Civilinė byla Nr. e2-176-971/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01682-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Ievai Pečiukienei, Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant vertėjoms V. R., S. A.,

ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovei Ž. I., jos atstovui advokato padėjėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. D., Ž. I. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitės valdos“, UAB „Pastatų meistrai“, ir atsakovės Ž. I. priešieškinį ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl ieškovės be pagrindo reikalavimo turtinei žalai atlyginti ir atsiradusios neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1303,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 66,06 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-03-07 nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stogelio nukrito sniegas ant automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma sudaro 1303,26 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakovai V. D. ir Ž. I. privalo solidariai atlyginti atsiradusią žalą, kadangi jie, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, neprižiūrėjo balkono stogelio, nevalė nuo jo sniego, t. y. elgėsi nerūpestingai. Ieškovė pretenzija ragino atsakovus atlyginti žalą, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Taip pat dėl įvykio iš atsakovų solidariai turėtų būti priteistos kompensuojamosios palūkanos.

Atsakovas V. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovas nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų, galinčių nulemti civilinę atsakomybę, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimas taip pat negali būti vertinamas. Palaiko atsakovės, buto bendrasavininkės, Ž. I. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Atsakovė Ž. I. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Taip pat pareiškė priešieškinį dėl ieškovės be pagrindo reikalavimo turtinei žalai atlyginti ir atsiradusios neturtinės žalos priteisimo, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės veiksmus pripažinti neteisėtais, kreipiantis į atsakovę, nepagrįstai reikalaujant atlyginti materialinę žalą;  ieškovės reikalavimams taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą; priteisti atsakovei iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad ieškovė savarankiškai sprendė visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su įvykiu (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė, pateikdama ieškinį, rėmėsi vieninteliu įrodymu – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės pateikta rašytine nuomone, kad nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stogelio nukritęs sniegas apgadino automobilį, dėl to buto bendrasavininkai yra atsakingi dėl šios žalos atlyginimo. Tačiau šis raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas, todėl neturi juridinės galios, įrodant atsakovės kaltę dėl įvykusio draudiminio įvykio. Pažymėjo, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl ieškovės nurodomų aplinkybių. Ieškovė netinkamai informavo atsakovus apie siekiamą išieškoti žalą, nepateikė visos prašomos informacijos, susijusios su įvykio aplinkybėmis. Atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu, tačiau jokio atsakymo iš ieškovės nebuvo gavusi. Policijos pareigūnai neatliko tyrimo dėl šio įvykio, jokio nutarimo nepriėmė. Ieškovė nepatikrino, ar pats nukentėjęs asmuo elgėsi tinkamai minėtoje vietoje laikydamas automobilį ir tokiu būdu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjęs asmuo nerašė pareiškimo, jis siekė tik užfiksuoti automobiliui padaryta žalą. Pačią žalą įvertina draudimo kompanijos specialistas, tačiau šiuo atveju joks tyrimas, siekiant nustatyti kaltininką, jo kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, atliktas nebuvo. Pažymėjo ir tai, kad nėra duomenų, jog automobiliui padaryta žala yra susijusi su 2017-03-07 įvykiu. Automobiliui buvo padaryta žymi žala, kurios nukritęs sniegas padaryti negalėjo. Be to, nuotraukose užfiksuotas automobilis visiškai švarus, ant jo nesimato jokio sniego, todėl autoįvykis galėjo būti padarytas kitoje vietoje. Nebuvo nustatyta ir tai, ar nukentėjusysis laikė automobilį tinkamoje stovėjimo vietoje. Be to, nebuvo nustatyta, nuo kurio stogo krito sniegas, ar apskritai nuo stogo krito sniegas, nenustatyta, ar galėjo sniego kritimas padaryti tokio pobūdžio automobilio kėbulo sugadinimus. Sniegas turi būti valomas ir varvekliai numušami nustatyta tvarka, pastato techninę priežiūrą vykdančių įmonių. Atsakovė nėra gavusi įspėjimų dėl netvarkingai prižiūrimo savo balkono. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė, pasirinkdama netinkamą atsakovę, savo veiksmais, nepagrįstu reikalavimu sukėlė atsakovei nepageidaujamas sveikatą žalojančias pasekmes, todėl ieškovė turi atlygini atsakovei neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį įvertino atsižvelgdama į pakankamai ilgą nepagrįstą procesą, ieškovei siekiant išreikalauti, o šiuo metu ir prisiteisti nepagrįstą turtinės žalos atlyginimą, sukeliant nuolatinį stresą, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, žalą sveikatai ir net pavojų gyvybei. Ieškovė savo elgesiu ir veiksmais sudaro atsakovei nežmoniškas gyvenimo sąlygas, nes visą laiką atsakovė gyvena baimėje, patiria šoką, nervinį tiką, dėl ko atsakovė patiria fizinę kančią ir fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą.

Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, per nustatytą terminą nepateikusi atsiliepimo, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl priešieškinio ir prašė jį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraleisdama ieškinio senaties termino, nepažeisdama teisės normų, todėl civilinės bylos užvedimo teisme negalima vertinti kaip ieškovės piktnaudžiavimo. Be to, policijos pareigūnai ištyrė įvykio aplinkybes, išdavė atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir nustatė, kad sniegas nukrito nuo buto, priklausančio atsakovams, balkono stogelio. Atsakovė nepateikė duomenų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono stogelis būtų bendro naudojimo objektas, už kurio priežiūrą tenka atsakomybė namo administratoriui ar techniniam prižiūrėtojui. Su priešieškiniu pateiktame namo administratoriaus rašte nurodoma aiškiai, kad sniegas valomas nuo namo stogo. Namo stogas yra bendroji konstrukcija, kurią namo administratorius ar techninis prižiūrėtojas privalo prižiūrėti. Privatiems butams priklausančių konstrukcijų namo administratorius neturi pareigos prižiūrėti, todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, kad jai priklausančio buto stogelis yra bendro naudojimo objektas ir kad už jo priežiūrą yra atsakingi kiti asmenys, o ne buto savininkai.

Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, prašo dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų ir/ar ieškinio pagrįstumo, atsakovės Ž. I. priešieškinio pagrįstumo, įvertinus visų šalių argumentus, įrodymus bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo ieškovės ieškinyje nurodyto įvykio metu vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. 2017-01-02 Techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu trečiasis asmuo pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Įvykus nurodomam įvykiui trečiasis asmuo apie tai nebuvo informuotas, todėl jam nėra žinomos jokios kitos aplinkybės, susijusios su nurodomu įvykiu, nei šiuo metu yra pateiktos teismui. Be to, įvykio metu namo viršutinių butų balkonų stogeliai nebuvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl trečiasis asmuo negali būti laikomas atsakingu už minėtų objektų priežiūrą. Trečiojo asmens duomenimis, iki nurodomo įvykio minėti stogeliai buvo įrengti savavališkai bei neteisėtai pačių namo gyventojų ir tik po namo renovacijos, kuri buvo baigta 2018 m., pastarieji buvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Už savavališkai įrengtų balkonų stogelių priežiūrą atsakingais turėtų būti laikomi patys atitinkamų namo butų savininkai. Sniegas ant automobilio galėjo nukristi tik nuo kažkurio namo buto balkono stogelio, bet ne nuo pačio namo stogo, kadangi jis yra plokščias ir galimybės, jog nuo jo ant šalia namo stovinčio automobilio nukristų sniegas, nėra.

Teikdamas papildomus paaiškinimus, trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad namo renovacija buvo pradėta 2017-03-15, baigta 2018-11-26. Namo renovacijos metu stogo nuolydis nebuvo keičiamas. Namo stogo perdanga yra apšiltinimo sluoksnis, dėl kurio šiluma iš namo butų nekyla į viršų ir netirpina ant stogo esančio sniego. Be kita ko, namo stogas yra dengtas prilydoma danga, kuri nėra slidi, todėl mažai tikėtina, kad sniegas nuo tokio nuolydžio stogo (8 laipsniai) apskritai galėtų nukristi.

Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, prašo dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų ir/ar ieškinio pagrįstumo, atsakovės Ž. I. priešieškinio pagrįstumo, įvertinus visų šalių argumentus, įrodymus bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad įvykio metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi buvo UAB „Vitės valdos“, kuri įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, namo techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymą 2017-01-02 Techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiam trečiajam asmeniui UAB „Pastatų meistrai“. Įvykio metu namo balkonų stogeliai nebuvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl UAB „Pastatų meistrai“ nebuvo ir negali būti laikoma atsakinga už sniego valymą nuo minėtų stogelių. UAB „Pastatų meistrai“ žiniomis, minėti balkonų stogeliai iki nurodomo įvykio buvo įrengti savavališkai bei neteisėtai pačių namo gyventojų ir tik po namo renovacijos, kuri buvo baigta 2018 m., pastarieji buvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Įvykus ieškovės nurodomam įvykiui, UAB „Pastatų meistrai“ apie tai nebuvo informuota, todėl jai nėra žinomos jokios kitos papildomos aplinkybės, susijusios su nurodomu įvykiu. Už savavališkai įrengtų balkonų stogelių priežiūrą atsakingais turėtų būti laikomi patys atitinkamų namo butų savininkai, todėl teismui priėmus sprendimą, kad ieškovės nurodoma žala iš tiesų kilo dėl nuo buto balkono stogelio nukritusio sniego, atsakingais už tai turėtų būti laikomi atsakovai, t. y. buto savininkai. Sniegas ant automobilio galėjo nukristi tik nuo namo butų stogelių, bet ne nuo pačio namo stogo, už kurio priežiūrą buvo atsakinga UAB „Pastatų meistrai“, kadangi jis yra plokščias ir galimybės, jog nuo jo ant šalia namo stovinčio automobilio nukristų sniegas, nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, jog subrogacijos tvarka reiškia ieškinį. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra treji, o ne vieneri, metai ir jis nėra praleistas. Kadangi yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais. Ieškovė įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, gina savo teises teisėtu, įstatyme nustatytu būdu, nepiktnaudžiauja savo teise, todėl priešieškinis nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsakovė Ž. I. ir jos atstovas posėdžio metu palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Atsakovė papildomai paaiškino, kad kelias dienas prieš įvykį lankėsi bute ir buvo nuvaliusi sniegą nuo stogelio. Tuo metu stogelis buvo iš paprasto brezento. Jei ir nukrito sniegas ant automobilio, tai jis galėjo nukristi tik nuo namo stogo, kuris turi tam tikrą nuolydį. Dėl ieškovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi suprastėjo sveikata – pasireiškė hipertenzija, rankų drebėjimas, prasidėjo nemiga, paūmėjo sveikatos problemos. Nors neįgalumas jai nustatytas 2011 m., bet iki tol (iki ieškovės pretenzijų gavimo) jautėsi gerai.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju net ir taikant 3 metų ieškinio senaties terminą jis yra praleistas vieną dieną. Be to, yra ir kiti pagrindai ieškinį atmesti. Atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, nėra patikimų įrodymų, koks įvykis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su automobilio apgadinimu. Ieškovė remiasi tik vienu įrodymu – policijos pažyma, tačiau policijos pateikta medžiaga neįrodo atsakovės atsakomybės. Ieškovė jokių aktyvių veiksmų, kad ištirtų įvykio aplinkybes, neatliko. Ieškinys grindžiamas prielaidomis, o deliktinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė.

Atsakovas V. D. ir trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Tretieji asmenys pateikė prašymus nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2017-06-01 buvo apdraudusi automobilį „Citroen“ („Citroen Xsara Picasso“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (kasko) (2016-05-06 transporto priemonių draudimo liudijimas, draudėjas V. M.). 2017-03-07, 17.18 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas A. P. pranešimas (ROIK 0117000119594) apie tai, kad ant kieme stovinčio pranešėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo stogo nukrito sniego gniužulas, sudaužė automobilio stiklą. Ieškovė, remdamasi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės S. Z. raštu (data nenurodyta), kuriame dėl 2017-03-07 įvykio nurodyta, kad atvykusiais policijos pareigūnais nustatyta, kad ant automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo ir stogo sniegas nukrito nuo (duomenys neskelbtini), buto balkono stogelio; bute gyvena nuomininkai, kurie nuomojasi butą iš Ž. B. (dab. I.); sudaužytas automobilio stiklas ir sulankstytas stogas; pareiškimo negauta, 2017-03-07 įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo bei išmokėjo draudėjui V. M. 1303,26 Eur draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovams asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį. Ieškovė 2018-08-16 išsiuntė atsakovei Ž. B. (dab. I.) pretenziją, ragindama sumokėti 1303,26 Eur sumą, tačiau atsakovė 2018-08-27, 2018-09-27, 2018-10-02 raštais informavo ieškovę, kad nurodytos sumos atlyginti nesutinka ir prašė pateikti visą su ieškovės administruojamu draudiminiu įvykiu susijusią medžiagą. Duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi pretenziją atsakovui V. D., nėra. 2017-08-10 pretenzija, adresuota buto savininkams, siųsta adresu (duomenys neskelbtini), nors duomenų, kad atsakovai tuo metu būtų gyvenę Kaune, nėra. 2017-03-07 įvykio metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi buvo UAB „Vitės valdos“, kuri namo techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymą 2017-01-02 Techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Pastatų meistrai“. Iš į bylą pateikto 2013-07-15 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 175 nustatyta, kad šio aprašo I dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 13 punkte numatyta, kad stogeliai nebuvo įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, nurodyta, kad jų nėra. Po namo renovacijos patvirtintame 2018-09-28 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 175 viršutinių balkonų stogeliai yra įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą.

Atsakovai teigia, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams pareikšti ir prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir ieškovė šio termino nėra praleidusi.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012, 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). 

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nustatyta, kad įvykis, kurį ieškovė pripažino draudžiamuoju, įvyko 2017-03-07. Trejų metų terminas suėjo 2020-03-07 (šeštadienį) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 74 straipsnio 1 dalis). CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ieškovė ieškinį teismui per elektroninių paslaugų portalą pateikė 2020-03-09, 22.22 val. (pirmadienį), ieškinys teisme registruotas 2020-03-10 (antradienį). Nustačius tokias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Byloje žalos padarymo faktas yra nustatytas: ieškovės apdraustam turtui – automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti priekinio stiklo ir stogo sugadinimai. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 1303,26 Eur draudimo išmoką. Atsakovai automobilio sugadinimų masto, žalos dydžio neginčijo.

Pripažindama įvykį draudžiamuoju, ieškovė rėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės S. Z. raštu (toliau – policijos pažyma) ir ta pačia pažyma įrodinėja ir atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), o būtent, kad atsakovai nesiėmė veiksmų tinkamai prižiūrėti savo turtą, dėl ko nuo jiems priklausančio buto balkono stogelio nukrito sniegas ir apgadino ieškovės apdraustą turtą – automobilį. Visgi, teismo vertinimu, minėta policijos pažyma nėra pakankamas įrodymas atsakovų neteisėtiems veiksmams (neveikimui) pagrįsti. Ši pažyma iš esmės yra informacinio pobūdžio raštas. Iš į bylą pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiagos nustatyta, kad policijos komisariate 2017-03-07, 17.18 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad ant kieme stovinčio pranešėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo stogo nukrito sniego gniužulas, sudaužė automobilio stiklą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nuvyko 2017-03-07, 17.50 val., išvyko 18.10 val. Pareigūnai padarė įvykio vietos nuotraukas (pateiktos į bylą), galimai bendravo su bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvusiais asmenimis/asmeniu (buto nuomininkais). Tačiau byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje būtų apklausę kokius nors liudytojus, nėra ir pačių pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose jie būtų užfiksavę įvykio vietoje nustatytas aplinkybes. Pareigūnai patys įvykio nematė, vyko pagal gautą pranešimą jau po galimo įvykio. Policijos pareigūnų darytose įvykio vietos nuotraukose nėra nė vienos nuotraukos, kur būtų užfiksuotas apgadintas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo nukritusiu sniegu (sniego gniužulu). Nors ieškovės atstovė teigė, kad logiška, jog pranešėjas (automobilio valdytojas) tik nuvalęs nuo automobilio sniegą pamatė sugadinimus, teismas tokį veiksmą vertina priešingai ir kaip keliantį abejonių. Pagrįstai manytina, jog, siekiant užfiksuoti įvykio aplinkybes, automobilio valdytojas, pradėjęs valyti sniegą nuo automobilio ir pamatęs, kad automobilis yra apgadintas, turėjo kviesti policijos pareigūnus, kad šie užfiksuotų tai, o ne „švariai“ nuvalyti automobilį nuo sniego. Byloje nėra duomenų, kad atvykę pareigūnai būtų matavę kokius nors atstumus, braižę schemas ar kitaip vertinę bei nustatę, jog iš tikrųjų sniegas ant automobilio nukrito būtent nuo atsakovams priklausančio buto balkono stogelio. Šiuo atveju visiškai nėra aišku, kaip buvo nustatyta minėtoje policijos pažymoje nurodyta aplinkybė. Pastebėtina ir tai, jog byloje nepaneigta tikimybė, kad sniegas ant automobilio galėjo nukristi ir nuo namo stogo, kadangi stogo konstrukcija turėjo tam tikrą nuolydį. Be to, nors ieškovės atstovė teigė, kad nėra (nebuvo) draudžiamas transporto priemonių stovėjimas įvykio vietoje (daugiabučio namo, adresu I. Kanto g. 19, Klaipėda, kieme), visgi automobilio valdytojas, atsižvelgdamas į oro sąlygas (prisnigę, ankstyvas pavasaris, nepastovi oro temperatūra) ir statydamas automobilį prie pat gyvenamojo namo, turėjo įvertinti galimą riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Duomenys, kuriais rėmėsi ieškovė, pačios ieškovės vertinimu, buvo pakankami pripažinti įvykį draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką draudėjui, tačiau teismas sprendžia, kad į bylą pateikti duomenys nėra pakankami įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Ieškovės atstovė teigė, kad policijos pareigūnai nustatė įvykio aplinkybes, o ieškovės žalų ekspertas patikrino ir įvertino pateiktą informaciją, tačiau, kaip minėta, teismui kyla pagrįstų abejonių, kaip, kokiais konkrečiai procesiniais veiksmais, buvo nustatyta minėtoje policijos pažymoje nurodyta aplinkybė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atsakingi darbuotojai patys būtų atlikę kokius nors tyrimo veiksmus dėl paties įvykio aplinkybių. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos, žalos sąmata patvirtina tik patį žalos faktą, dėl ko ginčo nėra.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos), todėl patikslintas ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).    

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos, kurią teigia patyrusi dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo atlyginti turtinę žalą (sumokėti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką).

CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovė teigia, kad dėl ieškovės siųstų pretenzijų, ieškinio pareiškimo teisme jai (atsakovei) pablogėjo sveikata, ji patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo jos reputacija, buvo pažemintas jos orumas.

CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nei pretenzijos atsakovei išsiuntimas, nei ieškinio pareiškimas teisme negali būti vertinami kaip ieškovės neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi minėta įstatymo nuostata garantuoja teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas sprendžia, kurios iš šalių reikalavimai ir kiek jie yra pagrįsti. Ta aplinkybė, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, taip pat neįrodo nei ieškovės veiksmų neteisėtumo, nei atsakovės reikalavimų pagrįstumo.

Natūralu, kad bylos nagrinėjimas teisme asmeniui, ne teisininkui, gali kelti tam tikrą stresą, tačiau atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo (ir kaip pablogėjo) būtent dėl ieškovės veiksmų (išsiųstos pretenzijos, ieškinio pareiškimo). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neįgalumas jai nustatytas dar 2011 metais, tai yra gerokai anksčiau nei byloje analizuojami įvykiai. Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji konsultuota psichiatro 2017-03-14, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankėsi 2017-10-14, o ieškovės pretenziją pirmą kartą teigia gavusi 2018-08-25, ką ji pati nurodė 2018-08-27 prašyme ieškovei. Atsakovė taip pat neįrodė, kad jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais, reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Gydytojų pažymose nurodytos pačios atsakovės nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl sveikatos pablogėjimo. Dėl reputacijos pablogėjimo, orumo pažeminimo atsakovė apskritai jokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). 

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė dviem atsakovams, ieškovės ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės priteitina 2/3 šių išlaidų – 9,23 Eur (CPK 92, 96 straipsniai). Atmetus atsakovės priešieškinį, iš jos turėtų būti priteista likusi šių išlaidų dalis – 4,61 Eur, tačiau, kadangi iš atsakovės priteistina suma nesiekia minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2020-01-13 teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 9,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Kristina Sušinskaitė