Civilinė byla Nr. e2-395-341/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02703-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.1.2; 2.6.1.2; 2.6.1.4; 3.1.7.4; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 01d.

Vilnius

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,

  sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič,

dalyvaujant ieškovo atstovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ G. V.,

nedalyvaujant atsakovei E. Š., trečiojo asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei E. Š., trečiajam asmeniui Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijai dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš E. Š. 1 344,55 Eur skolos, 31,53 Eur delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad energetikos įmonė AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – Ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), kurio negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė E. Š. (toliau – Atsakovė). Atsakovei Ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 0213433. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Objekto šildymo būdas nurodytas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.).

Už Ieškovės nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30  Objekto šildymui vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, taisykles apskaičiuotą šilumos energiją buvo neatsiskaitoma, todėl yra susidariusi 1344,55 Eur skola.

Kadangi Atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, pagal pateikiamas sąskaitas, Ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36-1 str., Atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 31,53 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29 .

Atsakovės skolą pagrindžia Ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma ir Ieškovės Atsakovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovei nekartą pareikštos pretenzijos dėl skolos grąžinimo, bet Atsakovė neatsiskaitė.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: ŠŪĮ bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Tarybos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos vartotoju yra laikomas pastato ar buto (patalpos) savininkas, kai jo pastato ar buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 str., 6.383 str., 6.391 str., ŠŪĮ 2 str. 8, 33, 47 p., 12 str., 15 str., 19 str., Taisyklių 19.1 p., 20.1 p., 26-28 p., 36-38 p., 163.1 p., 164-165 p.).

Nagrinėjamu atveju pastato šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, o duomenų apie tai , kad atsakovė būtų teisėtai atjungusi savo patalpas nuo centralizuoto tiekimo ir įregistravusi šiuos duomenis nekilnojamojo turto registre nėra, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo laikotarpiu tarp Atsakovo ir energetikos įmonės – susiklosčiusius šilumos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 str., Taisyklių 19.1 p., 36, 37, 38 p., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas).

Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovo pareiga atsiskaityti už į Objektą patiektą šilumos energiją numatyta teisiniu reguliavimu: CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str., Taisyklių 133.2 p., 235.2 p. Atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl susidarė minėta skola.

Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 str. tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 str. 2 dalį. Atsakovo pastate visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, taisykles, kurie labiausiai atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus.

Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos ŠŪĮ, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Kadangi Atsakovė už Objektui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-226-647/2013 (proceso Nr. 2-52-3-02362-2012-0. 2013-08-02 sprendimas) ir e2-620-494/2020 (proceso Nr. 2-52-3-01268-2018-0. 2020-02-18 sprendimas ir 2020-07-08 apeliacinė nutartis) išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys - šilumos tiekėja ir patalpų savininkas dėl tų pačių patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo, kadangi naujų duomenų apie atsakovės patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą ieškovė nebuvo gavusi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje atleidžiama. Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ir nustatytos. CPK 182 str. 2 d. įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjimas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Kaunas v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012). Fakto prejudicialumui nėra keliama reikalavimo, kad jis būtų nustatytas ar įmanoma būtų jį nustatyti arba taikyti tik analogiškoje ar panašių aplinkybių byloje. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų.

Iš Atsakovo taip pat priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), nes jis yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę.

Ieškovė patyrė 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą 2010-01-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pagrindu (16.1 p., šios sutarties 2 priedo 1-2 p.), 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą 2017-06-27 Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 pagrindu (14.2 p.), bei sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d. nustatyta tvarka, t. y. turėjo 32,71 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

2. Atsakovė E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas nutraukė šilumos energijos tiekimą ir nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30 šilumos energijos netiekė į atsakovei priklausančią patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismo prašo, remiantis CPK 210 straipsniu apžiūrėti patalpą esančią (duomenys neskelbtini) ir įsitikinti, kad ieškovas šilumos energijos iš centralizuotų sistemų netiekė;

Siekiant patikrinti ieškovo mokesčių pažymos paskaičiavimo teisingumą, ieškovas turėjo pateikti privalomus pastatui dokumentus, kurių nepateikė, todėl prašo teismo išreikalauti iš ieškovo: pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo instrukciją; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukciją“; pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų šildymo teikimo sistemos schema (Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos taisyklių 311 p.);

Teismui apžiūrėjus atsakovės patalpas pagal CPK 210 straipsnį ir nustačius faktą, kad šilumos energija atsakovės patalpoms nėra tiekiama, ieškinį atmetus arba patenkinus, tiek ieškovė, tiek atsakovė galės reikšti pretenzijas pastato šildymo sistemos iš centralizuotų sistemų prižiūrėtojui - Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijai, nes atsakovė negauna šilumos energijos iš centralizuotų sistemų, todėl būtina įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nurodytą bendriją. Teismo prašome, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendriją. 

Teismo prašo, įpareigoti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendriją (prižiūrėtoją) pateikti pastato esančio (duomenys neskelbtini), centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų šildymo teikimo sistemos schema (Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos taisyklių 311 p.) ir pastato šildymo sistemos aprašą. 

Teismo prašo, ieškinį atmesti visiškai. Taikos sutarties pateikti neketina.

Atsakovė atsiliepime išdėstė, tai kad 2020 m. spalio 2 d. gavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau - ieškovas) ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimą ir delspinigių priteisimo. Ieškinio 2 punkte nurodyta, kad „nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30...taisykles apskaičiuotą šilumos energiją buvo neatsiskaitomą, todėl yra susidariusi 1344,55 Eur skola“. Ieškinio 4 punkte nurodė, kad ieškinio pagrindas yra mokesčių paskaičiavimo pažyma ir ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos - faktūros“.

Dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo ieškovo iniciatyva. Ieškovo rašte Nr. SD-4072 nurodyta: .Šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekimas i patalpą / butą bus atnaujintas. Jums pilnai padengus skola ir apmokėjus Bendrovės išlaidas, susijusias su teikiamų paslaugų sustabdymu ir atnaujinimu (Šilumos ūkio įstatymo 14 str. 3 d., Taisyklių 216 p.).“ Vykdydamas savo grasinimus ieškovas atjungė šilumos tiekimą ir šilumos energijos nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30 atsakovės patalpoms netiekė. Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso (toliau - CPK) 210 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Jeigu tai reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Dėl apžiūros atlikimo teismas priima nutartį”. Atsižvelgdama į tai, kad nustatant faktinį šilumos energijos tiekimą patalpomis vienas iš galimų būdų gali būti ir CPK 210 straipsnyje nustatyta vietos apžiūra, t. y. teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali, be kita ko, paskirti vietos apžiūrą, jeigu to reikia bylos aplinkybėms ištirti todėl, prašome teismo, apžiūrėti atsakovei priklausančias patalpas esančias (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas yra nutraukęs šilumos energijos tiekimą ir šilumos energijos netiekia.

Dėl ieškinio pagrindo mokesčių paskaičiavimo pažymos. Analizuojant ieškinį gauname, kad ieškovo ieškinio pagrindas yra mokesčių paskaičiavimo pažyma. Su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51 -2254; 2007, Nr. 130- 5259) 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 59-2659; 2009, Nr. 117-5010) 1.3 punktu, patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, kurio III dalyje nurodyta: 12. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentai yra: pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo instrukcija; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija“. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašo, todėl atsakovė negali patikrinti ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymos, nes nesupranta ar ieškovei atjungus atsakovės patalpas ir nutraukus atsakovės patalpoms šilumos energijos tiekimą pažymoje nėra per klaidą likę klaidingi duomenys.

3. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2020 m. lapkričio 30 d. į bylą pateikė paaiškinimus dėl atsakovės prašymų, paaiškinimuose nurodė, kad: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020-11-20 nurodė ieškovui per 30 d. pateikti nuomonę dėl atsakovo prašymų pagal atsiliepimą. Nepraleisdami nustatyto termino teikiame paaiškinimus dėl atsakovės prašymų.

Atsakovė nurodo, jog nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30 ieškovas atjungė šilumos tiekimą. Nesutinkame su tokiu teiginiu. Ieškovė 2019-08-28 raštu SD-4072 pateikė įspėjimą dėl susidariusios 1827,76 Eur skolos ir galimo energijos tiekimo patalpoms nutraukimo dėl skolos. Tačiau faktiškai atjungimas nebuvo vykdomas o pačio įspėjimo tikslas yra paraginti skolingus vartotojus apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal faktines aplinkybe, kurios be kitko, nustatytos ir kitoje byloje e2-620-494/2020 faktiškai nebūtų galimybės atsakovei nutraukti šilumos energijos tiekimo į jos patalpas, nes nustatyta, kad „atsakovei priklausančiose negyvenamosiose patalpose nėra šildymo radiatorių, <...> tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos būtų teisėtu būdu atjungtos nuo centralizuoto šildymo, priešingai, kaip jau nurodyta aukščiau, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.“ Taigi, teismas 2020-02-18 sprendimu ir 2020-07-08 apeliacine nutartimi, pripažino atsakovės pareigą mokėti už jos patalpoms priskirtą šilumos energiją iki kol bus įteisintas atjungimas nuo centralizuoto šildymo tinklų, o žinoma faktinė aplinkybė, jog atsakovės patalpose šildymo prietaisų nėra.

Atsakovė teismo prašo, atlikti CPK 210 str. nustatyta tarka vietos apžiūrą, kas patvirtintų, jog šilumos energija patalpoms netiekiama. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo tenkinti šio prašymo. Kaip minėta 3 punkte, iš esmės, nėra ginčo dėl to, jog šildymo prietaisų atsakovės patalpose nėra. Minėtos aplinkybės buvo konstatuotos civilinėje byloje e2-620-494/2020, todėl teismui kitoje byloje vieną kartą šias aplinkybes nustačius, mano, kad nėra tikslinga pakartotinai jų nustatinėti.

        Atsakovė prašo teismo įpareigoti iš ieškovės išreikalauti papildomus dokumentus, kurie esą reikalingi skolos pagrįstumui nustatyti: a) pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą; b) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos veikimo instrukciją; c) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija; d) pastato centrinio šildymo <...> sistemų schemą.

        Paaiškina, kad atsakovės nurodyti dokumentai nėra dokumentai pagrindžiantys skolos dydį, ar atsakovės pareigą mokėti už jos patalpoms priskirtą šilumos energiją. Ieškovė remiasi Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodytas Atsakovės patalpų šildymo būdas – „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ (CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.)., t.y. viešajame valstybės registre yra užfiksuotas Atsakovės patalpų šildymo būdas, kuris yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir šie duomenys nebuvo pakeisti ar nuginčyti skolos susidarymo laikotarpiu, todėl laikytini teisingais (CK 4.262 str.). Pažymėtina ir tai, kad informacija apie užbaigtą statyti pastatą privalomai turi būti registruojama.

        Šilumos tiekėjas atlieka išimtinai jam priklausančių šilumos tiekimo vamzdynų priežiūrą. Ieškovei priklauso šiluminė trasa iki tiekimo–vartojimo ribos – šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui ir kuri yra nustatyta prieš šilumos punkto įrenginius. Įvadinės šilumos trasos (inventorinis Nr. 300833440) nuo kvartalinio tinklo kolektoriaus ŠK 08355T iki (duomenys neskelbtini) įvadinių šilumos punkto sklendžių o visa šildymo sistema esanti pastate ieškovei nepriklauso ir ji nėra atsakinga už jos priežiūrą ar dokumentaciją.

        Visų šių dokumentų ieškovė neturi ir teisės aktais reguliuojančiais šilumos tiekimo veiklą neįpareigota turėti. Ieškovės nuomone, Atsakovės patalpų šildymo sistemos dokumentacija, (schema, techninės charakteristikos, brėžiniai ar kt.), kaip ir kiti pastato šildymo būdą nurodantys dokumentai susiję su pastato šildymo sistemos priežiūra ir eksploatavimu, šildymo sistemos projektu kuriuos privalo turėti pastato savininkas ir arba jo paskirtas pastato šildymo sistemos prižiūrėtojas.

        Vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 106 punktu, būtent savininkas arba jo pavedimu prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą, o ne šilumos tiekėjas. Todėl tik pastato savininkas gali turėti atsakovės nurodytus dokumentus. Pažymėtina, kad Ieškovė į pastatą (duomenys neskelbtini), tiekia centralizuotą šilumos energiją griežtai laikydamasi teisės aktų reguliuojančių šilumos tiekimo veiklą reikalavimų ir kompetentingų institucijų (pvz., Valstybinės energetikos inspekcijos tarybos) nėra nustatytų veiklos pažeidimų atvejų. Remiantis CPK 178 str. nustatytais įrodinėjimo pareigos principais, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir pačios.

        Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, jog analogiškus prašymus atsakovė teikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-226-647/2013 (proceso Nr. 2-52-3-02362-2012-0. 2013-08-02 sprendimas) ir e2-620-494/2020 (proceso nr. 2-52-3-01268-2018-0. 2020-02-18 sprendimas ir 2020-07-08 apeliacinė nutartis). Todėl nėra tikslinga tenkinti atsakovės prašymo dėl šių dokumentų išreikalavimo, nes turimi dokumentai jau buvo teikiami ir tiriami bylose ir dėl jų buvo pasisakyta o teismo išaiškinimai padaryti tose bylose vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys - šilumos tiekėja ir patalpų savininkas dėl tų pačių patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo, kadangi naujų duomenų apie atsakovės patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą ieškovė nebuvo gavusi.

        Ieškovė neprieštarauja, jog į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu be savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47, 111, 113 str.) būtų įtraukta - Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrija, į. k. 302684945, (duomenys neskelbtini).

4. Tretysis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu Ieškovas per atstovą ieškinį palikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir bylos medžiaga.

Atsakovei E. Š. Treč. asmeniui apie teismo posėdį žinoma, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str.).

            Ieškinys tenkintinas

6. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, jog Ieškovė energetikos įmonė AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – Ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), kurio negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė E. Š. (toliau – Atsakovė). Atsakovei Ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 0213433. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo Objekto šildymo būdas nurodytas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

Už Ieškovės nuo 2018-03-01 iki 2020-04-30  Objekto šildymui vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, taisykles apskaičiuotą šilumos energiją yra paskaičiuota 1344,55 Eur skola.

Kadangi Atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, pagal pateikiamas sąskaitas, Ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36-1 str., Atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 31,53 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29 .

Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos vartotoju yra laikomas pastato ar buto (patalpos) savininkas, kai jo pastato ar buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 str., 6.383 str., 6.391 str., ŠŪĮ 2 str. 8, 33, 47 p., 12 str., 15 str., 19 str., Taisyklių 19.1 p., 20.1 p., 26-28 p., 36-38 p., 163.1 p., 164-165 p.).

Nagrinėjamu atveju pastato šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, o duomenų apie tai , kad atsakovė būtų teisėtai atjungusi savo patalpas nuo centralizuoto tiekimo ir įregistravusi šiuos duomenis nekilnojamojo turto registre nėra, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo laikotarpiu tarp Atsakovo ir energetikos įmonės – susiklosčiusius šilumos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 str., Taisyklių 19.1 p., 36, 37, 38 p., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas).

Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos ŠŪĮ, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Kadangi Atsakovė už Objektui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-226-647/2013, e2-620-494/2020 ir Vilniaus apygardos teismo civ. Byloje priimta 2020-07-08 apeliacine nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės vertinamos kaip prejudiciniai faktai ir šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys - šilumos tiekėja ir patalpų savininkas dėl tų pačių patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo, kadangi naujų duomenų apie atsakovės patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą byloje nėra, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins paminėtų patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo sistemų. Byloje nėra duomenų, kad šiai dienai situacija yra pasikeitųsi, todėl atsakovei kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai išlieka prievolė mokėti už šilumos energiją (CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ir šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga ir ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-199/2005, Nr. 3K-3-208/2007, Nr. 3K-3-398/2007, Nr. 3K-3-440/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, be to, kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Be to, įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu, todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, jog atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, ieškovas pagal faktines aplinkybes įrodo ieškinio reikalavimo fakto buvimą.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. nesumokėjo už suteiktą šilumos energiją, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 344,55 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, byloje nėra.

Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2019-09-01d. iki 2020-02-29 nuo nesumokėtos sumos paskaičiavo 31,53 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės ir 31,53 Eur delspinigių, paskaičiuotų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.71 straipsnio pagrindu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1376,08 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 1,71 Eur išlaidų už registrų išrašus, iš viso – 32,71 Eur. Patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 6 d.).

         Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK,259, 263- 270 str., str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, įmonės kodas 124135580, iš atsakovės E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 344,55 Eur skolos, 31,53 Eur delspinigių, iš viso – 1 376,08 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 8 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 376,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32,71 Eur (trisdešimt du eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,95 Eur (trylika eurų 95 eurocentus) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas