Administracinė byla Nr. eI3-125-422/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00748-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 17.2; 17.7; 26; 27.4; 41; 55.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjos S. G. atstovams advokatui Raimondui Lignugariui ir įgaliotam atstovui V. G.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Indrei Brazei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja S. G.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2019 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi įgijo 76 butą su dalimi bendro naudojimo patalpų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Įsigijusi nuosavybės teisėmis patalpą, pareiškėja pateikė prašymą bendrijos pirmininkui ir buvo priimta bendrijos nare. Nurodė, kad Bendrijos valdyba nuo 2019-02-19 iki 2019-03-07 organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu „Dėl palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį pagal projektą kartu su laiptinės įrengimu ir kapitalinio remonto atlikimu“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu parengtas palėpės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį kapitalinio remonto projektas nebuvo pateiktas nei balsavimui raštu, nei po to.

Pareiškėjos teigimu, 2019 m. spalio 14 d. ji pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei suteikti informaciją, ar buvo pateikti dokumentai dėl leidimo kapitaliniam remontui išdavimo ir kokie buvo priimti sprendimai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 70-2-3879 atsakė, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas.

Skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Savivaldybės administracijai pateikė prašymą susipažinti su projektu Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją patalpą keitimo projektas. Kapitalinis remontas“ bei kitais dokumentais. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 70-2-4241 informavo, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tačiau pateikti dokumentus atsisakė. Pareiškėja 2020 m. vasario 12 d. padavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriui (toliau – ir Inspekcija) prašymą pateikti statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini)paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektas. Kapitalinis remontas“. 2020 m. vasario 28 d. iš Inspekcijos gavo neigiamą atsakymą Nr. (15.17)-2D-2809.

Tvirtino, kad 2020 m. vasario 12 d. prašymo nagrinėjimo metu buvo pateikta informacija, jog IS „Infostatyba“ duomenų bazėje yra užregistruotas naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti statybos leidimą Nr. DRA-100-200220-05099 pagal pridėtą patikslintą (pakeistą) projektą Nr. MIC-8-Doman-19-(083) „Pastato – bendrabučio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją paskirtį, projektas“, todėl 2020 m. vasario 27 d. Inspekcijai pateikė papildomą prašymą, kuriame prašė pateikti ir šiuos naujus užregistruotus duomenis. 2020 m. kovo 4 d. iš Inspekcijos gavo raštą Nr. (15.17)-2D-3107, kuriuo atsakydama į 2020 m. vasario 27 d. papildomą prašymą Inspekcija informavo, kad nutraukė prašymo nagrinėjimą, nes jau atsakyta 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15.17)-2D-2809, tačiau pastarajame rašte apie pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. prašymą nieko neminima. 

Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė analogišką prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. 2020 m. kovo 16 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus gavo neigiamą atsakymą Nr. 70-2-958.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. (15.17)-2D-2809 neteisingai nurodomi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo straipsnių dalių punktai ir iš cituojamų motyvų neaišku, kuo remiantis buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjos nuomone, atsakovė nesivadovauja nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, nei IS „Infostatyba“ nuostatais, o vadovaujasi tik Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktu  bei menamais galimais autorių teisių pažeidimais, tačiau, pareiškėjos nuomone, suteikiant prašomą informaciją autorinės teisės nebūtų pažeistos.

Pareiškėjos nuomone, prašoma informacija turėjo būti suteikta pagal  Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 punktą ir IS „Infostatyba“ nuostatus. Atkreipė dėmesį, kad jokių asmens duomenų neprašė pateikti, taigi negali būti pažeidžiami ir jokie Europos Sąjungos teisės aktai. Pareiškėjos teigimu, Statybos įstatymo ir IS „Infostatyba“ nuostatų normų vertinimas suponuoja išvadą, kad duomenys apie ketinamą statyti objektą informuojant visuomenę suinteresuotiems asmenims turi būti atskleisti ne po leidimo statybai ar leidimo savavališkos statybos įteisinimui išdavimo, o prieš išduodant leidimą statybai. Pažymėjo, jog IS „Infostatyba“ nuostatų 25 punkte nustatyta, kad informacinės sistemos duomenys yra vieši ir neatlygintinai teikiami institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (duomenų gavėjams).

Pareiškėjos ir jos atstovų nuomone,  viešojo administravimo subjektų atsisakymas pateikti informaciją apie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų kapitalinį remontą ir dalies namo patalpų paskirties keitimą pažeidžia jos, kaip gyvenamojo namo patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkės, teisę žinoti, kokius konkrečius statybos darbus ketinama atlikti ir kokią įtaką tai turės gyvenamajam namui ir jos nuosavybei.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai pareikšto reikalavimo neteisėtumo pagrindų. Ginčijamuose raštuose, kuriais Kauno miesto savivaldybės administracija šią informaciją atsisakė suteikti, nurodomi du pagrindai: 1) statinio projektas yra autorių teisių objektas ir 2) šiame projekte yra asmens duomenys, kuriuos teikti tretiesiems asmenis be leidimo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija) neturi sutikimo asmens duomenis teikti pareiškėjai, jai buvo pasiūlyta kreiptis dėl informacijos į pačius asmenis. Atsiliepime akcentavo, kad asmens duomenys yra sudėtinė neatsiejama prašomo pateikti projekto dalis, todėl pareiškėjos prašomoje informacijoje esant asmens duomenų ir nesant sutikimo juos teikti pareiškėjai, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti prašomą statinio projektą.

Tvirtino, jog statinio projektas yra autorių teisių objektas, todėl dėl jo pateikimo taikoma Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, t. y. šis įstatymas nėra taikomas ir teisė gauti informaciją nėra įgyvendinama, tokiais atvejais, kai prašoma teikti informacija yra dokumentai, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės). Savivaldybės administracijos atsisakymas pateikti Projektą pagrįstas skundžiamuose raštuose nurodytais autorinių teisių apsaugos teisės aktais ir suformuota teismų praktika.

Pažymėjo, kad pareiškėja prašo taikyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalies normą, kurioje aiškiai detalizuota, kokia konkrečiai informacija privalo būti skelbiama ir kada (t. y. išdavus statybos leidimą). Atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėja prašė pateikti Projektą visa apimtimi, dar nesant išduoto statybos leidimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama viešojo administravimo institucija, negali viešosios teisės normų aiškinti plečiamai ir negali veikti peržengdama jai teisės aktais apibrėžtą kompetenciją, kaip to siekia pareiškėja.

Tvirtino, kad ginčo atveju taikoma IS „Infostatyba“ nuostatų 25 punkto 2 dalis. Dėl skundo motyvų, jog atsisakymas pateikti informaciją apie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų kapitalinį remontą ir dalies namo patalpų paskirties keitimą pažeidžia pareiškėjos teisę žinoti, kokius statybos darbus ketinama atlikti ir kokią įtaką tai turės jos nuosavybei, atsakovė nurodė, kad pareiškėja nekėlė šių klausimų raštuose institucijoms, ji tik prašė pateikti Projektą visa apimtimi.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavime dėl įpareigojimų nėra tiksliai suformuluota, kuriai iš atsakovių jis yra adresuotas. Jei jis yra nukreiptas abiem atsakovėms, šis reikalavimas laikytinas pertekliniu, kadangi tą pačią informaciją privalės teikti dvi viešojo administravimo institucijos.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Inspekcijos priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinimui.

Tvirtino, jog Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. vasario 12 d. prašymą, nustatė, kad nėra galimybės patenkinti prašymo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tokia informacija neteikiama. Skundžiamu 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D-2809-(15.17) pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių prašoma informacija neteikiama, nurodyta, jog dėl reikalingos informacijos ir dokumentų ji gali kreiptis į projektuotoją, nurodyti projektuotojo kontaktiniai duomenys.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju apribojimai numatyti įstatymu, siekiant apginti kitą vertybę – intelektinę kūrybinę nuosavybę. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą Lietuvoje šiuo metu nustato Autorių teisių įstatymas, kuris taip pat išsamiai reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus bei gynimą. 

Teigė, jog Inspekcija, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų, nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 46.4 papunkčiu, pagrįstai nutraukė pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. prašymo nagrinėjimą, nustačiusi, kad Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu. Teigė, jog pareiškėja, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, prašė to paties Autorių teisių įstatymo ginamo objekto – statinio projekto, todėl 2020 m. kovo 4 d. sprendime buvo nebekartojamos identiškos nuostatos, o tik pateikta nuoroda į 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir prašymo nagrinėjimas nutrauktas.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu ginčo atveju turi būti taikoma IS „Infostatyba“ nuostatų 25 punkto antros dalies nuostata, o ne 25 punkto pirmoji dalis, kaip nurodė pareiškėja, kadangi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip. Atsakovės nuomone, pareiškėja nuostatą, kad IS „Infostatyba“ duomenys yra vieši, interpretuoja plečiamai, nes nuostata, kad IS „Infostatyba“ apibūdinama kaip vieša informacinė sistema, neturėtų būti suprantama, kad IS „Infostatyba“ duomenų viešinimas yra absoliutus.

Tvirtino, jog Inspekcija skundžiamus sprendimus priėmė patikrinusi visas faktines aplinkybes bei duomenis, juos pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė skundžiamų sprendimų apskundimo tvarką, skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nurodė, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti atlikti veiksmus yra perteklinis. Inspekcija yra tik IS ,,Infostatyba“ valdytoja. Kauno miesto savivaldybės administracijai statytojas pateikia statinio projektą, kurį ji tikrina ir sprendžia dėl SLD išdavimo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštų, t. y. dėl 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 70-2-424 „Dėl prašymo dėl susipažinimo su dokumentais, pateiktais statybą leidžiančiam dokumentui gauti ((duomenys neskelbtini))“ ir dėl 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. 70-2-958 „Dėl dokumentų, pateiktų statybą leidžiančiam dokumentui gauti ((duomenys neskelbtini)) gavimo“ (toliau – ir Administracijos raštai), bei dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Departamento raštų, t. y. dėl 2020 m. vasario 28 d. rašto Nr. (15.17)-2D-2809 „Dėl Jūsų prašymo“ ir dėl 2020 m. kovo 4 d. rašto Nr. (15.17)-2D-3107 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Inspekcijos raštai), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo suteikti informaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo V. G. 2019 m. lapkričio 19 d. kreipėsi su prašymu į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti susipažinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-21-1910011-000149, užregistruotą 2019 m. spalio 11 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir prie šio prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus (visus), iš jų ir statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją patalpą keitimo projektas. Kapitalinis remontas“, kartu pateikti ir Projektą tikrinusių institucijų pastabas. Į prašymą buvo atsakyta šioje byloje skundžiamu Savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 70-2-424.

Bylos duomenimis, pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti iš IS „Infostatyba“ statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją patalpą keitimo projektas. Kapitalinis remontas“, pateiktą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-21-1910011-000149, užregistruotą 2019 m. spalio 11 d. IS „Infostatyba“. Taip pat prašė kartu pateikti ir Projektą tikrinusių institucijų pastabas. Į prašymą buvo atsakyta Inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15.17)-2D-2809.

Byloje nustatyta, jog 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo pareiškėjos vardu pateikė dar vieną prašymą Inspekcijai elektroniniu paštu info@vtpsi.lt, kuriuo prašė pateikti IS „Infostatyba“ patikslintą (pakeistą) statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083), statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą kartu su nauju prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-200220-05099, 2020 m. vasario 20 d. užregistruotą IS „Infostatyba“. Į prašymą buvo atsakyta 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. (15.17)-2D-3107, prašymo nagrinėjimą dėl projektinės dokumentacijos pateikimo iš IS „Infostatyba“ nutraukiant, nurodant motyvus, jog prašymas teikiamas pakartotinai, į jį buvo atsakyta 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15.17)-2D-2809.

Bylos duomenimis, pareiškėjos įgaliotas asmuo 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas: 1) pateikti statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektas. Kapitalinis remontas“, pateiktą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-21-191011-00149, užregistruotu 2019 m. spalio 11 d. IS „Infostatyba“; 2) pateikti patikslintą statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083) „Pastato - bendrabučio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją paskirtį, projektas“, pateiktą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-200220-05099, užregistruotu 2020 m. vasario 20 d. IS „Infostatyba“; 3) pateikti turimas projektą tikrinusių institucijų pastabas bei išvadas ir prašymų nagrinėjimo būsenas, išdėstant jas chronologine ar panašia tvarka, taip pat ir pateiktas 2020 m. vasario 20 d. Į minėtą prašymą buvo atsakyta Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 70-2-958.

Byloje kilo ginčas dėl informacijos nesuteikimo.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Pagal Įstatyme įtvirtintą bendrą normą, viešojo administravimo subjektai, tarp jų ir atsakovės šioje byloje, t. y. Savivaldybės administracija ir Inspekcija, privalo teikti jų disponuojamą informaciją (1 straipsnio 2 dalis), tačiau Įstatymo 2 straipsnis numato išimtis, kai šis įstatymas netaikomas, t. y. dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės) (2 dalies 2 punktas), dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą (2 dalies 4 punktas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, jog statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (61 p.), statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą (62 p.). Statinio projektavimo valdytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (64 p.).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punkte nustatyta, kokius dokumentus statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui, kad gautų SLD. Vienas iš pateikiamų dokumentų – Statinio projektas.

Dėl skundžiamų Savivaldybės administracijos raštų

Šioje byloje skundžiamais Savivaldybės administracijos raštais, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 70-2-424 ir 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 70-2-958 Savivaldybės administracija pareiškėjos prašomą informaciją atsisakė suteikti, nurodydama du atsisakymo pagrindus: 1) statinio projektas (patikslintas projektas) yra autorių teisių objektas ir 2) statinio projekte (patikslintame projekte) yra asmens duomenų, kuriuos teikti tretiesiems asmenis be savininko leidimo nėra teisinio pagrindo.

Įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis atsisakymo pateikti dokumentus, pagrindus numato, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalies 7 punktas). Jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (kai į prašomus pateikti dokumentus trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises) pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus (15 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ir Autorių teisių įstatymas, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-07-01), architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai) yra priskiriami autorių teisių objektams (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Vadovaujantis Autorių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, tik autorius, jo teisių perėmėjas ar jų tinkamai įgalioti atstovai gali leisti arba uždrausti naudoti kūrinį. Teisė atgaminti kūrinį bet kuriuo būdu ir bet kokia forma (įskaitant elektroninę formą) yra išimtinė autorių teisė (Autorių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2020-04-07) 41 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog Projektuotojas turi savo parengto projekto autorines teises [5.10]. Nurodyta, jog Statytojas be projektuotojo sutikimo projektą gali naudoti tik tam tikslui, kuriam skirtas projektas, Projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Reglamente apie trečiųjų asmenų teises be autoriaus (ar jo teisių turėtojo) sutikimo nuostatų nėra įtvirtinta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad „viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Atsižvelgiant į viešojo administravimo kompetenciją, į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Savivaldybės administracija skundžiamuose raštuose pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos prašoma pateikti informacija, t. y. statinio projektas (patikslintas statinio projektas) yra autorių teisių objektas ir šią informaciją atsisakė išduoti, padarydama išvadą, jog jos teikimui, kaip informacijos formai, taikoma Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, t. y. šis įstatymas nėra taikomas ir teisė gauti informaciją nėra įgyvendinama, tokiais atvejais, kai prašoma teikti informacija yra dokumentai, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1909/2008).

Pažymėtina, jog savivaldybės administracija, atsisakydama pateikti prašomą informaciją, kaip įpareigoja Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, skundžiamame rašte iš esmės išdėstė atsisakymo teisinį pagrindą, išaiškino kreiptis dėl prašomos informacijos suteikimo į projektuotoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama jos kontaktinius duomenis, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Savivaldybės administracijos skundžiamų raštų procedūrinių pažeidimų.

Dėl Savivaldybės administracijos atsisakymo pateikti informaciją dėl asmens duomenų apsaugos teismas pažymi, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu pareiškėjas prašo dokumentų, kurių tam tikra dalis priklauso dokumentams, nustatytiems šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta dokumentų dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Taigi pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, institucija negali atsisakyti pateikti duomenis tuo pagrindu, jog jų tam tikra dalis nevieša, nes įstatymas ją įpareigoja teikti, išskyrus asmens Duomenų teisinės apsaugos įstatymu saugomus duomenis. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Savivaldybės administracijos atsisakymas suteikti prašomą informaciją tuo pagrindu, jog statinio projekte (patikslintame projekte) yra asmens duomenys, kuriuos teikti tretiesiems asmenis be savininko leidimo nėra galima, neatitiko atsisakymo pagrindo. Tačiau byloje nustačius, jog atsakovė Savivaldybės administracija prašomą informaciją atsisakė pagrįstai pateikti dėl to, kad statinio projektas (patikslintas projektas) yra autorių teisių objektas, skundžiamų raštų panaikinimas dėl vieno iš teisinių pagrindų netinkamo nurodymo, teisiniam rezultatui nebeturėtų įtakos, todėl minėtas procedūrinis pažeidimas teismo pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo Savivaldybės administracijos skundžiamų raštų panaikinimui.

Teismas pažymi, jog pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, be kita, prašydamas pateikti ne tik statinio projektą (patikslintą projektą), bet ir turimas projektą tikrinusių institucijų pastabas bei išvadas ir prašymų nagrinėjimo būsenas, išdėstant jas chronologine ar panašia tvarka, taip pat ir pateiktas 2020-02-20. Į minėtą prašymą buvo atsakyta Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr.70-2-958, kuriame neišdėstytos atsisakymo pateikti minėtą informaciją priežastys. Tačiau bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog pareiškėja apie ginčo statybos procesą, jos eigą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, viešai informuota per IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka (išsamūs motyvai dėl to išdėstyti teisėjų kolegijai pasisakant dėl skundžiamų Inspekcijos raštų teisėtumo), todėl minėti procedūriniai pažeidimai taip pat nelaikytini esminiais, nes šiuo pagrindu skundžiamo rašto panaikinimas ir perdavimas atsakovei klausimą spręsti iš naujo būtų formalaus pobūdžio veiksmas ir teisinio rezultato nesukurtų.

Dėl skundžiamų Inspekcijos raštų

Inspekcija šioje byloje skundžiamu 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (15.17)-2D-2809 atsisakė pareiškėjai pateikti prašomą informaciją („Infostatyba“ duomenis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) Nr. SRA-100-200220-05099, kartu pateikiant dokumentus (visus), taip pat ir statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083) „Pastato – bendrabučio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją paskirtį, projektą“, vadovaudamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir Savivaldybės administracija, t. y. pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to, kad prašoma pateikti informacija yra autorių teisių objektas, joje yra asmens duomenys, kuriuos teikti tretiesiems asmenis be savininko leidimo nėra teisinio pagrindo. Inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. (15.17)-2D-3107 prašymo nagrinėjimas nutrauktas pagal Taisyklių 46.4 ir 48.1 punktų nuostatas dėl pakartotinio kreipimosi tuo pačiu klausimu.

Teismas pažymi, jog Statybos įstatymo 53 straipsnyje nurodyta, jog šio įstatymo 24, 27, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 24 ir 27 straipsniuose įtvirtintos statybą leidžiančių dokumentų, be kita ko, ir statinio projekto išdavimo ir tikrinimo, visuomenės informavimo procedūros.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalies nuostatas, laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Šio straipsnio 151 dalyje įtvirtinta, jog apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).

Taigi, Statybos įstatyme nurodyta ne tik šio pobūdžio informacijos suteikimo kiekis, apimtis, bet ir informavimo būdas – t. y. ji teikiama per informacinę sistemą „Infostatyba“. Pažymėtina, jog minėtoje teisės normoje aiškiai detalizuota, kokia konkrečiai informacija privalo būti skelbiama IS „Infostatyba“ ir kokiu metu, t. y. išdavus statybos leidimą.

Konkrečiu atveju nagrinėjant bylą nustatyta, jog informacija, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu ir IS „Infostatyba“ pateiktu galutiniu statinio projektu Nr. MIC-8-DOMAN-18-(083) „Palėpės patalpų (negyvenamoji patalpa) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektas. Kapitalinis remontas“, išdavus statybos leidimą, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15, 151 dalies nuostatas buvo paskelbta.

Pareiškėja, inicijavusi ginčą nagrinėjamoje byloje, siekia, kad minėtas projektas (jo pradinis variantas ir patikslintas variantas) atsakovių būtų pateiktas visos apimties ir veiksmų eiga dar nesant išduoto statybos leidimo, tačiau, teismo vertinimu, ginčą reglamentuojantys teisės aktai tokios pareigos atsakovėms neįtvirtina.

Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, jog prašomą informaciją (ne galutinį statinio projektą, bet tarpinius statybos projekto variantus iki statybos leidimo išdavimo) Inspekcija privalėjo teikti pagal „Infostatyba“ nuostatų 5, 25 punktus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 (toliau – ir Nuostatai, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-09-13 iki 2021-01-01), 1 punkte įtvirtinta, jog Nuostatai nustato šios sistemos (toliau – ir Informacinė sistema) steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, be kita ko, ir duomenų teikimą ir naudojimą bei jų saugą.

Nuostatų 5 punkte numatyti informacinės sistemos uždaviniai, be kita ko, nuotoliniu būdu priimti prašymus išduoti su statyba susijusius dokumentus, nurodytus Nuostatų 22.1, 22.2, 22.4, 22.5, 22.12, 22.13, 22.16, 22.17 punktuose (5.1 p.), nuotoliniu būdu teikti išduotus su statyba susijusius dokumentus, nurodytus Nuostatų 22.1, 22.2, 22.4, 22.5, 22.13, 22.16, 22.17 punktuose (5.2 p.), operatyviai teikti visą būtiną informaciją apie statybos procesą valstybėje (5.5 p.).

Teismas pažymi, jog Nuostatų 5.2 punkte nėra įtvirtinta, jog turi būti teikiami statybos projekto duomenys iki statybos leidimo išdavimo, o Nuostatų 5.5 punkte nėra konkretizuojama, kokia informacija turi būti pateikta, tik nurodoma, jog būtina informacija, t. y. paliekama spręsti Institucijos diskrecijai. Nuostatų 25 punkte nurodyta, jog informacinės sistemos duomenys yra vieši ir neatlygintinai teikiami institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (duomenų gavėjams), tačiau minėtos teisės normos antroje dalyje imperatyviai įtvirtinta nuostata, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Konkrečiu atveju, teismo vertinimu, Statybos įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjos prašoma informacija teikiama per IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir apimtimi. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog šios tvarkos Inspekcijoje buvo laikytasi, Inspekcija paskelbė projektinę dokumentaciją Statybos 27 straipsnio 151 dalyje nustatyta tvarka išdavus statybos leidimą pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją. Pagal pirmiau paminėtas Statybos įstatymo nuostatas, statinio projektai, kurie nėra galutiniai, t. y. koreguojami atsižvelgiant į tikrinusių institucijų pastabas, viešai nėra skelbiami ir informacija dėl jų nesuteikiama, todėl nėra pagrindo skundo tenkinimui.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju Inspekcija, atsisakydama teikti pareiškėjos prašomą informaciją, privalėjo vadovautis ne tik Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu dėl autorių teisių apsaugos, tačiau kaip esminį atsisakymo ją teikti teisinį pagrindą nurodyti Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai informaciją atsisakoma teikti dėl to, kad dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, konkrečiu atveju Statybos įstatymas ir IS „Infostatyba“ nuostatai.

Be to, teismo nuomone, Inspekcija neturėjo pagrindo 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. (15.17)-2D-3107 prašymo nagrinėjimą dėl projektinės dokumentacijos pateikimo iš IS „Infostatyba“ nutraukti dėl prašymo teikimo pakartotinai, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų, nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 46.4 ir 48.1 punktų pagrindu, nes 2020 m. vasario 27 d. prašymu buvo prašoma pateikti kitokio pobūdžio informaciją (patikslintą projektą), t. y. ne tą projekto variantą, kurio buvo prašyta, kreipiantis į Inspekciją su 2020 m. vasario 12 d. prašymu.

Tačiau byloje nustačius, jog prašoma informacija neturėjo būti teikiama, jog pareiškėja apie ginčo statybos procesą, jos eigą viešai informuota per IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka, darytina išvada, jog Inspekcijos priimtų skundžiamų raštų panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels, todėl Inspekcijos padaryti procedūriniai pažeidimai pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamus raštus ir patenkinti išvestinio pobūdžio reikalavimus įpareigoti atlikti prašomus veiksmus.

Teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, teisinė skundžiamų Inspekcijos raštų motyvacija, atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastys pareiškėjai, kuri atstovaujama atstovų, tapo žinomos ir aiškios. Darytina išvada, jog Inspekcijos padaryti procedūriniai pažeidimai buvo pašalinti, bylą nagrinėjant teisme. Iš esmės tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas dėl panašaus pobūdžio procedūrinių pažeidimų yra konstatavęs, jog įsakymo panaikinimas dėl nurodytų trūkumų ir perdavimas atsakovui klausimą spręsti iš naujo, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindas, būtų formalus teisingumo įvykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1534-415/2021).

Teismo nuomone, vertinant informacijos suteikimo apimtį Nuostatų 5.5 punkto, pagal kurį Inspekcija turi pareigą operatyviai teikti visą būtiną informaciją apie statybos procesą valstybėje, požiūriu, darytina išvada, jog teisės aktais pagrįstos informacijos pareiškėjai suteikimas yra pakankamas, juolab kad informacijos panaudojimo tikslas, dėl kurio kreiptasi į atsakoves, t. y. įrodymų gavimo ir panaudojimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-23647-285/2019, nebeaktualus, nes ginčas minėtoje byloje pasibaigęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausia procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

Konkrečiu atveju sprendžiamas ginčas ne dėl daiktinių teisių, o dėl informacijos suteikimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, pareiškėjos skunde nurodytos ir jos atstovų papildomai išdėstytos aplinkybės dėl pareiškėjos, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturtės, nuosavybės teisių gynimo, grėsmės dėl projekto įgyvendinimo pasekmių ir pan. nenagrinėtinos, nes nėra ginčo dalykas. Civilinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CK 1.138 str., CPK 22 str.).

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi,  86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                        Daina Kukalienė

Ramūnas Šarka

Janina Vitunskienė