Civilinė byla Nr. e3K-3-250-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00087-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovui V. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės kurjeris“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:
2.1. įpareigoti atsakovą paneigti 2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt (duomenys neskelbtini) išspausdintame straipsnyje „L. I. nebenori vadovauti ligoninei?“ paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, t. y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose bei 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „L. I. nebenori vadovauti ligoninei?“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. I. garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „<...> Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas <...>“; „<...> jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti <...>“; „<...> Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai <...>“;
2.2. už kiekvieną teismo sprendimo pateikti paneigimą nevykdymo dieną skirti atsakovui baudą ir šią baudą priteisti ieškovui;
2.3. priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos už garbės ir orumo pažeminimą atlyginimą;
2.4. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas paaiškino, kad tarp jo ir atsakovo Šilutės rajono savivaldybės mero vadovaujamos Šilutės rajono savivaldybės tarybos vyko teisminiai ginčai dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir pripažintas neteisėtu ieškovo atšaukimas iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų bei 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties Nr. 3673-251 nutraukimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą; panaikintas Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. M2-59 „Dėl L. I. atšaukimo iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų“ 1 punktas; nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutartis Nr. 3673-251 su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. gegužės 11 d.; ieškovui iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 8334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d.; 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Po teismų sprendimų 2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose bei 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt buvo parengtas ir išviešintas straipsnis „L. I. nebenori vadovauti ligoninei?“, straipsnio autorė – R. R. Ieškovas 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į laikraščio „Tauragės kurjeris“ redakciją, prašydamas pateikti informaciją apie tai, iš kokio subjekto buvo gauti šie tikrovės neatitinkantys duomenys, koks subjektas ir kokiu būdu juos pateikė redakcijai ir (arba) korespondentui ir kada jie buvo pateikti. UAB „Tauragės kurjeris“ 2017 m. lapkričio 22 d. atsakyme nurodyta, kad šias frazes pasakė atsakovas Šilutės rajono savivaldybės meras V. L. duoto interviu metu, tai buvo pažymėta ir pačiame straipsnyje, atsakovas nepareiškė laikraščio redakcijai nesutinkantis su publikacijoje apie ieškovą išspausdintais žodžiais, kurie straipsnyje pacituoti tiksliai, jų nekeičiant.
5. Ieškovo teigimu, atsakovo viešai paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidė jo garbę ir orumą, pažemino jį kaip įstaigos vadovą, visuomenėje gerai žinomą asmenį bei politiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagal savo einamas pareigas, kaip ir meras, yra viešasis asmuo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad tarp šalių vyko du teismo procesai dėl ieškovo atleidimo iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigų – pagal ieškinius dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio. Priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad ieškovas tinkamai ar netinkamai atliko VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas, nes ieškovas buvo atleistas neteisėtai dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Teismas sprendė, kad ieškovo, kaip VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo, veiklos vertinimas yra daugialypis. Vien teigiamo finansinio rezultato pasiekimas, papildomų pacientų prisirašymas, atsižvelgiant į įstaigos (nesiekianti pelno) ir jos teikiamų paslaugų specifiką, gali būti nepakankami daryti vienareikšmei išvadai dėl įstaigos vadovo neginčijamo teigiamo veiklos vertinimo. Atsakovas laikėsi pozicijos ir pridėjo tai patvirtinančius duomenis, kad pateikti informaciją ginčo straipsnio autorei atsakovą paskatino buvusi konfliktinė situacija ieškovo vadovautoje įstaigoje, ne vieną kartą gauti skundai, VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų, gydytojų, stebėtojų tarybos narių, stebėtojų tarybos pirmininko, vicemero V. P., rajono sveikatos priežiūros įstaigų profsąjungos lyderės R. K.-J. neigiama nuomonė apie ieškovo darbą ir nepakankamas bendradarbiavimas su savivaldybės taryba.
8. Teismas akcentavo, kad visuomenės interesas žinoti viešosios įstaigos vadovo darbo keitimo priežastis praėjus vos keliems mėnesiams po laimėto konkurso yra teisėtas. Nors atsakovo išsakyti ir ieškovo prašomi paneigti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, tai nepaneigia, kad straipsnyje išsakyti teiginiai yra atsakovo nuomonė, nes straipsnyje atsakovo interviu pradžioje atsakovas nurodė: „mano, jog“. Teismas vertino, kad atsakovas išreiškė asmeninę nuomonę apie ieškovo darbą, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią. Atsakovo nuomonė pagrįsta tik subjektyviais jo vertinimais, sąlygotais atsakovo asmeninių savybių, įsitikinimų, ir nebūtinai yra neginčijama objektyvi tiesa, išsakytai nuomonei apie ieškovą leistina galbūt nevisiškai tiksli ir hiperbolizuota kritika. Teismas sprendė, kad atsakovo išreikšta nuomonė nėra itin etiškas, mandagus, atitinkantis esamą atsakovo statusą nuomonės išraiškos būdas, tačiau jis nėra pakankamas tam, kad būtų pripažintas nesąžiningu, viršijančiu griežtą viešojo asmens kritiką ir nusveriančiu visuomenės teisėtą interesą žinoti įstaigos vadovo pasikeitimo priežastis bei mero nuomonę apie viešosios įstaigos vadovą. Be to, ieškovas kaip viešasis asmuo tuo pačiu būdu spaudoje turėjo ir turi galimybę gintis nuo subjektyvios atsakovo išsakytos nuomonės.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 18 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, t. y. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „L. I. nebenori vadovauti ligoninei?“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. I. garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas“; „Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“; „Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu, nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad duomenys buvo paskleisti ir kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, teismų praktikoje kiekvienu atveju atsižvelgiama ne tik į teiginio kontekstą, bet ir į paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai išklausius interviu metu padarytą garso įrašą buvo nustatyta, kad atsakovas pokalbio metu neabejojo dėl savo teiginių apie ieškovą tikrumo, informaciją žurnalistei pateikė kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, o ne kaip savo asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, savo išsakytus faktus apie ieškovą ypač siejo su jo priklausymu Liberalų sąjūdžiui.
11. Kolegija, vertindama atsakovo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, sprendė, kad atsakovas interviu metu pateikė konstatuojamojo pobūdžio žinias apie ieškovą. Nurodyti straipsnyje minimi teiginiai „jis yra piktybiškas žmogus“, „tai kenkėjas“, „labai blogai tvarkėsi kaip vadovas“, „jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“, „negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“ laikytini žinia, kadangi formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, teiginiai kategoriški. Kolegijos teigimu, tai, kad atsakovas savo teiginiais išreiškia tikslią, konkrečią informaciją, faktus, patvirtina ir Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto 2018 m. vasario 23 d. išvada Nr. E-18-1, kurioje nurodoma, kad pateikti sakiniai traktuotini kaip konkretaus asmens sąmoningai, laisva valia pasakyti žodžiai apie kitą asmenį. Kolegija, įvertinusi atsakovo interviu metu išsakytų teiginių konstrukciją ir kontekstą, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, pažymėjo, kad atsakovo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovo interviu metu nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovo teiginiuose nėra abejonių ar dvejonių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas straipsnio autorei išreiškė savo nuomonę apie ieškovo darbą, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią.
12. Kolegija nurodė, kad, kvalifikavus atsakovo išsakytus teiginius ne kaip nuomonę, o kaip žinią, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl ieškovo tinkamo vadovavimo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui perkėlė ieškovui. Dėl šių priežasčių būtent atsakovas privalėjo pateikti objektyvius įrodymus dėl ieškovo netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, kenkimo įstaigai, piktybiškumo, prastų vadybinių gebėjimų ir pan.
13. Kolegijos teigimu, tai, kad atsakovui, kaip merui, buvo pateikti keli VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojų bei gydytojų skundai, ir tai, kad viena vadovo veiklos ataskaita savivaldybės tarybos nebuvo patvirtinta, nenurodant konkrečių motyvų ir nepatvirtinimo priežasčių, neteikia pagrindo daryti išvados, kad ieškovas yra piktybiškas žmogus, kenkėjas, blogai tvarkėsi kaip VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, turi labai prastus vadybinius gebėjimus, kenkė VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui, todėl reikėjo jį kuo skubiau atleisti iš direktoriaus pareigų. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas, kaip Šilutės rajono savivaldybės meras, pagal skundus būtų pradėjęs nors vieną tyrimą dėl galimo ieškovo netinkamo vadovavimo įstaigai ar padarytų pažeidimų, būtų skyręs ieškovui drausmines nuobaudas už padarytus pažeidimus. Be to, nepateikta objektyvių duomenų apie tai, kad vadovaudamas įstaigai ieškovas jai pakenkė. Priešingai, iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro veiklos ataskaitos matyti bei liudininkė įstaigos vyr. finansininkė I. G. 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio metu patvirtino, kad įstaigos rezultatai ieškovo vadovavimo laikotarpiu buvo geri, į įstaigą buvo pritraukti keli jauni gydytojai, dėl šių atėjimo į įstaigą padidėjo prisirašiusių prie VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro asmenų skaičius, kad ieškovo vadovavimo metu buvo imtasi nepopuliarių tarp darbuotojų veiksmų – gydytojų darbo kompiuterizavimo, kompiuterinių programų įdiegimo, veiksmingesnės gydytojų darbo laiko kontrolės, darbo drausmės, įkurta nauja GPM stotis Kudirkos Naumiestyje. Kolegija vertino, kad byloje pakako duomenų nustatyti, jog ieškovo kaip įstaigos vadovo veikla būtų vertinama teigiamai, o norėdamas tai paneigti atsakovas turėjo įrodyti ieškovo piktybiškumą, kenkimą įstaigai, netinkamą jo elgesį ir vadovavimą, tačiau pagrįstų įrodymų nepateikė.
14. Kolegija taip pat sutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atribodamas nuomonę nuo žinios, nepagrįstai nurodė, jog prieš tai vykusiose civilinėse bylose nebuvo konstatuota, kad ieškovas tinkamai ar netinkamai atliko VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas, nes ieškovas buvo atleistas neteisėtai dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-807-479/2017 buvo konstatuota, kad nei atsakovui (savivaldybės merui) priimant 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkį dėl ieškovo atšaukimo iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų, nei jokia kita forma nebuvo nurodyti jokie objektyvūs ieškovo atleidimo iš pareigų motyvai; tokių aplinkybių Šilutės rajono savivaldybė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi nurodytoje byloje nebuvo vertinamas ieškovo netinkamas vadovavimas VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui. Netinkamo, piktybiško, kenkėjiško vadovavimo atsakovas neįrodė ir nagrinėjamoje byloje. Nors atsakovas teigė, kad ieškovas buvo atleistas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, kadangi konfliktinė situacija tęsėsi ilgą laiką ir ieškovas nesugebėjo jos išspręsti, kolegija šių teiginių nepripažino ieškovo netinkamo vadovavimo įrodymu. Pasitikėjimo praradimas gali būti nesusijęs su ieškovo darbu, o nagrinėjamu atveju labiau sietinas su politiniu kontekstu, kuris nagrinėjamoje byloje ir interviu metu ne kartą buvo minimas kaip šalių nesutarimų priežastis.
15. Atsižvelgdama į tai, kad neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais, kolegija vertino, jog atsakovo paskleisti duomenys, kad ieškovas yra piktybiškas žmogus, kenkėjas, labai blogai tvarkėsi kaip VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, turi labai prastus vadybinius gebėjimus, kenkė VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui, neatitiko tikrovės. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto 2018 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. E-18-1 nurodyta, jog semantinė konkrečių veiksmažodžių, būdvardžių, daiktavardžių bei prieveiksmių analizė rodo, kad jie turi menkinamąją reikšmę. Toks veiklos nusakymas žemina asmenį, niekina jo atliekamą darbą, todėl pagal CK 2.24 straipsnį egzistavo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės.
16. Kolegija, remdamasi CK 2.24 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pagal savo einamas pareigas yra viešieji asmenys, pažymėjo, jog informaciją paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, savivaldybės meras, neabejotinai turėjo teisę pateikti žurnalistei savo objektyvią nuomonę apie susidariusią situaciją, t. y. dėl ko, jo manymu, ieškovas ketina dalyvauti konkurse VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms, tačiau pasisakė apie ieškovą kaip asmenį, pateikė žinias apie jį kaip prastą vadovą, kenkėją, blogą vadybininką ir pan. Straipsnio autorė neprašė atsakovo pateikti nuomonės apie ieškovą kaip žmogų, buvusį vadovą, klausė nuomonės dėl jo ketinimų, todėl tokių neteisingų duomenų paskleidimas nelaikytinas sąžiningu.
17. Kolegija nurodė, kad ieškovas neturtinės žalos neįrodinėjo, deklaratyviai teigė, jog šie teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nerimą ir stresą. Tačiau kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas po ginčo straipsnio publikacijos dirbo ir tebedirba Tauragės ligoninėje, eina direktoriaus pareigas, todėl ieškovo teiginius laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Kolegija nenustatė, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai, be to, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kolegija sprendė, kad ieškovo reikalavimo dėl paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas straipsnyje išreiškė ne nuomonę, o pateikė naujus duomenis ir žinią, motyvuota lakoniškai. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad žinios ir nuomonės atskyrimo klausimas sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo pasisakymų konteksto ir paskelbimo aplinkybių, nepasisakė dėl šiuo aspektu pateiktų proceso šalių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2007; kt.).
18.2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė dokumentus konkursui, kuris buvo organizuojamas pareigoms, iš kurių ieškovas buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo, nesibaigus teisminiams procesams. Ieškovui buvo žinoma, kad jis buvo atleistas, atšauktas iš pareigų turint pretenzijų dėl jo vadovavimo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui tinkamumo. Šiomis aplinkybėmis ieškovo kandidatavimas į pareigas, iš kurių jis buvo atleistas dėl netinkamai atliekamų pareigų, buvo suprastas kaip provokacija, taip situaciją suprato ir visuomenė. Šiame kontekste žurnalistė kreipėsi į šalis paaiškinimų, susiformavo ir atsakovo nuomonė, ir šią jis išreiškė nurodydamas, kad ieškovas nori trukdyti konkursui, todėl jis yra piktybiškas žmogus, kenkėjas.
18.3. Analizuojant prašomas paneigti frazes matyti, kad jomis subjektyviai apibūdinamas ieškovo asmuo, jo veikla. Žurnalistė neprašė pateikti informacijos apie ieškovą ir jo veiklą – klausė atsakovo nuomonės, vertinimų. Iš straipsnio turinio, nurodytų argumentų matyti, kad frazės išsakytos politiniame kontekste, atsakovas žurnalistei pateikė ne tik savo asmeninę, bet ir visos savivaldybės tarybos partinės daugumos poziciją-nuomonę, ją išreiškė daugiskaita „mums nieko naujo“, „negalėjome ilgiau jo laikyti“. Dėl to būtų nepagrįsta atsakovą įpareigoti viešai paneigti savo ir savivaldybės tarybos partinės daugumos nuomonę. Tai, kad atsakovas turi neigiamą nuomonę apie ieškovą bei jo veiklą ir ją viešai išsako, demokratinėje visuomenėje negali lemti atsakovo atsakomybės. Interviu, kurio pagrindu buvo išspausdintas straipsnis, įvyko ne atsakovo iniciatyva, žurnalistė kreipėsi su klausimais į ieškovą, tačiau šis paaiškinimų nepateikė, informacijos neteikė ir ieškovo pavaduotoja. Būtent tokiomis aplinkybėmis žurnalistė su klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą būti informuota, dėl situacijos kreipėsi nuomonės į atsakovą.
18.4. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo argumentų nėra suprantama, kodėl teismas nustatytą aplinkybę, kad atsakovas savo teiginius apie ieškovą siejo su jo priklausymu Liberalų sąjūdžiui, panaudojo kaip paskleistos žinios įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liudija, kad netgi aplinkybė, jog ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).
18.5. Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada neturi didesnės įrodomosios vertės, nes atsakovas neteigė, kad jis nėra konkretus asmuo, kad jo pasakyti žodžiai yra ne apie save, kad žodžius pasakė būdamas nesąmoningas, prieš savo valią ar draskomas abejonių dėl savo nuomonės; išvada „tikslūs faktai“ padaryta nesivadovaujant teismų praktikoje pripažintais nuomonės ir žinios atribojimo kriterijais; pateikiamos atskirai paimtų žodžių sąvokos, neturint duomenų apie kontekstą. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos nėra suprantama, kodėl nuomonės negalima išreikšti tiesiogiai, ji gali būti ir kategoriška, susiformavusi kaip įsitikinimas, dėl kurio pasisakančiajam nėra jokių dvejonių, tačiau tokia nuomonė dėl savo kategoriškumo nevirsta objektyviu faktu. Todėl teismo argumentai, kad atsakovo interviu metu nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovo teiginiuose nėra abejonių ar dvejonių, yra nepakankami nuomonei pripažinti faktu. Atsakovas išsakė nuomonę, o ne žinią, faktus, kadangi tokių teiginių neįmanoma patikrinti pagal įrodomumo kriterijus: atsakovo nuomonė dėl ieškovo tikrųjų kandidatavimo tikslų yra tik subjektyvaus situacijos įvertinimo pagrindu padarytas spėjimas, tikrosios ieškovo valios niekas objektyviai negali nustatyti, be to, objektyviais kriterijais negali būti nustatytas piktybiškumo, kenkimo faktas ar laipsnis.
18.6. Atsakovas, kalbėdamas apie ieškovo vadybinius gebėjimus ir kenkimą įstaigai, nurodė, jog „įstaigoje buvo įtampa, kolektyvas buvo nusiteikęs prieš“, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio konteksto neįvertino. Jeigu atsakovas būtų teigęs, kad ieškovas yra netinkamas vadybininkas ir kenkė įstaigai, nes nepakvietė nė vieno naujo gydytojo, neįdiegė nė vienos kompiuterinės programos, tai būtų tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas, kurių atitiktį tikrovei objektyviai įmanoma patikrinti, tačiau šiuo atveju atsakovas prioritetą suteikė įstaigos darbuotojų darbo kokybei, darbinės atmosferos apibūdinimui. Ieškovas suskaldė darbuotojų kolektyvą, su juo nesutinkantiems darbuotojams, stebėtojų tarybos nariams darydamas spaudimą taikė sankcijas, koreguodamas darbo užmokesčio priedus, darbo laiką, dėl to skundėsi darbuotojai, stebėtojų taryba, profesinė sąjunga, ieškovas nebendradarbiavo su savivaldybe, tokia situacija buvo aprašoma spaudoje. Ieškovas iš esmės už tai buvo atleistas iš pareigų kaip praradęs pasitikėjimą, kadangi situacija tęsėsi ilgą laiką ir ieškovas jos nesugebėjo išspręsti. Tokia situacija buvo žinoma visuomenei. Visų šių duomenų pagrindu atsakovui susiformavo nuomonė apie ieškovą kaip apie asmenį, nesugebantį rasti sutarimo su vadovaujamais darbuotojais, neieškantį kompromisų, o apie jo elgesį – kaip piktybišką, kenksmingą įstaigos darbo atmosferai, pačiai įstaigai.
18.7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas, kaip Šilutės rajono savivaldybės meras, būtų pradėjęs tyrimą dėl galimo ieškovo netinkamo vadovavimo įstaigai ar padarytų pažeidimų, būtų skyręs ieškovui drausmines nuobaudas už padarytus pažeidimus, liudija, kad teismas nepaiso nuomonės ir žinios atribojimo kriterijų. Tuo atveju, jei atsakovas būtų teigęs, kad tokių skundų yra, jis būtų pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi tokiu atveju teiginiai atitiktų patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Šioje byloje atsakovas pateikė savo nuomonę dėl ieškovo sugebėjimų vadovauti kolektyvui.
19. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 pateiktų išaiškinimų. Teismas išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes, kurioms esant atsakovas pasakė nurodytus žodžius apie ieškovą, dėl kokių priežasčių į jį kreipėsi žurnalistė, kokios informacijos ji norėjo iš atsakovo, atsakovo žodžius, ar jis įvertino situaciją, dėl kurios ieškovas pakartotinai pareiškė norą dalyvauti konkurse VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms, ar jis pasakė, koks asmuo yra ieškovas, ir kaip jį atsakovas apibūdina. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vertinant atsakovo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, spręstina, kad atsakovas interviu metu pateikė konstatuojamojo pobūdžio žinias apie ieškovą.
19.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto 2018 m. vasario 23 d. išvadą Nr. E-18-1 kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nurodė, kad atsakovas savo teiginiais išreiškia tikslią, konkrečią informaciją, faktus. Šioje išvadoje nurodyta, kad semantinė konkrečių veiksmažodžių, būdvardžių, daiktavardžių bei prieveiksmių analizė rodo, jog jie turi menkinamąją reikšmę. Toks veiklos nusakymas žemina asmenį, niekina jo atliekamą darbą, todėl pagal CK 2.24 straipsnį egzistavo pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo interviu metu nebuvo vartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovo teiginiuose nebuvo abejonių ar dvejonių, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovas straipsnio autorei išreiškė nuomonę apie ieškovo darbą, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią.
19.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, kvalifikavus atsakovo išsakytus teiginius ne kaip nuomonę, o kaip žinią, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Atsakovas privalėjo pateikti objektyvius įrodymus dėl ieškovo netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, kenkimo įstaigai, piktybiškumo, prastų vadybinių gebėjimų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovui buvo pateikti keli VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojų bei gydytojų skundai, taip pat viena vadovo veiklos ataskaita savivaldybės tarybos nebuvo patvirtinta, nenurodant konkrečių motyvų ir nepatvirtinimo priežasčių, nesuponuoja išvados, kad ieškovas yra piktybiškas žmogus, kenkėjas, labai blogai tvarkėsi kaip VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, turi labai prastus vadybinius gebėjimus, kenkė VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui, todėl reikėjo jį kuo skubiau atleisti iš direktoriaus pareigų. Be to, nebuvo nė vieno ieškovo veiklos tyrimo, jam nebuvo skirta drausminių nuobaudų. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-807-479/2017 taip pat buvo konstatuota, kad nei atsakovui priimant 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkį dėl ieškovo atšaukimo iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų, nei jokia kita forma nebuvo nurodyti objektyvūs ieškovo atleidimo iš pareigų motyvai, tokių aplinkybių Šilutės rajono savivaldybė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Nurodytame teismo sprendime konstatuota, kad atleisdamas ieškovą atsakovas, kaip meras, nenurodė savo potvarkyje atleidimo motyvų ir priežasčių, t. y. neįrodinėjo ieškovo netinkamo vadovavimo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad netinkamo, piktybiško, kenkėjiško vadovavimo atsakovas neįrodė.
19.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, informaciją paskleidęs asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, kai: pirma, informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; antra, informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Taigi duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Straipsnio autorė neprašė atsakovo pateikti nuomonės apie ieškovą kaip žmogų, buvusį vadovą, o klausė nuomonės dėl jo ketinimų, todėl neteisingų duomenų paskleidimas nelaikytinas sąžiningu. Atsakovas pasisakė apie ieškovą, kaip asmenį, pateikdamas žinias apie jį kaip prastą vadovą, kenkėją, blogą vadybininką ir pan.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiškinimo ir atskyrimo
20. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismų išvada dėl paskleistos informacijos pobūdžio neatitinka įstatymo nuostatų ir jas aiškinant suformuotos teisminės praktikos dėl žinios ir nuomonės atskyrimo, nes jis paskleidė ne faktinius duomenis – žinias apie ieškovą, o išsakė savo ir savivaldybės tarybos partinės daugumos nuomonę apie ieškovą ir jo darbą VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre.
23. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-396 redakcija) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 88 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
24. Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
26. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą „jis yra piktybiškas žmogus“, „tai kenkėjas“, „labai blogai tvarkėsi kaip vadovas“, „jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“, „negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“ laikytini žinia, nes jų formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, teiginiai kategoriški.
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas straipsniuose paskleidė apie ieškovą žinią, o ne nuomonę, nes minėtus teiginius pateikė ne kaip savo ar grupės asmenų subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovą vertinimą, požiūrį į šiuos duomenis, jų supratimą, o kaip teiginius apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodančius, kad ieškovas yra kenkėjas, turintis blogus vadybinius gebėjimus ir blogai tvarkęs VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam vadovavo, veiklą.
29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė formuojamos teisminės praktikos, nes neanalizavo pasisakymų konteksto ir paskelbimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išvadas padarė išklausęs atsakovo interviu metu padarytą garso įrašą ir iš jo nustatė, jog atsakovas pokalbio metu neabejojo dėl savo teiginių apie ieškovą tikrumo, informaciją žurnalistei pateikė kaip objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino atsakovo interviu metu išsakytų teiginių konstrukciją ir kontekstą, taip pat atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį. Atsakovo teiginiuose nebuvo dvejonių, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas skundžiamas išvadas, laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos (šios nutarties 25 punktas).
30. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad tarptautinėje bei nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovas šiuo pagrindu neginčija teismo procesinio sprendimo, tačiau teisės taikymo aspektu sprendžiant ginčą galėtų turėti reikšmės bylos šalių teisinė padėtis – paskleisdamas ginčo teiginius atsakovas buvo išrinktas ir dirbo Šilutės rajono savivaldybės meru bei paskleidė žinią apie ieškovą kaip buvusį VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovą (paskleidimo metu – Tauragės ligoninės vadovą).
32. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos šalys pagal einamas (eitas) pareigas ir darbo pobūdį yra viešieji asmenys. Tokia išvada atitinka ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą – Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalį, kurioje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
33. Šiame kontekste taip pat aktualus ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punktas, kuriame įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).
34. Aplinkybė, kad žinia buvo paskleista apie ieškovą kaip viešąjį asmenį, reikšminga dėl CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyto reguliavimo, pagal kurį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Taigi viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.).
36. Taigi, nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Dėl to kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 33 punktą).
37. Teisėjų kolegija, pirmiau nurodyto reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste teisės taikymo aspektu įvertinusi apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad šis teismas spręsdamas ginčą tinkamai vadovavosi aptartomis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai pripažino, jog atsakovas, pasisakydamas apie ieškovą kaip asmenį, pateikė žinias apie jį kaip prastą vadovą, kenkėją, blogą vadybininką, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo paskleistos žinios apie ieškovą atitinka tikrovę, pripažino atsakovo nesąžiningą elgesį paskleidžiant apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias ir šių išvadų pagrindu įpareigojo atsakovą paneigti paskleistas apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias.
38. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių ginčo aplinkybių vertinimu, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
41. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
42. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovas turėjo 363 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovo. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus atsakovo kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,66 Eur (trylika Eur 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Vincas Verseckas