Civilinė byla Nr. e2A-130-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11225-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 560 Eur dydžio draudimo išmoką, 935,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. su atsakovu sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo polisą (Nr. 2700084753/2011), kurio pagrindu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW X5 XDRIVE30D (toliau- BMW X5), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2012 m. vasario 3 d. atvyko į Klaipėdą, automobilį paliko stovėjimo aikštelėje Danės g. 17A. Maždaug 23 val. 30 min. grįžo į automobilio stovėjimo vietą, tačiau automobilio nerado. Apie vagystę iš karto pranešė policijai ir 2012 m. vasario 4 d. atsakovui. Nurodė, kad dėl automobilio vagystės atliekamo tyrimo metu jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 d. Nurodė, jog atsakovas 2012 m. birželio 18 d. raštu informavo apie tai, kad tik gavęs informaciją iš ikiteisminio tyrimo įstaigos apie atliekamą tyrimą, priims sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Paaiškino, kad buvo išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas 2015 m. spalio 28 d. raštu informavo, kad prašymas nebus patenkintas, nes ieškovas nepateikė automobilio užvedimo rakto, su kuriuo atvyko į nurodomą vagystės vietą.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2012 m. kovo 1 d. informavo ieškovą, kad žalos byloje trūksta policijos pažymos, patvirtinančios automobilio BMW vagystės faktą. 2012 m. rugpjūčio 10 d. informavo ieškovą, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d. yra nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėjo, jog nei prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nei atsakovo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovas neskundė ir neginčijo. Paaiškino, kad 2015 m. liepos 23 d. gavo ieškovo advokato prašymą išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas atsakė ieškovui, jog 2012 m. rugpjūčio 10 d. priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo keičiamas nebus, nepaisant atnaujinto ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės, kadangi yra nustatyti Draudimo taisyklių 8.1.22 p., Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5 p. ir 9.3.5 p. pažeidimai. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė savo automobilio rakto su kuriuo atvyko į įvyko vietą, nors savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu tvirtino priešingai. Ieškovo pateikti raktai nebuvo naudojami atvykstant į ieškovo deklaruojamą automobilio vagystės vietą. Prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Taip pat prašė 20 proc. mažinti prašomą priteisti išmoką bei delspinigių sumą, kadangi ieškovo automobilis yra tokios pačios markės automobilio, registruoto Šveicarijoje, „klonas“.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 25 560 Eur draudimo išmoką, 935,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Eur už advokato teisines paslaugas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2011 m. lapkričio 3 d. sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo polisą (Nr. 2700084753/2011), kurio pagrindu Kasko (Casco) draudimu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė buvo apdrausta visų rizikų, įskaitant vagystę, draudimu.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas Draudimo įstatyme nustatytą pareigą pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius atliko tinkamai, t. y. nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas nurodė draudikui melagingą informaciją ir taip jį suklaidino. Padarė išvadą, jog draudikas nagrinėjamu atveju neįrodė ieškovą pažeidus sutarties sąlygas ir šio pažeidimo priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas prarado jam priklausantį ir draudiko apdraustą turtą, ir nepasitvirtinus įtarimams, jog ieškovas yra susijęs su minėto turto praradimu arba pranešė apie nebūtą automobilio vagystę ir suteikė melagingą informaciją, turi lemiamą reikšmę draudiko sutartinei atsakomybei atsirasti.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo prievoles pagal draudimo sutartį įvykdė – įmokėjo draudimo įmokas, vagystė įvyko galiojant draudimo sutarčiai, ieškovas vagystės metu elgėsi apdairiai, t. y. transporto priemonę paliko užrakintą (automobilio raktelių nepaliko), su veikiančiomis apsaugos sistemomis, po vagystės nedelsiant kreipėsi į policiją bei laiku pranešė draudikui (atsakovui). Padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai automobilio vagystę dėl ieškovo nepateikto automobilio rakto, su kuriuo jis atvyko į įvykio vietą, pripažino nedraudžiamuoju įvykiu.
7. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad iš karto po įvykio ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl ginčijamo įvykio aplinkybių, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog jį išteisinus baudžiamojoje byloje, atsakovas, vadovaudamasis išteisinamuoju nuosprendžiu, išmokės draudimo išmoką. Atsakovui 2015 m. spalio 28 d. atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovas suprato, jog jo teisės gauti draudimo išmoką yra pažeistos ir 2016 m. kovo 31 d., nepraėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui, kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas laukė baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų, neturėtų būti laikoma formalia priežastimi ieškiniui atmesti.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo ar įvykusio įvykio aplinkybės atitinka draudimo taisyklėse numatytus atvejus, kurių pagrindu draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmokas, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo principus.
2. Teismas sprendime nepasisakė dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neįvykdė/pažeidė draudimo taisyklių 9.2.2 p. ir/ar 8.1.22 p. reikalavimus.
3. Ieškovas nepateikė automobilio rakto su kuriuo jis atvyko į automobilio vagystės vietą. Ieškovas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad bent vienas iš ieškovo pateiktų trijų automobilio BMW raktelių buvo naudojamas jam atvykstant į automobilio BMW vagystės vietą.
4. Ieškovo, 2012 m. vasario 4 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas automobilio BMW raktas, priklausantis ieškovo pusbroliui G. S., deklaruojamos automobilio BMW vagystės metu negalėjo būti pas ieškovą, arba ieškovas nurodo objektyvios tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. ieškovo pateiktas raktas, 2012 m. vasario 3 d. 18.58 val., buvo naudojamas ieškovo pusbrolio G. S. automobilyje. Ieškovo pusbrolis G. S. 2013 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokole duodamas parodymus paaiškina, kad 2012 m. vasario 3 d. savo automobiliu naudojosi pats Mažeikių mieste, buvo darbe, po darbo grįžo namo ir automobilį laikė garaže. Teismas pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad ieškovas teikia klaidinančius duomenis ir neatskleidžia tikrovės atitinkančių ir jam žinomų įvykusio įvykio aplinkybių.

9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Draudikas (atsakovas) privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes leidžiančias nemokėti draudimo išmokos. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, nepateikia jokių naujų duomenų, tik tuos, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti baudžiamojoje byloje.
2. Jei įvykus transporto priemonės vagystei draudikui užvedimo rakteliai yra pateikiami ne laiku, tai nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, išskyrus, kai ikiteisminio tyrimo ar teismo nustatoma, kad transporto priemonės valdytojas susitarė su vagystės vykdytoju perduodamas jam raktus. Teismai baudžiamosiose bylose galutinai konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas nepagrįstai ir ieškovas sąžiningai pranešė apie automobilio vagystę bei atsakovo atžvilgiu nevykdė jokios apgaulės.
3. Vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės 2015 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu sustabdytas, nes nenustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės nėra nutrauktas, nėra nustatyta, kad nusikalstama veika iš viso nebuvo padaryta.
4. Ieškovas yra pateikęs atsakovui visus du automobilio raktelius, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir ieškovo sąžiningo suklydimo, po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas kitas, G. S. priklausančio automobilio, raktas, nes abu vairavo tokio pačio modelio automobilius, kurių rakteliai yra identiški.
5. Teismas baudžiamojoje byloje nenustatė, kad ieškovo pateiktais automobilio rakteliais iš viso nebuvo naudojamasi įvykio dieną, tačiau iš rakteliuose esančios informacijos negauta duomenų, kuris tiksliai raktelis buvo naudojamas iki vagystės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
11. Apeliantas savo skundą grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo ar įvykusio įvykio aplinkybės atitinka draudimo taisyklėse numatytus atvejus, kurių pagrindu draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmokas.
12. Tais atvejais, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
13. Nagrinėjamoje byloje buvo prijungta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-956-526/2014 (apeliacinės bylos Nr. 1A-117-360/2015), kurioje ieškovas buvo teisiamas dėl to, kad jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. kad jis 2012-02-03 00:16 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK patalpose, melagingai pranešė apie automobilio BMW X5 pagrobimą. Šioje byloje atsakovas 2014-12-16 nuosprendžiu buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Klaipėdos apygardos prokuratūrai šį nuosprendį apskundus, Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi prokuratūros skundą atmetė. Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai buvo vertinami nagrinėjant šią civilinę bylą. Tuo atveju, kai šalys remiasi įrodymais, esančiais kitose, teismų jau išnagrinėtose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose, tokių įrodymų išreikalavimas atitinka įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal 2011-10-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį BMW X5 iš UAB „CASTRADE“ už 20 000 Lt (baudž. b.t. 2, b.l. 92). Ieškovas su apeliantu 2011-11-03 sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo polisą (Nr. 2700084753/2011), kurio pagrindu Kasko (Casco) draudimu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b.l. 5-6). Draudimo liudijimas patvirtina, jog transporto priemonė buvo apdrausta visų rizikų, įskaitant vagystę, draudimu (el. b. t. 1, b.l. 5-6). Draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2011-11-03 iki 2012-11-03, nustatytas draudimas rinkos verte, išskaita vagystės atveju 20 proc. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, BMW X5 vidutinė kaina Lietuvoje 2011 m. lapkričio mėn. 31 950 Eur (el. b. T. 1, b.l.. 7).
15. Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, 8.1.22 p. numato nedraudžiamuosius įvykius, jei draudžiamasis įvykis yra sukeliamas tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, taip pat jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Pagal šių taisyklių 9.2.2 p. įvykus transporto priemonės vagystei, draudėjas privalo pateikti draudikui transporto priemonės originalius registracijos dokumentus, visus rakinimo/užvedimo raktelių komplektus su apsaugos sistemų nuotolinio valdymo pulteliais, prevencinius įtaisus prieš atvirą vagystę bei dokumentus patvirtinančius reikalaujamo lygio apsaugos sistemos, jei šie rakteliai, pulteliai, įtaisai ir dokumentai neatiduoti valstybinėms institucijoms. Pagal 9.2.3 p. draudėjui neįvykdžius taisyklių 9.2.2 p. numatytų pareigų draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Apeliantas atsisakymą išmokėti ieškovui draudimo išmoką iš esmės grindė šiomis draudimo taisyklių nuostatomis nurodydamas, kad atsakovas pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją apie įvykį bei vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis nepateikė apdrausto automobilio raktų.
16. Baudžiamosios bylos duomenimis, iš karto po įvykio ieškovas pranešė policijai apie 2012 m. vasario 3 d. įvykusią jam priklaususio automobilio BMW X5 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę. Daiktų pateikimo protokolas tvirtina, jog po įvykio policijai buvo pateiktas juodos spalvos plastikinis pultelis/užvedimo raktas su užrašu BMW, juodos spalvos plastikinis pultelis „signalizacijos blokatorius“ (el. b.l. t.1, p. 71). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus šio rakto patikrinimą, nustatyta, kad raktas yra ne nuo ieškovo, o kito tos pačios markės, ieškovo pusbroliui G. S. priklausančio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Duodamas paaiškinimus dėl pateikto pusbrolio rakto, ieškovas nurodė, jog šis raktas buvo pateiktas per klaidą, nes su savimi turėjo ne tik savo raktą, bet maždaug prieš mėnesį paimtą ir G. S. automobilio raktą. Jį ir pateikė policijai iš karto po įvykio. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad po įvykio pateiktas raktas paskutinį kartą buvo naudotas 2012-02-03 18:58 val., t. y. įvykio dieną ne ieškovo, bet G. S. automobilyje, rakte nurodoma  lauko temperatūra -  minus 14,5 laipsnių (el. b. t. 1, b.l. 76). Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad Klaipėdos mieste 2012-02-03 18 val. buvo minus 15, 19 val. – minus 15,4 laipsnių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog iš karto po ieškovo nurodyto automobilio BMW X5 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, šio automobilio raktas nebuvo pateiktas. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo pateikto rakto neatitinka faktinės situacijos. Jei tikėti versija, kad ieškovas per klaidą pateikė pusbrolio automobilio raktą, tuomet neaišku, kodėl rakte esantys duomenys rodo, jog raktai  buvo naudojami ieškovo pusbrolio automobilyje, kai pastarasis nurodytu laiku buvo Mažeikiuose, o ieškovas ir jo automobilis- Klaipėdoje. Ieškovo nurodomos faktinės įvykio aplinkybės nesutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kas verčia abejoti ieškovo nuoseklumu dėstant įvykio aplinkybes ir kartu pateiktos informacijos teisingumu.
17. 2012-02-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis ieškovas perdavė dar vieną automobilio raktą ir prietaisą, skirtą variklio blokavimui (e. b. t. 1, b.l. 90). Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pateiktas raktas priskirtas BMW 320d modelio automobiliui, raktas pagamintas gamykliniu būdu, tačiau duomenys jame perrašyti. 2014-05-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvadoje Nr. 140-(818)-ISI-2598 nurodoma, kad šis raktas buvo naudotas atsakovo BMW X5 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje 2011-10-28 13:29 val.
18. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2012-07-05, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pranešimo apie ieškovo nurodyto automobilio vagystę, ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pateikia tyrimui atrastą BMW raktą ir tvirtina, kad šis raktas buvo pavogto automobilio atsarginis raktas, o kada jis buvo naudotas atsakovas nežino (baudž. b. t. 1, b.l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu ištyrus rakte esančią informaciją nustatyta, kad raktas paskutinį kartą buvo naudotas 2012-01-25 19:46 val., lauko temperatūra buvo – minus 3 laipsniai. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad Klaipėdos mieste 2012-01-25 19 val. lauko temperatūra buvo minus 4 laipsniai, 20 val. taip pat minus 4 laipsniai.
19. Teismas dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui iš anksto neturi galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).
20. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-09 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-360/2015 nustatė, jog atsakovas pateikė tris automobilio BMW raktelius ir ištyrus juose buvusią informaciją negauta duomenų, kurie patvirtintų, kad bent vienas iš jų buvo naudojamas ieškovo  automobilio vagystės dieną.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, 16-18 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nei vienas iš trijų ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pateiktų raktų nebuvo naudojamas įvykio dieną ieškovo automobilyje, argumentas, kad raktuose nuskaityta informacija negali būti laikoma tikslia atmestinas kaip nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju UAB „Krasta Auto“ techninis konsultantas G. V. nurodė, kad automobilyje laikas bus tikslus, jei automobilyje nustatytas laikas pagal visuotinį laiką. Raktuose, kuriuos ieškovas pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams (2012-02-06 ir 2012-07-05), teigdamas, kad būtent šie raktai ir yra nuo jo BMW X5 automobilio, paskutinės raktų panaudojimo datos nurodomos tuo metu, kai savininku buvo ieškovas (2011-10-28 ir 2012-01-25), automobilį turėjo savo žinioje labai trumpą laikotarpį – apie 4 mėn. (nuo 2011-10-19 iki 2012-02-03). Be to, tomis dienomis, kai automobilių raktai buvo panaudoti, raktuose užfiksuota lauko temperatūra su labai maža paklaida sutampa su Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma lauko temperatūra tomis dienomis. Darytina labiau tikėtina išvada, kad raktuose esanti informacija yra teisinga. Tokiu atveju, kaip jau minėta, nei vienas iš ieškovo pateiktų raktų nebuvo naudojamas įvykio dieną ieškovo automobilyje. Pripažintina įrodytu, jog automobilio savininkas nepateikė pavogto automobilio užvedimo rakto, kuris turėjo būti ieškovo naudojamas automobilio vagystės dieną. Pagal draudimo taisyklių nuostatas nepateikus apdrausto automobilio raktų, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Todėl draudimo atsisakymas mokėti draudimo išmoką laikytinas pagrįstu.
22. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad  pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo ar įvykusio įvykio aplinkybės atitinka draudimo taisyklėse numatytus atvejus, kurių pagrindu draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmokas, dėl ko nepagrįstai ieškinį tenkino. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinį atmetant.
23. Bylą laimėjusi šalis (atsakovas) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o už apeliacinį skundą sumokėjo 596 Eur žyminio mokesčio. Ši suma priteistina iš ieškovo. Ieškovui grąžintina permokėta 87,75 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

              n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

              Priteisti Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, į. k. 302677744, naudai iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 596 Eur bylinėjimosi išlaidų.

              Grąžinti ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 87,75 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teisėjai                                                        Rita Kisielienė

Jūratė Varanauskaitė

Andrius Verikas