Civilinė byla Nr. e2A-1806-273/2020

(Proceso Nr. 2-28-3-02155-2019-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.3.; 2.6.26.;  3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Finginas“ atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-802/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Manvesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Finginas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Navigators International Insurance Company Ltd., atstovaujamas Navigators Uderwriting Limited, ir Walon France S.A.S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Manvesta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Finginas“  34 585,49 Eur  nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. šalių sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A18-32-40 (A68721) (toliau - Vežimo sutartis) atsakovė įsipareigojo nuvežti 9 transporto priemones Prancūzijoje. Ieškovė iš pradinio pervežimo užsakovo WALON France S.A.S gavo informaciją, kad krovinys vežimo metu buvo apgadintas - ant transporto priemonių kėbulo matyti daugybė smulkių pažeidimų. 2019 m. sausio 10 d. užsakovas WALON France S.A.S. ieškovei pateikė oficialią pretenziją Nr. AF224028 atlyginti pervežimo metu kroviniui padarytą 34 585,49 Eur žalą. Ieškovė su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kaip faktinį vežėją, kuri ir yra galutinis subjektas atsakingas už defektus, tačiau su atsakove dėl nuostolių padengimo susitarti nepavyko.  Ieškovė padengė visą užsakovo WALON France S.A.S reikalaujamą nuostolių sumą. Atsižvelgiant į tai, kad žala kroviniui buvo padaryta vežimo metu, kai krovinys buvo perduotas faktiniam vežėjui – atsakovei, kuri buvo atsakinga už krovinio saugumą jį transportuojant,  todėl ieškovė laiko atsakovę atsakinga už nuostolius ir reikalauja šių nuostolių priteisimo.

3.       Atsakovė UAB „Finginas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia CK nuostatomis, nors Vežimo sutarties 2 p. aiškiai įtvirtinta, kad vietiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis šalies įstatymais, kurioje atliekamas toks pervežimas. Nagrinėjamu atveju krovinio pervežimas buvo atliekamas Prancūzijoje, todėl Vežimo sutarties šalims susitarus dėl vietos vežimo teisės ieškovė savo reikalavimą privalo grįsti Prancūzijos teise. Ieškovė į bylą privalo pateikti oficialų ir su šią byla susijusį Prancūzijos teisės aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną. Nurodė, kad net jeigu ir ieškovės reikalavimas būtų analizuojamas taikant Lietuvos Respublikos teisę, šioje byloje įrodinėjama žala nėra reali ir pagrįsta. Be kita ko, egzistuoja pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, kad pradinio užsakovo įskaitymai yra nepagrįsti (įskaityti neegzistuojantys pradinio užsakovo reikalavimai), todėl ieškovės regresinis reikalavimas atsakovei šioje byloje turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 34 585,49 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 254,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė trečiajam asmeniui Walon France S.A.S. iš atsakovės 3 190 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 11,16 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos 50 Eur įmoką.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (nėra ginčo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. sutartyje nurodyta klaidinga) tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė pervežimo sutartis Nr. A18-32-40 (A68721), kuria atsakovė įsipareigojo Prancūzijoje iš vieno miesto (Le Havre/Havras) į kitą (Poitiers/Puatje) pervežti 9 naujas transporto priemones. Ieškovė nebuvo krovinio savininkė, ji, kaip vežėja, elektroniniu paštu užsakymą pervežti šias transporto priemones gavo iš trečiojo asmens Walon France. Pervežimo metu krovinys dėl audros ir krušos buvo apgadintas. 2018 m. rugpjūčio 14 d. trečiasis asmuo Waloon France pateikė ieškovei pranešimą apie vežimu padarytą žalą, o 2019 m. sausio 16 d. ieškovė iš trečiojo asmens Walon France gavo pretenziją atlyginti vežimo metu padarytą 34585,49 Eur žalą. Tarpusavio užskaitymais atlyginusi padarytą žalą užsakovui Walon France S.A.S, ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.

6.       Dėl taikytinos teisės ir dalyvaujančių byloje asmenų. Teismas nesutiko su atsakove dėl ginčui taikytinos Prancūzijos teisės. Nurodė, kad Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A18-32-40 (A68721) (toliau - Sutartis) 2 punkte reglamentuojama ne ginčo sprendimui taikytina teisė, o atsakovės, kaip vežėjos pareigos. Ginčų sprendimo tvarka ir jų sprendimui taikytina teisė numatyta Sutarties 19 punkte, kuriame šalys susitarė taikyti Lietuvos teisę.

7.       Dėl pervežimu padarytos žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pervežant krovinį jis buvo apgadintas ir kad pervežamoms naujoms transporto priemonėms padaryti apgadinimai atsirado dėl kelyje užklupusios krušos. Teismas nurodė, kad  krovinys buvo sugadintas pervežimo metu, kai buvo atsakovės dispozicijoje, todėl atsakomybė už kroviniui padarytą žalą, tenka vežėjui, t. y. atsakovei. Teismas sprendė, kad žala buvo padaryta kaltais atsakovės veiksmais. Atsakovė, kaip vežėjas, neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti nuostolių ar juos sumažinti, todėl padarė išvadą, kad nuostoliai atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų, nesiimant jokių veiksmų, kad šios žalos būtų išvengta, ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistiną sumą. Teismas sprendė, kad  nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę, kaip vežėją, nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius.

8.       Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kuriems esant atsakovei gali būti taikomas atleidimas nuo civilinės atsakomybės esant force majeure aplinkybėms. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama profesionali vežėja ir veždama krovinius užsienyje, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankias gamtines sąlygas, galinčias padaryti žalos vežamam kroviniui. Atsakovė turėjo ir privalėjo domėtis orų prognozėmis ir apie numatomą audrą bei krušą informuoti ieškovę bei laukti jos nurodymų dėl tolesnio sutarties vykdymo, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad atsakovė prisiėmė visą galimų neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovė neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jai tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti atsakovę visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė įrodė, kad atlygino trečiajam asmeniui dėl apgadintų pervežamų automobilių atstatymo patirtą 34 585,49 Eur žalą, todėl turi teisę žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovės.

10.       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė  iš viso 4 714,40 Eur išlaidų, tačiau teismas ieškovei iš atsakovės  priteistinas išlaidas sumažino iki 4 254,40 Eur įvertinęs pateiktos suteiktų advokato paslaugų ataskaitos netikslumus. Teismas nustatė, kad  ieškovės pusėje veikęs trečiasis asmuo Walon France S.A.S. byloje patyrė 3 190 Eur išlaidų, todėl  trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovės. Teismas 11,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės priteisė valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

11.1.                      Teismas netinkamai nustatė ginčui taikytiną teisę. Vežimo sutarties 2 punkte aiškiai nurodyta, jog tarptautiniai vežimai yra vykdomi pagal CMR konvencijos, kuri tiesiogiai reglamentuoja ne tik vežėjų teises ir pareigas, bet ir vežėjų civilinės atsakomybės klausimus, nuostatas. Negalima vienos to paties Vežimo sutarties 2 punkto sakinio dalies dėl CMR konvencijos taikymo aiškinti kaip susitarimo dėl privatinės taikytinos teisės, o jau likusią sakinio dalį dėl vietiniam vežimui taikytinos teisės aiškinti tik kaip susitarimą dėl taikytinos viešosios vietos teisės, bet ne privatinės. Toks aiškinimas pažeidžia  sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.);

11.2.                      Vežimo sutarties 19 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Vežimo sutarties 2 punktu, kuris laikytinas specialiąją sutarties norma Vežimo sutarties 19 punkto atžvilgiu. Vežimo sutarties 19 punkto nuostata, kad ginčai sprendžiami pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reiškia ne ką kita, kaip tik susitarimą dėl galimai iš Vežimo sutarties kilsiančio ginčo priskirtinumo Lietuvos teismams, t. y. ginčo teismingumo, taip pat lex fori (taikytinos vietos procesinės teisės);

11.3.                      Vežimo sutarties 19 punktui esant neaiškiam, teismas turėjo vadovautis contra proferentum taisykle, kuri reiškia, kad neaiškios dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Vežimo sutartis buvo sudaryta ir parengta išimtinai ieškovės, atsakovė sutarties sąlygoms neturėjo jokios įtakos. Todėl sprendžiant klausimą dėl Vežimo sutarties 19 punkto apimties, šis neaiškumas turėtų būti aiškinamas atsakovės naudai ir ieškovės nenaudai;

11.4.                      Atsakovė krovinio pervežimą atliko tinkamai, nepažeidė jokių jai, kaip vežėjui nei teisės aktuose, nei Vežimo sutartyje numatytų pareigų, todėl civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma. Atsakovė įvykdė viską, ką atsakingas bei rūpestingas profesionalus vežėjas turėtų atlikti;

11.5.                      Ieškovė prisiėmė galimų išorinių poveikių kroviniui riziką, todėl pati yra atsakinga už kroviniui padarytą žalą. Ieškovė laikytina ne tik krovinio siuntėja, tačiau ir vežėja, kadangi ji pati vykdė pradinio užsakovo užsakymą pervežti automobilius. Ieškovė organizavo krovinio pervežimą, buvo atsakinga už krovinio tinkamą pristatymą pradinio užsakovo nurodytam gavėjui. Ieškovei (taip pat pradiniam užsakovui) turėjo būti žinomos galimos padidėjusios rizikos, susijusios su oro sąlygomis, tačiau ji neinformavo apie tai atsakovės, neatšaukė savo užsakymo, kuris buvo pateiktas ne aukščiau, kaip prieš 24 val.,  nepakeitė nei krovinio iškrovimo punkto nei pakrovimo ir iškrovimo terminų, nei informavo atsakovę, kad transporto priemonės tipas tokiam vežimui nebėra tinkamas. Ieškovė žinojo apie artėjančią audrą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų rizikai sumažinti, todėl krovinio apgadinimo dėl prastų oro sąlygų riziką prisiėmė pati ieškovė.  Ieškovei pasirinkus krovinį vežti atvira transporto priemone, atsakovė krovinio vežimo metu objektyviai neturėjo jokių realių galimybių, apsaugoti krovinį nuo užklupusios krušos;

11.6.                      Net jeigu ir būtų nuspręsta taikyti civilinę atsakomybę atsakovei (su kuo atsakovė nesutinka), yra pagrindas atsakovę nuo jos atleisti. Nepaisant to, jog šio ginčo santykiams nėra taikoma CMR konvencija, tačiau nacionalinės CK nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, jos turėtų būti aiškinamos taip, kad atitiktų CMR konvencijoje įtvirtintus tarptautinius vežėjo atleidimo nuo atsakomybės standartus; 

11.7.                      Egzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieškovė, pasirinkdama krovinį vežti pigesniu būdu - atvira (be tento) transporto priemone, prisiėmė su tuo susijusią nuostolių atsiradimo riziką;

11.8.                      Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl galimybės taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą, kurios aiškinimui ir taikymui aktualu vadovautis CMR konvencijos 17 straipsnio 4(a) punkto norma bei jos turinį atskleidžiančia teismų praktika;

11.9.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos, leidžiančios atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo: ieškovė pati tiesiogiai sutiko, jog automobiliai būtų vežami atvira transporto priemone - be tento. Dėl to, kad automobiliai buvo vežami atvira transporto priemone (be tento), krušos metu jie buvo sugadinti; 

11.10.                      CK 6.253 straipsnio 5 dalies norma, priešingai negu nurodo teismas, gali būti taikoma net ir nustačius atsakovės kaltę. Teismas nemotyvavo savo sprendimo nesivadovauti CK 6.263 straipsnio 5 dalimi; sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą. Yra visos sąlygos taikyti šį atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, kadangi žala atsirado dėl ieškovės veiksmų, rodančių specialios su prastomis oro sąlygomis susijusios riziką prisiėmimą;

11.11.                      Neatleidus atsakovės nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, egzistuoja pagrindas atsakovę atleisti dėl įvykusių nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atleisti atsakovę dėl force majeure: audra ir kruša pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ priskirtina stichinei nelaimei. Tokios didelės audros nebuvo galimybės numatyti. Dėl užklupusios audros bei krušos atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti Vežimo sutarties, t. y. pristatyti neapgadintų automobilių; užklupusi audra bei kruša atsirado nepriklausomai, be atsakovės kaltės ir valios.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; prašė priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepime ieškovė nurodė tokius argumentus:

12.1.                      Dėl ginčui taikytinos teisės. Teismas padarė teisingą išvadą byloje ginčui taikydamas Lietuvos Respublikos teisę, kadangi toks buvo aiškus ir nedviprasmiškas šalių susitarimas. Atsakovės pozicija dėl Sutarties 19 punkto kitokio nei teismo sprendime aiškinimo, yra tik gynybinė pozicija. Sutarčių aiškinime galioja ir lingvistinis sutarčių aiškinimo metodas, kuris šiuo atveju taip pat galėtų būti taikomas ir kuris papildomai pagrįstų teismo išvadą. Sutarties 2 punkte naudojama sąvoka „krovinių pervežimai vykdomi“, tiesiogiai suponuoja, jog kalbama apie taisykles, kaip vežėjas turi vykdyti pervežimus, o ne spręsti ginčus. Sutarties 19 punkte naudojamos sąvokos „ginčai sprendžiami“, kas lingvistiškai tiesiogiai nurodo, jog kalbama apie ginčų sprendimų taisykles. Atsakovė kaip  profesionalus ir ilgametę patirtį turintis verslininkas, yra ne silpnesnė sutarties šalis. Atsakovė turėjo ir galėjo derėtis dėl sutarties sąlygų ir aiškintis jų turinį; 

12.2.                      Dėl vežėjo pareigų pažeidimo. Atsakovės gynybinė pozicija (bandymas atsakomybę perkelti ieškovei) yra nauja. Pirmosios instancijos teisme atsakovė  nekėlė klausimų dėl netinkamo ieškovės pareigų ir/ar užsakymo vykdymo. Pateikdama poziciją, kad pati ieškovė kalta, kad pateikė užsakymą, kai buvo galima žinoti apie būsimas prastas oro sąlygas, atsakovė pati netiesiogiai patvirtina, kad į vežėjų pareigų apimtį įeina oro sąlygų ir kitų sąlygų pervežimo vietoje stebėjimas ir reagavimas į jas. Atsakovei, kaip vežėjui, buvo pareiga užtikrinti krovinio išsaugojimą vežimo metu. Ne ieškovė, kaip užsakovas, turėjo rūpintis, tinkamu krovinio pervežimu. Jei atsakovei vežimo eigoje kilo kokių nors problemų ir trukdžių, apie tai ji turėjo informuoti ieškovę (Sutarties 4 punktas). Ieškovė nesutinka su tuo, kad ji, būdama užsakovu santykiuose su atsakove pagal Sutartį, turėjo tokias pačias pareigas kaip faktinis vežėjas (atsakovė). Apeliaciniame skunde naujai atsakovės iškelta gynybinė versija dėl tariamo ieškovės nerūpestingumo ir neatsakingumo užsakant krovinio pervežimą atmestina kaip nepagrįsta; 

12.3.                      Teismas pagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies. Tarp šalių nebuvo jokio atskiro susitarimo arba bent jau derybų dėl to, kad krovinys bus vežamas atvira transporto priemone. CMR važtaraštyje esantis įrašas, t. y. „The goods will be carried on a open unsheeted vehicle“, nereiškia buvusio abiejų šalių sąmoningo susitarimo dėl puspriekabės tipo, kadangi važtaraštį vežimo metu turėjo atsakovė, kuri jį ir užpildė. Vienašališkas važtaraščio užpildymas (įskaitant CMR važtaraščio 17 punkto), negali būti aiškinamas taip, kad ieškovė užsakė ir davė nurodymus atsakovei dėl puspriekabės tipo, nurodytos CMR važtaraščio 17 punkte;

12.4.                      Dėl pagrindų atleisti atsakovą nuo atsakomybės nebuvimo. Šioje byloje padarius išvadą, kad transporto priemonių vežimas atvira puspriekabe (be tento) atleidžia vežėją nuo atsakomybės, būtų suformuota absoliučiai neprotinga ir verslo sąlygų bei vežimo praktikos neatitinkanti teisinė taisyklė, kuri sukeltų neigiamas pasekmes ne tik šiuo konkrečiu ginčo atveju, tačiau apskritai pervežimo teisiniuose santykiuose, neprotingai paskirstytų atsakomybę tarp siuntėjų ir vežėjų bei suteiktų galimybę vežėjams piktnaudžiauti tokia padėtimi, žinant, kad jie nėra atsakingi už bet kokį krovinio sugadinimą, jei tik vežama atvira puspriekabe;

12.5.                      Kasacinis teismas yra suformavęs CMR Konvencijos 17 str. 4 d. taikymo praktiką, t. y. vežėjai siekdami nuginčyti reikalavimą dėl žalos už krovinio sugadinimą atlyginimo, remiantis atviros transporto priemonės naudojimu, privalo įrodyti dvi sąlygas (jos yra ne alternatyvios): pirma, kad buvo naudojama atvira, be tento transporto priemonė ir toks jos naudojimas buvo suderintas (aiškiai sutartas) ir nurodytas važtaraštyje; antra, kad atsižvelgiant į krovinio - vežto automobilio sugadinimų pobūdį egzistuoja pakankamai tikėtinas priežastinis ryšys tarp automobilių vežimo nedengtoje transporto priemonėje ir sugadinimų atsiradimo. Šiuo atveju, nors atviros, be tento transporto priemonės naudojimas ir buvo vienašališkai įrašytas į CMR važtaraštį, tačiau atviros transporto priemonės naudojimas tarp šalių nebuvo sutartas ir suderintas, dėl ko atsakovė negali remtis atvira puspriekabe kaip priežastimi išvengti atsakomybės;

12.6.                      Krovinio sugadinimą iš esmės lėmė ne tai, kad krovinys buvo vežamas atviroje puspriekabėje, bet tai, kad atsakovė, kaip vežėjas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepasidomėjo oru prognozėmis (arba pasidomėjo, bet jas ignoravo) ir nesusiplanavo apie 5 val. trukmės vežimo taip, kad būtu išvengta nepageidautinų ir pavojingų oro sąlygų, apie kurias ji buvo įspėta (buvo siunčiami pranešimai apie pavojų į telefonus, informacija pateikiama internete);

12.7.                      Krovinį apgadinusi kruša nėra ir negali būti pripažinta force majeure aplinkybe. Krušos sudarant Sutartį dar nebuvo, tačiau atsakovė 2018 m. rugpjūčio 7 d.  paėmusi krovinį vežti, krušą galėjo objektyviai numatyti, kadangi tą pačią dieną (2018 m. rugpjūčio 7 d.)  buvo paskelbti Prancūzijos meteorologinės tarnybos vieši pranešimai apie audrų, kurios bus lydimos kritulių krušos, pavojų. Vežimo metu audra su kruša buvo iš anksto prognozuojama. Byloje yra pateikta viešai skelbiama informacija apie kas metus kiekvieną šiltąjį metų sezoną Prancūzijoje pasitaikančias stiprias krušas, apgadinančias asmenų turtą. Stipri kruša Prancūzijoje nėra kažkoks ypatingas ir specifinis reiškinys, kurio negalima būtų numatyti. Atsakovė galėjo užkirsti kelią krušos sukeltoms pasekmėms.

13.       Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei UAB „Manvesta" iš atsakovės UAB „Finginas“ priteistas nuostolių atlyginimas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų

16.       Ieškovė UAB „Manvesta“ ir atsakovė UAB „Finginas“ 2018-08-06 sudarė vienkartinę pervežimo sutartį Nr. A18-32-40 (A68721), kuria atsakovė įsipareigojo Prancūzijoje iš vieno miesto (Le Havre/Havras) į kitą (Poitiers/Puatje) pervežti 9 naujas transporto priemones (2019-07-01 pateikto ieškinio Nr. CBP - 4196, 1 priedas). Atstumas tarp šių miestų apie 446 km. Ieškovė nebuvo krovinio savininkė, ji, kaip vežėja, elektroniniu paštu užsakymą pervežti šias transporto priemones gavo iš trečiojo asmens Walon France.  Krovinį atsakovės vairuotojas pasikrovė 2018-08-07, o į paskirties vietą jį pristatė 2018-08-08. Vežant krovinį kelyje vairuotoją užklupo audra ir kruša, dėl kurios pervežamos transporto priemonės buvo apgadintos. Apgadinimai, pristačius krovinį į paskirties vietą, apžiūrėti ir užfiksuoti dalyvaujant atsakovės vairuotojui L. 2018-08-14 trečiasis asmuo Waloon France pateikė ieškovei pranešimą apie vežimu padarytą žalos faktą, o 2019-01-16 ieškovė iš trečiojo asmens Walon France gavo pretenziją Nr. AF 224028 atlyginti šio vežimo metu pervežamoms transporto priemonėms padarytą žalą, iš viso 34585,49 Eur. Tų pačių metų sausio 22 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, prašydama sumokėti jai analogišką sumą. Tarpusavio užskaitymais atlyginusi padarytą žalą savo užsakovui Walon France S.A.S, ieškovė prašė 34585,49 Eur priteisti iš atsakovės.

17.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinio pareiškimą tenkino. Apeliantė UAB „Finginas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ginčui taikytiną teisę, netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, nepagrįstai konstatavo vežėjo pareigų pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl galimybės atleisti atsakovę nuo atsakomybės pritaikius CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą, be to, atsakovės nuomone, egzistuoja pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės dėl įvykusių nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure), t.y. dėl vežėją  užklupusios audros bei krušos, ko atsakovė negalėjo numatyti ir dėl to negalėjo  tinkamai įvykdyti Vežimo sutarties.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir ginčui spręsti taikytinos teisės

18.       CK 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

19.       Iš 2018-08-06 vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A-18-32-40(A68721) (toliau – Sutarties) matosi, kad  UAB „Finginas“ (vežėjas) ir UAB „Manvesta“ (užsakovas) susitarė dėl krovinio pervežimo Prancūzijoje. Sutartyje nurodyta siuntėjo pasikrovimo adresas (Le Havre), gavėjo išsikrovimo adresas (Poitiers), pakrovimo data – 2018-08-06, pristatymo data – 2018-08-07, pervežimo kaina – 950 Eur + 21 PVM.

20.       Sutarties 2 punktas numatė, kad vežėjas įsipareigoja patikrinti krovinio stovį ir komplektiškumą, paimti bei pristatyti krovinį, teisingai užpildyti krovinio pervežimo dokumentus šiame Užsakyme nurodytomis sąlygomis. Tarptautiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, vietiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis šalies įstatymais, kurioje atliekamas toks pervežimas. Sutarties 19 punktas numatė, kad užsakymo vykdymo procese iškilę nesutarimai sprendžiami derybų keliu, tuo atveju, jeigu nepavyksta ginčo išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

21.       Apeliantės teigimu, ginčui spręsti turėjo būti taikoma Prancūzijos teisė, nes dėl to šalys susitarė Sutarties 2 punktu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kur teismas konstatavo, kad Sutarties 2 punkte reglamentuojama ne ginčo sprendimui taikytina teisė, o atsakovės, kaip vežėjos pareigos, nurodant, kad tarptautiniai pervežimai vykdomi vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, o vietiniai –  vadovaujantis šalies, kurioje atliekamas toks pervežimas, įstatymais. Šio punkto formuluote yra aptariamos bendros vežėjo pareigos vykdant pervežimą, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl ginčų sprendimo tvarkos ir kad šiuo atveju turi būti taikoma Prancūzijos teisė. Būtent, Sutarties 19 punktas numatė šalių ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią ginčai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio punkto formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška, todėl apeliacinio skundo argumentas, dėl neaiškių Sutarties sąlygų aiškinimo atsakovės naudai, atmetamas.

22.       Nors apeliantė nurodo, kad Sutarties 19 punktas reglamentuoja ne taikytinos teisės, bet ginčo jurisdikcijos klausimus ir šiam argumentui pagrįsti vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-442-622/2013, kurioje lygiai tokia pati Sutarties nuostata aiškinta kaip nustatanti jurisdikciją, tačiau teisėjų kolegija ir šį apeliantės argumentą atmeta, nes iš nurodytos civilinės bylos nutarties vienareikšmiškai negalima spręsti, kad byloje buvo analizuojama analogiška Sutarties 19 punkto nuostata. Be to, apeliatės komentuojama civilinė byla nesudaro pagrindo šioje byloje vienkartinės krovinio pervežimo sutarties nuostatas aiškinti kitaip, negu aiškino pirmosios instancijos teismas, todėl nagrinėjamu atveju vadovautis Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-442-622/2013 nėra pagrindo.

23.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors kroviniui pervežti buvo užpildytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), tačiau vežimui esant vietiniam, CMR konvencija šiuo atveju netaikytina, išskyrus tuos atvejus, kai tiesioginį taikymą numato ginčo santykius reglamentuojančios Lietuvos teisės normos (kaip matysime toliau, KTK 46 straipsnio 5 dalis), todėl šalių ginčą sprendė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Dėl vežėjo pareigų pažeidimo

24.       CK 6.820 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso.

25.        Vežimo sutarties 3 punktas numatė, kad vežėjas atsako už visišką ar dalinį krovinio praradimą ar sugadinimą, įvykusį nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti iki jo pridavimo momento, įskaitant krovinio pakrovimo ir iškrovimo procesus ir įsipareigoja atlyginti užsakovui visus susidariusius nuostolius. Sutarties 4 punktas numatė, kad vežėjas privalo nedelsiant informuoti žodžiu ar raštu užsakovą apie bet kokias pervežimo metu iškilusius ar galinčius iškilti neatitikimus (vėlavimai, priverstinės prastovos kelyje, avarijos ar kitos nenumatytos aplinkybės), bei imtis reikalingų priemonių, kad neatitikimai būtų nedelsiant pašalinti.

26.       Byloje nustatyta, kad pervežamoms transporto priemonėms padaryti apgadinimai atsirado dėl pervežimo metu kelyje užklupusios krušos. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo vežėjo pareigų pažeidimą, nes pati ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentą atmetė pagrįstai.

27.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (netesėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

28.       Kaip nurodyta Sutartyje bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje teismų praktikoje, atsakovo, kaip profesionalaus vežėjo pareigos neapsiribojo tik fiziniu krovinio pervežimu. Vežėjas,  priėmęs bei veždamas krovinį, turi rūpintis kelionės maršruto parinkimu, saugaus sustojimo vietų parinkimu, domėtis oro sąlygomis ir t. t. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas V. G., byloje apklaustas liudytoju, vairuotojui, kuris vežė krovinį, telefonu perdavė informaciją apie tai, kur šis turi nuvykti pasikrauti ir kur krovinį turi pristatyti. Kokiu keliu važiuoti ir kitus krovinio pervežimo klausimus savarankiškai sprendė krovinį vežęs vairuotojas. Be to, atsakovės atstovas 2020-02-26 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė apie orus ginčo laikotarpiu nesiaiškino, nors patikrinti orų prognozę atsakovė galėjo minimaliomis pastangomis – telefone esančia orų prognozių programėle, o jei atsakovė tinkamomis ryšio priemonėmis būtų aprūpinusi vairuotoją, pranešimą apie audrą būtų gavęs ir pats vairuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad pervežimo atstumas nebuvo didelis (apie 446 km), atsakovė, turėdama duomenis apie numatomą audrą, būtų galėjusi kitaip suplanuoti važiavimo maršrutą, jo vykdymo laiką, informuoti ieškovę apie naujas aplinkybes, dėl kurių galėjo būti derinamas kitas krovinio pristatymo terminas. Dėl tokių atsakovės veiksmų, UAB „Finginas“, kaip profesionalus vežėjas, vykdant pervežimą, nesekdamas orų prognozių ir nesidomėdamas pervežimo vietos padėtimi, neatliko jam, kaip vežėjui keliamų pareigų, todėl negali būti laikomas pakankamai rūpestingu ir atidžiu, kad krovinys būtų saugiai pristatytas į paskirties vietą ir išvengta krovinio sugadinimo pasekmių.

29.       Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė buvo vežėja santykyje du pradiniu užsakovu Walon France S. A. S ir dėl to, taip pat būdama vežėja, turėjo rūpintis  oro sąlygų įvertinimu. Iš Sutarties turinio matosi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo užsakovė, o atsakovė – vežėja, kuri privalėjo užtikrinti krovinio išsaugojimą jo pervežimo metu, o apie iškilusias problemas ir aplinkybes pervežimo metu, informuoti ieškovę (Sutarties 4 punktas). Todėl vadovaujantis ne tik Sutarties, bet ir įstatymo nuostatomis šiuo atveju užsakovei negali būti perkeliamos vežėjo pareigos, nes vežėja yra atsakovė, kuri yra atsakinga už krovinio pervežimą ir su tuo susijusių pareigų atlikimu.

Dėl pagrindų atleisti ieškovę nuo atsakomybės

30.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų ir neatleido atsakovės nuo atsakomybės, nes pati ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, kadangi vežant krovinį, ieškovės pasirinkimu buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, be to, krovinys buvo apgadintas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

31.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atliestas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusiojo asmens sutikimas gali būti pagrindas atliesti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

32.       Byloje nustatyta, kad krovinys buvo vežamas be tento, atvira transporto priemone, dėl to, atsakovės nuomone, pati ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Atsakovė nurodo, kad dėl tokio krovinio vežimo būdo šalys susitarė, nes krovinio CMR važtaražtyje  17 punkte yra įrašas, kad krovinys bus gabenamas atvira (be tento) transporto priemone. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo tarp šalių buvusio susitarimo, kokia transporto priemone (atvira ar su tentu) turėjo būti vežamas krovinys, tačiau konstatavo, kad vežimo būdas be tento, yra naudojamas įprastai pervežti transporto priemones, o vežimas su tentu, kaip itin brangi paslauga, naudojama tik pervežant ypač brangias transporto priemones, todėl atsižvelgiant į tai, kad pervežimas buvo trumpalaikis ir vietinis, o krovinys nėra nei nubyrantis, nei nudžiūstantis ar kitaip įprastinėmis oro sąlygomis paveikiamas, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju krovinio pervežimas atvira transporto priemone, kokia naudojama įprastinėje praktikoje, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti atsiradusią žalą.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju krovinio sugadinimą lėmė iš esmės ne tai, kad krovinys buvo vežamas atviroje transporto priemonėje, bet tai, kad atsakovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo orų prognozėmis ir nesusiplanavo vežimo taip, kad būtų išvengta pavojingų oro sąlygų, apie kurias visuotinai buvo pranešta, dėl ko vežamas krovinys buvo apgadintas.

34.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartis sudaryta ir įvykdyta per labai trumpą terminą, atsakovė nedėjo jokių pastangų planuojant vežimo maršrutą ir sprendžiant kitus organizacinius klausimus, t. y. krovinį gabenti tuomet, kai audra jau buvo praėjusi. Atsakovė, būdama profesionali vežėja ir veždama krovinius užsienyje, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankias gamtines sąlygas, galinčias padaryti žalos vežamam kroviniui, todėl turėjo ir privalėjo domėtis orų prognozėmis ir apie numatomą audrą bei krušą informuoti ieškovę bei laukti jos nurodymų dėl tolesnio sutarties vykdymo, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovė prisiėmė visą galimų neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką, kadangi galėjo numatyti galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovė neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jai tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės.

36.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, nes visuma bylos duomenų ir įrodymų patvirtina, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ne dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos, bet dėl savo, kaip vežėjo netinkamų pareigų vykdymo, atsakovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė teismo padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

37.       Ieškovės UAB „Manvesta“ į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atlygino trečiajam asmeniui dėl apgadintų pervežamų automobilių atstatymo patirtą 34585,49 Eur žalą tarpusavio užskaitų pagrindu, žalos dydis apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Manvesta“ ieškinį tenkino pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Teisėjų kolegija, aukščiau aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinė teisės normas reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę pagal sutartį bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys įstatymai, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitų apeliacinio  skundo argumentų pasisakyti nėra pagrindo, nes jie neturi teisinės reikšmės priimti teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Trečiasis asmuo Walon France S.A.S. nagrinėjamojoje byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, o 2000 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą dėl 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (2000-12-01 DOK-3942). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovės UAB „Manvesta“ pusėje, todėl yra pagrindas iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisti jo turėtas 1680 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo redakcija Nr. 1R-77) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Finginas“ j. a. k. 151468589 trečiajam asmeniui Walon France S.A.S. j. a. k. 615 920 188 1680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Virginija Gudynienė  

                                                                                                Izolda Nėnienė 

                                                                                                Arvydas Žibas