Civilinė byla Nr. e2A-699-524/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08669-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3;
2.6.1.5; 3.3.1.18.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. S. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 517,88 Eur negrąžintą kreditą,
1 035,91 Eur palūkanas, 46,61 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ 2014 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 107386, pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei 579,25 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „F. F.“ sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „F. F.“. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „F. F.“ ir UAB „C. D.“ sudaryta subrogacijos sutartis, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „C. D.“. 2019 m. gegužės 10 d. tarp UAB „C. D.“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-2019-05/01, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo ieškovei. 2019 m. birželio 13 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės skolą sudaro 517,88 Eur negrąžintas kreditas, 1 035,91 Eur palūkanos, 46,61 Eur delspinigiai, iš viso 1 600,40 Eur.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 517,88 Eur negrąžintą kreditą, 1 035,91 Eur palūkanas, 46,61 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo 2019 m. lapkričio 18 d. preliminaraus sprendimo, kuriais nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 517,88 Eur skolos priteisimo, su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo išdėstyti 517,88 Eur skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. Nurodė, jog 2014 m. liepos 29 d. ji gavo paskolą iš UAB „Ferratum“, kuri galbūt buvo skirta jos ir sutuoktinio akių operacijoms. Netrukus po paskolos suteikimo jos sutuoktinis mirė, o ji 2017 m. vasario mėn. patyrė du insultus, dėl to iš dalies prarado atmintį, ją ištiko kairės puses paralyžius. Atsakovė buvo užmiršusi apie sudarytą kredito sutartį, negavo jokių raginimų dėl skolos mokėjimo nei laiškais, nei telefonu. Pažymi, kad kartą elektroniniu paštu su ja susisiekė ieškovės atstovas, kuris paprašė sumokėti 1 600,25 Eur skolą, tačiau ji nesuprato, kokiu pagrindu atsirado minėta skola, abejojo, ar tai tikrai naujasis jos kreditorius, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių skolą. Atsakovė nurodo, jog sutinka su 517,88 Eur skola, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamu atveju kreditorius turi prisiimti atsakomybę dėl skolinimo senyvo amžiaus žmogui. Atsakovė sudarydama sutartį nesitikėjo, jog jos sveikatos būklė taps sunki, mirs sutuoktinis. Ieškovė kaip naujoji kreditorė nebandė rasti bendro sprendimo, atsakovės tinkamai neinformavo apie susidariusią skolą, dėl to susidarė palūkanos, du kartus viršijančios pačią skolą. Ieškovė nurodo, kad ji dėl sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti, beveik nevaldo vienos rankos, sunkiai vaikšto ir kalba. Jos pajamas sudaro 307,41 Eur pensija ir 26,13 Eur našlystės pensija, iš viso 333,54 Eur. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturi galimybės sumokėti visos skolos, todėl prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m.vasario 5 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13093-618/2019 paliko nepakeistą, atsakovės N. S. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino, išdėstė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13093-618/2019 iš atsakovės N. S. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ priteisto 517,88 Eur negrąžinto kredito, 1 035,91 Eur palūkanų, 46,61 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 144,95 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2014 m. liepos 29 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 107386, pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje numatytą kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 517,88 Eur skolos priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamu atveju 2014-07-29 tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 107386, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000,00 Lt) kreditas, kredito grąžinimo terminas – iki 2015 m. liepos 24 d., metinė palūkanų norma – 104,9 proc. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui palūkanas už kreditą iki vartojimo kredito sutartyje nurodytos dienos. Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 punktą kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Atsakovė įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir nustatytu terminu grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.2, 7.1 punktai, Specialiųjų sąlygų 5.1, 5.2 punktai). Taigi, atsakovės pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. 2014 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nuostatos numatė, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta atsakovės metinė palūkanų norma yra 104,9 proc. Taigi, Sutartyje numatyta 104,9 proc. palūkanų norma yra beveik 2 kartus mažesnė, nei buvo numatyta VKĮ. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė atsakovei palūkanas skaičiavo ne už visą kredito negrąžinimo laikotarpį, o tik už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. 696 dienas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 1 035,91 Eur (517,88 Eur x 104,9 proc. / 365 d. x 696 d.) palūkanų priteisimo yra pagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė skaičiavo 0,05 proc. delspinigius nuo negrąžinto kredito sumos už 180 dienų, iš viso 46,61 Eur. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti netesybas, t. y. 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos (kredito ir 5.1 punkte nurodytų ir nesumokėtų palūkanų). 2014 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ 11 straipsnio 8 dalies redakcijos nuostatos numatė, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, prašoma priteisti delspinigių norma atitiko VKĮ nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atsakovei delspinigius skaičiavo tik nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. delspinigių už nesumokėtas palūkanas neskaičiavo ir skaičiavo ne už visą Sutarties nevykdymo laikotarpį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl 46,61 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra 81 metų amžiaus, jos pajamas sudaro 307,41 Eur senatvės pensija ir 26,13 Eur našlių pensija, iš viso 333,54 Eur per mėnesį. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovei 2017-04-07 diagnozuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės galimybės gauti papildomas pajamas dėl amžiaus bei sveikatos būklės yra ribotos, siekdamas užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau kartu dar labiau nepabloginti atsakovės padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažino, kad yra pagrindas išdėstyti ieškovei priteisto 517,88 Eur negrąžinto kredito, 1 035,91 Eur palūkanų, 46,61 Eur delspinigių, 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 739,40 Eur) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 144,95 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nesutiktina su reikalaujama priteisti palūkanų suma, jų skaičiavimu už visą laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. ir remiantis su kreditoriumi sudarytos ir nutrauktos sutarties pagrindu nustatytomis palūkanų normomis.
7.2. Ieškovė neatsižvelgė į amžių ir neįvertino kredito gavėjo galimybių. Nutraukęs vienašališkai sutartį, pirminis kreditorius atsakovės tinkamai neinformavo apie sutarties nutraukimą ir nepasinaudojo savo teise pradėti skolos išieškojimą, sudaręs sutartį su naujuoju kreditoriumi atsakovės vėlgi neinformavo. Ieškovė, bandydama išsiieškoti skolą neteisminiu keliu, nesupažindino atsakovės su dokumentais, pagrindžiančiais jos teisę į skolą, todėl atsakovė bijojo vesti pinigus nežinomai bendrovei ir sumokėti niekuo nepagrįstą sumą.
7.3. Nepagrįstai sprendimo vykdymo išdėstytas tik 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties praktiškai nuo jos sudarymo momento, o skunde dėstomos aplinkybės atsirado ne 2014 metais, kai buvo sudaryta sutartis, o praėjus vienerių metų laikotarpiui, per kurį suteiktas kreditas jau turėjo būti grąžintas kreditoriui. Atsakovės minimos aplinkybės atsirado vėliau, 2017 metais, todėl šios priežastys neturėjo įtakos sutarties nevykdymui, atsakovės sutartis tuo metu jau buvo pasibaigusi ir buvo suėję paskolos grąžinimo terminai.
8.2. Atsakovė, sudariusi sutartį, turėjo pareigą pati aktyviai domėtis savo turimais įsipareigojimais, esant sunkumų informuoti apie tai kreditorių ir ieškoti kompromiso. Duomenų apie tai atsakovė teismui nepateikė.
8.3. Šalys sutarties Specialiosiose sąlygose aptarė kredito įmokų mokėjimo tvarką, nusimatė mokestinių palūkanų dydį, šių palūkanų mokėjimo tvarką (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 p. numatyta, jos palūkanos mokomos iki faktinio kredito grąžinimo), taip pat nusimatė, jog nevykdant sutarties bus mokamos netesybos (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.3 p.), todėl atsakovė turi prievolę ne tik grąžinti nesumokėtą suteikto kredito dalį – 517,88 Eur, bet taip pat ir padengti apskaičiuotas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei netesybas. Šios sutarties sąlygos nurodytos aiškiai ir nedviprasmiškai.
8.4. Ieškovė geranoriškai palūkanų neskaičiuoja iki faktinio kredito grąžinimo dienos (šiuo metu kredito dalis nėra grąžinta), nors pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas turi teisę skaičiuoti palūkanas už visą faktinį naudojimosi kreditu laikotarpį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
11. Byloje nustatyta, kad jog atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ 2014 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 107386, pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei 579,25 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas. Paskolintų pinigų grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2015 m. liepos 24 d., sutartyje buvo numatyta bendra kredito kaina – 952, 27 EUR, o metinė palūkanų norma – 104,90 procento (b. l. 18).
12. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog sutiktų mokėti 952 EUR, t. y. bendrą kredito kainą, tačiau nesutinka mokėti palūkanų dėl savo sunkios turtinės padėties ir sveikatos būklės, amžiaus. Be to, nurodo, jog nepagrįstai sprendimo vykdymas išdėstytas tik 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl galimybės mažinti sutartyje nustatytas pelno palūkanas atsakovės nurodytais motyvais ir dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Dėl galimybės mažinti sutartyje nustatytas pelno palūkanas
13. Šioje byloje nustatyta, kad 2014-07-29 tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 107386, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000,00 Lt) kreditas, kredito grąžinimo terminas – iki 2015 m. liepos 24 d., metinė palūkanų norma – 104,9 proc. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui palūkanas už kreditą iki vartojimo kredito sutartyje nurodytos dienos. Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2 punktą kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo). Iki šios dienos atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė.
14. Tačiau iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo darytina išvada, kad ieškovė atsakovei palūkanas skaičiavo ne už visą kredito negrąžinimo laikotarpį, o tik už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. 696 dienas, ir neprašo priteisti palūkanų iki visiško pagrindinės skolos gražinimo, todėl atsižvelgiant į suformuluotą reikalavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl sutartinių palūkanų mažinimo šios atsakovės apeliacinio skundo dalies tenkinti nėra pagrindo.
15. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt. straipsniai), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki 2015 m liepos 24 d. sutarties neįvykdė, nors jos nurodytos sunkios aplinkybės šeimoje susiklostė 2016 metais, nurodo, jog jai nebuvo pranešama apie skolos mokėjimą, tačiau šalių sutartyje buvo nurodytas mokėjimų grafikas, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, todėl aplinkybė dėl skolos užmiršimo nėra pagrindas sumažinti sutartines palūkanas.
17. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
18. Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio.
19. Šalių sutarties sudarymo metu galiojo Vartojimo kredito įstatymas (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija), kurio 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga) gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Tačiau šioje byloje tokių mažinimo pagrindų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles dėl pelno palūkanų mažinimo nenustatyta, nes šalių sutartyje buvo nustatyta 104,90 procento metinė palūkanų norma (b. l. 18, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
20. Atsakovė šalių sudarytų sutarčių sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma, paminėta šios nutarties 19 p., t. y. nuo 104,90 procento, buvo daug mažesnė už Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, numatytą dydį (200 procentų). Atsakovė kredito sutarties nevykdo, naudojasi ieškovės pinigais, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.
21. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis galėtų būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normomis, reglamentuojančiomis netesybų mažinimą, o taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju, tačiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo suformuluotas.
22. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo teisinį santykį ir iš vartojimo teisinių santykių pusės, nes ieškovė šioje byloje prašo tik dalies palūkanų, t. y. už 696 dienas, ir neprašo priteisti palūkanų iki visiško pagrindinės skolos gražinimo. Ši nuostata atitinka ir išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotą taisyklę dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo, todėl šios bylos kontekste konstatuoti vartotojų teisių pažeidimą nėra teisinio pagrindo. Atsakovės nurodomi motyvai dėl jos sveikatos būklės, mažų pajamų yra pagrindas svarstyti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo termino pratęsimo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
23. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė išdėstyti 517,88 Eur skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą patenkino, išdėstė visos priteistos 1 600,40 Eur sumos bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 144,95 Eur kiekvieną mėnesį.
24. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).
25. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nepajėgia sumokėti kas mėnesį po 144, 95 EUR. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra 81 metų amžiaus, jos pajamas sudaro 307,41 Eur senatvės pensija ir 26,13 Eur našlių pensija, iš viso 333,54 Eur per mėnesį. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovei 2017-04-07 diagnozuoti sunkūs susirgimai, ją slaugo dukra, todėl ginant atsakovės vartotojos interesus paminėti įrodymai yra pagrindas pratęsti sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą 20 mėnesių, t. y. dar 8 mėnesiams, kad atsakovė turėtų galimybę kiekvieną mėnesį mokėti po 86,97 EUR ir jai liktų 246 EUR pragyvenimui, t. y. didesnė suma, nei dengiama skola ieškovei. Dėl šio išdėstymo laikotarpio pratęsimo nenukentės ieškovės – juridinio asmens interesai, nes įrodyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra daug blogesnė. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa teismo sprendimu priteista skola bei 5 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 1 600,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismo išvada
27. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pakeistina pratęsiant jo vykdymo terminą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria išdėstytas 1739,40 Eur priteistos iš atsakovės N. S. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ sumos mokėjimas, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
,,Išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13093-618/2019 iš atsakovės N. S. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ priteisto 517,88 Eur negrąžinto kredito, 1 035,91 Eur palūkanų, 46,61 Eur delspinigių bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 20 mėnesių, išieškant po 86,97 EUR Eur kiekvieną mėnesį. Paskutinį dvidešimtą mėnesį turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 1 600,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo datos.“
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis
. Giedrė Seselskytė