Civilinė byla Nr. 2 – 110- 445 / 2012
Teisminio proceso Nr.2-51-3-00446-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija :34.1.,34.2. ,
34.3.,128.1.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 14 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui S. K., jo atstovei advokato padėjėjai G. L., pareiškėjams M. L., J. K., V. K., suinteresuoto asmens V. C. atstovams advokato padėjėjui S. R., B. C., suinteresuotiems asmenims V. T., S. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K., M. L., J. K., V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. C., mirusi 2010-02-28, priėmė palikimą po sutuoktinio A. C. mirties 1979-10-13, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjai nurodo, kad J. C. yra jų teta, kuri mirė 2010-02-28. Pareiškėjai priėmė palikimą po J. C. mirties pagal išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.
J. C. sutuoktinis A. C. mirė 1979-10-13. Po A. C. mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo sutuoktinė , įstatyminė įpėdinė po palikėjo mirties, J. C.. Iki A. C. mirties nei vienas iš vaikų su juo negyveno. A. C. mirties laiku nei vienas iš įpėdinių nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Mirus A. C., gyvenamąjį namą ir ūkio statinius prižiūrėjo ir rūpinosi sutuoktinė J. C.. Ji rūpinosi turtu, buvo apdraudusi turto draudimu. Ji ėmėsi visų priemonių išsaugoti ir išlaikyti mirusiojo turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjo mirties J. C. palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys V. C., V. T., S. M. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti.
Pareiškėjai ir pareiškėjo S. K. atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pilnai, pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuotio asmens V. C. atstovai iš esmės neprieštaravo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys V. T., S. M. iš esmės pareiškimą palaikė.
Pareiškimas tenkintinas.
A. C. mirė 1979-10-13 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas (b.l.6). Pagal sutuoktuvių liudijimą, A. C. santuoką su J. L. (C.) sudarė 1966-10-29 ( b.l. 5).
J. C. mirė 2010-02-28 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimas (b.l.7).
Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2011-01-18, J. C. turtą paveldėjo sūnėnas S. K., sūnėnas J. K., dukterėčia V. K., piniginius indėlius ir atkurtas santaupas ( b.l. 8).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas atsirado palikėjo mirties momentu, t.y. 1979-10-13. Civilinis kodeksas ( 1964 m. redakcija) buvo įvestas nuo 1965-01-01, todėl civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu ( 1964 m. CK 568 str. ). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas ( 1964 m. CK 569 str.1 d. ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą ( 1964 m. CK 567 str.1 d. ). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisiniai santykiai nebuvo sukurti tokiu būdu, kad palikimą priėmęs asmuo įstatymo nustatytu terminu paduotų pareiškimą vietos notarui.
Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai ( 1964 m. CK 573 str. 1 d.).
Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad A. C. nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą.
Pagal šalių nurodytas aplinkybes Jakėnų seniūnijos ūkinėse knygose yra duomenys apie A. C. vardu įrašytus pastatus – gyv.namą, ūkio pastatus.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjo A. C. mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. 587 str. redakcija, CK 5.50-5.51 str.).
Po A. C. mirties tuose pačiuose namuose liko ir gyveno antroji sutuoktinė J. C.. Nustatytos aplinkybės, kad A. C. ir J. C. į gyvenamąjį namą ir ūkio statinius, kiemo įrenginius nebuvo įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nes neįrodyta, kad statinius pastatė būdami santuokoje ar įgijo pagal sandorį. Pagal įstatymą, palikėjo A. C. mirties momentu, palikimą turėjo teisę priimti jo vaikai ir sutuoktinė lygiomis dalimis ( 1964 m. CK 573 str. 1 d.1 p.).
Byloje nustatytos aplinkybės, kad J. (J.) C. palikimą priėmė po sutuoktinio A. C. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinio mirties ji gyveno A. C. vardu ūkinėse knygose nurodytame name, naudojosi kitais namo priklausiniais. Gyventojų turto savanoriškojo draudimo liudijimai 1982-07-01(b.l. 9), pastatų draudimo liudijimai 2001 m. ( b.l. 10), 2002 – 2005 m. gyventojų turto draudimo liudijimas ( b.l. 11-14), sąskaitos už tiekiamą elektros energijos apmokėjimą 1997- 2010 m. ( b.l. 15-27) patvirtina faktines aplinkybes, kad J. C. po sutuoktinio A. C. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Įpėdinis , pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija ). Palikimas negali būti priimamas dalinai, su sąlyga ar išlygomis (CK 587 str.1 d., CK 1964 m. redakcija).
Liudytojas A. Ž., gim. 1957 m. paaiškino, kad kieno namuose gyveno J. C. nežino. Jis tik jai padėdavo apdirbti žemės sklypą. Liudytojas R. K., gim. 1969 m. paaiškino, kad kam priklausė namas nežino, bet jame gyveno viena J. C..
Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai buvo pastatyti (sukurti) A. C. ir J. C.. Taigi jau mirus A. C. pirmajai sutuoktinei J. C., atsirado palikimas į jos palikimą tiek A. C., tiek jų vaikams, kaip įstatyminiams įpėdiniams.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja , kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių (pareiškėjų, suinteresuotų asmenų) reikalavimus, bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti arba , kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d. ) . Tokie duomenys nustatomi – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir t.t. ( CPK 177 str. 2 d. ) .
Nekilnojamojo turto, kaip daikto ir daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami viešame nekilnojamojo turto registre. Duomenys apie nekilnojamojo daikto valdymą, nuosavybės teises į juos, nėra registruoti.
J. C., po palikėjo mirties, nesprendė nekilnojamųjų daiktų teisinio registravimo klausimų dėl gyvenamojo namo ir ūkio statinių, nustatant, kad statiniai suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir turintys daikto unikalius numerius. Vien tai, kad įpėdinis gyvena palikėjo name, naudojasi ir prižiūri statinius, savaime nepatvirtina palikimo priėmimo fakto. Įstatyminiai įpėdiniai turi teisę patys nuspręsti, kaip ir kas naudosis nekilnojamuoju turtu pagal jų susitarimą, o siekiant daiktinių teisių prieš trečiuosius asmenis, turi būti registruojami viešame registre.
Registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai, kurie suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai ( CK 4.253 str. 1 d.). Nurodyti nekilnojamieji daiktai ( gyvenamasis namas ir ūkio statiniai, kiemo įrenginiai), teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre ( CK 4.253 str. 2 d.). Registruoti turi būti teisinis pagrindas. Taigi ir faktinis nekilnojamojo daikto naudotojas turi elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nekilnojamojo daikto duomenys būtų išsamūs ir teisingi.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, palikėjų santuokos ir mirties liudijimais, rašytiniais įrodymais apie palikimo priežiūrą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str. , teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) C., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi 2010 m. vasario 28 d., po sutuoktinio A. C. mirties 1979-10-13, kaip palikėjo sutuoktinė, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgijimo paveldėjimo pagrindu .
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis