Civilinė byla Nr. e2S-1466-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02777-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kimitus“, uždarajai akcinei bendrovei „AKETURI ARCHITEKTAI“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 30-986 ,,Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 32 būdo nustatymo“, 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-181109-00006 pripažinimo negaliojančiu, 2020 m. kovo 27 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimo nuo projekto Nr. ACUB-20-200327-00124, 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimo nuo projekto Nr. ACUB-20-201112-03886, 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-210309-00053 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas, Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 30-985 „Dėl žemės sklypo Kęstučio g. 32 būdo nustatymo“; 2) pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidimą statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006 (toliau – ir Leidimas); 3) panaikinti 2020 m. kovo 27 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto NR. ACUB-20-200327-00124 (toliau – ir Pažyma1), 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-2011112-03886 (toliau – ir Pažyma2), 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-210309-00053 galiojimą (toliau – ir Aktas); 4) įpareigoti UAB ,,Kimitus“, į. k, 304105222 per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“, pateikiant prašymą išregistruoti 2020 m. kovo 27 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto NR. ACUB-20-200327-00124, 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-2011112-03886, 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-210309-00053 pagrindu atliktą pastato (unikalus Nr. 4400-5122-9053), žemės sklype (kad. Nr. 0101/0031:297) adresu Kęstučio g. 32, Vilniaus m. sav. bei šiame pastate esančių patalpų: Nr. 4400-5561-5493:9192, 4400-5561-5506:9193, 4400-5561-55173:9194, 4400-5561-5528:9195, 4400-5561-5539:9196, 4400-5561-5544:9197, 4400-5561-5558:9198, 4400-5561-5560:9199, 4400-5561-5571:9200, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre; 5) įpareigoti UAB ,,Kimitus“, į. k. 304105222, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pastatus nurodytus 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidime statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006, žemės sklype (kad. Nr. 0101/0031:297) adresu Kęstučio g. 32, Vilniaus m. sav., taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 6) per nustatytą terminą neatlikus 5 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB ,,Kimitus“, į. k. 304105222 per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Aketuri architektai“ įmonės kodas 3001226888 lėšomis nugriauti pastatus, kuriems išduotas 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidime statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006, žemės sklype (kad. Nr. 0101/0031:297) adresu Kęstučio g. 32, Vilniaus m. sav. ir sutvarkyti statybvietę; 7) atsakovui UAB ,,Kimitus“, į. k. 304105222 neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai, kodas 288600210, nugriauti pastatus, kuriems išduotas 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidime statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006, žemės sklype (kad. Nr. 0101/0031:297) adresu Kęstučio g. 32, Vilniaus m. sav. ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo UAB ,, Kimitus“, į. k. 304105222.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AKETURI ARCHITEKTAI“ pateikė atsiliepimą, nesutinka su ieškiniu, prašo teismo, be kita ko, ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį laikyti paduotu netinkamo ieškovo, ir bylą nutraukti. Šiuo aspektu atsiliepime nurodo, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškinys buvo pareikštas netinkamo ieškovo ir netinkamiems atsakovams. Inspekcija ieškiniu kreipėsi dėl savo pačios išduotų administracinių aktų (Leidimo, Pažymos1, Pažymos2, Akto panaikinimo), tačiau atsakovu savęs nenurodo. Tokiu būdu byloje egzistuoja ieškovo ir atsakovo sutaptis. Todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, netinkamiems atsakovams. Inspekcijai pagal jos kompetenciją apibrėžiančius teisės aktus nėra suteikta teisė ginčyti Pažymų bei Akto, kuriuos išdavė pati Inspekcija. Todėl šiuo atveju civiliniame procese negali būti įgyvendinti rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principai, iškreipiamas pats civilinis procesas dėl šalių sutapties. Statybos įstatyme numatyta, kad dėl statybos leidimų išdavimo atsakovais laikomi asmenys pritarę statinio projektui bei išdavę leidimus. Ieškiniu Inspekcija ginčija administracinius aktus, kuriuos išdavė pati Inspekcija (Statybos leidimą, Pažymas, Statybos užbaigimo aktą), todėl tinkamas atsakovas šių reikalavimų atžvilgiu yra pati Inspekcija. Byla negali būti nagrinėjama pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, nes iš esmės tai reiškia ieškovo ginčą su pačiu savimi.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo, be kita ko, bylą dalyje dėl Leidimo, Pažymos1 ir Pažymos2 bei Akto panaikinimo nutraukti dėl ieškovo ir atsakovo sutapties. Šiuo aspektu atsiliepime nurodo, kad ieškovas ieškiniu skundžia ir savo paties išduotus / priimtus teisės aktus – Leidimą, Pažymą1, Pažymą2, Aktą, todėl byloje egzistuoja Inspekcijos kaip ieškovo ir atsakovo sutaptis. Ieškovas remiantis jo veiklą apibrėžiančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu neturi teisės savarankiškai skųsti nei vieno iš nurodytų teisės aktų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis numato, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 24 dalis konstatuoja, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Ieškovas pagal įstatymą šioje byloje dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu turi būti laikomas atsakovu. Analogiškai ir dėl Pažymos1 ir 2 bei Akto – ieškovas nenurodo jokio konkretaus įstatymo, reglamentuojančio ieškovo veiklą, kuris leistų ieškovui skųsti savo paties priimtus teisės aktus, todėl šioje dalyje byla taip pat turėtų būti nutraukta.
4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kimitus“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą į ieškinį, be kita ko, grindžia argumentu, kad Inspekcija pareiškė reikalavimus, pagal kuriuos atsakovu laikytina pati Inspekcija. Ieškiniu Inspekcija ginčija administracinius aktus, kuriuos išdavė pati Inspekcija (Statybos leidimą, Pažymas, Statybos užbaigimo aktą), todėl tinkamas atsakovas šių reikalavimų atžvilgiu yra pati Inspekcija. Taigi, Inspekcijos reikalavimai netinkamam atsakovui turi būti atmesti. Tuo tarpu, jeigu Inspekcija byloje būtų įtraukta atsakovu, byla turėtų būti nutraukta dėl ieškovo ir atsakovo sutapties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidimą statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006 ir panaikinti 2020 m. kovo 27 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto NR. ACUB-20-200327-00124, 2020 m lapkričio 12 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-2011112-03886 ir 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-210309-00053 galiojimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškiniu ginčijami – 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidimas statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006, 2020 m. kovo 27 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto NR. ACUB-20-200327-00124, 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-2011112-03886 ir 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-210309-00053 yra išduoti paties ieškovo.
7. Teismas nurodė, kad byloje ieškovui reiškiant reikalavimą dėl jo išduotų dokumentų galiojimo panaikinimo, susidarė situacija, kad ieškovas turėtų atsakyti ieškinyje reiškiamų materialiųjų reikalavimų dėl Leidimo, Pažymos1, Pažymos2, Akto panaikinimo atžvilgiu, kadangi šie dokumentai priimti paties ieškovo. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškinys šioje dalyje pareikštas asmenims, kurie neturi atsakyti pagal šiuos ieškinio reikalavimus, kadangi ginčijami paties ieškovo išduoti dokumentai ir pagal šiuos ieškinio reikalavimus turėtų atsakyti pats ieškovas. Teismas sprendė, kad tokiu atveju civiliniame procese negali būti įgyvendinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, iškreipiamas pats civilinis procesas dėl šalių sutapties. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netaikytina CPK nuostata dėl atsakovo pakeitimo siūlymo, nes tas pats asmuo negali būti ir ieškovu, ir atsakovu byloje, t. y. reikšti reikalavimus, pagal kuriuos pats ir turi atsakyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7083-820/2022 panaikinti. Nurodė, kad:
8.1. pagal teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, projekto tikrinimo procedūras atliko Administracija, todėl dėl teisės aktų pažeidimų ji laikytina asmeniu, atsakingu už Statybos leidimo išdavimą, Inspekcija atliko tik techninį veiksmą, t. y. registravo Statybos leidimą, tačiau nevertino jo teisėtumo;
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neįvertino aplinkybės, kad Inspekcija byloje veikia vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą ir pagrįstai yra ieškovė byloje;
8.3. Pažymų ir Statybos užbaigimo akto ginčijamas yra išvestiniai reikalavimai;
8.4. Pažymų ir Statybos užbaigimo akto ginčijimo atžvilgiu atsakovu yra subjektas, kuriam išduotos Pažymos ir Statybos užbaigimo aktas – Statytojas;
8.5. Inspekcija būdama valstybės institucija, kaip viešasis juridinis asmuo, gali reikšti ieškinius savo veikos srityje, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose tiesiogiai yra apribota tokia galimybė. Reikalavimai dėl Statybos leidimo, Pažymų ir Statybos užbaigimo akto ginčijimo patenka į Inspekcijos kompetenciją;
8.6. bylos nagrinėjamas tik reikalavimo dėl Įsakymo ginčijimo apimtyje ir nesprendžiant dėl Statybos leidimo ir kitų aktų nesukurs siekiamų materialių teisinių pasekmių.
9. Atsakovė UAB „Kmitus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
9.1. ta aplinkybė, kad projektą vertino Administracija, neeliminuoja Inspekcijos kaip atsakovės vaidmens ginčijant Statybos leidimą. Ginčo dėl to, kad techninį projektą Administracija tikrino byloje nėra, tačiau tai, kad Administracija gali būti traukiama tarp asmenų, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai, neeliminuoja Inspekcijos kaip atsakovės vaidmens. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Statybos leidimą išdavė būtent Inspekcija, todėl ji neabejotinai laikytina atsakove byloje dėl Statybos leidimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) 27 straipsnio 24 dalis nustato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte aiškiai įvirtintas viešojo administravimo subjekto atsakomybės už jo priimtą administracinį sprendimą principas. Statybos leidimas neabejotinai yra administracinis sprendimas, jį priėmė Inspekcija, todėl Inspekcija neabejotinai laikytina atsakovu esant reikalavimui Statybos leidimą panaikinti. Pareiškus reikalavimą dėl Statybos leidimo panaikinimo atsakovais, be sprendimą priėmusio subjekto, gali būti ir kiti asmenys, tačiau skundžiamą administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas visuomet bus atsakovu dėl jo priimto akto. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, tinkamai įvertino Inspekcijos kaip skundžiamą Statybos leidimą išdavusio viešojo administravimo subjekto statusą, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Inspekcijos reikalavimas panaikinti Statybos leidimą, kai atsakovu pagal tokį reikalavimą visų pirma laikytina pati Inspekcija, nenagrinėtinas teisme;
9.2. Inspekcijos argumentai apie išvestinius reikalavimus nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamus administracinius aktus priėmęs subjektas netrauktinas atsakovu. Tiek Pažymas, tiek Statybos užbaigimo aktą priėmė Statybos inspekcija, t. y. Pažymos ir Statybos užbaigimo aktas yra Inspekcijos priimti administraciniai sprendimai šiai vykdant viešojo administravimo funkcijas. Todėl reikalavimo panaikinti šiuos administracinius sprendimus atžvilgiu atsakovu laikytinas juos priėmęs viešojo administravimo subjektas, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas panaikinti administracinius aktus yra išvestinis ar ne. d net jei laikytume reikalavimus panaikinti Pažymas ir Statybos užbaigimo aktus išvestiniais, tai reikštų reikalavimo (ne)tenkinimo susiejimą su kitų reikalavimų tenkinimu ar atmetimu, tačiau tai nekeičia atsakovo tokio reikalavimo atžvilgiu;
9.3. Inspekcijos teiginys, jog atsakovu pagal reikalavimą panaikinti Pažymų ir Statybos užbaigimo akto galiojimą laikytinas Statytojas, yra nepagrįstas. Tiek Pažymos, tiek Statybos užbaigimo aktas laikytini administraciniais sprendimais, priimtais vykdant viešojo administravimo funkcijas. Pažymas ir Statybos užbaigimo aktą priėmė Inspekcija, todėl būtent ji laikytina atsakove reikalavimo šiuos administracinius sprendimus panaikinti atžvilgiu;
9.4. Įstatymo nustatyta kompetencija ginčyti statybą leidžiančius dokumentus neeliminuoja proceso taisyklių ir pagrindinių principų taikymo. Statytojas nekvestionuoja, kad Priežiūros įstatymas suteikia Inspekcijai teisę teisme ginčyti statybą leidžiančius dokumentus, to savo nutartyje nekvestionuoja ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto teismo procesas (šiuo atveju civilinis procesas) vyksta pagal proceso taisykles bei proceso principus, kuriems bylos nagrinėjimas esant šalių sutapčiai, t. y. Inspekcijai pareiškus reikalavimus, kurių atžvilgiu ji pati laikytina atsakove, iš esmės prieštarauja. Kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Statybos leidimą išdavė pati Inspekcija, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto suteiktų įgalinimų įgyvendinimas yra procesiškai neįmanomas, ką nustatęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą atitinkamoje dalyje nutraukė;
9.5. Byla turėtų būti nutraukta visoje apimtyje, nes pati Inspekcija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas likusioje apimtyje nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Bylos, kurioje, kaip pripažįsta pati Inspekcija, objektyviai negali būti pasiektas norimas teisinės pasekmės, nagrinėjimas yra beprasmis, todėl tokia byla neturėtų būti nagrinėjama. Inspekcija negalėdama reikšti reikalavimų dėl Statybos leidimo, Pažymų ir Statybos užbaigimo akto panaikinimo, neturi subjektinio materialinio suinteresuotumo, nes likusių nagrinėjamų reikalavimų apimtyje norimi teisiniai padariniai negali būti pasiekti.
10. Atsakovė UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
10.1. Statybos įstatyme aiškiai numatyta, kad dėl statybos leidimų išdavimo atsakovais laikomi asmenys i) pritarę statinio projektui subjektai bei ii) išdavę leidimus subjektai (Statybos įstatymo 27 straipsnis). Įstatymas jokių išimčių nenumato. Nagrinėjamu atveju būtent Inspekcija yra ginčijamą Leidimą išdavęs subjektas. Todėl nagrinėjamoje byloje, pagal Statybos įstatymo 27 straipsni 26 dalį, Inspekcija turėtų būti atsakove;
10.2. nei Projektuotojas, nei kiti bylos dalyviai neneigia Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos Inspekcijos teisės kreiptis į teismą dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo. Tačiau civilinis procesas yra grindžiamas normomis, kurios draudžia inicijuoti ginčą su pačia savimi. Tokia situacija yra laikomai ieškovo ir atsakovo sutaptimi. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašė Inspekcijos pagal kompetenciją patikrinti Leidimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesudaro pagrindo nesilaikyti procesinės bei materialiosios teisės normos. Jau atliekant Leidimo teisėtumo patikrinimą, Inspekcija turėjo įsivertinti, kad Leidimą išdavė ji pati, ir spręsti dėl tolimesnių statybos valstybinės priežiūros veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka, o ne nepagrįstai teikti ieškinį teismui;
10.3. Inspekcija pareikštu ieškiniu neįrodinėja, kad statiniai pastatyti pažeidus statybos teisės aktų reikalavimus. Tokio reikalavimo pareikšto nėra. Nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų tokius Inspekcijos teiginius. Priešingai Pažymos1, Pažymos2 ir Akto pagrindu buvo pripažinta, kad statybos darbai vykdyti, bei statyba užbaigta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal Leidimą ir Projektą.
10.4. Inspekcijai pagal jos kompetenciją apibrėžiantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnį nėra suteikta teisė ginčyti Pažymų bei Akto, kuriuos išdavė pati Inspekcija. Todėl vertinant civilinio proceso normas, reglamentuojančias šalių dalyvavimo procese tikslus, bei proceso tikslus akivaizdu, kad tokiu būdu negali būti įgyvendinti rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principai, iškreipiamas pats civilinis procesas dėl šalių sutapties (iš esmės iškeltas Inspekcijos ginčas su savimi, nors atsakove savęs ir nenurodė). Todėl skundžiama nutartimi byla dalyje dėl šių reikalavimų nutraukta pagrįstai.
10.5. Inspekcijos argumentai, kad dėl šių administracinių aktų išdavimo atsakyti turėtų Statytojas yra visiškai nepagrįsti. Apskritai, tokie argumentai nėra galimi teisinėje valstybėje, nėra paaiškinami kodėl dėl Inspekcijos išduotų aktų (anot Inspekcijos – neteisėtų), turėtų atsakyti verslo subjektas.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
11.1. pirmosios instancijos teismas bylą ginčo dalyje nutraukė ne dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, bet dėl akivaizdžių procesinių kliūčių nagrinėti bylą dėl Leidimo, Pažymos1, Pažymos2 ir Akto panaikinimo, kuriuos išdavė pats ieškovas. Nei CPK, nei kiti specialieji įstatymai, kuriuos kaip ieškovo reikalavimo teisę patvirtinančius pagrindus nurodo ieškovas, nenumato ieškovui teisės ginčyti paties išduotus teisės aktus, t. y. įstatymas neleidžia šalių sutapties, taip paneigiant rungtyniškumo ir kt. teisminio proceso principus. Ieškovas nenurodo jokio konkretas įstatymo, reglamentuojančio ieškovo veiklą, kuris leistų ieškovui skųsti savo paties priimtus teisės aktus. Deklaratyvus ieškovo teigimas, kad teismas nutartimi užkerta kelia Inspekcijai įstatymų saugomą interesą nėra pagrindas byloje iškreipti civilinį procesą ir leisti ieškovui ginčyti savo paties išduotus teisės aktus;
11.2. Ieškovas, be visa ko, tenkinus reikalavimą dėl Leidimo ir kt. susijusių aktų panaikinimo prašo teismo nustatyti dėl to kaltus asmenis ir proporcingai paskirstyti statybos padarinių šalinimo išlaidas pagal EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Tumeliai v. Lietuvą suformuotą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad Leidimą, Pažymą1, Pažymą2 bei Aktą išdavė ieškovas nėra. Nors atskirajame skunde teigiama, kad ieškovas, išduodamas Leidimą, atliko tik „techninį“ veiksmą ir statybos projekto netikrino, nes tai buvo Administracijos pareiga, tai niekaip nepaneigia aukščiau minėtos aplinkybės, jog Leidimą išdavė būtent Inspekcija tam tikru įstatyme numatytu atveju. Jeigu ieškovas turi pretenzijų įstatymų leidėjui dėl teisinio reglamentavimo, pagal kurį būtent ieškovas tam tikrais atvejais įgauna teisę išduoti statybą leidžiančius dokumentus, jos turi būti reikškiamos ne šioje byloje, kadangi aptariamas teisinis reglamentavimas yra galiojantis. Tokiu ateju iš ieškinio pagrindo ir dalyko tampa nebeaišku, kaip teismas turėtų nustatinėti kaltus asmenis dėl Leidimo išdavimo (jeigu jis būtų panaikintas, tuo tarpu Pažymas1 ir 2 bei Aktą ieškovas laiko išvestiniais dokumentais) ir proporcingai paskirstyti griovimo išlaidas – pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį atsakovais dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra laikomi, be visa ko, ir dokumentus išdavę subjektai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
14. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukta civilinės bylos dalis, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Inspekcija atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7083-820/2022 panaikinti, nurodydama, kad būdama valstybės institucija, kaip viešasis juridinis asmuo, gali reikšti ieškinius savo veikos srityje, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose tiesiogiai yra apribota tokia galimybė, o reikalavimai dėl Leidimo, Pažymų ir Akto ginčijimo patenka į Inspekcijos kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 9 d. statybos leidimą statyti naują statinį LSNS-100-181109-00006 (toliau – Leidimas) ir panaikinti 2020 m. kovo 27 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto NR. ACUB-20-200327-00124 (toliau – Pažyma1), 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-2011112-03886 (toliau – Pažyma2) ir 2021 m. kovo 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-210309-00053 (toliau – Aktas) galiojimą. Ginčo, kad Leidimą, Pažymas1 ir 2 bei Aktą išdavė Ieškovė nėra.
17. Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis numato, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 24 dalis konstatuoja, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Šiuo atveju atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad projektą vertino Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Inspekcija atliko tik techninį veiksmą, t. y. registravo Statybos leidimą, neeliminuoja Inspekcijos kaip atsakovės vaidmens ginčijant Statybos leidimą, nes Statybos įstatyme aiškiai numatyta, kad dėl statybos leidimų išdavimo atsakovais laikomi asmenys i) pritarę statinio projektui subjektai bei ii) išdavę leidimus subjektai. Įstatymas jokių išimčių nenumato.
18. Taigi, kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje Inspekcijai reiškiant reikalavimą dėl jos išduotų dokumentų galiojimo panaikinimo, susidarė situacija, kad Inspekcija turėtų atsakyti ieškinyje reiškiamų materialiųjų reikalavimų dėl Leidimo, Pažymos1, Pažymos2 ir Akto panaikinimo atžvilgiu, kadangi šie dokumentai priimti paties ieškovo, todėl egzistuoja ieškovo ir atsakovo sutaptis. Ieškovei ir atsakovei sutampant prievolė nebegali galioti, nes ieškovo ir atsakovo sutapimas yra aplinkybė, prieštaraujanti prievolinio teisinio santykio bruožams. Tokiu atveju toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, o tai atitinka CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą. Kadangi byla dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl ieškovo išduotų Leidimą, Pažymą1, Pažymą2, Aktą panaikinimo negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byla šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
20. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė