Civilinė byla Nr. e2-1741-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26740-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.2.2.12; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams vadovui S. G. ir advokatui M. K.,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovams advokatams F. M. ir K. M.,

liudytojui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl paskleistų neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių juridinio asmens dalykinę reputaciją teiginių paneigimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) galimai paskleistų neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją teiginių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir melagingą informaciją, raštiškai informuojant viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ tokio turinio paneigimu: „2021-09-02 ir 2021-10-15 raštuose (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) atstovo (duomenys neskelbtini) advokato F. M. pateikti faktiniai teiginiai, jog „1) (duomenys neskelbtini) tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog 2020-02-17 (duomenys neskelbtini) pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) Projekto paraišką; 2) (duomenys neskelbtini), UAB pažeidė 2020-02-12 Jungtinės veiklos sutartį; 3) (duomenys neskelbtini) nesudarė 2020-04-30 Jungtinės veiklos sutarties su (duomenys neskelbtini), UAB“ yra tikrovės neatitinkanti ir (duomenys neskelbtini), UAB dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija“; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės dėl pažeistos reputacijos patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą.

3.       Ieškovė patikslintame ieškinyje ir dublike nurodo, kad ginčas kilo dėl atsakovės melagingų teiginių, kurie paskleisti 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. raštuose (toliau – Raštai), kurie el. paštu buvo siųsti ir trečiajam asmeniui (2021 m. rugsėjo 2 d. raštas vėliau buvo išplatintas ir kitiems asmenims). Anot atsakovės, šie Raštai pagrįsti menamu 2020 m. vasario 12 d. Jungtinės veiklos sutarties (toliau – 2020 m. vasario 12 d. JVS) nutraukimu, kuriuose atsakovė spekuliuoja, kad ieškovė neva pažeidė 2020 m. vasario 12 d. JVS ir todėl atsakovė tariamai turėjo įsivaizduojamą pareigą informuoti apie tai trečiąjį asmenį.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte melagingai teigiama, kad „(duomenys neskelbtini) tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog 2020-02-17 (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) Projekto paraišką“ (toliau – Melagingi teiginiai 1); be to, atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. raštuose melagingai teigiama, kad ieškovė pažeidė 2020 m. vasario 12 d. JVS (toliau – Melagingi teiginiai 2); taip pat atsakovė melagingai teigia, kad jai yra žinoma tik viena 2020 m. vasario 12 d. JVS ir ji nėra sudariusi 2020 m. balandžio 30 d. Jungtinės veiklos sutarties (toliau – Melagingi teiginiai 3) (toliau kartu – Melagingi teiginiai).

5.       Nurodo, kad visi Melagingi teiginiai yra akivaizdžiai faktinio pobūdžio, objektyviai įvertinami pagal tiesos kriterijų ir neatitinka tikrovės. Ieškovės vertinimu, atsakovė paskleidė visus Melagingus teiginius vedina savanaudiškų motyvų – siekiant išvengti savo prisiimtų įsipareigojimų Projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), nurodant menamas priežastis Projekto jungtinės veiklos sutarties nesąžiningam nutraukimui, taip pat sąmoningai kenkiant ieškovei, siekiant sumenkinti ieškovės reputaciją prieš trečiąjį asmenį (Projektą finansuojančią instituciją), ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę; atsakovė, skleisdama melagingus ir tikrovės neatitinkančius teiginius, bei pati net nebūdama Projekto finansavimo sutarties šalimi, akivaizdžiai siekė daryti įtaką trečiojo asmens galimiems sprendimams dėl Projekto finansavimo sutarties ir taip daryti žalą ieškovei.

6.       Ieškovė pažymi, kad:

7.1. Melagingų teiginių 1 neatitikimą tikrovei įrodo: 1) Projektas ir paraiška su atsakove raštu derinti nuo 2020 m. vasario 10 d., nerašytinė komunikacija dėl Projekto vyko dar anksčiau; 2) Projektą per atsakovės Informacinių technologijų krypties vadovą bei (duomenys neskelbtini) veiklų kuratorių prof. T. K. ieškovė derino su atsakovės direktoriumi T. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 17 d.; 3) pats atsakovės direktorius T. Ž. iki Projekto paraiškos pateikimo 2020 m. vasario 12 d. pasirašė JVS, kuri būtina paraiškai pateikti, taip pat kitus Projekto dokumentus, kuriuos atsiuntė ieškovei 2020 m. vasario 16 d.; 4) prieš atsakovei pasirašant Projekto dokumentus, šalys suderino Projekto paraišką ir sąmatą, ir tai atsakovės direktoriaus T. Ž. pasirašytuose dokumentuose yra tiesiogiai patvirtinta (2020 m. vasario 12 d. JVS preambulėje); 2020 m. vasario 17 d. atsakovės vykdytojai analizavo paraišką ir užklausė kaip ieškovė dar galėtų pastiprinti paraišką, tačiau paraiška jau buvo pateikta, todėl ieškovė apie tai ir informavo.

7.2. Melagingų teiginių 2 neatitikimą tikrovei įrodo: 1) Projekto 2020 m. vasario 12 d. JVS pagrindu trečiasis asmuo nefinansavo, nes trečiasis asmuo nesutiko skirti 2020 m. vasario 12 d. JVS prašomo finansavimo dydžio, todėl Projekto finansavimo sutartis pagal 2020 m. vasario 12 d. JVS nebuvo sudaryta; 2) kadangi nebuvo gautas finansavimas pagal 2020 m. vasario 12 d. JVS sąlygas – ši sutartis nustojo galioti vadovaujantis jos 10.1 punktu 2020 m. pavasarį, o pati atsakovė pripažįsta, jog ji buvo informuota ieškovės apie sutarties netikimą; 3) ieškovė niekaip negalėjo pažeisti pasibaigusios 2020 m. vasario 12 d. JVS, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo melagingai kaltinti ieškovę pasibaigusios sutarties pažeidimais, ir juo labiau šiuos kaltinimus išplatinti kitiems asmenims; 4) atsižvelgiant į pasikeitusias finansavimo sąlygas pati atsakovė su ieškove sudarė naują 2020 m. balandžio 30 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau – 2020 m. balandžio 30 d. JVS), kuri besąlygiškai ir galutinai patvirtino, jog 2020 m. vasario 12 d. JVS yra pasibaigusi (2020 m. vasario 12 d. JVS 10.1 punktas ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS 10.5 punktas); 5) ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje Projekto finansavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kurią atsakovė melagingai neigia sudariusi 2021 m. spalio 15 d. raštu, o ne negaliojanti 2020 m. vasario 12 d. JVS; 6) pats atsakovės direktorius T. Ž. 2020 m. gegužės 5 d. el. paštu per atsakingą darbuotoją prof. T. K. siuntė ieškovei savo pasirašytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS; 7) žinodama apie 2020 m. balandžio 30 d. JVS bei susipažinusi su ieškiniu ir jo priedais, atsakovė vis vien tęsė sąmoningą melo ir klaidinančios informacijos skleidimą, kadangi atsakovės 2021 m. spalio 15 d. raštas paskleistas praėjus savaitei po ieškinio įteikimo atsakovei. Ieškovė pažymi, kad tai, jog atsakovei yra gerai žinoma visa ši informacija, patvirtina ne tik šalių komunikacija 2020-2021 m. laikotarpiu, bet ir prof. T. K., kuris 2020 m. eigoje, kai su atsakove buvo derinami ir pasirašomi visi dokumentai, buvo atsakovės (duomenys neskelbtini) veiklų vadovas, be to, ir atsakovės dalininkas. Ieškovė teigia, kad pačios atsakovės valia pasibaigusi 2020 m. vasario 12 d. JVS negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir būti pretekstas melo skleidimui.

7.3. Melagingų teiginių 3 neatitikimą tikrovei įrodo: 1) atsakovės vidinė komunikacija (pats atsakovės direktorius T. Ž. persiuntė pasirašytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS tuometiniam atsakovės (duomenys neskelbtini) veiklų kuratoriui prof. T. K., t. y. bent du aukštas pareigas užimantys atsakovės darbuotojai disponavo šia sutartimi, kurią atsakovė melagingai neigia sudariusi); 2) ant 2020 m. balandžio 30 d. JVS yra ranka pasirašyti paties atsakovės direktoriaus T. Ž. parašai.

7.       Anot ieškovės, nepaisant to, kad ieškovė iš viso negalėjo pažeisti pasibaigusios 2020 m. vasario 12 d. JVS, kurios pasibaigimą pati atsakovė savo valia patvirtino sudarydama 2020 m. balandžio 30 d. JVS (nors šiuos faktus atsakovė akivaizdžiai nesąžiningai neigia 2021 m. spalio 15 d. rašte ir savo procesiniuose dokumentuose), ieškovė aiškina, kad: 1) nors atsakovė teigia, kad jai nebuvo siųsti jos darbams atlikti dokumentai, tačiau pasirašydama 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS ji raštiškai patvirtino, kad yra susipažinusi su finansavimo taisyklėmis, perskaitė Paraišką dėl Projekto finansavimo bei žino savo teises ir pareigas įgyvendinant Projektą; 2) ieškovė atsakovės vykdytojams pateikė detalią Paraiškos informaciją derinimui per Dropbox ir Skype programas tiek iki Projekto paraiškos įteikimo, tiek ir po; 3) atsakovės 2020 m. gruodžio 8 d. laiškas pateikiamas kaip įrodymas, jog atsakovės direktorius neturėjo 2020 m. vasario 12 d. JVS kopijos, tačiau 2020 m. vasario 16 d. atsakovės direktorius T. Ž. pats šį dokumentą išsiuntė ieškovei; 4) atsakovė melagingai teigia, kad ieškovė neinformavo apie 2020 m. vasario 12 d. JVS atliktą pakeitimą, nes šis pakeitimas yra neesminis ir susijęs su šifravimo metodais (saugumo spragas turintys metodai pakeisti žinomų saugumo spragų neturinčiais metodais); be to, toks pakeitimas buvo suderintas su atsakovės direktoriumi T. Ž. ir raštu, kuriuo jo buvo prašyta surasti reikiamus šifravimo metodus galinčius analizuoti mokslininkus; trečiajam asmeniui patvirtinus pakeitimą, atsakovės direktorius T. Ž. apie tai informuotas irgi raštu; 5) pateikiama komunikacija įrodo, kad atsakovės direktorius T. Ž. pasirašė 2021 m. balandžio 30 d. JVS ir ją persiuntė atsakovės (duomenys neskelbtini) veiklų kuratoriui; 6) ieškovė, 2021 m. gavusi atsakovės prašymus atsiųsti dokumentus, kuriuos pati atsakovė buvo jau gavusi ar siuntusi ieškovei, arba dokumentų, kurių neapima JVS 6.1 punktas – aktyviai komunikavo ir bandė sužinoti kas ir kodėl prašo šių dokumentų, tačiau atsakovės direktorius T. Ž. to nesugebėjo paaiškinti ir tiesiog nustojo atsakinėti; 7) nuo sutartinių santykių pradžios pati atsakovė nesilaikė JVS nustatytos komunikavimo tvarkos, nes atsakovės JVS nurodytu būstinės adresu laiškai grįžta atgal neradę adresato, o pati atsakovė dėl šio Projekto iš nurodyto adreso (duomenys neskelbtini) pirmą kartą parašė tik 2020 m. gruodžio 8 d., nors Paraiška raštu pradėta derinti dar 2020 m. vasario pradžioje (prieš tai bendravo el. paštu, Dropbox, Skype ir kitomis sistemomis, bei dėl tokios komunikacijos atsakovė nereiškė jokių pastabų iki 2021 m. liepos).

8.       Ieškovė pažymi, kad dėl atsakovės paskleistų melagingų teiginių ieškovei kilo 3 000 Eur neturtinė žala, kadangi buvo tiesiogiai pakenkta ieškovės reputacijai ir geram vardui trečiojo asmens ir kitų akyse, dėl to pablogėjo ieškovės konkurencinė padėtis (lyginant su pačia atsakove ir kitais asmenimis) dėl šiuo metu vykdomų projektų, būsimų projektų bei potencialių darbuotojų. Skleisdama melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovė nesąžiningai kenkė ieškovės ir trečiojo asmens sutartiniams santykiams, siekė sužlugdyti ieškovės sėkmingai įgyvendinamą Projektą. Be to, atsakovės piktavališką siekį pakenkti ieškovės reputacijai ir geram vardui prieš trečiąjį asmenį, aiškiai įrodo atsakovės siekiai įtakoti ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Projekto finansavimo sutarties nutraukimą, nors pati atsakovė net nėra šios sutarties šalis.

9.       Ieškovė nurodo, kad byloje reikalauja paneigti atsakovės Melagingus teiginius išplatintus būtent trečiajam asmeniui, kurio akyse ieškovė buvo sukūrusi gerą reputaciją; nepriekaištinga reputacija trečiojo asmens akyse yra itin svarbi ieškovei, kadangi ieškovė nuo 2018 m. glaudžiai ir nenutrūkstamai bendradarbiauja su trečiuoju asmeniu dėl (duomenys neskelbtini) projektų kofinansavimo, vykdė ir vykdo ne vieną trečiojo asmens kofinansuojamą projektą (kiekvieno kofinansuojamo projekto vertė yra virš vieno milijono eurų). Anot ieškovės, negalima sutikti su atsakovės argumentais, jog ji neturi reputacijos, nes daugiau nei 10 metų sėkmingai veikianti įmonė ją turi; ieškovė yra sėkmingai įvykdžiusi ne vieną projektą, tarp jų ir daugiau nei milijono eurų vertės projektą, o pati atsakovė ne kartą dalyvavo projektuose pasirinkdama ieškovę kaip pareiškėją.

10.       Ieškovė mano, kad tokius atsakovės veiksmus lėmė tai, jog ji su atsakove yra konkurentės, kadangi abi vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą Projekto tematika, teikia su tuo susijusias paslaugas bei produktus tretiesiems asmenims. Taigi, šalys tiesiogiai konkuruoja rinkoje dėl kvalifikuotų darbuotojų, taip pat dėl kitų ES struktūrinių fondų projektų ir darbų užsakymų. Dėl šių priežasčių atsakovės paskleisti Melagingi teiginiai yra itin žalingi ieškovei, tiesiogiai sumenkina jos konkurencines galimybes rinkoje.

11.       Anot ieškovės, atsakovė pati sau prieštarauja, nurodydama, jog 2020 m. balandžio 30 d. JVS nebuvo sudaryta, nes tuo pačiu kaltina ieškovę pažeidus minėtą JVS (nepaaiškina kokiu būdu ieškovė ją galėjo pažeisti), taigi ieškovė niekaip negalėjo pažeisti sutarties, kuri atsakovės teigimu nebuvo sudaryta. Pažymi, kad atsakovei skirta informacija buvo suderinta ir pateikta; pati atsakovė 2021 m. gruodžio 28 d. dokumentais pripažino, kad jos darbuotojai sunaikino dalį konfidencialių Projekto dokumentų. Be to, jei atsakovė nesudarė 2020 m. balandžio 30 d. JVS, atsakovė iš viso nedalyvauja Projekte ir neturi jokių teisių jame, įskaitant ir teisių gauti Projekto dokumentaciją.

12.       Ieškovė aiškina, kad atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS naudoja net tris vieną kitai prieštaraujančias ir nesuderinamas pozicijas. Pirma atsakovės pozicija yra ta, jog ji nesudarė 2020 m. balandžio 30 d. JVS, todėl galioja 2020 m. vasario 12 d. JVS, tačiau siekiant pagrįsti šią poziciją atsakovė turėjo įrodyti, jog 2020 m. vasario 12 d. JVS nenustojo galioti. Antra atsakovės pozicija yra ta, jog atsakovė siekia naudotis Projekto partnerės teisėmis lyg turėtų partnerės statusą pagal 2020 m. balandžio 30 d. JVS, tačiau neigia būtiną tam sąlygą – sudarytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kuri atsakovei suteikia partnerio statusą; atsakovei yra nepalanku pripažinti, kad ji sudarė 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kadangi tai įrodytų Melagingų teiginių 2 ir 3 neatitikimą tikrovei. Trečia atsakovės pozicija yra ta, jog abi JVS yra galiojančios, kas akivaizdžiai prieštarauja atsakovės ankstesnėms pozicijoms ir patvirtina, kad atsakovė net pati negali apsispręsti kurią sutartį laiko galiojančia. Pagal JVS 10.5 punktą galioja tik viena vėliausia sutartis, todėl ši atsakovės pozicija yra tiesiog negalima. Be to, jos galiojo skirtingu laikotarpiu, o atsakovė kalba apie esą ieškovės padarytą esminį pažeidimą, taigi neįmanoma, kad kažkokiu neva ieškovės padarytu esminiu pažeidimu būtų pažeistos dvi skirtingų laikotarpių ir sąlygų sutartys.

13.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė atsiliepime pripažino, jog ji buvo informuota apie tai, kad 2020 m. vasario 12 d. JVS tapo netinkama. Be to, savo 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodo, kad jai žinoma, jog Projektas gavo finansavimą, kurio sąlygos yra nurodytos būtent 2020 m. balandžio 30 d., o ne 2020 m. vasario 12 d. JVS. Taigi, atsakovė žinojo, kad 2020 m. vasario 12 d. JVS sąlygomis finansavimas negautas, tačiau vis vien skleidė klaidingą informaciją trečiajam asmeniui. Anot ieškovės, nebuvo jokios priežasties ir pareigos informuoti trečiąjį asmenį apie neva ieškovės padarytą esminį 2020 m. vasario 12 d. JVS pažeidimą, kaip kad atsakovė bando teigti, kadangi su 2020 m. vasario 12 d. JVS trečiasis asmuo niekaip nebuvo susijęs.

14.       Anot ieškovės, atsakovės abu Raštai pažeidžia jos dalykinę reputaciją, nes atsakovė trečiojo asmens akyse melagingai apkaltino ieškovę esą ji veikė neteisėtai, todėl tai yra akivaizdus tikslinis siekis sumenkinti ieškovės reputaciją prieš trečiąjį asmenį. Teigia, kad trečiojo asmens akyse ieškovės reputacija realiai nukentėjo, nes trečiasis asmuo suteikė konfidencialią Projekto informaciją atsakovei apie Projekte darytus keitimus, nepaisant to, kad atsakovė iš viso neigia sudariusi 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kuri yra būtina partnerio statusui Projekte, tuo tarpu kai ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl atsakovės siųstos informacijos, susijusios su Projektu, ieškovei ji nebuvo suteikta, kadangi trečiasis asmuo atsiklausė atsakovės ir ši neleido trečiajam asmeniui pateikti ieškovei prašomų su Projektu susijusių raštų. Ieškovės teigimu, toks neproporcingas elgesys yra atsakovės padarytos žalos ieškovės dalykinei reputacijai įrodymas.

15.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė dėl komunikavimo su ieškove tvarkos kaltina savo darbuotojus, nors pati už juos yra atsakinga. Ieškovė ir atsakovė dėl (duomenys neskelbtini) projektų pradėjo bendradarbiauti dar 2018 m.; ieškovė bendravo su visais atsakovės darbuotojais Projekte pačių atsakovės darbuotojų pasirinktais būdais (ar per jų pasirinktas platformas), o atsakovė yra visiškai atsakinga už savo samdomų darbuotojų veiksmus ir atsakovės darbuotojai yra pavaldūs pačiai atsakovei, o ne ieškovei. Aiškina, kad atsakovės atstovas T. Ž. pradėjo komunikuoti pagal JVS 6.5-6.6 punktus tik tuomet, kai ieškovė išsakė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų ir neatliekamų darbų 2021 m. liepą.

16.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovė, siekdama išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ir JVS nutraukimo, tyčia 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Raštais paskleidė melą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės atsakomybei atsirasti – visi ginčijami teiginiai yra melagingi (palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes dėl teiginių neatitikimo tikrovei, ką, anot atstovų, pripažino ir pati atsakovė), teiginiai buvo paskleisti trečiajam asmeniui (kuris nėra JVS dalyvis, ir kitiems asmenims), teiginiai yra apie ieškovę ir pažeidė jos dalykinę reputaciją trečiojo asmens (ir kitų) akyse (trečiojo asmens požiūris į ieškovę pasikeitė – ilgą laiką netvirtina naujo ieškovės Projekto partnerio, sukeltos abejonės dėl ieškovės patikimumo). Anot atstovų, ginčijamais teiginiais ieškovė (ir jos vadovas) iš esmės buvo apkaltinti sukčiavimu – vykdant veiklą be partnerio (atsakovės) žinios/sutikimo. Nurodo, kad atsakovė veikė nesąžiningai, nenorėjo vykdyti sutarties (nors dar 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu patvirtino trečiajam asmeniui apie šalių sudarytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS, ką vėliau pradėjo neigti), todėl ir sukūrė šitą situaciją, siekdama nutraukti šalių santykius ir dar pakenkti ieškovei (siekiant nutraukti finansavimo sutartį, ieškovės sudarytą su trečiuoju asmeniu). Teigė, kad šalys įprastai komunikavo kitais būdais, nei nurodyta JVS 6.5 punkte, ir pretenzijų dėl to, iki šalių ginčų pradžios, nebuvo.

17.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, susijusiais su Melagingu teiginiu 1, nurodo, kad informacija, susijusi su ieškovės 2020 m. vasario 17 d. pateikta Paraiška siekiant įgyvendinti Projektą, niekada nebuvo pateikta šalių sudarytos 2020 m. vasario 12 d. JVS 6.5. punkte nustatyta tvarka. Anot atsakovės, ieškovės pateiktas el. susirašinėjimo fragmentas nepatvirtina, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie Paraiškos pateikimą. Aiškina, kad atsakovė informaciją apie Paraiškos pateikimo datą sužinojo tik iš viešai prieinamos informacijos. Pažymi, kad apie patį pateiktos (ne tos, kuri buvo pateikta atsakovei susipažinimui, o ta, kuri buvo faktiškai pateikta trečiajam asmeniui) Paraiškos turinį ir partnerių vardu prisiimtus įsipareigojimus atsakovei nėra žinoma iki šiol.

19.       Anot atsakovės, ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytus teiginius, jog būtent atsakovės darbuotojai pasirinko ieškovės nurodytus bendravimo būdus ir platformas (el. paštu, Dropbox, Skype ir kitomis). Kita vertus, net jei būtų taip, kaip nurodo ieškovė, tai ieškovė turėjo suvokti, jog 2020 m. vasario 12 d. JVS buvo sudaryta ne su atsakovės atskirais darbuotojais, o su atsakove, kaip juridiniu asmeniu. Tai, kad ieškovė perdavė su Projektu susijusią esminę informaciją apie Projekto paraiškos pateikimą vienam ar keliems atsakovės darbuotojams nesilaikydama tuo metu galiojusios 2020 m. vasario 12 d. JVS nustatytos šalių informavimo tvarkos, savaime nereiškia, jog atsakovė apie tai buvo tinkamai informuota. Aukščiau aptarto bendravimo būdo pasirinkimui įtakos galėjo turėti aplinkybė, kad ieškovės direktorius S. G. ir atsakovės (dabar jau buvę) darbuotojai R. P. ir E. F. yra kolegos (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, ieškovė, teigdama, jog atsakovei 2020 m. vasario 17 d. tapo žinoma apie Projekto paraiškos pateikimą, remiasi prielaida, jog atsakovės darbuotojai, kuriems ši informacija galimai buvo perduota, ją taip pat perdavė ir atsakovės administracijai, tačiau tokia informacija perduota nebuvo ir nepriklausomai nuo to, ar toks neperdavimo faktas gali būti vertinamas kaip darbuotojo pareigų pažeidimas, tai nekeičia fakto, jog ieškovė neinformavo atsakovės apie Projekto paraiškos pateikimą 2020 m. vasario 12 d. JVS nustatyta tvarka. Taigi, atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte pateiktas teiginys, kad jai tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma konkreti data, kada buvo pateikta Projekto paraiška (Melagingi teiginiai 1), nėra laikytina tikrovės neatitinkančia informacija ar, juo labiau, ieškovės dalykinę reputaciją kaip nors pažeidžiančia informacija.

20.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, susijusiais su Melagingais teiginiais 2 ir 3, nurodo, kad:

–       kadangi atsakovės įsipareigojimų apimtis pagal naujos redakcijos JVS iš esmės nekito, atsakovės įgaliotas atstovas pasirašė naują 2020 m. balandžio 30 d. JVS; abiejų šalių įgaliotų atstovų parašais pasirašytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kuri turi registracijos numerį ir yra pasirašyta abiejų šalių įgaliotų atstovų, atsakovė pirmą kartą gavo tik su patikslintu ieškiniu;

–       atsakovė iš ieškovės taip ir negavo abiejų šalių įgaliotų atstovų pasirašytos 2020 m. balandžio 30 d. JVS; atsakovė dar 2020 m. gruodžio 8 d. el. laišku kreipdamasi į ieškovę dėl informacijos suteikimo, be kita ko, prašė pateikti 2020 m. vasario 12 d. JVS kopiją ir kitą su šios sutarties įgyvendinimu susijusią informaciją. Ieškovė 2020 m. gruodžio 12 d. el. laišku atsakydama į atsakovės prašymą pateikė 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kuri neturėjo nei registracijos numerio, nei atsakovės įgalioto atstovo parašo, nors prieš tai jau buvo pasirašyta;

–       atsakovė 2021 m. liepos 12 d. kreipėsi į ieškovę su pakartotiniu prašymu dėl informacijos pateikimo; ieškovė, 2021 m. liepos 13 d. atsakydama į atsakovės užklausą, pati nurodė ir net citavo būtent 2020 m. vasario 12 d. JVS sąlygas ir tik patikslintame ieškinyje ieškovė pirmą kartą nurodė bei išdėstė poziciją, jog pastaroji sutartis yra laikoma pasibaigusia šalims sudarius ją pakeičiančią 2020 m. balandžio 30 d. JVS. Tokiu būdu atsakovė visą laiką buvo klaidinama pačios ieškovės, jog jas siejantys teisiniai santykiai ir toliau yra grindžiami būtent 2020 m. vasario 12 d. JVS, o ne 2020 m. balandžio 30 d. JVS nuostatomis;

–       atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ji nurodė, jog nutraukia šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kuri buvo sudaryta siekiant įgyvendinti Projektą. Atsakovė tuo metu nedetalizavo, kurios datos jungtinė veiklos sutartis yra nutraukiama; tik 2021 m. spalio 15 d. atsakovės rašte, kuriuo buvo atsakoma į ieškovės 2021 m. rugsėjo 2 d. bei 2021 m. spalio 4 d. raštus dėl 2020 m. balandžio 30 d. JVS nutraukimo, atsakovė nurodė, kad jai yra žinoma ir turima tik viena abiejų šalių įgaliotų atstovų parašais patvirtinta 2020 m. vasario 12 d. JVS. Taigi, ieškovė, 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu kreipdamasi į atsakovę su reikalavimu paneigti melagingą informaciją, savo rašte nurodė ir prie jo pridėjo būtent šalių pasirašytą 2020 m. vasario 12 d. JVS. Apie tokias aplinkybes, jog tarp šalių yra sudaryta 2020 m. balandžio 30 d. JVS ir dėl to 2020 m. vasario 12 d. JVS yra laikoma pasibaigusia, nebuvo užsiminta;

–       jeigu ieškovė būtų bendradarbiavusi su atsakove, t. y. laiku pateikusi atsakovės prašomus aktualius dokumentus ir duomenis, įskaitant abiejų šalių įgaliotų atstovų pasirašytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS, o ne vengusi jų pateikimo prisidengdama teiginiais, jog visa prašoma informacija atsakovei jau buvo teikta ir yra žinoma arba atsakovė neturi teisės su ja susipažinti, šios situacijos buvo galima išvengti;

–       atsakovė siųstuose Raštuose pagrįstai nurodė, jog nutraukia būtent 2020 m. vasario 12 d. JVS, o 2020 m. balandžio 30 d. JVS nesudarė, nes ieškovės įgalioto atstovo aiškiai išreikšto pritarimo dėl 2020 m. balandžio 30 d. JVS sudarymo niekada iki tol nebuvo gavusi;

–       bet kuriuo atveju, net jei atsakovė savo siųstuose Raštuose nurodė neteisingą/netikslią šalių sudarytos ir atsakovės nutraukiamos jungtinės veiklos sutarties datą bei aplinkybes apie 2020 m. balandžio 30 d. JVS (ne)sudarymą, tai nekeičia paties fakto, jog ieškovė padarė esminį vienos/ar kitos jungtinės veiklos sutarties pažeidimą, kuris suteikė atsakovei teisę šią sutartį (tiek vieną/tiek kitą) vienašališkai nutraukti apie tai informuojant visus suinteresuotus asmenis Raštais;

–       atsakovė suklydo būdama suklaidinta ieškovės ir tai nekeičia esmės dėl atsakovės tikrosios valios, kuri buvo realizuota 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu, t. y. siekio nutraukti šalis siejančius jungtinės veiklos teisinius santykius dėl ieškovės padarytų esminių pažeidimų. Byloje pasitvirtinus aplinkybėms dėl 2020 m. balandžio 30 d. JVS sudarymo, atsakovė patikslino savo poziciją, jog ieškovė padarė 2020 m. balandžio 30 d. JVS esminį pažeidimą, todėl ši sutartis laikytina nutraukta atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. rašto pagrindu. Atkreipia dėmesį į tai, jog nors bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, kad 2020 m. vasario 12 d. JVS pasibaigė šalims sudarius ją pakeičiančią 2020 m. balandžio 30 d. JVS, atsakovė ir toliau laikosi nuomonės, kad ieškovė taip pat pažeidė ir 2020 m. vasario 12 d. JVS dar iki jos pasibaigimo, t. y. ieškovės komunikacija su atsakove derinant Projekto paraišką ir keičiantis duomenimis iš karto po 2020 m. vasario 12 d. JVS sudarymo jau buvo vykdoma nesilaikant joje nustatytos bendravimo tvarkos;

–       atsakovė, patikrinusi savo el. komunikaciją, nustatė, kad 2020 m. gegužės 5 d. atsakovės vadovas T. Ž. persiuntė atsakovės darbuotojui T. K. abiejų šalių atstovų parašais pasirašytą 2020 m. balandžio 30 d. JVS; ar šią JVS T. K. persiuntė ieškovei, atsakovei nėra žinoma, kadangi T. K., nutraukdamas darbo santykius su atsakove, sunaikino visą el. komunikaciją, įskaitant vykdytą su ieškove. Bet kuriuo atveju, byloje pasitvirtinus aplinkybei, jog tarp šalių 2020 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyta 2020 m. vasario 12 d. JVS pakeičianti jungtinės veiklos sutartis, tai atitinkamai reiškia, jog atsakovė 2021 m. spalio 15 d. rašte nurodydama faktines aplinkybes, susijusias su šalių jungtinės veiklos teisiniais santykiais, t. y. jog jai yra žinoma tik viena 2020 m. vasario 12 d. JVS ir ji nėra sudariusi 2020 m. balandžio 30 d. JVS, suklydo vien dėl to, jog ją suklaidino ieškovė.

21.       Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra žinių paskleidimo fakto – atsakovė 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu informavo ieškovę apie atsakovės inicijuojamą šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties vienašalį nutraukimą dėl ieškovės padaryto esminio jos pažeidimo. Pažymi, kad šis raštas, laikantis šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nustatytos tvarkos, ieškovei buvo išsiųstas oficialiu ieškovės el. pašto adresu ir kurjeriniu paštu ieškovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei trečiajam asmeniui, kaip Projekto įgyvendinimą administruojančiai įstaigai. Teigia, kad trečiasis asmuo pačios ieškovės veiksmais ir pritarimu buvo įtrauktas į šalių korespondenciją/susirašinėjimą dėl jungtinės veiklos teisinių santykių nutraukimo, todėl ieškovė pripažino ir sutiko, jog trečiajam asmeniui tokia informacija ne tik gali, bet ir turi būti žinoma. Aiškina, jog visa informacija, kurią trečiasis asmuo gavo tiek iš atsakovės, tiek iš ieškovės, yra laikoma konfidencialia ir negali būti atskleidžiama jokiems tretiesiems asmenims; ieškovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo šią informaciją atskleidė pašaliniams asmenims.

22.       Be to, ta aplinkybė, kad ieškovei skirtą korespondenciją, kurioje buvo ieškovei skirtas 2021 m. rugsėjo 2 d. raštas, jos registruotos buveinės adresu priėmė ir neva sužinojo kitas asmuo (J. K.), taip pat nepatvirtina žinių paskleidimo fakto. Pirma, jeigu nurodytas asmuo susipažino su raštu neturėdamas ieškovės leidimo, tokiu atveju jis pažeidė asmenų susižinojimo neliečiamumą ir visos ieškovės pretenzijos dėl tokio sužinojimo turi būti reiškiamos šiam asmeniui. Antra, jeigu nurodytas asmuo su rašto turiniu susipažino esant ieškovės leidimui, tai šiuo atveju taip pat nėra jokio žinių paskleidimo fakto. Trečia, šis asmuo neturi teisės neteisėtai gautos informacijos skleisti tretiesiems asmenims ir byloje nėra įrodymų, jog tokie veiksmai buvo atlikti. Bet kuriuo atveju, atsakovė negalėjo žinoti ar net numanyti, kad ieškovė savo registruotos buveinės adresu galimai neužtikrina tinkamo jai skirtos korespondencijos priėmimo ir perdavimo, taigi visa neigiamų padarinių rizika tenka pačiai ieškovei, kuri privalėjo užtikrinti, jog jos registruotos buveinės adresu siunčiama korespondencija būtų ne tik tinkamai priimta ir perduota ieškovei, bet ir nebūtų pažeistas asmenų susižinojimo neliečiamumas.

23.       Anot atsakovės, paskleistos žinios 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte yra ne apie ieškovę – nurodyta informacija minėtame rašte yra skirta pristatyti šalis siejančių santykių chronologiją/vykusių įvykių eigą ir nėra nukreipta į ieškovės dalykinės reputacijos ir gero vardo pažeidimą. 2021 m. spalio 15 d. rašte nurodoma informacija taip pat yra informacinio pobūdžio ir nėra jokia prasme nukreipta į ieškovės dalykinės reputacijos žeminimą.

24.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidingai supranta ir aiškina 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte pateiktą informaciją. Atsakovė teiginiu, kurį ieškovė įvardija kaip Melagingą teiginį 1, norėjo pažymėti, jog atsakovei tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinomos aplinkybės: apie Projekto paraiškos pateikimo datą, t. y. kad ieškovė Projekto paraišką trečiajam asmeniui pateikė 2020 m. vasario 17 d., bei apie Projektui paskirtą finansavimą ir jo dydį, t. y. kada, kokio dokumento pagrindu ir kokio dydžio buvo skirtas Projekto finansavimas. Anot atsakovės, 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte nėra nurodyta, jog ieškovė su atsakove nesudarė jungtinės veiklos sutarties ir/ar nederino Projekto paraiškos projekto, nes nesant sudarytos jungtinės veiklos sutarties, ieškovė nebūtų galėjusi nei pateikti Projekto paraiškos, nei gauti Projekto finansavimo; kita vertus, vien tai, jog šalys, siekdamos bendradarbiavimo, sudarė jungtinės veiklos sutartį ir derino Projekto paraiškos projektą, nepatvirtina, jog atsakovei buvo žinoma apie vėlesnius jos partnerės (ieškovės) veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, apie Projekto paraiškos pateikimo konkrečią datą; apie galutinę pateiktą Projekto paraiškos ir jos priedų versiją; apie Projektui skirtą finansavimą ir jo dydį; apie Projekto finansavimo sutarties su trečiuoju asmeniu pasirašymą ir šios sutarties turinį; pastarosios sutarties pakeitimus ir kt. Ieškovė, reikalaudama atsakovės paneigti esą paskleistą tikrovės neatitinkančią ir melagingą informaciją, nei su savo 2021 m. rugsėjo 6 d. pretenzija, nei su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties 6 skyriuje nustatyta tvarka informavo atsakovę apie aukščiau nurodytą informaciją. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas priedas, kuriame ieškovė per Skype programą esą informuoja atsakovę apie Projekto paraiškos pateikimą, neatitinka šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje (tiek 2020 m. vasario 12 d., tiek 2020 m. balandžio 30 d.) 6 skyriuje nustatytos informavimo tvarkos, todėl negali būti laikomas tinkamu pranešimu.

25.       Atsakovė pakartotinai pažymi, kad Melagingi teiginiai 1, 2, 3 niekaip nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos ir gero vardo. Teigia, kad atsakovės inicijuotą vienašalį jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nulėmė ne Melaginguose teiginiuose 1 nurodyta informacija, o tai, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, piktybiškai ignoravo konkrečius atsakovės prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, neteikė informacijos apie Projekto finansavimo sutarties pakeitimus (šią informaciją atsakovė gavo tik iš trečiojo asmens) ir kt.; konkrečios jungtinės veiklos sutarties nutraukimo priežastys yra įvardintos 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte. Taigi, Melagingi teiginiai 1 nebuvo nei menama, nei tikroji jungtinės veiklos sutarties nutraukimo priežastis. Atsakovė, pateikdama raštų kopijas trečiajam asmeniui, neturėjo jokio (nei tiesioginio, nei netiesioginio) tikslo daryti spaudimą ir kenkti ieškovei, sumenkinti ieškovės reputaciją prieš trečiąjį asmenį ir tokiu būdu įgyti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę ateityje; tuo labiau jog trečiasis asmuo pagal jo vykdomas funkcijas privalėjo būti informuotas apie įvykių eigą.

26.       Atsakovė dėl reikalavimo paneigti informaciją nurodo, jog šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkintas – visų pirma dėl to, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovė paskleidė tikrovę neatitinkančią informaciją, kuri žemintų ieškovės dalykinę reputaciją ir gerą vardą. Be to, įvertinus tai, jog trečiasis asmuo šioje byloje yra dalyvaujantis asmuo, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę informuoti trečiąjį asmenį raštiškai pateikiant ieškovės reikalaujamo turinio paneigimą laikytinas pertekliniu. Atsakovės vertinimu, vien padarytos klaidos paskleidžiant informaciją pripažinimas, jeigu tam būtų nustatytas pagrindas, turėtų būti pripažinta pakankama ieškovės pažeistų teisių gynimo priemone.

27.       Atsakovė dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji iš viso turi dalykinę reputaciją, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ji yra teigiamai vertinama visuomenėje ir verslo aplinkoje. Pažymi, kad ginčo teiginius (ar atitinkamą jų dalį) sužinojo tik ribotas subjektų ratas, t. y. trečiasis asmuo ir kitas asmuo (J. K.). Taigi informacija niekada nebuvo viešai paskleista ir viešai prieinama. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog Melagingus teiginius 1, 2, 3 trečiasis asmuo paskleidė dar kitiems asmenims, t. y. potencialiems ieškovės partneriams, klientams ar darbuotojams; tuo labiau, jog trečiąjį asmenį saisto konfidencialumo pareiga ir jis šią informaciją sužinojo pagal savo vykdomas funkcijas/pareigas. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog dėl Melagingų teiginių 1, 2, 3 paskleidimo buvo realiai pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai trečiojo asmens akyse ir dėl to pablogėjo ieškovės konkurencinė padėtis dėl kitų projektų, potencialių darbuotojų bei klientų. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, jog jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo, t. y. buvo realiai sumenkinta ir tokiu būdu padaryta neturtinė žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

28.       Atsakovė nurodo, kad darbuotojai, kurie buvo atsakingi už 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS bei Projekto paraiškos rengimą bei derinimą su ieškove, nutraukdami darbo santykius su atsakove, tyčia ar dėl neatsargumo tinkamai neperdavė visos jiems ieškovės pateiktos informacijos bei dokumentų, susijusių Projektu. Teigia, kad atsakovė dar iki teisinių santykių su ieškove nutraukimo minėtus dokumentus bandė išsireikalauti iš trečiojo asmens, tačiau pastarasis informavo, jog prašomų dokumentų pateikti negali, tačiau kartu nurodė, jog buvo daryti Projekto finansavimo sutarties pakeitimai. Pažymi, kad ieškovė jokia forma neinformavo atsakovės apie Projekto finansavimo sutarties pakeitimus ir kokią įtaką tai turi atsakovės teisėms ir pareigoms Projekte. Taigi, atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė disponavo ir iki šiol disponuoja tik ribotos apimties bei turinio informacija apie Projektą, o ieškovė sąmoningai (tyčia) ir sistemingai vengė (ir toliau vengia) ją teikti.

29.       Atsakovė ieškovės 2021 m. rugsėjo 2 d. inicijuotą 2020 m. balandžio 30 d. JVS nutraukimą laiko niekiniu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių, kadangi šalis siejantys jungtinės veiklos teisiniai santykiai atsakovės buvo nutraukti pirmiau nei ieškovės; tai patvirtina atsakovės siųsti Raštai.

30.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad šalys ketino bendrai įgyvendinti Projektą, tuo pagrindu sudarė JVS, tačiau atsakovės darbuotojai, kurie derino visus veiksmus su ieškove, nutraukė darbo santykius ir galimai neperdavė visos informacijos/dokumentų atsakovei, dėl ko atsirado tam tikri neaiškumai/neatitikimai (atsakovei neturint visos informacijos dėl šalių santykių). Pažymėjo, kad tuo pagrindu atsakovė prašė ieškovės informacijos, tačiau ieškovė jos neteikė, kol galiausiai šalis sieję santykiai buvo nutraukti. Teigė, kad ginčijamuose teiginiuose galimai ir pasitaikė tam tikrų neatitikimų, tačiau tai nebuvo daroma tyčia, sąmoningai, siekiant menkinti ieškovę, o dėl suklydimo; dėl to kalta iš dalies ir ieškovė, nesutikdama pasidalinti turima informacija ir klaidindama atsakovę (dėl jungtinės veiklos sutarčių sudarymo); taip pat atsakovės buvę darbuotojai, neperdavę atsakovei visų dokumentų. Dėl Melagingo teiginio 1 nurodė, kad atsakovė žinojo apie pačią paraišką, tačiau nežinojo apie jos pateikimo datą; gal ir buvo komunikuojama su atsakovės darbuotojais, tačiau ši informacija iki administracijos nenukeliavo. Dėl Melagingų 2 ir 3 teiginių paaiškino, kad šiuo atveju iš esmės buvo suklysta dėl 2020 m. balandžio 30 d. JVS sudarymo/pasirašymo aplinkybių; iš esmės siekta nutraukti šalis siejančią jungtinės veiklos sutartį (galiojančią), o ne ieškovės sudarytą finansavimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Kita vertus, pažymėjo, kad atsakovė privalėjo pranešti trečiajam asmeniui apie bendros veiklos su ieškove nutraukimą, nes Projektas buvo bendras, atitinkamai ir bendra atsakomybė prieš trečiąjį asmenį. Pakartotinai nurodė, kad šiuo atveju nėra visų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti – nebuvo paskleidimo fakto (trečiajam asmeniui informacija pateikta dėl jo tarnybinių pareigų, o tai nelaikytina žinių paskleidimu; kitam asmeniui raštas tapo žinomas dėl ieškovės kaltės – neužtikrinus korespondencijos privatumo); ginčijami teiginiai nežemina ieškovės reputacijos; neįrodyta ieškovės galimai patirta žala – kokį neigiamą poveikį padarė ginčijami teiginiai, nepateikta įrodymų, jog trečiasis asmuo kitaip pradėjo vertinti ieškovę.

31.       Trečiasis asmuo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

32.       Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad maždaug iki 2020 m. spalio mėn. buvo atsakovės darbuotoju ir dalininku. Paaiškino, kad iš esmės kuravo bendrą ieškovės ir atsakovės vykdomą Projektą (mokslinę jo dalį); bendradarbiavimas dažniausiai vykdavo iš jo asmeninio el. pašto (nebuvo draudimo bendrauti per tam tikras platformas ar būdus; priekaištų dėl to nebuvo); gautus iš ieškovės el. laiškus jis įprastai persiųsdavo ir atsakovės vadovui (T. Ž.), kuris iš esmės apie viską buvo informuojamas, pasirašinėjo JVS. Teigė, kad ieškovė įprastai informuodavo atsakovę apie paraiškų pateikimą (duomenys neskelbtini); taip įvyko ir nagrinėjamu atveju, tačiau tikslios datos neatsiminė. Nurodė, kad po jo darbo santykių su ieškove nutraukimo jis visą informaciją/dokumentus perdavė atsakovei – atskiro akto nebuvo pasirašoma, visa medžiaga liko atsakovės biure ir talpykloje; jo el. pašte jokios informacijos iš esmės ir nebuvo likę. Pažymėjo, kad vykdant projektus, įprastai būdavo sudaromos dvi jungtinės veiklos sutartys – viena iki paraiškos finansuojančiai institucijai pateikimo, kita – po paraiškos patvirtinimo.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

33.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis ir jos priedas Nr. 1 dėl bendro Projekto įgyvendinimo, kurią pasirašė ieškovės direktorius S. G. ir atsakovės direktorius T. Ž..

34.       2020 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nauja Jungtinės veiklos sutartis Nr. JVS-20200430-1 ir jos priedas Nr. 1 dėl bendro Projekto įgyvendinimo, kurią pasirašė ieškovės direktorius S. G. ir atsakovės direktorius T. Ž.. Pažymėtina, kad abiejų JVS turinys buvo iš esmės identiškas, iš esmės skyrėsi tik JVS priedai – Projekto veiklų ir išlaidų aprašas.

35.       Nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 18 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicijos į (duomenys neskelbtini) kuriant inovacijas“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) iš esmės įsipareigojo finansuoti ieškovės vykdomą nurodytą Projektą (jo dalį); minėtos sutarties 3 priedas buvo 2020 m. balandžio 30 d. Jungtinės veiklos sutarties patvirtinta kopija.

36.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) vardu advokatas F. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė raštą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, kuriuo nuo 2021 m. spalio 4 d. nutraukė Jungtinės veiklos sutartį dėl ieškovės padaryto esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo; minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini) tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog 2020-02-17 (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) Projekto paraišką“; nurodytas raštas buvo adresuotas ieškovei (adresu (duomenys neskelbtini), ir el. pašto adresais) bei trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) (siunčiant tik el. paštu).

37.       2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paneigti melagingą informaciją, pažeidžiančią ieškovės dalykinę reputaciją, t. y. kad atsakovei tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog ieškovė 2020 m. vasario 17 d. pateikė (duomenys neskelbtini) Projekto paraišką.

38.       Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 19 d. el. laiško nustatyta, kad atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. raštas buvo įteiktas J. K. (kuris nesusijęs su ieškove, nėra jos darbuotojas).

39.       Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovę su raštu dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS-20200430-1 nutraukimo (kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, panašaus pobūdžio raštas atsakovei buvo siųstas ir 2021 m. rugsėjo 2 d.), nes, anot ieškovės, atsakovė iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį – pagal JVS atsakovė turėjo atlikti mokslinių tyrimų veiklą, pagal kurios rezultatus ieškovė kurtų maketą ir prototipus.

40.       2021 m. spalio 15 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su raštu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, kurioje, be kita ko, nurodė, kad atsakovei yra žinoma tik viena abiejų šalių įgaliotų atstovų parašais patvirtinta 2020 m. vasario 16 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurios kopiją atsakovė gavo su ieškovės 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu; rašte iš esmės nesutinkama su JVS nutraukimu.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl ieškovės dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo

41.       Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

42.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą (atitinkamai ir į gerą reputaciją) suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

44.       Pagal kasacinio teismo praktiką, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

45.       Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requte no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).

46.       Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

47.       CK

48.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą; trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą/ar pažeidžia dalykinę reputaciją; ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Ieškovė privalo įrodyti pirmus tris juridinius faktus; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei, kitas sąlygas privalo įrodyti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

49.       Juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatomi visi pirmiau įvardyti keturi būtini juridiniai faktai. Jeigu bent vienas iš šių faktų nenustatomas, negali būti daroma išvada, kad pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija.

50.       Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

51.       Taigi, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

52.       Nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl to, ar atsakovės teiginiai buvo paskleisti tretiesiems asmenims ar ne, t. y. ar egzistavo pirmoji sąlyga – teiginių paskleidimo faktas; atsakovė įrodinėjo, jog nebuvo paskleidimo fakto – trečiajam asmeniui informacija pateikta dėl jo tarnybinių pareigų, o tai nelaikytina teiginių paskleidimu; kitam asmeniui (J. K.) raštas tapo žinomas dėl ieškovės kaltės – neužtikrinus korespondencijos privatumo; ieškovė su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad ginčijami teiginiai buvo paskleisti tretiesiems asmenims.

53.       Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių (atitinkamai dalykinę reputaciją pažeidžiančių), tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

54.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teiginių paskleidimo faktas yra įrodytas, nes, kaip minėta, atsakovė 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Raštus su ginčijamais teiginiais adresavo ne tik ieškovei, bet ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) (byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo gavo nurodytus Raštus). Teismas kritiškai (kaip gynybinę versiją) vertina atsakovės poziciją, kad trečiajam asmeniui informacija pateikta dėl jo tarnybinių pareigų, o tai nelaikytina teiginių paskleidimu, nes, kaip nurodyta aukščiau, duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (kas šiuo atveju ir įvyko). Nors trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (pagal viešai skelbiamus duomenis) įgyvendina Lietuvos ūkio plėtrai ir jo tarptautiniam konkurencingumui didinti skirtas nacionalines strategijas ir programas, kryptingai padeda investuoti paramą verslui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, energetikai, administruoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas, užtikrina informacijos apie reikalavimus ir ES paramos paskirstymą sklaidą, t. y. faktiškai yra valstybės institucija, atliekanti jai deleguotą veiklą, tačiau nagrinėjamu atveju ji susiklosčiusiuose santykiuose, teismo vertinimu, dalyvavo/dalyvauja kaip ūkio subjektas (komercinis partneris), teikiantis kofinansavimo paslaugą (ieškovei), ir negali būti laikomas institucija/asmeniu, sužinojusiu ginčijamus teiginius vien dėl savo profesinės veiklos/tarnybinių pareigų; tuo labiau, jog minėtas trečiasis asmuo nedalyvavo/nebuvo ieškovės ir atsakovės sudarytų JVS dalyvis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės įvardinta ir sprendimo 53 punkte nurodyta išimtis šiuo atveju netaikytina.

55.       Kita vertus, teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai dėl teiginių paskleidimo J. K. nebuvimo ir sprendžia, kad, kaip matyti iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, atsakovė 2021 m. rugsėjo 2 d. raštą siuntė ieškovei paštu jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir vien ta aplinkybė, jog ieškovei adresuotą laišką priėmė, atidarė ir perskaitė asmuo, neturintis tokios teisės (šiuo atveju J. K.), nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė būtų kalta dėl tokio paskleidimo. Šiuo atveju laikytina, kad pati ieškovė neužtikrino tinkamo jai skirtos korespondencijos priėmimo ir perdavimo, todėl visa neigiamų padarinių rizika tenka jai pačiai.

56.       Teismas taip pat sprendžia, kad ginčijami teiginiai buvo/yra apie ieškovę. Viena vertus, iš dalies pritartina atsakovės argumentams, kad atsakovė ginčijamais teiginiais iš esmės pristatinėjo/aprašinėjo šalis siejančius santykius, juos vertino; kita vertus, šis santykių aprašymas, vertinimas buvo susijęs išimtinai su ieškove ir santykiais su ja, todėl laikytina, jog ši sąlyga taip pat yra įrodyta.

57.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos pirmos dvi sąlygos, būtinos CK 2.24 straipsnio taikymui, t. y. kad žinios buvo paskleistos ir jos yra apie ieškovę. Ginčas kilo ir dėl trečios bei ketvirtos privalomos sąlygos CK 2.24 straipsnio taikymui, t. y. ar paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.

58.       Kita vertus, pirmiausia byloje turi būti nustatyta kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016).

59.       Paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021).

60.       Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme

61.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

62.       Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2019). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).

63.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, taip pat, kur informacija pateikta. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

64.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovės parašytus ginčijamus teiginius apie ieškovę (ir santykius su ja), šių teiginių pateikimo būdą, sakinių konstrukcijas, situaciją, kurioje teiginiai buvo parašyti, sprendžia, kad ginčijami teiginiai – dėl sužinojimo apie Projekto paraiškos pateikimo šaltinius ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS nesudarymo, vertintini kaip žinios (teiginiai išreikšti aiškiai, kategoriškai; be to, tokie teiginiai gali būti patikrinti, t. y. jiems taikomas tiesos kriterijus), o trečiasis ginčijamas teiginys – dėl ieškovės 2020 m. vasario 12 d. JVS pažeidimo, vertinamas kaip atsakovės nuomonė (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, teismas pažymi, kad nurodytuose Raštuose atsakovė konkrečiai niekur nenurodė, kad ieškovė pažeidė būtent 2020 m. vasario 12 d. JVS – 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte iš viso nenurodyta apie kokią JVS kalbama, to tiesiogiai nenurodoma ir 2021 m. spalio 15 d. rašte; kita vertus, iš jo turinio iš esmės galima suprasti, jog kalbama būtent apie 2020 m. vasario 12 d. JVS (nors ji ir įvardinama kaip 2020 m. vasario 16 d. JVS, tačiau tai vertinama kaip tikėtinas rašymo apsirikimas). Antra, teismo vertinimu, toks ginčijamas teiginys laikytinas subjektyvia atsakovės nuomone dėl šalių santykių ir veiksmų, tuo labiau, jog faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas dėl tam tikros sutarties pažeidimo ir subjekto, galimai pažeidusio tokią sutartį (kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, šalys nesutaria kas pažeidė JVS ir dėl kieno kaltės ji nutraukta), nevertinamos ir nesprendžiamos byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo, t. y. tokiam teiginiui, byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo, netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, bei vertinama, jog tai yra subjektyvi atsakovės nuomonė.

65.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas (atitinkamai ir dalykinė reputacija) gali būti pažeminti, ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Kaip minėta, nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

66.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažintina žeidžiančia asmens garbę ir orumą (atitinkamai ir dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

67.       Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

68.       Toliau sprendime pasisakoma dėl trečiosios nurodytos būtinos sąlygos – ar ginčijami teiginiai neatitiko tikrovės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

69.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pirmasis ginčijamas teiginys – kad (duomenys neskelbtini) (atsakovei) tik iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog ieškovė 2020 m. vasario 17 d. pateikė (duomenys neskelbtini) Projekto paraišką, neatitinka tikrovę, nes tai paneigia byloje esanti medžiaga: pirma, atsakovė neginčijo aplinkybės, jog Projektas ir paraiška su atsakove derinti nuo 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 12 d. tarp šalių buvo pasirašyta JVS; antra, ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimą tarp atsakovės darbuotojų (E. F. bei R. P.) ir ieškovės vadovo (S. G.), kuriame ieškovės vadovas 2020 m. vasario 17 d. iš esmės nurodė, jog paraiška jau pateikta (duomenys neskelbtini) (yra „išskridusi“), atsakydamas į atsakovės darbuotojų užklausimą ką dar galima būtų pakeisti („pastiprinti“); trečia, šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojas T. K., nurodęs, jog ieškovė visada – ir nagrinėjamu atveju, informuodavo atsakovę apie paraiškų pateikimą kompetentingai institucijai (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)).

70.       Teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, kad nurodytas galimas informavimas apie paraiškos pateikimą (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamas, t. y. nesilaikant JVS 6.5 punkte nustatytos tvarkos – nebuvo siųstas sutartyje nurodytais adresais. Iš bylos medžiagos ir šalių, liudytojo paaiškinimų matyti, kad tarp šalių buvo įprasta praktika šalių atstovams susirašinėti el. laiškais, naudojantis kitomis platformomis (Skype, Dropbox ir pan.), nei viena iš šalių nereiškė dėl to jokių pretenzijų (šią aplinkybę pradėta eskaluoti tik prasidėjus šalių ginčams dėl JVS netinkamo vykdymo). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės vadovui aiškiai pranešus atsakovėms atstovams (darbuotojams), kurie tuo metu veikė atsakovės vardu ir ją atstovavo (CK 2.170 straipsnis, 6.264 straipsnis), apie paraiškos pateikimą, ginčijamas pirmasis teiginys laikytinas neatitinkančiu tikrovės.

71.       Teismo vertinimu, neatitinka tikrovės ir trečiasis ginčijamas teiginys – kad atsakovė nesudarė su ieškove 2020 m. balandžio 30 d. JVS. Pažymėtina, kad į bylą pateikta abiejų šalių vadovų pasirašyta 2020 m. balandžio 30 d. JVS, kurią, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovės darbuotojui (T. K.) 2020 m. gegužės 5 d. persiuntė pats atsakovės vadovas T. Ž.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo ir pati atsakovė, pripažinusi, jog 2021 m. spalio 15 d. rašte buvo suklysta dėl 2020 m. balandžio 30 d. JVS nesudarymo.

72.       Kaip minėta, antrasis ginčijamas teiginys – dėl ieškovės 2020 m. vasario 12 d. JVS pažeidimo, laikytinas atsakovės nuomone, kuriai netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi turėti pakankamą faktinį pagrindą.

73.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatyta, kad šalys buvo sudariusios 2020 m. vasario 12 d. JVS dėl bendro Projekto įgyvendinimo; byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal šią sutartį finansavimas nebuvo skirtas, todėl pagal šios sutarties 10.1 punktą sutartis turėjo pasibaigti. Be to, tarp šalių 2020 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyta nauja JVS, pagal kurios 10.5 punktą ši sutartis panaikino bet kokias ankstesnes sutartis. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada (ir atsakovė neginčijo šios aplinkybės), kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Raštų sudarymo metu 2020 m. vasario 12 d. JVS jau buvo pasibaigusi, atitinkamai ieškovė negalėjo jos pažeisti. Kita vertus, atsakovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad atsakovės tikroji valia buvo nutraukti šalis siejančius jungtinės veiklos teisinius santykius dėl ieškovės galimai padarytų esminių pažeidimų – ar tai būtų 2020 m. vasario 12 d. ar 2020 m. balandžio 30 d. JVS, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė pažeidė ir 2020 m. vasario 12 d. JVS dar iki jos pasibaigimo. Kaip minėta, šalys po nurodytų JVS sudarymo pradėjo konfliktuoti, reikšti vieną kitai pretenzijas, kol galiausiai abi šalys 2020 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė vieną kitai raštus dėl JVS nutraukimo, buvo inicijuota ši byla.

74.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė iš esmės turėjo teisę pasinaudoti savo, kaip susiklosčiusių santykių dalyvės, teise reikšti ieškovei pretenzijas, pranešti ieškovei apie JVS (nors aiškiai ir nekonkretizuojant kokios) nutraukimą (kaip minėta, šioje byloje neanalizuojamos aplinkybės ar tos pretenzijos ir JVS nutraukimas buvo pagrįstas ar ne, kadangi tai nėra šios bylos dalykas). Be to, nenustatyta, kad nurodytas teiginys (nuomonė) dėl ieškovės JVS pažeidimo būtų akivaizdžiai neetiškas, nesąžiningas, jo siekis būtų pakenkti ieškovei ar pažeisti jos dalykinę reputaciją (net jei ateityje ir būtų nustatyta, jog atsakovė galimai nepagrįstai, neturėdama tam teisinio pagrindo, nutraukė JVS).

75.       Pasisakant dėl ketvirtosios būtinos sąlygos – kad ginčijami teiginiai pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, pažymėtina, kad, kaip minėta, civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovei paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.

76.       Teismas pažymi, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

77.       Vertinant atsakovės teiginių realius padarinius ieškovės dalykinei reputacijai, pažymėtina tai, kad nors atsakovės teiginiai buvo pateikti/nusiųsti trečiajam asmeniui (iš esmės tik vienam asmeniui), tačiau byloje nepateikti įrodymai, kokius rimtus faktinius neigiamus padarinius šie teiginiai sukėlė ieškovės dalykinei reputacijai ir/ar iš viso pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją.

78.       Taigi, nors, kaip buvo pripažinta šiuo teismo sprendimu, ginčijami teiginiai dėl Projekto paraiškos pateikimo aplinkybių ir 2020 m. balandžio 30 d. JVS (ne)sudarymo, neatitiko tikrovės, o kitas ginčijamas teiginys dėl ieškovės 2020 m. vasario 12 d. JVS pažeidimo buvo pripažintas nuomone (kuriai netaikomi tiesos kriterijai), tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog šiais teiginiais buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija ir dėl to ieškovė realiai patyrė kokią nors žalą, taip pat nenustatyta, jog atsakovė ginčijamais teiginiais sąmoningai siekė pakenkti ieškovei (apkaltinti sukčiavimu, neteisėta veikla ir pan., kaip kad siekė įrodyti ieškovė), pažeisti jos dalykinę reputaciją, nutraukti ieškovės ir (duomenys neskelbtini) sudarytą finansavimo sutartį (kadangi atsakovė net nebuvo minėtos sutarties šalimi) ir pan. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

79.       Ieškovė byloje neginčijo, kad dėl atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Raštų bei juose nurodytų ginčijamų teiginių (duomenys neskelbtini) būtų nutraukusi su ieškove sudarytą 2020 m. lapkričio 18 d. finansavimo sutartį. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo tam tikrą laiką, anot ieškovės, netvirtina jos partnerio (vietoje atsakovės) pakeitimo ir prašo apie jį pateikti papildomą informaciją, ar kad ieškovei nepateikė visos jos prašomos informacijos, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog dėl ginčijamų atsakovės teiginių pasikeitė (duomenys neskelbtini) požiūris į ieškovę, jos savybių, veiklos, rezultatų vertinimas (jis sumažėjo ar tapo neigiamas). Kaip minėta, nurodytuose Raštuose nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą vertinti, kad juo siekta pakirsti pasitikėjimą ieškove, sumenkinti jos dalykinę reputaciją.

80.       Nagrinėjamu atveju atsakovės Raštuose nurodytos aplinkybės ir turinys iš esmės pragrindžia, kad atsakovės tikslas buvo nutraukti šalis siejančius jungtinės veiklos santykius, nurodant to priežastis (nors ir subjektyvias), ir informuojant trečiąjį asmenį, kuris turėjo kofinansuoti bendrai sutartą vykdyti šalių Projektą, o ne įžeisti ar kitokiu būdu pažeminti ieškovę, pakenkti jos reputacijai. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovei nesutinkant su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl šalių santykių nutraukimo, ji galėjo (turėjo teisę) savo galimai pažeistas teises ginti kitais būdais (pavyzdžiui, ginčijant JVS nutraukimą), o ne siekiant paneigti tokius teiginius, kurie, kaip jau konstatuota, nors ir neatitinka tikrovei, tačiau tiesiogiai nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos ir atitinkamai nesudaro pagrindo atsakovei, paskleidusiai tokią informaciją, taikyti atsakomybę.

81.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta visų sąlygų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl tikrovę neatitinkančios informacijos paneigimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 2.24 straipsnis, 1.137 straipsnio 2-3 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis).

82.       Nagrinėjamu atveju teismas, priėjęs prie išvados, kad atsakovė ginčijamais teiginiais nepažeidė ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinės reputacijos, konstatuoja, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo forma, todėl ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

83.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

85.       Ieškovė patyrė byloje 5 148 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 236 (151 + 85) Eur žyminis mokestis ir 4 912 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

86.       Atsakovė patyrė 9 002,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatų pagalbai apmokėti.

87.       Viena vertus, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

88.       Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

89.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

90.       Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tripliką, atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo (nors tokios pareigos atsakovei teismas nebuvo nustatęs), pateikė teismui du prašymus – dėl prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; byloje vyko vienas teismo posėdis, kurio bendra trukmė (suapvalinant) apie 5 val.

91.       Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ginčo pobūdžiu (ginčas kilo dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tačiau nevertintina, jog byla buvo itin sudėtinga, nagrinėjamu klausimu yra išplėtota Lietuvos teismų praktika, t. y. teisiniai santykiai nebuvo nauji Lietuvos teismų praktikoje, nesiremta užsienio praktika šiuo klausimu ir pan.), šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 5 000 Eur sumos.

92.       Atsižvelgiant į tai, ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

93.       Byloje iš viso patirta 12,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl paskleistų neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių juridinio asmens dalykinę reputaciją teiginių paneigimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 12,54 Eur (dvylika eurų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič