Civilinė byla Nr. e2A-159-259/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07377-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irvytis“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baltic oil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Irvytis“ ieškovės naudai 24,46 Eur palūkanų nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 23-26). Nurodė, kad ieškovė UAB „Baltic oil“ pateikė atsakovei UAB „Irvytis“ prekes – transporto priemonių alyvas „Tepalas MGE 46 205 L.“ ir „TEDEX UHPD MOTOR OIL CI-4/CF 10W40 205 L.“ ir išrašė 2020-05-25 PVM sąskaitą faktūrą Serija QS20 Nr.01544 Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, prekės patiektos pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Nepaisant to, kad PVM sąskaitos faktūros sąskaitos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs 2020-08-23, skola buvo pilnai apmokėta tik po kreipimosi į teismą. Vis dėl to atsakovė neapmokėjo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, nenurodė jokių tokio savo elgesio motyvų, dėl ko ieškovė yra priversta teikti šį ieškinį dėl nepatenkintų reikalavimų dalies. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 37,08 Eur palūkanų ir 104,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, prieštaravimo priežasčių nenurodė. Ieškovė perskaičiavusi prašomas priteisti palūkanas reikalauja iš atsakovės priteisti 24,46 Eur palūkanų.
2. Atsakovė UAB „Irvytis“ atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 58-62). Nurodė, kad atsakovei apie ieškovės 2020-05-25 PVM sąskaitą faktūrą serija QS20 Nr. 01544, tapo žinoma tik iš 2021 m. birželio 1 d. įteiktų procesinių dokumentų, iki nurodytos datos ieškovė atsakovei nėra pateikusi PVM sąskaitos faktūros, nes PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo yra tik plynas laukas, o ne atsakovės registruotos buveinės adresu, kur atsakovė vykdo veiklą. Tuo tarpu PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi rekvizitai turi būti aiškūs ir tikslūs, leidžiantys identifikuoti apmokestinamąjį asmenį ir įvykusį prekių ar paslaugų tiekimą. Atitinkamai ir kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė neteisingą atsakovės adresą ir tik teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovės buveinės adresu šie buvo gauti. Ieškovė rengdama ir pildydama PVM sąskaitą faktūrą nebuvo pakankamai atidi ir atsakinga, neteisingai užpildė PVM sąskaitos faktūros rekvizitus (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė pildydama PVM sąskaitos faktūros rekvizitus nesivadovavo Juridinių asmenų registro viešai prieinamais duomenimis, kurie ieškovei būtų leidę tinkamai ir teisingai užpildyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitus, nors atsakovės rekvizitų patikrinimas Juridinių asmenų registre nebūtų pareikalavęs neproporcingai didelių ieškovės pastangų ar būtų papildomai pareikalavęs piniginių lėšų informacijos sutikrinimui. Taigi, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovė būtų tinkamai informuota apie atsiradusią prievolę ir tokiais veiksmais leido susidaryti situacijai, kuomet atsakovė tapo pažeidusi prievolę, net nežinodama apie prievolės atsiradimą ir prievolės įvykdymo terminus. Jei ieškovė būtų tinkamai įgyvendinusi savo kreditoriaus teises informuodama atsakovę apie atsiradusią prievolę ir jos įvykdymo terminus, tai nebūtų susiklosčiusi situacija, kuomet ieškovė būtų pareiškusi ieškinį teisme dėl praleisto prievolės įvykdymo termino ir pasekmių dėl praleisto prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės įvykdymo terminas yra praleistas dėl ieškovės kaltės, kuri nesiėmė minimalių pastangų, kad atsakovė būtų informuota apie prievolę ir jos vykdymo terminus, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas (CK 6.259 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Baltic oil“ iš atsakovės UAB „Irvytis“ 24,46 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 526,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „Irvytis“ 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (e. b. l. 132-135).
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovė vykdydama prekybą tepalais, alyvomis, eksploataciniais skysčiais, pateikė atsakovei prekes – transporto priemonių alyvas „Tepalas MGE 46 205 L.“ ir „TEDEX UHPD MOTOR OIL CI-4/CF 10W40 205 L.“, už jas išrašydama 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija QS20 Nr.01544, apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 23 d. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, prekės patiektos pagal PVM sąskaitą faktūrą, prekes pristatė kurjeris.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti argumentai, jog ji negavo sąskaitos faktūros, kadangi nurodytu adresu nieko nėra, vertintini abejotinai, laikytini atsakovės gynybine pozicija, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), atsakovė užsakė prekes ir šis adresas yra nurodomas viešai prieinamoje informacinėje sistemoje.
7. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą apmokėti pagrindinę skolą, todėl susidarė 24,46 Eur palūkanų suma. Teismas sprendė, kad ši suma priteistina iš atsakovės. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas konstatavo, kad tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
9. Teismas, vertindamas ieškovės nurodomas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį, bei 1 022,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 1 037,45 Eur – pažymėjo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktas (toliau – Rekomendacijos)).
10. Teismas nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų sumų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vyko tik vienas posėdis, kuriame perėjus iš rašytinio bylos nagrinėjimo į žodinį, byla buvo nuspręsta nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į gautą atsiliepimą. Todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepaprastai didelės, atsižvelgiant į teisinio klausimo – reikalavimo paprastumą, į tai, kad byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, todėl mažintina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma pusiau - ir priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 511,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ( viso 526,22 Eur) iš atsakovės.
11. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteista 8,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Baltic oil“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Baltic oil“ iš atsakovės UAB „Irvytis“ 1 037,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis, 1 022,45 Eur už teisines paslaugas), patirtų pirmos instancijos teisme bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 143-149). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad byla iš rašytinio proceso į žodinį perėjo tik dėl atsakovės pozicijos, jog neva ji negavo iš ieškovės sąskaitos iki kreipimosi į teismą dienos. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ieškovė rinko įrodymus atsakovės nurodomoms aplinkybėms paneigti: teikė užklausas ir gavo atsakymus iš AB „Lietuvos paštas“ (dėl siuntos įteikimo), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (dėl PVM sąskaitų faktūrų registravimo apskaitoje momento), kurjerių tarnybos (dėl siuntos pristatymo) ir kt. Byloje yra pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai ir atlikti kiti procesiniai veiksmai (apklaustas liudytojas), kurie paneigė atsakovės nurodytas melagingas faktines aplinkybes. Be kita ko, ieškovės atstovo prašymu buvo išduotas teismo liudijimas, kurio pagrindu VMI nurodė, kad UAB „Irvytis“ yra įrašiusi į gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus už mokestinį laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-05-31 pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2020-05-25 Nr. QS20 01544 duomenis. Tai patvirtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį teismui nurodė melagingą informaciją, taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Būtent dėl atsakovo piktybinio neteisėto veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą susidarė papildomos 635,23 Eur (525 Eur + PVM) teisinės išlaidos.
12.2. Prieštaravimais į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo prašoma panaikinti teismo įsakymą visa apimtimi, o pateiktu atsiliepimu į ieškinį buvo prašoma ieškinį ir atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo nesąžininga gynyba buvo intensyvi, grindžiama procesiniais dokumentais ir įrodymais, viso teismo proceso metu naudojantis profesionalų (advokato padėjėjo iš advokatų kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“) pagalba. Ieškovės patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės nesąžiningos gynybos taktikos įveikimu – jeigu atsakovė būtų buvusi sąžininga, kaip to reikalauja CPK 95 straipsnis, priteistinos teisinės išlaidos būtų sudarę 96,80 Eur ir teismo procesas būtų pasibaigęs pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo stadijoje. Tačiau, atsakovė sąmoningai pasirinko veikti prieš greitą teisingą bylos išnagrinėjimą siekdama išvengti prievolių vykdymo, dėl ko buvo pereita į ginčo teiseną, vėliau iš rašytinio proceso į žodinį (išklausytos šalys, apklaustas liudytojas, rinkti papildomi įrodymai teismo liudijimo pagrindu ir be jo, atlikta eilė kitų veiksmų). nei raštu nei žodžiu atsakovas net nebebandė atsikirsti į ieškovo pateiktus įrodymus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir į žodinį bylos nagrinėjimą net neatvyko - atsakovas pranešė apie nedalyvavimą teismo posėdyje paskutinę dieną prieš pat posėdį įkeldamas į EPP rašytinius paaiškinimus. Be kita ko, pateiktais paaiškinimais ir toliau dėl nesuprantamų priežasčių su ieškiniu buvo nesutinkama ir reikalaujama jį atmesti, priteisti patirtas išlaidas atsakovo naudai, nors Valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB „Lietuvos paštas“ duomenys visiškai sužlugdė atsakovo priimtą poziciją dėl neva negautos PVM sąskaitos faktūros. 24. Taigi, bylinėjimosi išlaidų suma (1022,45 Eur) vertinant atliktų veiksmų visumą, neviršija protingumo ribų, išlaidos buvo reikalingos teisingam bylos išnagrinėjimui.
12.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 2 044 Eur (advokato padėjėjui 80 proc. nuo nurodytos sumos – 1 635,20 Eur). Ieškovė už ieškinio parengimą ir susijusius darbus prašė priteisti 290,40 Eur, kas yra virš 7 kartų mažiau nei nustatytas maksimalus dydis. Visos kitos išlaidos buvo būtinos ir reikalingos siekiant atsikirsti į nesąžiningą atsakovo poziciją. Susidarius tokiai situacijai kuri yra šiuo metu, nėra atgaunami net tiesioginiai skolos atgavimui patiriami nuostoliai, jau nekalbant apie paties ieškovo kaip juridinio asmens kaštus, kurie visa tai neatsispindi priteistinoje bylinėjimosi išlaidų sumoje.
12.4. Teismo nurodomos aplinkybės, kad 1 022,45 Eur yra nepaprastai didelė suma prieštarauja suformuotai teismų praktikai, įskaitant panašiomis aplinkybėmis nagrinėtoje vienoje aktualiausių apeliacinės instancijos teismo bylų dėl teisinių išlaidų mažinimo protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2419-430/2021). Pirmosios instancijos teismo nurodyti teiginiai, kad vyko tik vienas posėdis, kuriame perėjus iš rašytinio bylos nagrinėjimo į žodinį, byla buvo nuspręsta nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į gautą atsiliepimą nesudaro jokio pagrindo mažinti išlaidas, o tik patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes – dėl atsakovės pasirinktos gynybos byloje vyko žodinis teismo posėdis, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimą teko rinkti papildomus įrodymus, aiškintis atsakovo ginčijamas faktines aplinkybes. Šioje byloje nebuvo pagrindo mažinti ieškovės patirtų teisinių išlaidų, o jų susidarymą ir dydį lėmė būtent atsakovės, kaip verslininko profesionalo nesąžiningas elgesys su verslo partneriu ir teismu. Ieškovė dėjo reikšmingas pastangas ginčui sureguliuoti minimaliais kaštais, tačiau visose proceso stadijose susidūrė su intensyviu ir nepagrįstu atsakovės pasipriešinimu, absurdišku melu, todėl buvo priversta patirti išlaidų teisinei pagalbai ir bylą pravesti iki pat teismo sprendimo.
12.5. Bet kuris ginčas, nors ir teisiškai nesudėtingas ar dėl nedidelės sumos, vienai iš šalių aktyviai nepagrįstai ginčijant pateiktus reikalavimus, klaidinant teismą ir prieštaraujant ieškiniui intensyvia nesąžininga gynyba, sukelia bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti priteisiamos bylą laimėjusios šalies naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
13. Atsakovė UAB ,,Irvytis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (e. b. l. 153-154). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kadangi bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. priimant sprendimą sumažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis įvertino ir nustatė, kad nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiantį bylos sudėtingumą, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kurio trukmė nebuvo ilga, taip pat į byloje sprendžiamo teisinio klausimo paprastumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į visumą aplinkybių nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
13.2. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2021 m. balandžio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Ser. SV Nr. 20 21/088, suma 96,80 Eur, kurioje detalizuojamos suteiktos teisinės paslaugos „Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas ir pateikimas teismui, EPP bylos administravimas, esant poreikiui prašymas antstoliui priimti ir vykdyti, skolininkas UAB „Irvytis“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad EPP bylos administravimas ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo yra neišskirtinas veiksmas, todėl pareiškimo teismui pateikimas apima ir EPP bylos administravimą, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Be to, ieškovė į bylinėjimosi išlaidas įtraukė teisines paslaugas, kurios byloje nebuvo suteiktos - „esant poreikiui prašymas antstoliui priimti ir vykdyti, skolininkas UAB „Irvytis“, kaip matyti iš byloje pateiktų apmokėjimą pagrindžiančių duomenų, kad ieškovė atstovui yra apmokėjusi iš anksto už nesuteiktas paslaugas. Nepriklausomai nuo to, jog ieškovė yra sumokėjusi už paslaugas, tačiau šios paslaugos bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteiktos ir nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla. Išlaidos už teisines paslaugas, kurios nebuvo suteiktos arba nėra susijusios su nagrinėjama byla neturi būti priteisiamos. Be to, iš pateiktos sąskaitos nėra galimybės išskaičiuoti, kokią dalį sudaro teisinė paslauga „esant poreikiui prašymas antstoliui priimti ir vykdyti, skolininkas UAB „Irvytis“ ir koks jos finansinis įvertis.
13.3. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2021 m. spalio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Ser. SV Nr. 20 21/226, suma 453,75 Eur, kurioje 187,50 Eur sumą sudaro teisinių paslaugų teikimas, susijęs su pavyzdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, parengimu ir pateikimu teismui. Tokio tipo teisinės paslaugos ir išlaidos už jas nėra tiesiogiai susijusios su teisinių paslaugų teikimu įrodinėjant materialiuosius ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, tokios suteiktos teisės paslaugos nebuvo sąlygojamos būtinumo ir nereikalavo atstovo specialiųjų teisinių žinių.
13.4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. spalio 21 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Ser. SV Nr. 20 21/229 yra dubliuojamos (kartojasi) suteiktos teisinės paslaugos, kurios įvardijamos kaip pasirengimas teismo posėdžiui. Be kita ko, 2021 m. spalio 19 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Ser. SV Nr. 20 21/226 nurodoma, kad pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje sudarė 3 valandas, kai tas pats pasirengimas teismo posėdžiui jau buvo įtrauktas 2021 m. spalio 21 d. sąskaitoje Ser. SV Nr. 20 21/229 ir sudarė tokį patį valandų skaičių - 3 val. Atkreiptinas dėmesys, kad pats teismo posėdis truko iš viso apie 50 (penkiasdešimt) minučių, todėl laikytina, jog pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas byloje, kur ieškovės nurodoma kad šios paslaugos sudarė 6 valandas leidžia daryti išvadą, jog šios bylinėjimosi išlaidos taip pat yra akivaizdžiai neproporcingai didelės.
13.5. Ieškinio suma sudaro 24,46 Eur, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 022,45 Eur, kurios yra net 41 (keturiasdešimt vieną) kartą didesnės negu paties materialinio reikalavimo dydis. Taigi, materialiojo reikalavimo dydis, pats savaime, pažymi, jog byla nėra sudėtinga ir nereikalauja didelių teisės taikymo ir aiškinimo įgūdžių. Byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, kurie turėtų įtakos tolimesnei plėtojamai teisinei praktikai. Be kita ko, byloje nebuvo poreikio ieškovės atstovui vykti į teismo posėdį, kurio metu būtų patirtos kelionės išlaidos, nes posėdis vyko naudojantis nuotolinėmis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Todėl pirmos instancijos teismas tinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei netoleruodamas pernelyg didelio ir nepagrįsto ieškovės išlaidavimo byloje pagrįstai sumažino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13.6. Nors ieškovė apeliaciniu skundu ir įrodinėja, kad atsakovė nesąžiningai ir neproporcingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau toks ieškovės argumentas yra neįrodytas ir nepagrįstas, nes atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis naudojosi taip, kaip tai yra reglamentuota CPK. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą, byloje būtų teikusi nepagrįstų prašymų, papildomų prašymų dėl kurių nepagrįstai būtų ilgėjęs bylinėjimosi procesas. Priešingai civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė sąžiningai ir atsakingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis įrodinėdama savo argumentus, kuriais grindė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Ieškovės argumentai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir tuo pagrindu užvilkino bylos nagrinėjimo procesą yra nepagrįsti ir visiškai atmestini.
13.7. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, jų pobūdį ir sudėtingumą, specialiųjų žinių poreikį ir byloje esančių duomenų visumą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą sumažinti ieškovės patirtas nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą susidarytų ydinga teisinė situacija, kuri pateisintų pernelyg didelį ir nepagrįstą ieškovės išlaidavimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sprendė, jog tenkinus ieškinį ieškovei atlygintina tik pusė išlaidų advokato pagalbai, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, savo sprendimą priteisti mažesnį, nei ieškovė patyrė, išlaidų advokatui atlyginimą, grindė tiek bylos nesudėtingumu, tiek nedidelėmis advokato darbo laiko sąnaudomis. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, o patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl tenkinus ieškinį ieškovė turi teisę į visišką šių išlaidų atlyginimą.
16. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Taigi, būtent teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atlieka šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vertinimą pagal anksčiau nurodytus kriterijus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis ir jų išaiškinimu, pažymi, kad šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą lemia ne tik priežastys, dėl kurių tos išlaidos susidarė ar Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršijimas. Tai, ar bus atlygintos visos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos lemia ir kiti Rekomendacijų 2 punkte bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyti kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 51 punktą). Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį, ieškovės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebuvo paneigta, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai neatitinka kitų tokioms išlaidoms taikytinų kriterijų ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, taip pat yra atsižvelgiama į ginčo sumos dydį, bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitus panašius kriterijus. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, kartu su kuriais buvo pateikti įrodymai, jog atsakovė apmokėjo pagrindinę 600 Eur skolą, ieškovė vis tiek pasirinko reikšti ieškinį dėl 24,46 Eur palūkanų nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,80 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo, dėl to papildomai patirdama 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą, t. y. net dvigubai daugiau nei paties nepatenkinto reikalavimo dydis. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami aiškiomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, joms vertinti nereikėjo specialių žinių, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog byla nesudėtinga, dėl ko neturėjo pareikalauti net 5 val. advokato darbo laiko sąnaudų vien rengiantis teismo posėdžiui. Pažymėtina ir tai, kad organizuojant posėdį nuotoliniu būdu advokatas nepatyrė papildomų darbo laiko sąnaudų kelionei. Užklausos VMI ir AB „Lietuvos paštas“ taip pat buvo pakankamai elementarios, grindžiamos tik poreikiu gauti konkrečius duomenis, su kurių gavimu susijusi pradinė informacija ieškovei buvo žinoma, ir užklausų formavimas neturėjo pareikalauti didelių pastangų. Liudytojo apklausa, kurią organizuojant buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnis) nebuvo būtina, ypač atsižvelgiant į rašytinius įrodymus - VMI ir AB „Lietuvos paštas“ pateiktus atsakymus į ieškovės užklausas – kuriuos ieškovė pateikė į bylą ir taip paneigė ieškovės atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes dėl netinkamo atsakovės informavimo.
20. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad ieškovės nurodomos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys būtų reikšmingos tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs, jog atsakovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinus ieškinį buvo sprendžiama tik dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai pagrįstumo atsižvelgiant į visumą kriterijų, kurie vertinami sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi nutarties 16 pastraipoje įvardyti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo kriterijai yra aiškūs, viešai paskelbti priimant teisės aktą, ieškovė galėjo įvertinti, jog sprendžiant jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, bus atsižvelgta į visus kriterijus, taip pat ir į reikalavimų dydį, dėl ko ne visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai gali būti atlygintos. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas šių išlaidų mažinimo būdas taip pat laikytinas pagrįstu, nes pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas išskirtos tik pagrindinės paslaugos ir už juos mokėtina suma nedetalizuojant kiekvienam nurodytam darbui skirtų darbo laiko sąnaudų, kad teismas galėtų detaliau įvertinti patirtų išlaidų advokato pagalbai būtinumą ir nustatyti tikslesnį ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys), atsakovė neprašė atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas