Civilinė byla Nr.P2-532-642/2014

                                                                                                       (Proceso Nr. 2-06-3-12295-2013-6)                                                                                                     

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 116.8.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovui A. J., atsakovės M. J. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Žąsytytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. prašymą dėl sprendimu  priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti 2014 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-642/2014 dalį dėl sprendimu  priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo. Nurodė, kad ieškovas neturi 6000,00 Lt sumokėti  vaiko išlaikymo įsiskolinimo, prašė leisti 6000,00 Lt  vaiko įsiskolinimą sumokėti per 2 metus, kiekvieną mėnesį mokant po 250,00 Lt. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2014-08-14 yra registruotas darbo biržoje, su darbdaviu  darbo santykius  nutraukė šalių susitarimu. Ieškovas siūlė atsakovei sumokėti iš karto 4000,00 Lt, o kitą pinigų sumą - dalimis, tačiau atsakovė nesutiko.  Atsakovo darbo patirtis – vadybininkas, specialybė- darbo organizarorius.

Atsakovės atstovė su ieškovo prašymu nesutiko, nes patenkinus prašymą, bus pažeisti vaiko intersai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinės bylos Nr. N2-220-642/2014, kurio nusprendė priteisti iš ieškovo A. J. nepilnamečio vaiko V. J. 6000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. spalio 23 d. Ieškovas civilinės bylos Nr. N2-220-642/2014 nagrinėjimo metu dirbo UAB „ST BALTIC“. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad  nuo 2014-08-14 yra registruotas darbo biržoje, su darbdaviu  darbo santykius  nutraukė šalių susitarimu. Atsakovė yra asmuo, įgijęs verslo liudijimą, turi prievolių kreditoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius  su vaiko išlaikymu,  turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teismas turi aiškintis, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Iš byloje esančių įrodymų teismas negali daryti išvados, kad ieškovas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovas yra darbingas,  ieškovo darbo patirtis – vadybininkas, ieškovas turi įgijęs darbo organizatoriaus specialybę. Teismo nuomone, ieškovas turi visas galimybes gauti pajamas. Teismui taip pat visiškai nesuprantamas ieškovo poelgis nutraukti darbo santykius (šalių susitarimu, o ne darbdavio iniciatyva), kitaip tariant, savo laisva valia atsisakyti gauti  darbo pajamas ir turėti kitas socialines garantijas. Be to, ieškovas patvirtino, kad  turi galimybę sumokėti iš karto 4000,00 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą.

Remiantis nustatytomos aplinkybėmis ir įvertinus pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principais ieškovo A. J. prašymas dėl sprendimu  priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, straipsniais, teismas,

n u t a r ė :

atmesti ieškovo A. J. prašymą atsakovei M. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų  AB SEB bankui, Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, UAB Ūkio banko lizingas, UAB „Eslauda“, antstoliui J. P., antstolei L. P., antstolei V. D., dėl sprendimu  priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                               Danutė Žvinklytė