(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė,
sekretoriaujant Sonatai Aidukei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atstovams advokatui Laurynui Lukošiūnui, advokato padėjėjai Beatričei Šlyžiūtei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atstovei advokato padėjėjai Linai Rumševičienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės NPK“ atstovei advokatei Irmai Lisauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UHB AGRO ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belor“ 207 238,9 Eur nuostolius negautų pajamų forma; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „UHB“ įsiteisėjusiomis nutartimis buvo patvirtinta 10 297 324,78 Eur reikalavimo teisė į UAB „Arvi fertis“, kuri užtikrinta hipoteka. UAB „UHB“ 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių sutarties pagrindu reikalavimą į skolininką UAB „Arvi fertis“, perleido naujajam kreditoriui UAB „UHB Agro“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023 patvirtinto patikslintą UAB „UHB Agro“ kreditorinį reikalavimą.
3. 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta dėl turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir gautos kainos skirstymo (toliau – nutarimas). UAB „UHB Agro“, kaip UAB „Arvi fertis“ kreditorius, turintis hipoteka užtikrinti reikalavimo teisę, įvertino nutarimą ir faktą, kad pirmose varžytynėse bus parduodamas turtas akivaizdžiai didesne nei rinkos kaina, dėl ko tikėtina, kad tokio turto niekas nepirks, dėl to buvo priėmęs sprendimą teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo, kaip tai numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnis.
4. Priimto nutarimo pagrindu buvo paskelbtos varžytynės. UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė skundą dėl UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, įskaitant nutarimą, kartu su skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent sustabdyti nutarimo galiojimą bei sustabdyti vykdomas varžytynes. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 tenkino UAB „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, vykstančios UAB „Arvi fertis“ turto varžytynės buvo atšauktos.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2 1383 340/2023 nusprendė atmesti UAB „Belor“ skundą kaip nepagrįstą, tačiau tuo pačiu atmetė ir prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekant jas galioti iki galutinio skundo išnagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2 249-567/2023 galutinai atmetė UAB „Belor“ skundą, kiek tai susiję su nutarim.
6. Dėl UAB „Belor“ reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nutarimo pagrindu UAB „Arvi fertis“ turto pirmosios varžytynės pakartotinai buvo skelbiamos 2023 m. kovo 3 d. – balandžio 3 d. laikotarpiu, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas, kuris dalyvautų varžytynėse. UAB „UHB Agro“ 2023 m. balandžio 6 d. nemokumo administratoriui pateikė prašymą, kuriuo siūlė perimti įkeistą neparduotą turtą kartu su neįkeistu neparduotu turtu, sumokant kreditorių susirinkime nustatytą neįkeisto turto pardavimo kainą. UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu informavo visus UAB „Arvi fertis“ kreditorius apie UAB „UHB Agro“ pateiktą prašymą, kam buvo pritarta 2023 m. balandžio 24 d. UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu, nusprendžiant dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui UAB „UHB Agro“ ir neįkeisto turto pardavimo UAB „UHB Agro“ už 1 048 763,10 Eur kainą. 2023 m. balandžio 26 d. buvo sudarytas įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo-perdavimo įkaito turėtojui aktas (toliau – aktas), o kartu su perduodamu įkeistu turtu parduodamo neįkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartis.
7. Nepaisant to, UAB „Belor“ 2023 m. gegužės 8 d. pateikė identišką skundą dėl 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (įskaitant ir nutarimą 1 darbotvarkės klausimu), grindžiamą tais pačiais argumentais, kaip ir UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. skundas, net ir žinodamas, kad UAB „Belor“ skunde teikiami argumentai jau yra išspręsti.
8. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 konstatavo ir UAB „Belor“ piktnaudžiavimo procesu požymius, teikiant identiškus skundus, kurie jau yra atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023 galutinai atmetė UAB „Belor“ reikalavimus, konstatuojant 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumą.
9. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją bei remiantis, be kita ko, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsniu, UAB „UHB Agro“ šiuo ieškiniu prašo priteisti iš UAB „Belor“ 207 238,9 Eur žalą negautų pajamų forma, sąlygotą UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šio prašymo pagrindu priimtos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022.
10. Nurodė, kad UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. skundas, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo atmestas, kas sąlygoja UAB „Belor“ kaltės preziumavimą. UAB „Belor“, reikšdama prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai, nes būtent laikinosios apsaugos priemonės leido atšaukti vykstančias UAB „Arvi fertis“ turto varžytynes bei apribojo hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ teises greičiau gauti pirmosios eilės kreditorinio patenkinimą pinigais arba perimti įkeistą turtą bei iš to gauti pajamas.
11. Jei UAB „Belor“ nebūtų tokio prašymo pateikęs, tai nutarimo pagrindu paskelbtos varžytynės būtų pasibaigusios 2023 m. sausio 5 d. ir hipotekos kreditorius būtų galėjęs teikti prašymą dėl įkeisto turto perėmimo, perimti tokį turtą ir nedelsiant išnuomoti UAB „Marijampolės NPK“ (kas buvo padaryta vėliau) bei iš to gauti pajamas, lygias 1 883,99 Eur už vieną naudojimosi gamybiniu kompleksu, dieną.
12. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės NPK“ 2022 m. lapkričio 9 d. buvo sudarę naudojimosi sutartį, kurios pagrindu UAB „Marijampolės NPK“ naudojosi UAB „Arvi fertis“ turtiniu kompleksu, kuris buvo įkeistas UAB „UHB Agro“ naudai ir už 1 naudojimosi dieną UAB „Marijampolės NPK“ mokėjo UAB „Arvi fertis“ 1 883,99 Eur. UAB „Marijampolės NPK“ per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. y. diena prieš akto sudarymą) sumokėjo UAB „Arvi fertis“ 414 892,27 Eur. Po 2023 m. balandžio 26 d. akto sudarymo ir hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ perėmimo įkeisto UAB „Arvi fertis“ gamybinio komplekso, UAB „Marijampolės NPK“ ir UAB „UHB Agro“ sudarė analogišką naudojimosi sutartį, kurios pagrindu UAB „Marijampolės NPK“ moka UAB „UHB Agro“ tą patį naudojimosi gamykla mokestį, kurį iki tol mokėjo UAB „Arvi fertis“. Tai reiškia, kad jei UAB „Belor“ nebūtų prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai UAB „Marijampolės NPK“ nuo 2023 m. sausio 6 d. (t. y. sekanti diena po to, kada pagal nutarimą turėjo baigtis pirmosios varžytynės) iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. y. akto sudarymo, kurio pagrindu UAB „UHB Agro“ perėmė trąšų gamybinį kompleksą) (imtinai) būtų sumokėjęs ne UAB „Arvi fertis“, bet UAB „UHB Agro“ 207 238,9 Eur sumą (apskaičiuojant: 1 883,99 Eur x 110 dienos).
13. Nurodė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą kaip hipotekos kreditorius. Hipotekos kreditoriaus statusas lemia jo aktyvų vaidmenį realizuojant turtą. Hipotekos kreditoriui įkeistas turtas nuvertėja, nes yra naudojamas bankrutuojančios įmonės pajamoms uždirbti, o nemokumo procese atliktos investicijos buvo nepakankamos, kas sustiprino hipotekos kreditoriaus interesą realizuoti įkeistą turtą už kuo didesnę kainą, kuri dengtų hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Hipotekos kreditoriui įkeistos trąšų gamyklos veiklos sustabdymas ar vėlesnis įkeisto turto pardavimas sąlygoja mažesnį hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą dėl turto nuvertėjimo neatliekant investicijų. Hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ lėšų gavimo atitolinimas savaime yra UAB „UHB Agro“ žala negautų pajamų forma. Jei UAB „Belor“ nebūtų prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, UAB „UHB Agro“ būtų gavęs lėšas iš parduoto įkeisto turto ir šias lėšas būtų galėjęs skolinti / investuoti ir tokiu būtų uždirbti pajamas.
14. Nurodė, kad atsakovės minimame Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024 niekur nėra nurodyta, kad UAB „Marijampolės NPK“ galėjo trąšų gamykla naudotis nemokamai, priešingai, nurodyta, kad UAB „Marijampolės NPK“ už naudojimąsi buvo sumokėjęs 7 500 000 Eur kainą.
15. Patikslino, jog hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ lėšų gavimo atitolinimas savaime yra UAB „UHB Agro“ žala negautų pajamų forma. Jei UAB „Belor“ nebūtų prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, UAB „UHB Agro“ būtų gavęs lėšas iš parduoto įkeisto turto ir šias lėšas būtų galėjęs skolinti / investuoti ir tokiu būtų uždirbti pajamas. Detalizuojant, jei įkeistas turtas būtų parduotas už 8 333 026,27 Eur kainą (t. y. nutarime nustatyta suma, atitinkanti įkeisto turto kainą pirmose varžytynėse), už tą patį 110 dienų laikotarpį (t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.) UAB „UHB Agro“ būtų patyręs apie 263 688,91 Eur žalą negautų pajamų forma (apskaičiuojant: 8 333 026,27 Eur x 10,5 % palūkanos /365 x 110 dienų) (t. y. analogiška kaip ir suma reikalaujama priteisti šioje byloje). Tokią kainą už pinigus ieškovė būtų galėjusi gauti, jei UAB „Belor“ nebūtų prašęs taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, varžytynės būtų įvykusios, būtų atsiradęs pirkėjas ir gauti pinigai už parduotą įkeistą turtą paskirstyti hipotekos kreditoriui, kuris būtų šiuos pinigus panaudojęs skolinant / investuojant į projektus.
16. Nurodė, jog atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos UAB „UHB Agro“ atžvilgiu, kadangi nutartyje nėra nurodyta konkretaus subjekto, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o varžytynių atšaukimas savaime aišku palietė visų UAB „Arvi fertis“ nemokumo procese dalyvaujančių asmenų interesus, esminę įtaką padarant hipotekos kreditoriaus interesų atžvilgiu.
17. Nurodė, jog teisės taikymas yra teismo prerogatyva ir įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas turi parinkti savo nuožiūra, todėl teismui vertinant, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio atsakovei dėl žalos priteisimo CPK 146 straipsnio pagrindu, ieškovė neprieštarauja, kad teismas reikalaujamą žalą iš atsakovės priteistų kitais teisniais pagrindais.
18. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė, veikdama nesąžiningai, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovei, tokiu būdu siekdama įbauginti ir nutildyti atsakovę, pakenkti jos vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai, t. y. siekiui ginti kreditorių teises, užtikrinti bankroto proceso teisėtumą ir bendrovės nemokumo administratoriaus teisėtą veikimą. Ieškovės pareikštas ieškinys kvalifikuotas kaip strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo (toliau - SLAPP) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 951 straipsnio pagrindu paliktas nenagrinėtu.
19. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamu atveju reikšti ieškinio atsakovei dėl nuostolių atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes atsakovė, pateikdama 2022 m. gruodžio 7 d. skundą dėl bendrovės 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, ieškovės atžvilgiu reikalavimų nereiškė. Skundo pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės turtinės teisės nebuvo suvaržytos jokia apimtimi, o nagrinėjamos bylos baigtis neturėjo jokios tiesioginės įtakos ieškovės turtiniams interesams. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, jog skundas buvo išnagrinėtas ieškovės naudai. Nesant būtinų sąlygų ieškinio pareiškimui CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, laikytina, jog ieškovė CPK 5 straipsnio prasme neturi teisinio suinteresuotumo pareikšti tokio turinio ieškinį, dėl ko ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
20. Tam, kad šalis įgytų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, būtina, kad byla, kurioje buvo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų išnagrinėta tos šalies naudai, o taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų suvaržytos šalies, reiškiančios ieškinį, turtinės teisės. Priešingai nei ieškovė teigia dublike, iš nutarties matyti, kokiam subjektui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi jomis sustabdytos būtent bendrovei priklausančio turto varžytinės. Nutartimi nutaręs taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškovės turtinių teisių jokia apimtimi neapribojo.
21. Pareikštame ieškinyje nebuvo įrodytos būtinos sąlygos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimui. Ieškovė neįrodė, kad dėl bendrovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtiniai ar kitokie interesai buvo suvaržyti ir turėjo poveikį jos galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas.
22. Ieškovė taip pat neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrukdė jai gauti numatytas pajamas, lėmė ateities įplaukų praradimą, o prašomas priteisti tariamai prarastas pajamas apskaičiavo už visiškai nepagrįstą laikotarpį. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijų. Ieškovė neįrodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė būtų gavusi 207 238,90 Eur dydžio pajamas už turto nuomą. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės turtiniams interesams.
23. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja negautas pajamas nuo 2023 m. sausio 6 d., t. y., dienos kai turėjo baigtis pirmosios nutarimo pagrindu pradėtos Turto varžytinės. Ieškovė nuostolių skaičiavimo pradžios momentą įrodinėja aplinkybe, jog ji įvertino nutarimą ir faktą, kad pirmose varžytinėse turtas yra parduodamas už akivaizdžiai didesnę nei rinkos kainą, todėl priėjo išvados, jog tikėtina, kad turto už tokią kainą niekas nepirks ir ieškovė galės teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo, kaip tai numato JANĮ 97 str. Nurodo, jog šie ieškovės argumentai stokoja pagrįstumo. Vien ieškovės deklaratyvus lūkestis, jog pirmųjų varžytinių metu bendrovės turtas nebus parduotas ir ji turės pagrindą siūlyti nemokumo administratoriui perimti turtą pagal JANĮ 97 str., o tokiam siūlymui pritars bendrovės kreditoriai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog tokios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju būtų neabejotinai realiai susiklosčiusios.
24. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju pirmosios varžytinės neabejotinai būtų paskelbtos neįvykusiomis, o ieškovė būtų pateikusi JANĮ 97 str. pagrindu siūlymą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, kuriam bendrovės kreditorių susirinkimas būtų pritaręs. Be to, reikalavimas skaičiuoti žalą nuo pirmųjų varžytinių pabaigos dienos, įvertinus procedūrą, numatytą JANĮ 97 str. 3 d., t. y., jog ieškovė per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turėtų teisę pasisiūlyti perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, dėl ko atitinkamai turėtų būti šaukiamas kreditorių susirinkimas, priimant sprendimą dėl tokio pasiūlymo tenkinimo, o tenkinimo atveju sudaryta Turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutartis, savaime nepatvirtina reikalaujamo priteisti negautų pajamų sumos dydžio pagrįstumą ir atitiktį realumo kriterijui. Ieškovė neįrodė, kad net ir tuo atveju, jeigu faktinės aplinkybės būtų susiklosčiusios pagal jos lūkesčius, varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis, o ieškovei būtų suteikta teisė perimti bendrovės turtą ir ieškovė būtų turėjusi realias galimybes nedelsiant po turto įsigijimo išnuomoti turtą tokiu pačiu įkainiu, kokiu turtą nuomojo bendrovė.
25. Turto naudojimosi teisė UAB „Marijampolės NPK“ su ieškove sudaryta Nuomos sutartimi buvo suteikta kitu pagrindu. Naujos sutarties sudarymas, jos sąlygų derinimas ir kt. yra derybinis procesas, kuris užtrunka atitinkamą laiko tarpą. Aplinkybė, jog ieškovė Nuomos sutartį su UAB „Marijampolės NPK“ sudarė tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas Turto priėmimo - perdavimo aktas, atsižvelgiant į nuomos sutarties apimtį, suponuoja, jog šios sutarties turinį ir sąlygas ieškovė ir UAB „Marijampolės NPK“ derino kurį laiką iki sutarties pasirašymo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog nuomos sutartį ieškovė būtų galėjusi sudaryti iš karto po pirminių varžytinių perėmusi turtą.
26. Be kita ko nurodė, kad Kauno apygardos teismas kol kas dar neįsiteisėjusiu 2024 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-351-324/2024, yra konstatavęs, kad UAB „Marijampolės NPK“ (tai atitinkamai ir ieškovė iš UAB „Marijampolės NPK“) turėjo teisę turtu naudotis nemokamai. Iš nemokamo naudojimosi jokia žala apskritai negali kilti.
27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu jokios neigiamos įtakos ieškovė nepatyrė, kadangi turtas nuosavybės teise priklausė bendrovei, o ne ieškovei.
28. Nurodė, kad skundo, kuriuo ginčijami kreditorių susirinkimo sprendimai, pareiškimas negali būti vertinamas kaip atsakovės sąmoningas nesąžiningas veikimas ir piktnaudžiavimas turimomis procesinėmis teisėmis. Priešingai nei ieškovė įrodinėja, atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis teismų sprendimais nebuvo ir nėra konstatuotas.
29. Nurodė, jog hipotekos kreditoriaus teisės bankroto proceso metu pasireiškia reikalavimo tenkinimo pirmumo teise ir turima teise, įgyvendinus įstatyme nustatytas sąlygas, perimti įkeistą turtą. Nepaisant to, bankroto procesas yra vykdomas įstatyme nustatyta tvarka, todėl, kol įkeistas turtas nėra parduotas ar perduotas įkaito turėtojui, hipotekos kreditorius, analogiškai kaip ir kiti skolininko kreditoriai, turi laukti savo finansinio patenkinimo. Gamyklos veiklos sustabdymas ir terminas, kuriuo ieškovė perėmė įkeistą turtą, buvo sąlygotas išimtinai bendrovės bankroto proceso, o ne atsakovės veiksmų, siekiant užtikrinti bankroto proceso teisingumą ir teisėtumą, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Priminė, jog pati ieškovė 2022 m. gruodžio 12 d. teismui pateikdama atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesutikimą su pareikštu prašymu grindė vien tik argumentais apie prašymo tenkinimo atveju bendrovei, o ne ieškovei tariamai kilsiančią žalą.
31. Nurodė, jog dublike dėstomi argumentai apie bendrovės 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą sprendimą bendrovei priklausantį turtą iki jo pardavimo išnuomoti UAB „Marijampolės NPK“ už 60 000,00 Eur sumą, nesuteikia pagrindo spręsti, jog iš karto po turto perėmimo, t. y. 2024 m. balandžio mėnesį, ieškovė neabejotinai būtų galėjusi išnuomoti turtą už tą patį 60 000,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumą, 2023 m. kovo 2 d. nutartimi konstatavo, jog bendrovė, kaip likviduojama įmonė, negali vykdyti ūkinės - komercinės veiklos ir iš to gauti pajamas. Remdamasis šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258- 340/2023 atmetė nemokumo administratoriaus minėto bendrovės 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu reiškiamą prašymą dėl turto nuomos sutarties su UAB „Marijampolės NPK“ sudarymo.
32. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Arvi fertis“, veikiantis per nemokumo administratorių, pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė su ieškiniu sutinkantis, prašė ieškinį tenkinti.
33. Nurodė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti CPK 951 straipsnio nuostatų dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kadangi: UAB „Belor“ nėra asmuo, užsiimantis visuomenės informavimo veikla; UAB „Belor“ nėra žurnalistas, leidėjas, žiniasklaidos organizacija, pranešėjas ar žmogaus teisių gynėjas; UAB „Belor“ nėra pilietinės visuomenės organizacija, NVO, profesinė sąjunga, menininkas, tyrėjas ar akademinės bendruomenės narys; UAB „Belor“ nevykdo jokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovės pareikštą ieškinį strateginiu ieškiniu ir taikyti SLAPP procedūrą, kadangi nėra jokių SLAPP ieškinio požymių.
34. Iš atsakovės UAB „Belor“ veiksmų yra akivaizdu, kad UAB „Belor“ tikslas nėra UAB „Arvi fertis“ kreditorių teisių apsauga, o kuo ilgiau besitęsiantis ir komplikuotas UAB „Arvi fertis“ bankroto procesas.
35. Trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ nesutinka su atsakovės UAB „Belor“ pozicija, kad ieškovės UAB „UHB Agro“ ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Ieškovė UAB „UHB Agro“ yra LUAB „Arvi fertis“ kreditorė. Šią aplinkybę UAB „UHB Agro“ pagrindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Sutiko su ieškovės UAB „UHB Agro“ argumentais, kad UAB „UHB Agro“ yra hipotekos kreditorius, o hipotekos kreditoriaus statusas lemia jo aktyvų vaidmenį realizuojant turtą. Hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, kai jis naudojamas bankrutuojančios įmonės pajamoms uždirbti, nuvertėja. Hipotekos kreditoriaus interesas yra realizuoti įkeistą turtą už kuo didesnę kainą, kad būtų padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Kaip nurodo ieškovė UAB „UHB Agro“ dublike, hipotekos kreditoriui įkeistos trąšų gamyklos veiklos sustabdymas ar vėlesnis įkeisto turto pardavimas sąlygoja mažesnį hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą dėl turto nuvertėjimo. Hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ lėšų gavimo atitolinimas savaime yra UAB „UHB Agro“ žala negautų pajamų forma.
36. Trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ vertinimu, ieškovė UAB „UHB Agro“ įrodė atsakovės UAB „Belor“ civilinės atsakomybės sąlygas. LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu UAB „Belor“ prašymu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 nebūtų buvę taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nebūtų buvę atšauktos UAB „Arvi fertis“ turto varžytynės, hipotekos kreditorius UAB „UHB Agro“ savo hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą būtų gavęs anksčiau, arba, kaip šiuo atveju, UAB „Arvi fertis“ priklausantis ir hipotekos kreditoriui UAB „UHB Agro“ įkeistas turtas būtų perduotas hipotekos kreditoriui UAB „UHB Agro“ anksčiau nei 2023 m. balandžio 26 d., kai buvo sudarytas UAB “Arvi fertis” ir UAB “UHB Agro” Įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo-perdavimo įkaito turėtojui aktas.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyto faktinės aplinkybės.
37. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Aurimas Valaitis.
38. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Arvi fertis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
39. UAB „UHB“ įsiteisėjusiomis nutartimis buvo patvirtinta 10 297 324,78 Eur reikalavimo teisė į UAB „Arvi fertis“, kuri užtikrinta hipoteka (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
40. UAB „UHB“ 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių sutarties pagrindu reikalavimą į skolininką UAB „Arvi fertis“ perleido naujajam kreditoriui UAB „UHB Agro“.
41. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023 patvirtinto patikslintą UAB „UHB Agro“ kreditorinį reikalavimą bendrai 26 328 004,25 Eur sumai: hipoteka ir įkeitimu užtikrinamas reikalavimas sudaro 8 808 685 Eur (tame tarpe I etapu tenkinamas suma 6 767 000 Eur, II etapu tenkinama suma 2 041 685 Eur); trečios eilės reikalavimas sudaro 17 519 359,25 Eur sumą (tame tarpe I etapu tenkinama suma 15 855 179,27 Eur, II etapu tenkinama suma 1 664 179,98 Eur).
42. UAB „Belor“ yra BUAB „Arvi fertis“ kreditorė.
43. 2022 m. gruodžio 2 d. įvyko BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, kurio 1.1 klausimu buvo nuspręsta likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ priklausantį nekilnojamąjį ir ilgalaikį kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo išnuomoti pasiūlymą pateikusiai UAB „Marijampolės NPK“ už 60 000 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Kreditorių susirinkime 1.2 klausimu buvo nuspręsta iki turto pardavimo tęsti likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Kreditorių susirinkimo 1.3 darbotvarkės nutarimu buvo nuspręsta leisti administratoriui pasirašyti susitarimą su UAB „Vigras“ dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kainos sumažinimo iki 300 Eur per mėnesį; o kreditorių susirinkime 1.4 nutarimu buvo nuspręsta pavesti administratoriui kreiptis į teismą su prašymu leisti nuomoti likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą iki šio turto pardavimo. Kreditorių susirinkimo 2.1 nutarimu buvo nuspręsta parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms bendrai 10 000 000 Eur sumai; susirinkimo 2.2 sprendimu nuspręsta parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms bendrai už 559 000 Eur sumą; kreditorių susirinkimo sprendimu 2.3. buvo nuspręsta parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą pirmosios varžytynėms bendrai 998 735,00 Eur.
44. 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėja UAB „Belor“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 klausimais. Skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 1.1, 1.2, 1.3., 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 vykdymą iki šio skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje.
45. 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 Vilniaus apygardos teismas bankrutavusios UAB „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 1.1, 1.2, 1.3., 1.4, 2.1, 2.2, 2. vykdymą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. B UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 klausimais; taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir sustabdė turto, parduodamo 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 2.1, 2.2, 2.3 klausimais priimtų sprendimų pagrindu, varžytines iki pareiškėjos skundo dėl 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ginčijamų susirinkimo sprendimų išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje pagal pareiškėjos skundą.
46. Kreditorės UAB „UHB“ ir UAB „UHB Agro“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad BUAB „Arvi fertis“ kreditoriai turi finansiškai pagrįstą interesą, kad BUAB „Arvi fertis“ turtas būtų kuo greičiau parduotas bei iki tokio turto galutinio pardavimo BUAB „Arvi fertis“ gautų reikšmingas pajamas iš nuomos teisinių santykių; BUAB „Arvi fertis“ gaunant pajamas, visų kreditorių reikalavimai bus dengiami didesne apimtimi.
47. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023, spręsdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išnagrinėjimo. Ši nutartis apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nurodė, kad skubus šios nutarties dalies vykdymas nėra tikslingas, įvertinus sutrumpintus bankroto bylose nagrinėjimo terminus ir tai, kad nutarties apskundimo atveju jos teisėtumo klausimo patikrinimas apeliacinės instancijos teisme neužtruks ilgą laiką. Teismas sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skubos tvarka yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.
48. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi išnagrinėjęs atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ skundas panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 sprendimus, ir bylą šioje dalyje nutraukė; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą.
49. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo 1.1–1.4 sprendimai dėl BUAB „Arvi fertis“ priklausančio turto nuomos nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, nes esant juridinio asmens likvidavimo etapui sprendimai dėl juridinio asmens sandorių tęstinumo bei naujų sandorių sudarymo yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjos skundo dalyje dėl kreditorių susirinkimo 2.1–2.3 sprendimų panaikinimo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas.
Dėl teisės kreiptis į teismą ir pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą
50. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamu atveju reikšti ieškinio atsakovei dėl nuostolių atlyginimo CPK 146 str. 2 d. pagrindu, dėl ko ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
51. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.
52. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
53. CPK 37 straipsnis reglamentuoja dalyvaujančiųjų byloje asmenų sąvoką - dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.
54. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
55. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jai, kaip UAB „Arvi fertis“ hipotekos kreditorei, atsakovės prašymu kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktos su skundu, ginčijant kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus, jų taikymo laikotarpiu padarė žalos negautų pajamų forma, nes buvo nukeltas įkeisto turto realizavimas.
56. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas šioje byloje negalimas, kadangi CPK normų sisteminė analizė duoda pagrindo teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi šalies procesines teises ir pareigas (išskyrus nurodytąsias CPK 47 straipsnio antroje dalyje), tarpe jų ir CPK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę reikalauti atlygintų nuostolius, kuriuos suinteresuotas asmuo patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos UAB „Arvi fertis“ turtui, tačiau ieškovė šioje byloje yra UAB „Arvi fertis“ hipotekos kreditorė, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir neatitiktų proporcingumo principo, jeigu suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytais suvaržymais, negalėtų pasinaudoti teise, numatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje, vien dėl to, jog jis kitoje byloje nebuvo atsakovu (CPK 2 str., 13 str., 17 str.).
57. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje, kuri buvo suinteresuotas asmuo UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, turi subjektinę teisę reikšti ieškinį CPK 146 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, todėl atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu netenkinamas.
58. Atsakovė taip pat prašė ieškinį kvalifikuoti kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo ir CPK 951 straipsnio pagrindu palikti nenagrinėtu.
59. Šis atsakovės prašymas 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi buvo išspręstas, dėl šios teismo nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, todėl dar kartą teismas šiuo klausimu nepasisakys.
Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį
60. Minėta, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
61. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 26 punktas).
62. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga teismų praktikoje pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).
63. UAB „Belor“ prašymu 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3452-340/2022 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 1.1, 1.2, 1.3., 1.4, 2.1, 2.2, 2. vykdymą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. B UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.1, 2.2, 2.3 klausimais; taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir sustabdė turto, parduodamo 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų 2.1, 2.2, 2.3 klausimais priimtų sprendimų pagrindu, varžytines iki pareiškėjos skundo dėl 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ginčijamų susirinkimo sprendimų išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo.
64. Tuo pačiu teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 pareiškėjos UAB „Belor“ skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės tokį sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės šioje byloje, kuri reiškė skundą (ieškinį) kitoje civilinėse bylose, ieškinys (skundas) buvo atmestas. Taigi pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovės kaltė, jai atlikus neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama, nes atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurie buvo nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta kasacine tvarka, yra galiojanti ir privaloma. Atsakovė šios prezumpcijos nenuginčijo.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio
65. Naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.
66. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Pažymėtina tai, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas.
67. Taigi, nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, pagrįstas įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Praradimų gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus su nekilnojamojo turto pardavimu, atsakovui atimama galimybė gauti naudą, įgyvendinant turtines teises į areštuotą turtą. Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-335/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).
68. Ieškovė, remdamasi tuo, jog UAB „Arvi fertis“ turtą iš trečiojo asmens UAB „Marijampolės NPK“ nuomojo už 1 883,99 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną įkainį, taip pat tuo, kad ieškovė, įsigijusi turtą, tai pačiai įmonei jį išnuomojo už tą pačią kainą, ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 207 238,90 Eur nuostolių negautų pajamų forma, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 6 d. (kitos dienos po to, kada pagal nutarimą turėjo baigtis pirmosios varžytinės) iki 2023 m. balandžio 25 d. akto sudarymo, kurio pagrindu ieškovė perėmė trąšų gamybinį kompleksą, t. y. už 110 dienų.
69. Pagal JANĮ 91 straipsnio 2 dalį turto pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis JANĮ nuostatomis parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka. Pagal Aprašo 19 punkto nuostatas, varžytynės baigiamos: po 30 dienų, kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio pradinė turto pardavimo kaina lygi 30 000 eurų ir daugiau (19.1 punktas) arba po 20 dienų, kai iš varžytynių parduodamas visas kitas Aprašo 19.1 papunktyje nenurodytas turtas (Aprašo19.2 punktas). Aprašo 43 punkte reglamentuota situacija, kai varžytynės skelbiamos neįvykusiomis. Aprašo 45 punkte nurodyta, jog pakartotinės varžytynės skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. JANĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Taigi bankrutuojančios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka turi eiliškumą ir yra aiškiai reglamentuota.
70. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja negautas pajamas nuo 2023 m. sausio 6 d., t. y., dienos, kai turėjo baigtis pirmosios nutarimo pagrindu pradėtos turto varžytinės. Ieškovė niekaip negalėjo numatyti, jog varžytynės neįvyks, kad už nustatytą kainą turto niekas nepirks ir ji galės teikti siūlymą dėl įkeisto turto perėmimo pagal JANĮ 97 straipsnio nuostatas, taip pat neįrodinėjo, kad ieškovė būtų turėjusi realias galimybes nedelsiant po turto įsigijimo, išnuomoti turtą tokiu pačiu įkainiu, kokiu turtą nuomojo UAB „Arvi fertis“, taip pat kad nebus šaukiamos pakartotinės varžytynės.
71. JANĮ 97 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog neįvykus pirmosioms varžytinėms, ji iš karto, nelaukdama 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, galėtų teikti siūlymą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Be to, net ir ieškovei iš karto pasiūlius perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, turtas negalėtų būti tuoj pat perduotas ieškovei, kadangi tam reikalinga būtų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris, vadovaujantis JANĮ 46 straipsnio 5 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos, jeigu prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data. Tuomet kreditorių susirinkimas turėtų priimti sprendimą dėl tokio pasiūlymo tenkinimo, o tenkinimo atveju sudaryta turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutartis.
72. Nepaisant net ir teoriškai neįmanomo turto perėmimo nuo 2023 m. sausio 6 d., ieškovė neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovė patyrė kokią nors neigiamą įtaką kaip hipotekos kreditorė, kadangi pats turtas nuosavybės teise priklausė UAB „Arvi fertis“, o ne ieškovei, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos UAB „Arvi fertis“ turtui, laikinai uždraudžiant jį parduoti iš varžytynių, todėl vien hipotekos kreditoriaus UAB „UHB Agro“ hipotetinis lėšų gavimo atitolinimas savaime nereiškia, kad UAB „UHB Agro“ yra padaryta žala negautų pajamų forma. Jei UAB „Belor“ nebūtų prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir paskelbtos varžytynės būtų įvykusios, ieškovė būtų įgijusi UAB „Arvi fertis“ turtą ne iš karto dėl varžytynių procedūrų bei juridinių asmenų bankrotą reguliuojančių teisės normų laikymosi. Taigi iš karto po varžytynių, ieškovė nebūtų galėjusi jo parduoti ar kitaip iš turto gauti pajamų, kaip nurodoma dublike. Ieškovė tiek UAB „Arvi fertis“ turtą įgyti, tiek jį realizuoti ar kitaip turtu naudotis būtų galėjusi tik po visų bankroto procesą reglamentuojančių procedūrų įvykdymo, todėl konstatuotina, kad UAB „Arvi fertis“ turtui taikyti laikini apribojimai, trukę 110 dienų, ieškovės turtinių interesų negalėjo suvaržyti. Bet kuriuo atveju UAB „Arvi fertis“ priklausantis turtas galėjo būti perleidžiamas ieškovei, kaip hipotekos kreditorei, tik pritarus kreditorių susirinkimui. Atsižvelgiant į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, akivaizdu, jog beveik visi UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimai yra skundžiami, todėl objektyvaus pagrindo tikėtis (manyti), jog UAB „Arvi fertis“ turtą laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ieškovė iš karto ir neabejotinai būtų perėmusi bei turėjusi galimybę nedelsiant jį realizuoti, gaunant iš to pajamas, pagrindo nėra.
73. Svarbu ir tai, jog teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neskundė, o tai reiškia, jog jei siekė tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis netinkamai, nebuvo aktyvi, nesiekė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
74. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
75. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, svarbu įvertinti, ar ieškovės pateikti įrodymai patikimai ir pakankamai pagrindžia jos įrodinėjamą žalą ir jos dydį.
76. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nebūtų tenkinęs UAB „Belor“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė per nurodytą laikotarpį būtų gavusi 207 238,90 Eur dydžio pajamas už turto nuomą arba būtų galėjusi turtą parduoti. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų sprendimais, priešingai, nei nurodo ieškovė, nėra konstatuotas UAB „Belor“ piktnaudžiavimas naudojantis procesinėmis teisėmis, o ieškovės pateikta 2023 m. balandžio 26 d. gamybos komplekso nuomos sutartis, sudaryta su UAB ”Marijampolės NPK”, nėra pakankama konstatuoti, jog tokia pat sutartis galėjo būti sudaryta ir tikrai būtų sudaryta anksčiau, t. y . nuo 2023 m. sausio 6 d.
77. Taigi ieškovė neįrodė, kad jos patirta žala negautų pajamų forma yra tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
78. Nesant patikimų įrodymų, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nesant nustatytam šių nuostolių dydžiui, nėra pagrindo tvirtinti, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių yra priežastinis ryšys. Kadangi nėra atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų, atsakovės civilinė atsakomybė dėl ieškinyje nurodytos žalos negalima, todėl ieškinys atmetamas.
79. Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinius.
80. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti kiti vykstantys ir vykę teisminiai ginčai nagrinėjamu atveju neaktualūs, dėl to teismas nepasisakys, kadangi šioje byloje ieškovė žalą kildina iš konkrečių atsakovės veiksmų – nepagrįstai prašytų taikyti ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
81. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą, todėl dėl kiekvieno iš jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
83. Byla išspręsta atsakovės naudai, todėl ieškovės ir trečiųjų asmenų, veikiančių ieškovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
84. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančius įrodymus, jog už atsakovei suteiktas teisines paslaugas, atsakovei buvo išrašyta 2024 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita – faktūra Serija LL08 Nr. 198, kurios suma 4 356,00 Eur, ir 2024 m. spalio 14 d. PVM sąskaita – faktūra Serija LL10 Nr. 298, kurios suma 3 968,80 Eur. Atsakovė šias sąskaitas apmokėjo ir prašo priteisti iš ieškovės atsakovei 8 324,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
85. Nurodyto dydžio išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ 8 324,80 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt keturių Eur ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.