Skundas Nr. II-727-817/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04956-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pakeitimo.
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,90 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo sutrumpinti Nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo įsitikinusi, kad alkoholio kraujyje nebėra, todėl nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, kurioje atliko kraujo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad jos kraujyje yra 0,56 promilės etilo alkoholio. Pareiškėja skunde teigia, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug sunkumų, nes nespėdama vaiko paimti iš (duomenys neskelbtini), turėjo mesti darbą. Be to, ji vežiodavo savo tėvą, turintį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kitas įstaigas, o dabar daryti to nebegali.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad J. B. padarytas pažeidimas yra įrodytas, jai paskirta minimali piniginė bauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Į teismo posėdį neatvykus J. B. bei Nutarimą surašiusios institucijos atstovui (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai) bei gavus J. B. prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, J. B. skundas išnagrinėtas J. B. bei Nutarimą surašiusios institucijos atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 639 straipsnis, 630 straipsnio 2 dalis).
Skundas netenkintinas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,90 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jai Nutarimu už šį nusižengimą buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Pareiškėja skunde nurodė, kad po neblaivumo nustatymo nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, atliko kraujo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad jos kraujyje yra 0,56 promilės etilo alkoholio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Lietuvos saugios laivybos administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šioje situacijoje J. B. tokia teise pasinaudojo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 29 d. 00.49 val. paimtame J. B. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio. Teismo vertinimu, toks specialisto išvadoje nustatytas J. B. neblaivumas tik patvirtina, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi ir praėjus net valandai po policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo vis dar buvo neblaivi ir negalėjo vairuoti transporto priemonės. Taigi pareiškėjos pateiktas įrodymas nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
J. B. prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Šiuo atveju pareiškėja vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio - jai nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Tokio pobūdžio nusižengimas kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus.
Skunde pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug sunkumų, nespėdama paimti vaiko iš (duomenys neskelbtini), turėjo mesti darbą, be to negali vežioti (duomenys neskelbtini) turintį tėvą į (duomenys neskelbtini) ir kitas įstaigas. Teismas pažymi, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių šias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to šios aplinkybės nėra išskirtinės ir pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, asmeniniams savo bei šeimos narių interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vaikui, tėvui vežioti buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė J. B. nuo šio nusižengimo padarymo.
Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu J. B. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir J. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė