Administracinė byla Nr. A-1336-602/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Venumis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Venumis“) 2015 m. spalio 1 d. pateikė teismui skundą (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus miesto agentūra) 2015 m. liepos 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62 ir  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1222 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto agentūra 2015 m. liepos 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-62 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nurodė pareiškėjui iki 2015 m. liepos 24 d. sudaryti visas sąlygas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams patekti į UAB „Venumis“ teritoriją ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Privalomąjį nurodymą apskundė Departamentui, kuris 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1222 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Departamento Vilniaus miesto agentūros inspektorius 2015 m. liepos 24 d. į UAB „Venumis“ naudojamą teritoriją ir patalpas pateko be jokių trikdžių ar apribojimų. Tačiau į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įleisti neturėjo galimybės, nes minėtos patalpos pagal 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartį naudojamos bendrovės „Chatila Auto-Export GmbH“, kuri šiose patalpose sandėliuoja autodetales. Minėtos aplinkybės inspektoriui buvo paaiškintos, pateikta panaudos sutartis, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Privalomas nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai privalomo nurodymo sąvokai. Minėtame nurodyme nėra nustatyta, kokius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus įgyvendinti arba kokių priemonių imtis, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones įgyvendinti. Pareiškėjas akcentavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas trumpesnis nei jo apskundimo terminas, t. y. nurodymo įvykdymo diena nurodyta nurodymo surašymo diena. Be to, skundžiamas privalomasis nurodymas buvo priimtas jau pasibaigus 2015 m. liepos 13 d. – 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjo planiniam patikrinimui, kurio metu pareigūnas, atlikęs patikrinimą, pretenzijų ir klausimų  neturėjo.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 26–28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Todėl UAB „Venumis“ Privalomuoju nurodymu teisėtai buvo įpareigotas sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“, esančias adresu  (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad Privalomasis nurodymas išduotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Privalomajame nurodyme pateikta nuorodą į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 17 straipsnius, kuriais nurodomas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančio pareigūno teisės patekti į privačią teritoriją ir patalpas pagrindas. Privalomajame nurodyme nurodyta sudaryti visas sąlygas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams, patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“. Todėl Privalomajame nurodyme buvo nurodytas veiksnys, sudarantis sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti ir įpareigojimas jį pašalinti. Atsakovas akcentavo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik maksimali privalomojo nurodymo termino trukmė – ne ilgiau kaip du mėnesiai, ir laikėsi nuomonės, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam pareigūnui yra numatyta diskrecijos teisė nustatyti konkretų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, per kiek laiko turi būti surašytas privalomasis nurodymas, todėl šis terminas turi būti nustatomas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais. Privalomasis nurodymas buvo išduotas praėjus 2 dienoms po 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-428 surašymo, todėl tai buvo padaryta laikantis protingo termino nuo planinio patikrinimo atlikimo pabaigos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 45–46) palaikė atsakovo Departamento atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (b. l. 68–72) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartimi UAB „Venumis“ leido ,,Chatila Auto-Export GmbH“ laikinai ir neatlygintinai sandėliuoti autodalis ir kitą turtą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto agentūros raštu Nr. VR-14.6-1046 UAB „Venumis“ buvo informuotas, kad nuo 2015 m. liepos 13 d. bus atliekamas UAB „Venumis“ planinis teminis patikrinimas. Patikrinimo dalykas – aplinkosauginių reikalavimų laikymasis. 2015 m. liepos 21 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. VR-14.6-1110, atsižvelgiant į gyventojų telefoninį pranešimą, pavesta patikrinti ,,Chatila Auto-Export GmbH“, (duomenys neskelbtini), aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-428 užfiksuota, kad UAB „Venumis“ vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą. Patikrinus UAB „Venumis“ atliekų tvarkymo žurnalus ir pavojingų atliekų pridavimo lydraščius 2014–2015 m., nustatyta, kad variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*) absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis medžiagomis (atliekos kodas 15 02 02*), tepalų filtrai (atliekos kodas 16 01 07), aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 16 01 14*), pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07-16 01 11, 16 01 13-16 01 14 ir 16 01 23-16 01 25 (atliekos kodas 16 01 21*) buvo saugomos ilgiau nei 6 mėnesiai, tuo pažeidžiant 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 17 punkto reikalavimus ir Aplinkos ministerijos 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 2 priedo 10 punkto reikalavimus. 2015 m. liepos 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-62 UAB „Venumis“ nurodyta 2015 m. liepos 24 d. Departamento Vilniaus miesto agentūros aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“, esančias (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti 2015 m. liepos 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62. 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (35-2)-VR-1.7-1222 Departamentas paliko Privalomąjį nurodymą nepakeistą.
8. Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.262 ir Departamento 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo (35-2)-VR-1.7-1222 teisėtumo. Ginčijamą Privalomąjį nurodymą Vilniaus miesto agentūra priėmė vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 12 straipsniu, 17 straipsniu ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi AAVKĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi (privalomojo nurodymo sąvoka), 12 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu (reglamentuotas kontrolės pareigūnų patekimas į privačias teritorijas), 18 straipsniu (išvardyti privalomojo nurodymo davimo atvejai), 54 straipsnio 1, 2 dalimis.
10. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 2015 m. liepos 21 d. pavedimą atlikti ,,Chatila Auto-Export GmnH“, panaudos sutarties pagrindu veikiančios pareiškėjui priklausančiose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimą Nr. VR14.6-1110, kad patikrinimą pavesta atlikti reaguojant į gyventojų telefoninį pranešimą ir siekiant patikrinti, kaip nurodyta įmonė laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei į tai, kad minėta panaudos sutartis viešajame registre registruota nebuvo ir prieš trečiuosius asmenis panaudota negali būti ir į tai, jog panaudos sutartyje tėra nurodyta ,,Chatila Auto-Export Gmbh“ rekvizitai užsienio valstybėje, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą reikalauti iš pareiškėjo, kaip tikrinamos teritorijos teisėto valdytojo, sudaryti visas sąlygas pateikti į teritoriją ir patalpas (AAVKĮ 17 str. 1 d.). Tai leidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, individualus administracinis aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
11. Privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje (1 d.). Iš į bylą pateikto Privalomojo nurodymo akivaizdu, kad jis atitinka paminėtus reikalavimus. Dėl pareiškėjo argumento, kad privalomuoju nurodymu nustatant trumpesnį jo įvykdymo terminą nei jo apskundimo terminas, buvo pažeisti bendrieji teisės principai, teismas pastebėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas minimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad teisės aktuose įtvirtinta atsakovo diskrecijos teisė parenkant įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ir paties pareiškėjo registruota buveinė yra Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini)), viešojo registro duomenimis pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu yra teisėtas valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), valdytojas, Privalomojo nurodymo įvykdymui, t. y. sąlygų patekti į teritoriją sudarymui, nebuvo reikalinga atlikti kokius papildomus, daug laiko reikalaujančius, veiksmus, bei, atsižvelgiant į Privalomuoju nurodymu siekiamus tikslus, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovo pareigūnų reikalavimas pareiškėjui sudaryti sąlygas patekti į ginčo teritoriją tą pačią dieną neprieštarauja nei teisės aktų nuostatoms, nei bendriesiems teisės principams. Todėl naikinti Privalomąjį nurodymą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. liepos 31 d. skundą ir prašymą panaikinti Privalomąjį nurodymą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1222 pareiškėjo skundo netenkino iš esmės tokiais pat motyvais, kaip ir teismas. Ginčijamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. yra teisėtas ir pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti jį taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

III.

12. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 26 d. pateikė teismui apeliacinį skundą (b. l. 76–83), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. 2015 m. liepos 22 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-428, tačiau teismas tik iš minėto patikrinimo akto galbūt susidarė klaidingą nuomonę, jog „UAB „Venumis“ vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad minėto patikrinimo akto pagrindu priimtas nutarimas buvo panaikintas, kas reiškia, kad UAB „Venumis“ jokios veiklos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, nevykdė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-527-891/2015).

12.2.              Teismas tik nurodo ir cituoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, nedetalizuodamas šių normų prasmės nagrinėjamos bylos kontekste, nepateikia motyvuoto vertinimo.

12.3. Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, vykdydamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą, pažeidė ar buvo reali grėsmė, kad bus pažeisti teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai, normatyvai ar standartai – nėra. Nurodymas išduotas nenustačius, kokius teisės aktus pažeidė ar galbūt (potencialiai) galėjo pažeisti pareiškėjas, nurodyme taip pat nėra įvardyti konkretūs pažeidimai (ar dėl kokių pažeidimų yra reali grėsmė), todėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu jis negalėjo būti duotas. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2016/2013), privalomasis nurodymas gali būti duodamas tais atvejais, kai: 1) yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai; 2) dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Taigi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas, pateikęs pareiškėjui nurodymą, turėjo aiškiai įvardinti, kokiu AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu yra teikiamas privalomasis nurodymas.

12.4. Atsakovas nepateikė teismui, nėra ir byloje nei vieno įrodymo, kad jo duotas Privalomasis nurodymas pagrįstas objektyviais, tikrovę atitinkančiais duomenimis, jog atsižvelgta į aplinkybių visumą skiriant nurodymo įvykdymo terminą ir kad iš tikrųjų juo buvo siekta tų tikslų, kuriems institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

12.5. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje. Vertinant nurodymo turinį, akivaizdu, kad jis aptartų reikalavimų neatitinka. Nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjui nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Tokie administracinio akto trūkumai pripažinti esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti.

12.6. Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, UAB „Venumis“ patikrinimas baigėsi 2015 m. liepos 22 d. Bendrovės patikrinimo metu, o taip pat ir patikrinimo akte, jokių nurodymų patekti į patalpas ar teritoriją nebuvo duota. Apie tai, kad vykdomo „Chatila Auto-Export GmnH“ patikrinimo pagrindu UAB „Venumis“ kaip patalpų savininkui duotas nurodymas įleisti į patalpas, sužinojo tik apskundus Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjui privalomas nurodymas įteiktas tik 2015 m. liepos 24 d. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, net ir tuomet, kai jiems buvo paaiškinta, kad pareiškėjas jų įleisti į patalpas negali, nes tuo metu nebuvo patalpų valdytojais, galėjo pasinaudoti minėtame straipsnyje įtvirtinta teise pateikti į teritoriją. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai patalpų panaudos sutartis nustojo galioti, atsakovo pareigūnai UAB „Venumis“ direktoriaus buvo įleisti į minėtas patalpas, kuomet jie atvyko į įmonės teritoriją 2015 m. rugsėjo 10 d.

12.7. Angaras, į kurį neva nebuvo įleisti pareigūnai, 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartimi buvo suteiktas Šveicarijos bendrovei “Chatila Auto-Export GmbH“ iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Panaudos sutarties kopija buvo pateikta agentūros pareigūnams. Sutartyje be įmonės pavadinimo yra ir jos adresas bei kontaktiniai telefono numeriai.

12.8. Atsakovų skundžiami sprendimai yra neaiškūs, juose neišdėstyti konkretūs pareiškėjo galimo pažeidimo tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, atsakovo sprendime nenurodoma sprendimo apskundimo tvarka. UAB „Venumis“ savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), o privalomame nurodyme nurodoma (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Nurodyme nenustatyta, kokius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus įgyvendinti arba kokių priemonių imtis, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones įgyvendinti. Taigi, esant tokio pobūdžio privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą.

12.9. Privalomojo nurodymo terminas yra ne ilgesnis nei trys mėnesiai, terminą nustatantis pareigūnas turi atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, kurios reikalingos nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti (AAVKĮ 21 str. 1 d.). Nurodant terminą „nedelsiant“ ar įvykdyti nurodymą tą pačią dieną gali būti stabdoma tik aplinkai kenksminga veikla pagal įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A662-2429/2011). Pareiškėjas, net ir įvykdęs reikalavimą, turėtų teisės aktų (AAVKĮ 21 str. 3 d.) nustatytą 3 darbo dienų terminą nuo nurodymo įvykdymo ar nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą.

12.10. Panaudos davėjui ar panaudos gavėjui prievolė registruoti panaudos sutartį nekilnojamojo turto registre neįtvirtinta nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme. CK 6.635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto perdavimas naudotis neatlygintinai nėra pagrindas pasikeisti ar pasibaigti trečiųjų asmenų teisėms į tą daiktą, jeigu tos teisės buvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus tų teisių registruoti nereikia. Šiuo atveju nei panaudos gavėjui, nei panaudos gavėjui, įmonei “Chatila Auto-Export GmbH”, kuri patalpose tik sandėliavo detales, prievolės registruoti panaudos sutartį nebuvo.

12.11. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad nurodymas pareiškėjui buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Paminėtos teisės normos suponuoja atsakovams pareigą tinkamai pagrįsti (motyvuoti) skundžiamų prevencinių veiksmų būtinybę. Skundžiami aktai šių reikalavimų neatitinka, nes neatskleidžia svarbiausių faktinių duomenų, reikšmingų ekologinei situacijai Vilniaus mieste įvertinti, ir nenustato aiškių pareiškėjo leistino elgesio ribų. Tiek privalomasis nurodymas, tiek atsakovo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88–92) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą.
14. Atsakovas  nurodo, kad UAB „Venumis“ planinio patikrinimo metu įmonės atstovas nurodė, jog angaras, priklausantis UAB „Venumis“, pagal panaudos sutartį yra perduotas panaudos gavėjui „Chatila Auto-Export GmbH“ direktoriui. Nepavykus susisiekti su panaudos gavėju ir negalint patekti į „Chatila Auto-Export GmbH“ panaudos sutarties pagrindu naudojamas patalpas, UAB „Venumis“, kaip patalpų savininkui, remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsniu bei 17 straipsnio 1 dalimi, 2015 m. liepos 24 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-62. Privalomasis nurodymas išduotas vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 punktu. Pažymi, kad esant reikalavimui nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes privalomieji nurodymai yra išduodami vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 3, 4 punktais. Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas buvo išduotas prevenciniais tikslais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad „privalomas nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais“ (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1386/2011; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3136/2012). Privalomajame nurodyme buvo suformuotas aiškus reikalavimas. Remiantis AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies teisės normomis, nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėjo teisę reikalauti pašalinti veiksnį, sudarantį sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti. Pagal minėtas įstatymo nuostatas egzistuoja pasirinkimo teisė, į kurį subjektą kreiptis. Remiantis AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalimi, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, todėl UAB „Venumis“ Privalomuoju nurodymu teisėtai įpareigota sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje klaidingo adreso nurodymas nėra laikomas esminiu trūkumu, lemiančiu individualaus administracinio akto panaikinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Nagrinėjamu atveju rašymo apsirikimas neturėjo įtakos pareiškėjui identifikuojant jam Privalomuoju nurodymu pavestą pareigą, t. y. pareiškėjui buvo žinoma, į kurias patalpas reikalaujama įleisti, dėl šių patalpų pats pareiškėjas pateikė minėtą panaudos sutartį, kaip atsisakymo įleisti į patalpas pagrindą. 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartyje yra nurodytas patalpų adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentuoja, kad AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai, t. y. nustatyta tik maksimali privalomojo nurodymo termino trukmė. Taigi, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam pareigūnui yra numatyta diskrecijos teisė nustatyti konkretų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas išduotas prevenciniais tikslais, siekiant išvengti žalos aplinkai ar ją sumažinti. Ginčijamame teismo sprendime, atsižvelgiant į Privalomuoju nurodymu pateiktą reikalavimą, pagrįstai nurodyta, kad nurodymo įvykdymui, t. y. sąlygų patekti į teritoriją sudarymui, nebuvo reikalinga atlikti kokius papildomus, daug laiko reikalaujančius, veiksmus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, nustatė tinkamą, protingą ir pakankamą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pabrėžia, kad pareiškėjo skunde minima administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-527-891/2015 nėra susijusi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-524-149/2016 Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį teisėta ir pagrįsta, t. y. konstatuota, jog patikrinimo metu ginčo teritorijoje ir patalpose, priklausančiose UAB „Venumis“, nustatyti pažeidimai buvo padaryti. Ginčijamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. yra teisėtas ir pagrįstas Viešojo administravimo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.
15. Atsakovas Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93–94) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą.
16. Atsakovas nurodo, kad jo pozicija sutampa su Departamento atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Ši byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-62, kuriuo UAB „Venumis“ nurodyta 2015 m. liepos 24 d. Departamento Vilniaus miesto agentūros aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“ (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-1222, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas bei Sprendimas yra teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. VR-14.6-1046 UAB „Venumis“ buvo informuotas, jog nuo 2015 m. liepos 13 d. bus atliekamas UAB „Venumis“ planinis teminis patikrinimas. Patikrinimo dalykas – aplinkosauginių reikalavimų laikymasis. 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-428 užfiksuota, kad UAB „Venumis“ vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą. Patikrinus UAB „Venumis“ atliekų tvarkymo žurnalus ir pavojingų atliekų pridavimo lydraščius 2014–2015 m., nustatyti tam tikri aplinkos apsaugos pažeidimai. Be to, nustatyta, kad 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartimi UAB „Venumis“ leido ,,Chatila Auto-Export GmbH“ laikinai ir neatlygintinai sandėliuoti autodalis ir kitą turtą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
22. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (1 straipsnis). Vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų yra užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
23. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal minėtos dalies 6 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoda privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.
24. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
25. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Surašant Privalomąjį nurodymą vadovautasi būtent šia teisės norma.
26. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas AAVKĮ nuostatas, susijusias su privalomojo nurodymo davimu, yra nurodęs, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-243/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinė byloje Nr. eA-2133-662/2015).
27. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.).
28. Nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodyme buvo aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytos teisės normos (AAVKĮ 18 str. 1 p., 12 str., 17 str.), kurių pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, o Sprendime buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašytas Privalomasis nurodymas. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad Privalomojo nurodymo, išduoto AAVKĮ 18 straipsnio 1 punkto pagrindu, pagrindas Departamento Vilniaus miesto agentūros metinis kontroliuojamų objektų patikrinimo planas ir jo vykdymo užtikrinimui skirta AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalis, kuria fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Pažymėta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantis pareigūnas neturėjo sąlygų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, t. y. remiantis AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, egzistuoja veiksnys, sudarantis sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti. Kadangi, remiantis AAVKĮ 17 straipsnio 2 dalimi, į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, t. y. numatyta pasirinkimo teisė į kurį subjektą kreiptis, todėl UAB ,,Venumis“ privalomuoju nurodymu teisėtai įpareigotas sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB ,,Venumis“.
29. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, pareiškėjas suprato, kad siekiama patekti į jam priklausančias teritoriją ir patalpas (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Venumis“ savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), o Privalomame nurodyme nurodoma (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vien tik šiuo aspektu pripažinti nurodymą nepagrįstu, juolab, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, 2015 m. gegužės 21 d. panaudos sutartyje, kuria UAB „Venumis“ leido ,,Chatila Auto-Export GmbH“ laikinai ir neatlygintinai sandėliuoti autodalis ir kitą turtą, yra nurodytas patalpų adresas – (duomenys neskelbtini).
30. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad Privalomasis nurodymas atitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra pagrįsti.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą reikalauti iš pareiškėjo, kaip tikrinamos teritorijos teisėto valdytojo, sudaryti visas sąlygas pateikti į teritoriją ir patalpas.
32. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas trumpesnis nei jo apskundimo terminas, t. y. nurodymo įvykdymo diena nurodyta nurodymo surašymo diena. Dėl šio argumento pasisakytina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę tam tikra tvarka nustatyti ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kitaip tariant, minėtas įstatymas, iš esmės reglamentuodamas tik maksimalius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecijos teisę spręsti dėl konkretaus termino duotam privalomajam nurodymui įvykdyti. Tokios diskrecijos teisės įgyvendinimas įstatyme siejamas su būtinybe atsižvelgti į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-202/2011). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Privalomajame nurodyme suformuluotą reikalavimą, šiuo nurodymu siekiamus tikslus, konstatuoja, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo nustatytas neprotingas ir neproporcingas terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Privalomojo nurodymo įvykdymui, t. y. sąlygų patekti į teritoriją sudarymui, nebuvo reikalinga atlikti kokius papildomus, daug laiko reikalaujančius, veiksmus, todėl šiuo atveju atsakovo pareigūnų reikalavimas pareiškėjui sudaryti sąlygas patekti į ginčo teritoriją tą pačią dieną neprieštarauja nei teisės aktų nuostatoms, nei bendriesiems teisės principams.
33. Be to, pažymėtina, kad pagal AAVKĮ 23 straipsnio 9 dalį, skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo, tad šis administracinis sprendimas – privalomasis nurodymas, paprastai turėtų būti vykdomas nedelsiant (arba nurodyme nustatytu terminu), nors dėl šio privalomojo nurodymo ir yra paduodamas skundas, kurio padavimas savaime nesukelia suspensyvinio efekto. Administraciniai sprendimai paprastai  turėtų būti vykdomi nedelsiant, nebent teisės aktai nustato, kad šio administracinio sprendimo apskundimas aukštesniam viešojo administravimo subjektui arba teismui (arba teismui atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją), sustabdo administracinio sprendimo vykdymą (kitaip sakant sprendimo apskundimas sukelia suspensyvinį efektą). Jeigu įstatymai neįtvirtina, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo jo vykdymą, toks sprendimas turėtų būti vykdomas, nors ir yra skundžiamas, nebent teisės aktuose nustatytais pagrindais viešojo administravimo subjektas arba teismas (taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones) sustabdo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju teisės aktai įsakmiai įtvirtina, kad skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo, taigi reikalavimo įvykdymo termino, kuris yra trumpesnis nei apskundimo terminas, nustatymas nėra nesuderinamas su minėtomis administracinio sprendimo vykdymo taisyklėmis.
34. Neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad po ginčijamo privalomojo nurodymo davimo jis sudarė galimybę atsakovui įeiti į patalpas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016).   
35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo skunde minima administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-527-891/2015 nėra susijusi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.
36. Byloje taip pat ginčijamas Departamento 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-1222, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas. Kadangi reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą yra susijęs su reikalavimu panaikinti Privalomąjį nurodymą, teisėjų kolegija plačiau dėl Departamento 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo teisėtumo nepasisakys, pažymėdama, jog, pripažinus Privalomąjį nurodymą teisėtu, kartu paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundžiamas Departamento Sprendimas.
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamu atveju aktualias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo  normas, išsamiai ištyrė ir įvertino faktinių bylos aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius