Administracinė byla Nr. eAS-18-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09388-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. I. (A. I.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 23S30181 dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerių) metų laikotarpiui ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trijų) metų laikotarpiu įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku pateiktu pranešimu jis buvo informuotas, kad priimtas Sprendimas, tačiau pats administracinis aktas nebuvo pridėtas. Migracijos departamentas visą Sprendimą pareiškėjo atstovui pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad neturint Sprendimo, jam nebuvo žinoma, kokių motyvų ir argumentų pagrindu buvo nuspręsta jam (pareiškėjui) taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, taip pat nebuvo galimybės pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio reikalavimus atitinkantį skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Sprendimo nuorašo įteikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo siekti savo pažeistų teisių gynybos, kadangi dar 2023 m. kovo pradžioje, būnant Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo sveikatos būklė dėl (duomenys neskelbtini) itin pablogėjo, jis nuo 2023 m. kovo 23 d. nuolat lankėsi pas gydytojus kilmės valstybėje, faktiškai privalėjo laikytis lovos režimo (negalėjo vaikščioti, ilgą laiką sėdėti), pareiškėjui 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. atliktos operacijos. Tik po trijų mėnesių pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. susirado atstovą, kuris kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, o gavęs Sprendimą, nepraleidęs termino kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad jis siekė maksimaliai efektyviai ginti savo teises, o Migracijos departamento veiksmai, t. y. Sprendimo nepateikimas, apsunkino pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad Sprendimu jam taikomi itin griežti ribojimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. I. skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik tada, kai skundą paduoti sutrukdė objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuris jam įteiktas 2023 m. kovo 17 d., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. lapkričio 15 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą skundui paduoti.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jam 2023 m. kovo 17 d. su pranešimu apie Sprendimą pats Sprendimas nebuvo atsiųstas, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės ir taikyto gydymo) tik 2023 m. spalio 24 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, kuris kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, t. y. kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, teismas darė išvadą, kad terminas neatnaujintinas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis, kadangi tai, jog buvo praleistas terminas skundui paduoti, lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. gavęs elektroninį laišką, jis nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, nesidomėjo Migracijos departamento Sprendimo vykdymo procesu ir dėl pasyvaus elgesio praleido terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą sužinojo 2023 m. kovo 17 d. Įvertinęs pranešimo turinį, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai informavo pareiškėją apie Sprendimą, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, koks sprendimas priimtas, išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, visa informacija pateikta pareiškėjui suprantama kalba. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas gavęs informaciją apie priimtą Sprendimą, galėjo kreiptis su prašymu į Migracijos departamentą, kaip tą padarė pareiškėjo atstovas 2023 m. spalio 24 d. Pareiškėjas terminą paduoti skundą praleido daugiau nei pusę metų, t. y. daugiau nei 6 mėnesius. Nors pareiškėjui ir buvo tam tikrą laikotarpį taikomas lovos režimas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo susisiekti su Migracijos departamentu dėl Sprendimo, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, veikė nerūpestingai ir aplaidžiai.

Nenustatęs, kad terminas skundui paduoti būtų praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas A. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam gavus Sprendimo išrašą bei susipažinus su šio išrašo turiniu, priešingai nei nurodė teismas, nebuvo aiškūs esminiai individualaus administracinio akto turinio elementai.

Nesutikdamas su skundžiamos nutarties išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą, nelaikytinos objektyviomis, pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai neįvertino, jog dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės, atliekamų operacijų, medikų nurodymų jis neturėjo galimybės įstatymuose nustatytais terminais ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su iš Migracijos departamento 2023 m. kovo 17 d. gautu pranešimu apie priimtą Sprendimą, sveikatos būkle, diagnozuotais susirgimais, atliktomis operacijomis, ir pažymi, kad šias aplinkybes jis pagrindė, pridėdamas atitinkamus įrodymus (2023 m. liepos 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 4 d. epikrizę; kt.). Pareiškėjo teigimu, jo pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. spalio 4 d. pareiškėjas dėl sveikatos problemų, atliktų net dviejų operacijų, objektyviai neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą dėl visiškai nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad iš karto po to, kai tik pasveiko, jis operatyviai pradėjo ieškoti atstovo.

Pareiškėjo vertinimu, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas galėjo kreiptis į Migracijos departamentą, kadangi jis neturi įgaliojimų panaikinti savo priimtus sprendimus ar pratęsti apskundimo terminą. Be to, pareiškėjas ligos ir operacijų metu neturėjo net faktinės galimybės kreiptis į Migracijos departamentą ir negalėjo asmeniškai surašyti jokių prašymų. Pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam buvo būtina susirasti atstovą, kuris padėtų išsiaiškinti priimto Sprendimo motyvus ir argumentus, gauti Sprendimo nuorašą ir paruošti skundą teismui. Pareiškėjui pasveikus, jau 2023 m. spalio 24 d. buvo sudaryta teisnių paslaugų teikimo sutartis su atstovu, kurio pagalba pareiškėjas operatyviai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas tvirtina, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl priešingos pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos, o nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, sukeliančio itin neigiamas pasekmes, turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. I. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Sprendimo, priimto 2023 m. kovo 16 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Įstatymo nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės nelaikytinos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis jam laiku paduoti skundą dėl Sprendimo, o net ir atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, jis galėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo, be to, pareiškėjas apie Sprendimą informuotas buvo tinkamai.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminas skundui dėl Sprendimo paduoti turi būti atnaujintas, kadangi jis pagrindė, jog gavęs 2023 m. kovo 17 d. pranešimą apie priimtą Sprendimą objektyviai dėl sveikatos būklės, taikyto gydymo tik 2023 m. spalio 24 d. susitarė su advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo, t. y. pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviomis, sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą, todėl aktualus procesinis terminas turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 16 d. priėmė Sprendimą. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas Pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas įspėjimas (toliau – ir Pranešimas), kartu su šiuo pranešimu pareiškėjui nebuvo siųstas Sprendimo nuorašas. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimas (administracinio akto nuorašas) pareiškėjo atstovui elektroniniu laišku buvo nusiųstas, atsakant į jo 2023 m. spalio 24 d. prašymą Migracijos departamentui.

Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2028 m. kovo 15 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai). Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2026 m. kovo 15 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2023 m. kovo 17 d. informavo Pranešimu apie Sprendimą, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo atstovas Sprendimą (t. y. visos apimties individualų administracinį aktą) gavo tik 2023 m. lapkričio 3 d. Duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė Sprendimą anksčiau, byloje nėra.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa). Jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytu sprendimu ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, užsienietis su priimtu sprendimu supažindinamas šių sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (ketvirta pastraipa).

Iš Migracijos departamento 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas 2023 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S25816, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.). Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2020 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-195 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2023 m. kovo 17 d., t. y. Pranešimo pareiškėjui pateikimo datą. Kaip jau buvo konstatuota, Migracijos departamentas pareiškėjo atstovui Sprendimo nuorašą elektroniniu laišku išsiuntė 2023 m. lapkričio 3 d., pareiškėjas skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 15 d., t. y. nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjas, nepaisant sveikatos būklės, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su jo sveikatos būkle ir jo gydymo procesu, būtent patvirtina, kad pareiškėjas neveikė aplaidžiai ir nerūpestingai.

Apibendrinant konstatuotina, kad tik 2023 m. lapkričio 4 d. gavęs Sprendimą, pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. I. (A. I.) skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė