Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji
byla Nr. 1A-838-81/2010
Teisėjas N.Brinevičius Proceso
Nr.03-1-00303-08;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio
Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant
prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo R. D. gynėjai
advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį
skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas už nusikaltimo
numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 135 str.
1d.padarymą laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė :
R. D. dėl nusikaltimo, numatyto LR
BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus
sveikatą, o būtent: 2008 m. sausio 18 d., apie 15 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje
tyčia keletą kartų dūrė D. K. savadarbe geležte, ko pasėkoje
D. K. padarė kairės pusės krūtinės ląstos, kairės pusės
žasto ir pilvo durtines žaizdas, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, jį
išteisinti, nes nuosprendis nepagrįstas. Apeliantas teigia, jog teismas
neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei
bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta neginčijamų
įrodymų, kad jis, t.y. nuteistasis tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas
turėjo nustatyti kaltę- tiesioginę ar netiesioginę tyčią, o nesant tokių
įrodymų teismas privalėjo nuteistąjį išteisinti. Taip pat nuosprendis
neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1p.,
3.1.2. punkto reikalavimų dėl įrodymų vertinimo ir ištyrimo, pažeistas LR BPK
301 str., nes nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kaltė grindžiama
Liudytojo Nr. 1, kuriam buvo taikytas anonimiškumas , parodymais, tačiau šis
liudytojas parodė, jog sužalojimą į pilvą, kuris sukėlė sunkų sveikatos
sutrikdymą, padarė G. P., nuteistasis smogė tik į krūtinę,
o teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai pasakyti, ar nuteistasis dar kartą
dūrė. Taip pat nuteistasis teigia, jog specialisto išvadoje konstatuota, kad
durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje nugaroje sukėlė nežymų sveikatos
sutrikdymą.
Kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos,
prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios
skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis iš
esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Nuteistojo skundo
argumentai dėl neteisingai įvertintų įrodymų ir dėl to nepagrįsto nuosprendžio bei
pažeistų LR BPK 301 straipsnio reikalavimų nepagrįsti ir yra atmetami.
Pagal LR BPK
305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie
įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame
straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu.
Išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
Nepagrįstas
nuteistojo skundo argumentas, jog nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų,
pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.
Pirmosios instancijos teismas,
teisėjų kolegijos manymu, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus
įrodymus ir teisingai juo įvertino. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada,
jog nuteistojo R.D. kaltę dėl jam inkriminuoto sunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo pagrindžia liudytojo, kuriam buvo
taikytas anonimiškumas, parodymai, specialisto išvada dėl D. K.
padarytų sužalojimų pobūdžio ir jų kvalifikavimo, specialisto išvada Nr.
140-(1750)-IS1-8763, kuria nustatyta, jog ant 2008-01-18 apžiūrint įvykio vietą
paimtos metalinės geležtės Nr. 1 (paimtos R.D. lovoje)
metalinės dalies ir lipnia juosta apsuktos dalies rastas žmogaus genotipas,
kuris sutampa su D. K. genotipu, nuopjova nuo koridoriaus
sienos prie gyvenamos patalpos Nr. 4, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas
sutampa su D. K., taip pat ant D. K. vilkėtų
marškinėlių, sportinių kelnių ir džemperio rastas žmogaus kraujo genotipas
sutampa su D. K. genotipu, ant sportinių kelnių ir bliuzono
buvo rasta ir tarpusavyje sumaišytų ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų,
kurių vienas sutampa su D. K., ant gyvenamosios patalpos
Nr. 3 grindų G. P. sportinio švarko, R.
D. sportinių kelnių bei bliuzono ir džemperio iš metalinės spintelės rasto
žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. D. genotipu,
specialisto išvada Nr. 11-3287 (09), kuria nustatyta, kad D.
K. bluzone, džemperyje, marškinėliuose yra durtiniai pjautiniai pažeidimai
padaryti trim poveikiais: vienas drabužių priekyje kairėje pusėje, kitas-
drabužių nugaros kairėje pusėje, trečias drabužių kairės rankovės užpakaliniame
paviršiuje, šie pažeidimai padaryti ne tirti pateiktu peiliu, kuris buvo rastas
metalinėje spintelėje, gyvenamoje patalpoje Nr. 3, tikėtina, kad pažeidimai
tirti pateiktuose D. K. bluzone, džemperyje ir
marškinėliuose padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1( kuris buvo rastas R. D. lovoje) bei kitais byloje ištirtais liudytojų- pataisos
įstaigos darbuotojų parodymais bei kitais duomenimis -įvykio vietos apžiūros,
daiktų pateikimo protokolais.
Byloje nustatyta, jog V. K. sužalojimai buvo padaryti būtent ta geležte, kuri buvo
paimta iš nuteistojo R.D. lovos. Tai patvirtina ne tik išvados,
kad ant jos rasta D. K. genotipas, bet ir liudytojo,
kuriam taikytas anonimiškumas, parodymai. Kad turėjo savadarbę geležtę neneigė
ir pats nuteistasis. Nuteistasis nepagrįstai skunde teigia, jog teismas rėmėsi prieštaringais
parodymais, nes liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nenurodė jog
nuteistasis būtų dūręs nukentėjusiajam į pilvą, dėl ko ir buvo sunkiai
sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, į pilvą dūrė G. P.. Teismas
pažymi, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas, kuriam taikomas
anonimiškumas, paaiškino, jog nuteistasis R. D. dūrė į
nugaros sritį nukentėjusiajam, nepaneigė, kad R. D. galėjo
smogti ir antrą kartą, parodė, jog tiksliai pasakyti negali, tačiau jam atrodo,
jog R. D. dūrė ir antrą kartą, nurodė, jog R.
D. turėjo geležtę ir pateikus nuotraukas parodė tą, kuri rasta būtent R.D. lovoje (t1, b.l. 73).Liudytojas paaiškino, jog
ikiteisminiame tyrime viską geriau atsiminė. Iš apeliacinės instancijos teismo
posėdžio metu pagarsintų šio liudytojo parodymų ,duotų ikiteisminiame tyrime, matyti,
jog šis liudytojas nurodė, jog R. D. nukentėjusiajam smogė
ne vieną, bet keletą kartų. Be to, specialisto išvada nustatyta, jog
nukentėjusiojo drabužių sugadinimai tiek priekyje, tiek nugaroje, rankovės
nugarinėje dalyje padaryti būtent ta geležte, kuri rasta R.D. lovoje,
ant kurios rasta D. K. genotipas. Tokiu būdu šio liudytojo
parodymai neprieštarauja byloje esantiems objektyviems aukščiau aptartiems
bylos duomenimis. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais
vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į šias
aplinkybes atmetamas skundo argumentas dėl prieštaringų įrodymų ir tai, kad
teismas pažeidė LR BPK 301 straipsnio reikalavimus, nes nuosprendis paremtas
būtent teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
Teisėjų kolegija taip
pat pažymi, kad išvada Nr. 11-3287 (09) nustatyta, jog D. K. drabužių
pjautiniai pažeidimai, nustatyti kairės rankovės užpakaliniame paviršiuje,
padaryti tirti patiektu peiliu Nr. 1, t.y. tuo, kuris buvo rastas R.D. lovoje. Be to, D. K. specialisto
išvada nustatytas sužalojimas kairės pusės žasto srityje, iš D.
K. drabužių apžiūros matyti, jog pažeidimas drabužių rankovėje yra būtent
kairėje rankovėje ir jos nugarinėje dalyje, kas patvirtina liudytojo, kuriam
taikytas anonimiškumas, parodymus dėl to, jog R. D. dūrė
iš nugaros, o taip pat ir tai, kad nuteistasis dūrė ne vieną kartą. Šios
aplinkybės taip pat patvirtina, kad R.D. veiksmais buvo
padarytas sužalojimas ne tik, kaip jis nurodo, krūtinėje, nugaroje, bet ir
kairiajame žaste, dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Nuteistasis skunde
teigia, jog smūgį į pilvą nukentėjusiajam smogė G. P.,
tačiau šią išvadą nuteistasis grindžia tik savo subjektyviu liudytojo, kuriam
taikytas anonimiškumas, parodymų vertinimu. Kaip jau aptarta anksčiau byloje
ištirtais ne tik liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas parodymais, bet ir
kitais aptartais įrodymais, objektyvais duomenimis nustatyta, jog visi sužalojimai
padaryti ta geležte, kuri rasta pas R. D., kad visi
sužalojimai padaryti būtent ta geležte patvirtinama ir specialistų išvada dėl D. K. drabužių sugadinimo, kas neprieštarauja ir specialisto
išvadoje dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio. Dėl šių aplinkybių
šis skundo argumentas, jog sunkiai sveikatą sutrikdė kitas asmuo, atmetamas kaip
nepagrįstas.
Esant šioms
aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,
jog liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina, nurodyti
įrodymai, tai yra specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo būdo, pobūdžio,
masto (1t. b.l.53-54), specialisto išvados dėl biologinių pėdsakų ant
nusikaltimo įrankių (1t.b.l. 81-87), specialisto trasologinės išvados dėl
įrankio naudoto padarant pažeidimus nukentėjusiojo drabužiuose ir, kad šių
įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, jog R. D. tyčia
durdamas geležte padarė sunkų sveikatos sutrikdymą D. K..
Nepagrįstas ir
atmestinas nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nenustatė nuteistojo
tyčios. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas
nustatė R.D. psichinį santykį su daroma veika ir jos
pasekmėmis. Apie kaltę teismas sprendė iš R.D. veiksmų,
iš to, kad buvo naudotas įrankis, t.y. duriantis, pjaunantis įrankis, geležtė,
neabejotinai žalojantis įrankis, dėl ko R. D. neabejotinai
suvokė, jog tokiai savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, gali
sužaloti ir nori taip daryti. Be to, iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog,
kad R. D. neabejotinai sudavė ne vieną smūgį, o keletą
smūgių į pavojingas gyvybei vietas- nugarą arčiau kairės pusės, kairiąją
ranką-žastą, pilvą, todėl pagrįstai darytina išvada, jog nuteistasis ne tik
suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė galimas pasekmes, bet ir jų norėjo, siekė,
todėl veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgdama į
aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai
ir tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, teismo išvados pagrįstos bylos
duomenimis ir yra motyvuotos. Nuteistojo veika pagal LR BK 135 straipsnio 1
dalį kvalifikuota teisingai.
Bausmė nuteistajam
skirta teisingai. Skirdamas bausmę teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė,
atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo neigiamai
charakterizuojamą asmenybę (teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo
metu, charakterizuojamas neigiamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių
aplinkybių nebuvimą ir skyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam
vidurkiui. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartas
aplinkybes yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41 str. numatytus tikslus.
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo
motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi LR BPK
326 str. 1 d. 1 p.,teisėjų kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina
Cemnolonskienė
Teisėjai: Kęstutis
Dargužis
Arvydas
Stankus