Civilinė byla Nr. 3K-3-7/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8 S
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, trečiojo asmens A. K. savarankišką reikalavimą ieškovei A. K. ir atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti su atsakovu 1998 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą santuoką, palikti jai ikisantuokinę pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad nuo 2000 metų santykiai su atsakovu tapo įtempti, jie gyvena atskirai; santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis yra fiziškai ir psichiškai agresyvus. Sutuoktiniai įgijo lygiomis dalimis keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), kiekvienam iš jų įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės, padalyti santuokoje įgytą 11 310 Lt vertės kilnojamąjį turtą, priteisti iš ieškovės 50 000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, įpareigoti ieškovę grąžinti kreditoriui A. K. 1/2 dalį, t. y. 6000 Lt, paskolos ir priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad nėra kaltas dėl to, kad iširo santuoka; visi nesutarimai šeimoje kildavo dėl pinigų, ieškovė nuolat jų prašydavo, nes pati nedirbo. Su ieškove didesnis konfliktas įvyko 2001 m., bet ir po to atsakovas bendravo su ieškove, teikė jai ne tik lėšas, bet ir pirkdavo jos prašymu įvairių augalų sodinukų ir pan. Santuokos metu atsakovas užsiėmė pelningu verslu, uždirbtus pinigus skyrė šeimai, sukurdamas jos materialinę gerovę; butas (duomenys neskelbtini) įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovė neprisidėjo lėšomis, įsigyjant nurodytą butą; atsakovas jį pirko už pinigus, gautus pardavus jam ir jo motinai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įkalbėtas ieškovės, 1999 m. sutiko pirkti iš dalies įrengtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šiam tikslui gavęs iš banko NORD/LB 50 000 Lt paskolą, kurią jis grąžino 2004 m. gegužės mėnesį, o dalį pinigų, t. y. 12 000 Lt, skolinosi iš A. K., šiam skola negrąžinta. Atsakovas nurodė, kad dėl jo neapdairumo ir teisinio neišprusimo namų valda (duomenys neskelbtini) nupirkta ieškovės dukters T. V. vardu, tačiau šį namą šalys įsigijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, nuo 2000 m. gyveno, ieškovė šiame name dabar gyvena, jį valdo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, pasinaudodama jo pasitikėjimu, namą pirko dukters vardu, taip sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovui iš jos priteistina 50 000 Lt kompensacija.
Trečiasis asmuo A. K. prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo po 6000 Lt, jiems paskolintus 1999 m. rugsėjo 30 d. – namui su valda (duomenys neskelbtini) pirkti. Jis nurodė, kad skolos raštelį pasirašė M. K., tačiau laiko, jog pinigus skolinosi abu sutuoktiniai, nes ieškovė dalyvavo, sudarant sandorį, gavusi pinigus, juos įsidėjo į savo rankinę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo sunkaus būdo, todėl nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas padalijo buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisė septynis daiktus už 7660 Lt, atsakovui – aštuonis daiktus už 4850 Lt; teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 50 000 Lt kompensacijos, nurodęs, kad pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas pažymėjo, kad, reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos, atsakovas turėjo įrodyti CK 3.94 straipsnio 3 dalyje, 3.115 straipsnyje nustatytų faktų buvimą; pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamos kompensacijos priteisimo, įrodinėjo, jog ieškovė nedirbo, ir šis ją išlaikė, kad visos šeimos lėšos ieškovės pastangomis buvo skirtos jos dukters, bet ne jų šeimos turtinei padėčiai pagerinti. Teismas motyvavo, kad namo pirkimo sandorio atsakovas neginčijo ir jis neįrodė ieškovės kaltės dėl šio sandorio sudarymo; teismo vertinimu, atsakovas pats sprendė dėl išlaidų, susijusių su gyvenimu name, kuris priklausė ieškovės dukteriai. Teismas laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad turtas, buvęs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sumažėjo dėl ieškovės kaltės. Teismas iš dalies patenkino trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, priteisė šiam iš atsakovo 6000 Lt. Teismas sprendė, kad neįrodytas ieškovės dalyvavimas, imant paskolą iš A. K. , taip pat ir tai, jog ieškovė žinojo apie šią paskolą ir jos panaudojimą, dėl to pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį ieškovei solidarioji sutuoktinių prievolė neatsirado.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 1 d. sprendimu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą pakeitė, sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens A. K. reikalavimas ieškovei dėl 6000 Lt priteisimo, panaikino ir šį reikalavimą patenkino, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 6000 Lt paskolos ir 360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; ieškovė pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl iširusios santuokos; kolegijos vertinimu, tiek atsakovo sunkus charakteris, tiek aplinkybė, jog ieškovė nedirbo, o atsakovas neduodavo pakankamai lėšų šeimai išlaikyti, lėmė konfliktus šeimoje. Kolegija pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, šalys lygiomis dalimis įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir įregistravo dalinę nuosavybę į jį. Atsakovas butui įrengti buvo paėmęs 50 000 Lt paskolą, kurią baigė grąžinti. Kolegija motyvavo, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog butą įsigijo už savo lėšas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas neprašė, kad nurodytas butas būtų dalijamas; atsakovas nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų ir nepaneigė ieškovės aiškinimo ir jos turimų įrodymų, jog 1/2 dalį buto ji įsigijo už sūnaus padovanotus 40 000 Lt. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui tinkamai išaiškino jo teises, tarp jų ir teisę reikšti reikalavimą pripažinti butą (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, atsakovas turėjo advokatą. Kolegija taip pat motyvavo, kad atsakovas teigia, jog už sutuoktinių lėšas ieškovės dukters T. V. vardu nupirktas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), tačiau šio sandorio neginčija, tuo tarpu ieškovė neprivalo atlyginti tai, ką, atsakovo teigimu, be pagrindo įgijo ar sutaupė T. V. Kolegija vertino, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją atsakovas skolinosi 12 000 Lt iš trečiojo asmens, ieškovei sutinkant; pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už prievolę prieš tretįjį asmenį, dėl to kolegija priteisė iš ieškovės 6000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimas, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo, nagrinėjančio šeimos bylą, vaidmuo turi būti aktyvus; pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė civilinio proceso kooperacijos principą, nes įstatymų nustatyta tvarka nebendradarbiavo su dalyvaujančiais byloje asmenimis, nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; pirmosios instancijos teismas nesiekė CPK 2 straipsnyje nustatytų vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – tinkamai taikyti įstatymus; užtikrinti Konstitucijos 38 straipsnyje bei CK 3.3 straipsnyje įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus; CK 3.70 straipsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, CK 3.123, 3.127 straipsnių nuostatas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes atsakovo teiginius laikė neįrodytais, netinkamai vertino atsakovo pakviestų liudytojų paaiškinimus.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismai netinkamai įvertino įrodymus apie tai, kad atsakovas rūpinosi šeima, duodavo sutuoktinei pinigų, tai pripažino ir ieškovė. Atsakovas neigė kada nors naudojęs smurtą prieš ieškovę, dėl patirto smurto ieškovė neprašė skirti teismo medicininę ekspertizę, o poliklinikos gydytoja tik aprašė ieškovės nusiskundimus. Atsakovas labai pasitikėjo žmona, kuri manipuliavo jo jausmais, šis tapo silpnesniuoju sutuoktiniu, tik uždirbančiu pinigus ir tenkinančiu žmonos pageidavimus. Byloje esantys įrodymai bei aplinkybė, kad svarbūs šeimos dokumentai buvo ieškovės žinioje, ši juos pateikė teismui, leidžia spręsti, jog ieškovė nebuvo skriaudžiama ar jai trūko pinigų. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, taikant CK trečiosios knygos ketvirtojo skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. K. prieš A. K., bylos Nr. 3K-3-435/2004, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje G. L. prieš A. L., bylos Nr. 3K-3-580/2004 ir kt.); teismai nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, apibrėžtų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose, jas pažeidė, dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys butą (duomenys neskelbtini) įsigijo ne iš santuokoje įgytų lėšų, įregistravo dalinę nuosavybę į šį butą ir neprašė teismo jį dalyti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas ex officio privalėjo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį sutarties sąlygą dėl buto pirkimo lygiomis dalimis, kaip prieštaraujančią imperatyviajai teisės normai, laikyti niekine ir sutartį pripažinti negaliojančia (SŠK 21 straipsnis). Sandorio sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis numatė, kad sutuoktiniai, gyvenantys santuokoje, galėjo bendrai įgyti turtą tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, susitarimai dėl būsimo turto pasidalijimo pagal SŠK nebuvo galimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad, pirkdamos butą santuokos metu, šalys įgyja jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje E. A. prieš V. A., bylos Nr. 3K-3-1230/2001, kategorija 69.5.1, 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje N. Z. prieš V. Z., bylos Nr. 3K-3-1008/2002, kategorijos 69.5.1; 69.7).
4. Teismai nepagrįstai netaikė CK 3.94 ir 3.98 straipsnių nuostatų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės aplaidaus, neprotingo ar nerūpestingo tvarkymo ir ieškovės prievolės kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes ieškovė santuokines lėšas, t. y. banko paskolą, panaudojo ne CK 3.109 straipsnyje nustatytoms prievolėms vykdyti. Ieškovė, gavusi iš atsakovo pinigų namui pirkti, juos panaudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu, nes nupirko jį savo dukteriai. Taigi ieškovė savo elgesiu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, dėl to turi ją kompensuoti. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo įrodinėtinas aplinkybes, nevertino įrodymų viseto, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad jis vienas išlaikė šeimą, kūrė jos gerovę; finansavo ieškovės nesėkmingą verslą, tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas, tuo tarpu ieškovė, pasinaudodama atsakovo pasitikėjimu, pinigus panaudojo ne šeimos interesams tenkinti.
5. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimdamas naują sprendimą – priteisdamas iš ieškovės trečiajam asmeniui 6000 Lt ir 360 Lt bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes nepakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismai pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį turėjo laikyti buto pirkimo–pardavimo sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, niekiniu ir pripažinti negaliojančiu; tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, taip pat nebuvo prašoma pripažinti šį butą bendrąja jungtine nuosavybe ir jį dalyti. Ieškovė nurodo, kad ji užsiėmė verslu kartu su atsakovu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Ieškovė nesumažino bendro sutuoktinių turto, kurį privalėtų kompensuoti atsakovui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Šalių santuoka įregistruota 1998 m. rugpjūčio 28 d., sutuoktiniai vaikų neturi. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai 1999 m. gegužės 5 d. nusipirko lygiomis dalimis butą (duomenys neskelbtini), įregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teises į jį. Atsakovas 1999 m. liepos 20 d. gavo 50 000 Lt paskolą, kurią grąžino 2004 m. gegužės 7 d. Teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių pagal CK normas atsiranda sutuoktinio prievolė kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet nesprendžia fakto klausimų; jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl šeimos santykių teisinio reglamentavimo esminių nuostatų
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, jiems įgyvendinti įstatymuose nustatytos konkrečios materialinės ir procesinės teisės normos.
Teismai nagrinėja šeimos bylas pagal bendrąsias ieškinio (ginčo) teisenos taisykles, tam tikri ypatumai (aktyvus teismo vaidmuo ir kt.) nustatyti CPK XIX skyriuje. Juos lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas. Teismas, priimdamas sprendimą šeimos teisinių santykių byloje, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, santuokos nutraukimo byloje privalo imtis priemonių šalims sutaikyti. CPK 376 straipsnyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, jeigu yra šio straipsnio 3, 4 dalyse nurodytos sąlygos, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.
Teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai neatitinka šalies teisės sistemoje įtvirtintų šeimos ir santuokos apsaugos garantijų, pagrįstumo pasisako, toliau nutartyje patikrindama, ar teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ar nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Pirmosios instancijos teismas siekė sutaikyti šalis, tačiau per teismo nustatytą terminą sutuoktiniai nesusitaikė; ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešiniu ieškiniu kaltino kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje šalys nenurodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytų aplinkybių, dėl kurių preziumuojama kito sutuoktinio kaltė; ieškovė ir atsakovas įrodinėjo aplinkybes, patvirtinančias, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikęs su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad santuoka iširo tiktai dėl atsakovo kaltės, sprendime nurodė aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, iš kurių sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai viena nuolatinių barnių šeimoje priežastimi laikė sunkų atsakovo būdą. Kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas rūpinosi šeima, duodavo ieškovei pakankamai lėšų šeimai išlaikyti, nepaneigia teismo išvados, jog dėl barnių šeimoje ir dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, pagrįstumo. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas apie šeimos iširimo priežastis sprendė nevisapusiškai ištyręs ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kasacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė santuokos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas, tačiau teismas, šį teisinį įvertinimą išdėstęs sprendimo motyvuojamojoje dalyje, jo CPK nustatyta tvarka neįvertino sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 331 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija šalina šį proceso teisės pažeidimą, iš dalies pakeisdama skundžiamus sprendimus.
Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Atsakovas priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo prašė padalyti kilnojamuosius daiktus, nurodė, kad santuokos metu lygiomis dalimis su ieškove įgytas butas (duomenys neskelbtini) laikytinas asmenine kiekvieno nuosavybe. Santuokos nutraukimo bylose leidžiama keisti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą išaiškino atsakovui CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises, tarp kurių yra teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Atsakovas turėjo advokatą. Per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį atsakovo pozicija buvo ta, kad jam priklauso nurodyto buto 1/2 dalis, ir dalyti butą kaip bendrą sutuoktinių turtą jis nepageidavo. Nurodyti dalytiną (bendrą) turtą, jo kiekį, vertę ir suformuluoti reikalavimą jį padalyti yra ieškovo, o pareiškiant priešieškinį – atsakovo, bet ne teismo pareiga (CPK 382 straipsnio 4 punktas); dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo sprendžia taip pat ginčo šalis. Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas neįgyvendino savo procesinių teisių ir neįvykdė pareigos tinkamai parengti ieškinį, nes teismas neišaiškino jo teisių ir pareigų, neatitinka bylos duomenų, todėl atmestinas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti negaliojančia buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, kad sutuoktiniai butą įsigijo lygiomis dalimis, nes ji prieštarauja SŠK 21 straipsnyje nustatytai imperatyviajai teisės normai; tokiu atveju atsakovas galėtų prašyti dalyti butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jam priteisti didesnę buto dalį. Nurodytas kasacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tačiau įstatymas nedraudė sutuoktiniams pasidalyti bendrai įgytą turtą, vadinasi, nebuvo paneigta galimybė sutuoktiniams turėti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Dėl to negalima kategoriškai teigti, kad bet kuriuo atveju, kai sutuoktiniai daikto įgijimo metu, pavyzdžiui, jį perkant už abiejų asmenines lėšas, sutartyje nusistatė jiems tenkančias dalis, tokia sutarties sąlyga yra niekinė. Teismų praktikoje suformuluota griežta SŠK 21 straipsnyje nustatyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymo taisyklė bylose dėl butų, įgytų pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes tai užtikrina sutuoktinių lygias teises į santuokos metu privatizuotą butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje T. M. prieš V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, kategorijos: 18.2; 69.5.1; 69.7, Teismų praktika 18, p. 32–36; kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys). Nagrinėjamoje byloje yra kitos faktinės aplinkybės – sutuoktiniai įgijo butą ne pagal Butų privatizavimo įstatymą, sutarties sudarymo metu nusistatė būtent lygias dalis į butą. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir atsakovo argumentus dėl jo teisės į didesnę buto dalį, sutarties sąlyga dėl buto priklausymo sutuoktiniams lygiomis dalimis galėtų būti pripažinta negaliojančia tik ją nuginčijus įstatymo nustatytu pagrindu (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismai neturėjo pakankamo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) laikyti nurodytą sutarties sąlygą niekine ir pripažinti ją negaliojančia, todėl nepažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatytos normos. Dėl skirtingų nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose buvo konstatuota teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) pripažinti negaliojančiomis imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančias privatizuojamų butų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, ratio decidendi nėra pagrindo vertinti, jog bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos.
Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad CPK 376 straipsnyje numatytas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, išreiškia siekį išsaugoti santuoką, apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, pirmiausia – vaikų, interesus. Šiuo atveju sutuoktinio siekis įgyvendinti savo turtines pretenzijas nebuvo išreikštas pagal CPK nustatytus reikalavimus, pagal bylos aplinkybes teismai neturėjo pareigos viršyti pareikštus reikalavimus ar atlikti už atsakovą kitus procesinius veiksmus. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 376 straipsnio normų pažeidimo pripažintini nepagrįstais.
Dėl kompensacijos iš sutuoktinio priteisimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai netaikė CK 3.94, 3.98 straipsniuose nustatytų teisės normų, nagrinėdami atsakovo reikalavimą dėl 50 000 Lt kompensacijos iš ieškovės priteisimo. Atsakovo teigimu, 1999 metais iš banko paskolinti 50 000 Lt panaudoti nuperkant gyvenamąjį namą ieškovės dukters T. V. vardu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytas šio reikalavimo faktinis pagrindas iš tikrųjų nesudarė prielaidų taikyti nurodytas CK straipsnių normas.
Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalies taisyklę sutuoktiniai bendrą turtą tvarko bendru sutarimu. CK 3.94 straipsnyje nustatyta, kad vienas sutuoktinis gali tvarkyti bendrą turtą, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimą ar teismo leidimu; šiam sutuoktiniui atsiranda pareiga iš savo asmeninio turto kompensuoti dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius (CK 3.94 straipsnio 3 dalis). Teismai nenustatė CK 3.94 straipsnyje nurodytų sąlygų taikyti ieškovei šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atsakomybę.
CK 3.98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją, kai turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgytas ar jo vertė padidėjo panaudojus asmenines sutuoktinio lėšas; atsakovas tokių faktinių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Teismai tyrė aplinkybes, turinčias reikšmės taikant CK 3.98 straipsnio 3 dalį, tačiau pripažino, kad neįrodyta, jog 1999 metais iš banko buto remontui paskolintus 50 000 Lt ieškovė be atsakovo žinios išleido tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, ar juos panaudojo CK 3.115 straipsnyje nurodytiems savo poreikiams tenkinti.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 3.94, 3.98 straipsnių normų taikymo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turėjo pakeisti, bet atitinkamai nepakeitė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai ištaisytina kasaciniame procese (CPK 93 straipsnio 4 dalis); teismas, priteisdamas iš ieškovės kreditoriui A. K. 6000 Lt skolą, suklydo, vietoje 180 Lt priteisęs 360 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ši klaida taip pat ištaisytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria A. K. ir M. K. 1998 m. rugpjūčio 28 d. įregistruota santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ir iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją papildant taip: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1998 m. rugpjūčio 28 d. įregistruota Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 33,58 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. sprendimu iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas trečiajam asmeniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 180 Lt.
Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Virgilijus Grabinskas
Teodora Staugaitienė