Civilinė byla Nr. e2-1073-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00356-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.6; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko S. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamida“ dėl teisės pripažinimo ir sutarties pripažinimo sudaryta.

        Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ūkininkas S. Č. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad ieškovas įgijo teisę įsigyti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamida“ puspriekabę SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 25 d. sudarytos kietašonės puspriekabės nuomos sutarties Nr. 492 N 7.2.2 punkte nustatytomis sąlygomis – už kainą, kuri lygi skirtumui tarp 34 000 Eur + PVM ir sumokėtų nuomos mokesčio įmokų sumos; 2) pripažinti, kad tarp ieškovo ūkininko S. Č. ir atsakovės UAB „Kamida“ buvo sudaryta puspriekabės SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nuo 2021 m. kovo 3 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Kamida“ perleisti nuosavybės teisę į puspriekabę SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), ją įkeisti ar kitaip ja disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, išskyrus, jei puspriekabės nuosavybės teisė bus perleista ieškovui; paskirti ieškovą puspriekabės SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoju. Ieškovas prašyme nurodė, kad nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Anot ieškovo, šiuo atveju aktuali konservacinė prašomos taikyti apsaugos priemonės paskirtis, kadangi ji užtikrintų esančios padėties stabilumą, status quo išsaugojimą. Ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad jos skirtingai vertina nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų aplinkybes. Siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistuoja pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosiomis apsaugos priemonės, uždraudžiant ginčo turtu disponuoti. Tokio pobūdžio bylose, t. y. susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas. Atsakovė ne pirmą kartą nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su asmenimis, kurie iš jos nuomojasi transporto priemones ir siekia nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis jas išsipirkti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo ūkininko S. Č. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei UAB „Kamida“ perleisti nuosavybės teisę į puspriekabę SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), ją įkeisti ar kitaip ja disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, puspriekabės SCHMTZ CARGOBULL GOTHA, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoju paskyrė ieškovą ūkininką S. Č.

4.       Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, ir įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo materialiniai reikalavimai yra tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų perleisti ginčo turtą kitiems (sąžiningiems) tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, dėl ko užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

6.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau vien ta aplinkybė, jog ginčo turtas, kuris palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju būtų perduotas jo nuosavybėn, yra registruotas atsakovės vardu, laikytina kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Kamida“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
2021 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo S. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; jeigu teismas nuspręstų palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, transporto priemonės saugotoju paskirti atsakovę UAB „Kamida“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

7.1.       Teismas nepagrįstai nutarė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors nuomos sutartis yra pasibaigusi, iki šios dienos ieškovas nėra grąžinęs transporto priemonės atsakovei, atsakovei, kaip transporto priemonės teisėtai savininkei, nėra žinoma transporto priemonės saugojimo vieta ir ieškovas galimai ją naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje. Taigi vadovaujantis civiliniame kodekse įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė, net ir perleidusi turtines teises į transporto priemonę trečiajam asmeniui, negalėtų perleisti pačios transporto priemonės, kadangi šiai dienai transporto priemonė yra pas ieškovą, o ne pas atsakovę.

7.2.       Ieškovui nepateikus jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą, taip pat nenustačius, kad būtų inicijuojamas išieškojimo procesas iš transporto priemonės trečiųjų asmenų (išieškotojų) naudai, nėra pakankamo pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant draudimą perleisti transporto priemonės nuosavybės teisę, ją įkeisti ar kitaip ja disponuoti, nes tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržo atsakovės teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

7.3.       Draudimas atsakovei disponuoti transporto priemone yra per daug nutolęs nuo ieškinio reikalavimų. Atsakovė vykdo žemės ūkio technikos, transporto nuomą bei krovinių pervežimą. Šiai dienai transporto priemonės nuosavybės teisė pagal jos registracijos liudijimą priklauso atsakovei. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ginčo dėl transporto priemonės disponavimo ne pagal paskirtį nėra. Atitinkamai, kadangi transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei, ji ją ketina naudoti savo komercinei veiklai (krovinių pervežimui) vykdyti, todėl perteklinis apribojimas disponuoti transporto priemone ne tik pažeidžia proporcingumo principą, bet taip pat nepagrįstai suvaržo atsakovės nuosavybės teisę bei trukdo atsakovei vykdyti savo komercinę veiklą.

7.4.       Kol ginčas nėra išspręstas iš esmės, ieškovas nėra pateikęs duomenų, neginčijamai pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, todėl tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisėtus atsakovės interesus ir yra neproporcingos.

7.5.       Teismas nepagrįstai paskyrė ieškovą transporto priemonės saugotoju. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau dėl ieškovo neteisėto valdymo ji negali ja naudotis. Transporto priemonės nuomos sutartis pasibaigė 2021 m. liepos 25 d. Šiuo metu ieškovas jau daugiau nei savaitę neteisėtai naudoja transporto priemonę, nemoka nuomos mokesčio ir gauna ekonominę naudą tik jis pats. Tokia situacija yra ydinga, nes transporto priemonės vertė yra mažinama kiekvieną dieną. Jei atsakovei nebus perduota transporto priemonė, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, transporto priemonė bus nudėvėta ir bevertė.

7.6.       Atsakovės veikla yra transporto priemonių nuoma ir krovinių pervežimas. Negalėdama transporto priemonės nuomoti, atsakovė patiria didžiulę žalą. Kol kas nesprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, tačiau, atsakovei neatgavus transporto priemonės, reikės inicijuoti naujas civilines bylas dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu atgavus transporto priemonę, jokių papildomų klausimų dėl žalų nebūtų keliama.

2.       Ieškovas ūkininkas S. Č. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Bylose, susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas.

8.2.       Iš atsakovės atskirojo skundo argumentų matyti, kad ji, panaikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neabejotinai apsunkintų puspriekabės perėjimą ieškovo nuosavybėn ieškinio patenkinimo atveju, kadangi atsakovė siekia puspriekabe disponuoti, naudoti ją komercinėje ūkinėje veikloje savo nuožiūra, mažų mažiausiai toliau puspriekabę nuomojant kitiems ūkio subjektams. Tai reiškia, kad atsakovei išnuomojus ar kitaip suvaržius nuosavybės teisę į puspriekabę, ieškinio patenkinimo atveju ieškovui būtų ypatingai apsunkintas sprendimo įgyvendinimas, nebūtų galima kontroliuoti, kokiam terminui, kokiomis sąlygomis (galbūt su teise įsigyti puspriekabę) atsakovė puspriekabę išnuomotų, todėl, patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovui gali kilti ypatingai daug sunkumų siekiant išreikalauti puspriekabę iš trečiųjų asmenų valdymo ar netgi nuosavybės.

8.3.       Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, puspriekabė turėtų būti grąžinta atsakovei ir ji galėtų savo nuožiūra spręsti dėl puspriekabės likimo. Be to, netgi negrąžinus puspriekabės fiziškai atsakovei, ji puspriekabę galėtų perleisti tretiesiems asmenims, kurie galėtų reikšti reikalavimus dėl puspriekabės išreikalavimo (tokį reikalavimą galėtų reikšti ir pati atsakovė), nors byloje nėra išspręstas klausimas dėl puspriekabės išpirkimo.

8.4.       CK 6.832 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą. Tai reiškia, kad ieškovui yra įstatymu nustatyta pareiga išsaugoti puspriekabės vertę. Be to, ieškovas siekia įgyti puspriekabės nuosavybės teisę, mokėjo įmokas puspriekabės išpirkimui, kelerius metus šią puspriekabę prižiūrėjo ir ja rūpinosi, todėl būtent ieškovas yra labiausiai suinteresuotas šio turto išsaugojimu.

8.5.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovas mažina puspriekabės vertę, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikia.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

3.       Atsakovė UAB „Kamida“ kartu su atskiruoju skundu pateikė puspriekabės registracijos liudijimą.

4.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

5.       Nagrinėjamu atveju nauju įrodymu atsakovė grindžia savo atskirajame skunde nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šį įrodymą priimti. Pridėtas įrodymas yra iš viešų registrų prieinama informacija (VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemonės savininką), su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 10 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovės naujai pateikto įrodymo.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK
320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantė nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, atskirajame skunde akcentuodama, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų, neginčijamai pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų tenkinimo galimybės prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo
2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

10.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo
2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-732-943/2020).

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ūkininkas S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis įgijo teisę įsigyti iš atsakovės UAB „Kamida“ puspriekabę 2018 m. liepos 25 d. sudarytos kietašonės puspriekabės nuomos sutarties 7.2.2 punkte nustatytomis sąlygomis; pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartis nuo 2021 m. kovo 3 d.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pateiktame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo padaryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.

13.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat neigia ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Savo poziciją ji grindžia įrodymų, patvirtinančių jos ketinimus perleisti ar įkeisti ginčo objektą (puspriekabę), nebuvimu. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad taikant disponavimo turtu ribojimus gali būti suvaržyta subjekto, kuriam jie taikomi, veikla ar kurie nors ūkiniai–komerciniai interesai, todėl tokių ribojimų nustatymą, be kitų aplinkybių, lemia ir bent jau tikėtinų duomenų buvimas apie to asmens nesąžiningumą bei veiksmus, kuriuos jis galėtų atlikti siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Kita vertus, kai kuriais atvejais tokių ribojimų nustatymas galimas vien siekiant tokio tikslo, apie kurį skundžiamoje nutartyje pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Jeigu kyla ginčas dėl to, kas yra konkretaus daikto savininkas, ginčo turto teisinės padėties (status quo) išsaugojimas, iki tas ginčas teismo bus išspręstas, taip pat yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčių.

14.       Nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad tiek iš ieškovės ieškinyje, tiek ir iš apeliantės atsiliepime į jį išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog šalys skirtingai vertina nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų vykdymo aplinkybes. Ieškovas teigia, kad jis tinkamai vykdė nuomos sutartį, todėl pagrįstai pasinaudojo šalių sulygta sąlyga išsipirkti ginčo turtą, į kainą įskaitant per sutarties galiojimo laiką sumokėtas įmokas, taip pat teigia šią pareigą atlikęs, apmokėdamas likusią neišmokėtą sumą (pirkimo kainos ir nuomos įmokų skirtumą). Tuo tarpu apeliantė atsiliepime į ieškinį tvirtina, kad ieškovas tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį (pažeidinėjo sutartyje numatytus nuomos mokesčio mokėjimo terminus), todėl neteko pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą lengvatinėmis sąlygomis.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą (ne)perėjimo, taip pat siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos nagrinėjimo metu, neabejotinai egzistavo pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, uždraudžiant juo disponuoti. Atsižvelgiant į ieškinio turinį ir reiškiamus reikalavimus, iš esmės svarbu, kad šiuo metu atsakovei priklausanti (jos vardu registruota) transporto priemonė nebūtų perleista kitiems asmenims, kitu būdu suvaržyta ar sunaikinta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Minėto vertinimo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ginčo objektas yra ieškovo žinioje (ieškovas skundžiama nutartimi paskirtas ginčo turto saugotoju), kadangi atsakovė, būdama ginčo objekto savininke, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų laisvai juo disponuoti (parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę), net ir faktiškai neturėdama šio turto savo žinioje. Faktą, kad esamos padėties išsaugojimui užtikrinti yra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, patvirtina ir atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtą ji ketina naudoti savo ūkinėje komercinėje veikloje (nuomai, krovinių vežimui ir pan.).

16.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). 

17.       Kaip jau minėta, vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra ir status quo, t. y. faktiškai susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent tokio pobūdžio reikalavimas, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Pastebėtina, kad iš esmės analogiška situacija išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-163-464/2019, kurioje pripažinta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.

18.       Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-897/2014).

19.       Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių varžoma jos komercinė veikla, patiriami nuostoliai, stokoja pagrįstumo. Pastebėtina, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl jų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje arba jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Tačiau atsakovė turi teisę tiek prašyti užtikrinti nuostolių atlyginimą (CPK 146 straipsnis) šioje civilinėje byloje, tiek kreiptis su ieškiniu, reikalaujant atlyginti nuostolius, susijusius su teismo nutarties pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskiroje civilinėje byloje, kai galimi nuostoliai yra tikėtini bei realūs.

20.       Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau vien tai nereiškia, kad šie principai yra pažeisti. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi būti atsižvelgiama į padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Šiuo atveju draudimu disponuoti ginčo turtu (puspriekabe) yra siekiama užtikrinti esamos padėties išsaugojimą, t. y. išvengti ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims, taip pat jo būklės pablogėjimo, sugadinimo ar sunaikinimo. Netaikius minėto draudimo ir atsakovei visą bylos nagrinėjimo laikotarpį disponuojant ginčo turtu, o teismui priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, ginčo turto vertė būtų žymiai sumažėjusi (pavyzdžiui, nuomojant turtą) ar teismo sprendimo įvykdymas apskritai taptų negalimas (perleidus nuosavybės teisę į jį sąžiningiems tretiesiems asmenims). Taigi nepritaikius apeliantei jokių ribojimų, ši galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu tapusį turtą ar sumažinti jo vertę, kas, esant pareikštam reikalavimui dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo interesus pažeistų žymiai labiau, nei šiuo metu apeliantės interesai varžomi jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas disponuoti ginčo turtu – puspriekabe, susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir užtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ji atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

21.       Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu. Atsakovui priklausančio turto saugotojo paskyrimas nėra atskira laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, bet su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo objektą (puspriekabę) pagrįstai perdavė saugoti ieškovui. Minėta, kad, atsižvelgiant į ieškinio turinį ir reiškiamus reikalavimus, svarbu, jog šiuo metu atsakovei priklausanti puspriekabė ne tik nebūtų perleista kitiems asmenims, bet ir sunaikinta ar prarastų savo vertę. Transporto priemonės (puspriekabės) eksploatavimas lemia jos nusidėvėjimą, vertės mažėjimą. Naudojama puspriekabė gali būti sunaikinta eismo įvykio metu. Išvardinti argumentai sąlygoja poreikį perduoti ginčo automobilį saugoti ieškovui, kuris yra suinteresuotas ginčo turto vertės išsaugojimu, kadangi siekia įgyti puspriekabės nuosavybės teisę, mokėjo įmokas puspriekabės išpirkimui, sutarties vykdymo metu puspriekabę prižiūrėjo ir ja rūpinosi, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas mažina puspriekabės vertę. Be to, ieškovo pareiga imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą yra įtvirtinta ir įstatyme (CK 6.832 straipsnio 1 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad šalys 2021 m. spalio 12 d. sudarė taikos sutartį, kurios 3 punkte susitarė, jog, ieškovui sumokėjus likusią puspriekabės pirkimo kainos dalį, puspriekabės nuosavybės teisė pereina ieškovui.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                Aldona Tilindienė