Civilinė byla Nr. e2-962-514/2023

 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00128-2023-9

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 1.3.5.10; 3.1.14.8.3; 3.2.7.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 30 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovui A. M. dėl permokėtos kompensacijos priteisimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8 661,17 Eur permokėtos kompensacijos nutraukiant darbo sutartį.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. M. pagal (duomenys neskelbtini). darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį (šalių susitarimu). Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) mero 2021 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr.(duomenys neskelbtini) „ Dėl A. M. atleidimo iš Viešosios Įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų“ pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir atsakovo „Susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) nutraukimo sąlygų“. Remiantis (duomenys neskelbtini) mero 2021 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr.(duomenys neskelbtini), atsakovui ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. 28 631,94 Eur.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnis nustato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarką. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas galiojo atsakovo darbo sutarties nutraukimo metu, galioja ir dabar. Atsakovui geranoriškai atsisakius grąžinti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio permoką, ieškovė permokėtos kompensacijos dalį prašo išieškoti iš atsakovo teismine tvarka.

Ieškinį atsisakytina priimti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo, dirbusio VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, nutraukiant darbo sutartį permokėtą kompensaciją.

Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) yra specifinė viešoji įstaiga, priskirtina prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  Sveikatos priežiūros įstaigų 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

                Su atsakovu darbo sutartis nutraukta ir kompensacija išmokėta, remiantis (duomenys neskelbtini) mero 2021 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr.(duomenys neskelbtini). Priimdamas šį potvarkį,  (duomenys neskelbtini) meras veikė kaip (duomenys neskelbtini) (viešosios įstaigos) savininko vadovas (atstovas), įgyvendindamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. Todėl ginčas pagal savo pobūdį yra susijęs su darbo teisiniais santykiais.

DK 216 straipsnio 1 dalyje įvardyti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai – darbo ginčų komisija ir teismas.  DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti.  

 DK yra įtvirtintos dvi bendrosios DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys, suteikiančios galimybę kreiptis tiesiogiai į teismą: pirma, kai darbo ginčas yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis); antra, kilus ginčui dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 straipsnio 2 dalis).

                Ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl kompensacijos, išmokėtos nutraukiant darbo santykius, priteisimo, nurodydama, kad atleidžiant atsakovą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išmokamos kompensacijos dydį, nutraukiant darbo sutartį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančiais darbuotojais šalių susitarimu. Nors ginčas ir yra susijęs su atsakovo užimtomis vadovo pareigomis VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau ieškiniu reiškiamas tik turtinio pobūdžio reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (grąžinimo).

            Minėta, kad pagal DK 105 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tiesiogiai teisme nagrinėjami tik ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Pagal šias DK nuostatas visi kiti darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo priskiriami darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 105 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnis). Ieškovė darbo sutarties nutraukimo su atsakovu teisėtumo neginčija, todėl teismo vertinimu kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme. Ieškovei reiškiant turtinius reikalavimus, ieškovė privalo laikytis darbo teisės normose nustatytos individualios darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia su šiais reikalavimais kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas teismui priimti ir išnagrinėti tiesiogiai jam pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Gavus tokį darbo ginčo šalies prašymą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso darbo ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-27-701/2020, 34 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-28/701/2020, 37 punktas).

Ieškovė, siekdama susigrąžinti atsakovui permokėtą kompensaciją, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jos teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl šių reikalavimų DK nenumato. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl teisės, kuriems priskirtini ir aukščiau nurodyti ieškovės reikalavimai (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 151 straipsnis).

Iš ieškinio turinio, kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją dėl permokėtos kompensacijos grąžinimo nesikreipė, o ieškinį su šiais reikalavimais pateikė tiesiogiai teismui, ir tai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Darbo kodekso nuostatas, vertintina kaip įstatymu nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas. Kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ieškinį atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Ieškovei pasiūlytina dėl permokėto darbo užmokesčio, nutraukiant darbo sutartį, grąžinimo kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisiją.

Atsisakius priimti ieškinį, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290- 292 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atsisakyti priimti ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. M. dėl permokėtos kompensacijos priteisimo

Išaiškinti ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini), kad turi teisę kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių – Telšių skyriaus darbo ginčų komisiją (Respublikos g. 32, Telšiuose).

Grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, įmonės kodas 191135578, 195 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio  20 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                               Aušra Volskytė