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog laistymo sistema pagal sandarą bei surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas ir tai reiškia, kad ji gali būti demontuota visa iš valstybinės žemės ir perkelta (išklota) į kitą žemės sklypą (CK 4.2 straipsnio 3 dalis).

36. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inžinieriniai tinklai – laistymo sistema (ilgis 3827,31 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

37. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių  teisių suvaržymus, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre registruota daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto objektai (laistymo sistema ir tvora) nustatyta tvarka yra išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, todėl atsakovo argumentai, jog laistymo sistema yra kilnojamas daiktas yra nepagrįsti.

38. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota teismo sprendimo 25 punkte, dokumentai, kurių pagrindu padaryti įrašai apie atsakovų daiktines teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus yra nenuginčyti, todėl ieškovo argumentai dėl teisinės registracijos į ginčo daiktus panaikinimo ar nekilnojamojo  daikto (laistymo sistemos) traktavimo kilnojamuoju daiktu yra nepagrįsti.

39. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Č. (6 t., b. l. 196), o ne valstybei, todėl ieškovas nepagrįstai šį sklypą nurodo savo ieškinio reikalavimuose. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, tai vertina kaip ieškinyje nurodytą apsirikimą.

40. Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją konstatuotina, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą UAB „Alvilė“ nusikelti ar nugriauti (demontuoti) ginčo inžinierinius tinklus – laistymo sistemą ir tvorą iš ieškinio reikalavime nurodytų valstybinės žemės sklypų ir įpareigoti atsakovą UAB „Alvilė“ išregistruoti laistymo sistemą ir tvorą, esančius ieškinio reikalavime nurodytuose valstybinės žemės sklypuose, ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Ieškovo reikalavimas UAB „Alvilė“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti (demontuoti) minėtus inžinierinius tinklus ir tvorą, suteikti teisę juos nugriauti (demontuoti), sutvarkyti statybvietę bei išregistruoti šiuos inžinierinius tinklus ir tvorą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš nekilnojamojo turto registro ieškovui atsakovo UAB „Alvilė“ lėšomis, neatlyginant už nugriautus (demontuotus) inžinierinius tinklus ir tvorą bei neatsakant už kilnojamojo daikto (laistymo sistema) bei tvoros žūtį yra išvestinis ir yra atmestinas, atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

42. Ieškovas ginčija 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalį, pagal kurią AB „Alvilė“ perleido SKR INVEST, UAB 2/5 dalis inžinierinių tinklų – laistymo sistemos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/5 dalis tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 173-177). Prašo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio ir 6.227 straipsnio pagrindu.

43. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, ieškovas reiškia reikalavimą dėl galimai niekinio sandorio, o savo reikalavimo teisę kildina iš CK 6.227 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.

44. Ieškovas nėra ginčijamos sutarties šalis, tačiau savo suinteresuotumą ginčyti sandorį ir savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovams sudarius ginčo objektų dalies pardavimo sutartį, bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Alvilė“ nusikelti arba nugriauti laistymo sistemą ir tvorą.

45. Ieškovas ieškinyje viešosios tvarkos ir geros moralės pažeidimą argumentuoja tuo, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas SRK INVEST, UAB žinojo, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo objektai, priklauso valstybei bei kad vyksta ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybinėje žemėje, be to, atsakovas žinojo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis tarp valstybės ir AB „Alvilė“ buvo nutraukta dėl AB „Alvilė“ kaltės.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

48. Teismas sprendžia, kad ieškovas, ginčydamas atsakovų sudarytos ginčo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl jos prieštaravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, neįrodė, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Ieškovas ieškinyje nenurodė objektyvių argumentų, kokiu būdu ginčo sandoris pažeidžia viešąją tvarką ar protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, t. y. gerą moralę.

49. Svarbu pažymėti, jog atsakovui SRK INVEST, UAB įsigyjant statinius ir inžinierinius įrenginius 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išdavė sutikimą – 2010 m. sausio 21 d. pažymą Nr. P-02-27-83 dėl statinių ir inžinierinių tinklų, esančių valstybinėje žemėje, perleidimo. Taigi, ginčijamas sandoris buvo sudarytas su žemės patikėtinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos žinia ir pritarimu, kuris buvo privalomas tokiam sandoriui sudaryti (CK 6.394 straipsnis) (1 t., b. l. 178). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2012 m. balandžio 16 d. taip pat yra davęs sutikimą SKR „INVEST“ UAB perleisti 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytus inžinierinius įrenginius ir statinius (tame tarpe ir 2/5 dalis laistymo sistemos bei tvoros), esančius valstybinės žemės sklype, tretiesiems asmenims (6 t., b. l. 31-34).

50. Byloje nėra ginčo, jog pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta laikantis CK 6.392 – 6.399 straipsnių reikalavimų. Ji patvirtinta notarine tvarka, kaip to reikalauja CK 6.393 straipsnio 1 dalis.

51. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas SRK INVEST, UAB ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu žinojo apie ginčų dėl nuosavybės teisių į valstybinės žemės sklypą, kuriame yra laistymo sistema ir tvora, buvimą, nepažeidžia viešosios tvarkos ar geros moralės principų ir neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Kita vertus, ieškovo nurodomų ginčų objektu dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės buvo ne ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti statiniai ir inžinieriniai įrenginiai, tačiau valstybinės žemės sklypas (1 t., b. l. 49-83).

52. Iš bylos duomenų matyti, jog dalyje žemės sklypų, suformuotų iš 67,6955 ha valstybinio žemės sklypo, buvo įregistruoti servitutai, kurie skirti tarnauti didžiajai daliai statinių, ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi perleistų atsakovui SKR INVEST, UAB (6 t., b. l. 117­­-145). Taigi, atsakovai yra įgiję teisinį pagrindą naudotis valstybinės žemės sklypų dalimis, reikalingomis naudoti atitinkamus ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi perleistus statinius. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisių į valstybinį žemės sklypą atkūrimo klausimas neįtakojo galimybės naudotis ir disponuoti atsakovui SRK INVEST, UAB pirkimo-pardavimo sutartimi perleistais objektais

53. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas SKR INVEST, UAB žinojo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta dėl AB „Alvilė“ kaltės, neįrodo kokių nors atsakovo SKR INVEST, UAB nesąžiningų veiksmų sudarant ginčo sandorį.

54. Ieškovo nurodyti argumentai, jog nėra aišku, kam reikalinga SKR INVEST, UAB laistymo sistema, kai bendrovės veikos sritis yra reklamos paslaugos; turtas (tvora ir laistymo sistema) parduota komerciškai nepagrįstu būdu, neaišku kokiais tikslais buvo įgytas turtas, jei nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį laistymo sistemos ir tvoros eksploatavimas pagal paskirtį tapo neįmanomas; laistymo sistema fiziškai nefunkcionuoja (laistymo sistemos nusidėvėjimas – 64 proc., tvoros – 75 proc.), nesudaro pagrindo vertinti atsakovo SKR INVEST, UAB veiksmus, įsigyjant nuosavybėn ginčo turtą, nesąžiningais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovams nuosavybės teisė į ginčo daiktus būtų apribota (CK 4.39 straipsnis). Taigi, atsakovai (daiktų savininkai) turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais išaiškinta, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės nepatvirtina ginčijamos sutarties negaliojimo dėl prieštaravimo gerai moralei ar viešajai tvarkai. Ginčijamos sutarties dalies prieštaravimas gerai moralei nepagrįstas įrodymais. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ginčijama sutartis negalioja pagal CK 1.81 straipsnį.

57. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalį, pagal kurią AB „Alvilė“ perleido, o SKR INVEST, UAB įsigijo 2/5 dalis laistymo sistemos ir tvoros ir išvestiniai reikalavimai: 1) panaikinti nuosavybės teisių į 2/5 dalis laistymo sistemos ir tvoros  teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre SRK INVEST, UAB vardu; 2) taikyti restituciją natūra – įpareigoti SKR INVEST, UAB grąžinti UAB „Alvilė“ 2/5 dalis laistymo sistemos ir tvoros, o UAB „Alvilė“ grąžinti SKR INVEST, UAB už juos gautus pinigus – atmestini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

58. Atsakovų argumentai, jog ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimų, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, būdama valstybinės žemės patikėtine pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įgyvendindama teisės aktais jai priskirtas valstybinės žemės patikėtinės teises ir pareigas, ir reikšdama ieškinį dėl teisės į valstybinės žemės sklypą praradimo pasekmių bei kitų susijusių reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose. Vien tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra atmesti teismo sprendime nurodytais motyvais, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas neturėjo reikalavimo teisės reikšti šioje byloje ieškinį.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

59.  Atsakovas SKR INVEST, UAB prašo paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos paskiriant atsakovui SKR INVEST, UAB. Nurodo, kad egzistuoja būtinos sąlygos taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nes ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą pradinį ieškinį, kurį vėliau pareiškė norą atsiimti. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas dirbtinai ieško pagrindų nuginčyti pirkimo-pardavimo sutartį, akivaizdžiai netinkamai aiškindamas CK normas, ieškovo pozicijoje yra akivaizdžių tarpusavio argumentų prieštaravimų. Atsakovas dėl šių nesąžiningų veiksmų patiria neigiamų padarinių (yra priverstas pasitelkti advokatus, gaišti laiką, dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių  negali disponuoti areštuotu turtu).

60. Atsakovas UAB „Alvilė“ nurodo, kad ieškovas netinkamai šalino ieškinio trūkumus, šalindamas ieškinio trūkumus nesielgė atidžiai, dėl to teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi dar kartą nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Iš ieškovo naujai į bylą pateiktų įrodymų matosi, jog žemės sklypai Eišiškių pl. 127, Vilniuje, buvo suformuoti jau 2013 m. vasario mėn., o ieškovas pradinį ieškinį pareiškė 2014 m. rugpjūčio mėn. ir šių aplinkybių nenurodė ir viso proceso metu klaidino tiek teismą, tiek kitus proceso dalyvius. Pasak atsakovo, dėl nurodyto ieškovo veiksmuose yra aiškus CPK 95 straipsnio 1 dalyje aptartas piktnaudžiavimo, pareiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį, atvejis, dėl ko jam turi būti skirta bauda.

61. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos.

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

63. Iš bylos duomenų matyti, jog ne dėl ieškovo veiksmų (galimai nepagrįstų pareiškimų ar prašymų) civilinė byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, tačiau dėl kitų objektyvių aplinkybių, o būtent, trečiųjų byloje nedalyvaujančių asmenų ne vieną kartą teiktų prašymų įtraukti juos į šios bylos procesą, o vėliau šių asmenų skundų teikimo apeliacinės instancijos teismui (4 t., b. l. 53-56, 159-160, 170-171; 5 t., b. l. 9-11, 55-56; 7 t., b. l. 14-16, 123-132). 

64. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar jo nesąžiningo elgesio faktas. Ieškovo pasinaudojimas savo procesine teise kreiptis į teismą negali būti pagrindas, leidžiantis pripažinti ieškovą piktnaudžiavus teise. Vien tai, kad ieškovui teismo nutartimis buvo siūloma šalinti ieškinio trūkumus ir ieškovas šia procesine teise naudojosi, nėra pagrindo vertinti kaip ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai yra dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma, reglamentuota Civilinio proceso kodekse. Teismo manymu, nors ieškovas ir nepakankamai profesionaliai bei tinkamai formulavo savo prašymus dėl pradinio ieškinio atsisakymo bei atsiėmimo, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip ieškovo nesąžiningumo reiškiant šios bylos ieškinį ir patikslintą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne dėl ieškovo apsirikimo teismas nustatė ieškovui pareigą patikslinti ieškinio reikalavimus, o dėl to, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. vietoje ieškovo ieškinyje nurodyto 67, 6955 ha valstybinės žemės sklypo Eišiškių pl. 127, Vilniuje, kuriame buvo ginčo statiniai, 2015 m. buvo suformuoti mažesnio dydžio valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti (6 t., b. l. 74-80).

              65. Civilinio proceso kodeksas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę teikti teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad ieškovas byloje naudojosi procesine teise teikti prašymą taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas tenkino, esant CPK 144 straipsnyje numatytam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, negali būti pripažinta ieškovo nesąžiningo elgesio faktu.

              66. Dėl nurodytų argumentų atsakovų prašymai skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

68. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB „Alvilė“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 5 855,13 Eur teisinės pagalbos išlaidų (7 t., b. l. 187-203), atsakovas SKR INVEST, UAB patyrė 960,00 Eur  teisinės pagalbos išlaidų (7 t., b. l. 201-202; 8 t., b. l. 3-4), trečiasis asmuo UAB „Stebulė“ patyrė 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (7 t., b. l. 55-61, 118-122).

69. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovų bei trečiojo asmens nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų. Kita vertus, ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovaujant klientą reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai, tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai, atsakovai, turi teisę naudotis ginantis nuo ieškinio profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba, dėl ko patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos. Be to, atsižvelgtina į tai, jog ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo 2014 metų, UAB „Alvilė“ nustatytais terminais teikė didelė kiekį procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinius/prašymus, prašymų ir kt.), kurių apimtis gana didelė, tinkamai gynėsi nuo šiam atsakovui pareikštų reikalavimų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovų UAB „Alvilė“ ir SKR INVEST, UAB bei trečiojo asmens UAB „Stebulė“ patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui UAB „Alvilė“ iš ieškovo priteistina 5 855,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui SKR INVEST, UAB iš ieškovo priteistina 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui UAB „Stebulė“ iš ieškovo priteistina 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

70. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 24,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

71. Teismui atmetus ieškinį, likusios laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos 2014 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi – draudimas atsakovams perleisti nuosavybės teises bei atlikti kitus sandorius (išskyrus sandorius, susijusius su statinių pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), draudimas atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) inžinerinius tinklus - laistymo sistemą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 149, 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, atsakovo UAB „Alvilė“, j. a. k. 121922826, naudai 5 855,13 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, atsakovo SKR INVEST, UAB, j. a. k. 301119672, naudai 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, trečiojo asmens UAB „Stebulė“, j. a. k. 122211549, naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, priteisti 24,75 Eur (dvidešimt keturis eurus 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-441-541/2016, - draudimą atsakovams AB „Alvilė“, į. k. 121922826, ir SKR INVEST, UAB, į. k. 301119672, perleisti nuosavybės teises bei atlikti kitus sandorius (išskyrus sandorius, susijusius su statinių pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), draudimą atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) inžinerinius tinklus - laistymo sistemą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtintą sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                       (parašas)                   Jolanta Vėgėlienė