Administracinė byla Nr. eI-3052-402/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 22 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos atstovei advokatei N. Ž.,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. P.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., V. Š., V. G., V. M., V. V., Kauno miesto savivaldybės atstovei M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., A. B., L. B., S. G., P. J. D., V. Š., A. S. Š., S. M., A. M., V. M., R. M., P. N., R. U., A. U., UAB „Kauno centro būstas“, V. G., K. C., B. R., B. B., L. Č., A. M., M. K., UAB „Kauno vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, R. D., K. P., V. M., G. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. L., E. L., L. D., V. V., A. D., V. M.-A., M. A., M. M., J. M., A. D. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raštą Nr. 70-2-4404 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdyje paaiškino, jog visiškai palaiko skundo reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-11-29 raštu Nr. 70-2-4404 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Atsakymas) pranešė 205-ajai butų savininkų bendrijai, kad atsisako organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pasiūlymai). Atsakovė atsisakymą iš esmės motyvavo tuo, kad Pasiūlymais siūloma formuoti vieną bendrą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), tačiau jau yra rengiamas atskiro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (projekto iniciatorius – UAB „Kauno centro būstas“, projektuotojas – UAB „Archigroup Lt“ (D. D.) (toliau – ir Kitas projektas). Atsakyme taip pat nurodyta, jog Kitas projektas yra taisymo stadijos. Be to, Atsakymas motyvuojamas ir tuo, kad žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas, todėl į Pasiūlymus negalėjo būti įtrauktas adresas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja mano, jog Atsakymas yra priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus faktines aplinkybes, jis pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir pareiškėjos bei jos atstovaujamų pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus). Namas (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), yra tame pačiame šiuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote. Jame taip pat yra pastatų, priskirtų adresams (duomenys neskelbtini). Kitu projektu yra siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą prie Namo (duomenys neskelbtini), prisiskiriant jam neprotingai didelį žemės plotą prie pastato, kurio užstatytas plotas yra mažesnis, o didesnio užstatymo pastatus (su žymiai didesniu gyventojų skaičiumi) paliekant be galimybės suformuoti sklypą, kuris patenkintų bent jau minimalius pastatų eksploatavimo (taip pat ir automobilių statymo) poreikius. O Pasiūlymais siekiama suformuoti vieną bendrą valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), maksimaliai atitinkantį buvusios istorinės posesijos ribas. Toks sprendimas atitiktų ilgametę nusistovėjusią žemės naudojimosi tvarką, užtikrintų visų savininkų automobilių statymo ir kitus žemės naudojimo poreikius. Taigi išlaikytų esamą tvarką (užtikrintų teisinių santykių stabilumą) ir nepagrįstai neblogintų daugelio savininkų padėties, o taip atsitiktų Kito projekto patvirtinimo atveju. Nes tokiu atveju būtų tenkinami išimtinai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesai ir įgeidžiai. Į Pasiūlymais siūlomą suformuoti teritoriją patenka visa teritorija, kurią siekiama suformuoti pagal Kitą projektą.
Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas prie pastatų – pagal projektą, kuris būtų parengtas Pasiūlymų pagrindu, ar pagal Kitą projektą. Atsakovė turėjo pareigą (kaip viešojo administravimo subjektas) vertinti situaciją iš esmės, objektyviai bei spręsti, kuris projektas yra tinkamesnis, labiau atitinkantis visų savininkų interesų derinimo principą ir užtikrinantis daugelio (o ne atskirų) asmenų poreikių tenkinimą naudojantis žeme pastatų eksploatavimui. Vien ankstesnis projekto pradėjimas laiko atžvilgiu nėra ir negali būti esminis kriterijus siekiant išspręsti situaciją teisingai ir tinkamai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų asmenų interesus, o ne tik į kito sklypo savininkų ir iniciatorių pageidavimus.
Pareiškėja pažymi, kad teisinių santykių esmė, reikšmingosios faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kitas projektas negali būti rengiamas, nes iš esmės neatitinka daugybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų. Juos atitiktų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagal Pasiūlymus parengimas. Kito projekto iniciatoriaus UAB „Kauno centro būstas“ bei jo atstovaujamų butų savininkų teisės buvo suabsoliutinamos, o pareiškėjos bei jos atstovaujamų butų savininkų teisės buvo neteisėtai ir nepagrįstai traktuojamos kaip prastesnės, taip pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą. Atsakovė privalėjo iš esmės įvertinti, kuris iš projektų yra teisėtas ir pagrįstas, ir žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą rengti pagal jį. Tačiau atsakovė atsisakė organizuoti projekto pagal Pasiūlymus rengimą, neišsprendusi šio esminio klausimo, ir motyvavo tik formalia priežastimi – tuo, kad Kitas projektas pradėtas rengti anksčiau. Taigi Atsakymas yra priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir šiurkščiai pažeidžiant pareiškėjos ir jos atstovaujamų butų savininkų teises bei teisėtus interesus.
Kaip minėta, Namas (duomenys neskelbtini) ir Namas (duomenys neskelbtini) yra tame pačiame šiuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote. Šalia pastato (duomenys neskelbtini), tarp abiejų šių pastatų, yra asfaltuota aikštelė (toliau – ir Aikštelė). Į ją patenkama asfaltuotu įvažiavimo keliu iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įvažiavimas). Aikštelę ir įvažiavimą pagal ilgalaikę nusistovėjusią faktinę tvarką naudoja (Aikštelėje savo automobilius stato) Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Faktiškai ši teritorija yra naudojama kaip Namo (duomenys neskelbtini) kiemas. Automobilių patekimas į Aikštelę užtvertas kelio užtvaru, įrengtu ir remontuojamu pareiškėjos lėšomis. Iš Kito projekto sprendinių brėžinio matyti, kad prie Namo (duomenys neskelbtini) formuojamam žemės sklypui yra priskiriama žemės dalis iki pat V. P. gatvės, apimant ir didelę dalį minėtosios Aikštelės, taip pat ir įvažiavimą į ją, o tai neatitiktų ilgalaikės faktinės naudojimosi tvarkos, iš esmės paliktų Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus be galimybės statytis automobilius prie savo pastato ir be kiemo. Tai šiurkščiai pažeistų Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų teises. Be to, Kitame projekte yra pažymėtas servitutas Namui (duomenys neskelbtini) aptarnauti, tačiau nepažymėtas kelio servitutas privažiavimui prie jo, taigi pagal Kitą projektą Namas V(duomenys neskelbtini) liktų be įvažiavimo į likusią Aikštelės dalį, todėl Namo V (duomenys neskelbtini) butų savininkai negalėtų likusioje Aikštelės dalyje statytis automobilių. Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai turi teisę aptariamą valstybinės žemės plotą naudoti savo pastato eksploatavimui (atitinkamą plotą nuomoti ar įsigyti nuosavybės teise), todėl jų teisių užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne servitutų nustatymu, o tinkamai formuojant žemės sklypą prie pastatų.
Aikštelės dalis ir įvažiavimas Kitame projekte Namui (duomenys neskelbtini) yra per klaidą priskiriami todėl, kad Kitas projektas yra grindžiamas pasenusiu, dabartinės faktinės situacijos neatitinkančiu pastatų S. N. g. (dabartinis gatvės pavadinimas – V. P.) (duomenys neskelbtini) situacijos planu (toliau – ir (duomenys neskelbtini) situacijos planas), kuriame vaizduojamame žemės plote yra pažymėta daugiau pastatų, nei jų yra išlikę šiuo metu. Ant to paties situacijos plano vėliau buvo žymimi apstatymo pasikeitimai. Jame matyti išbraukyti jau nebeegzistuojantys pastatai. Taigi pasikeitus situacijai, t. y. nebelikus dalies pastatų, akivaizdu, kad esamiems pastatams, atsižvelgiant į realius jų eksploatavimo poreikius, toks plotas, koks buvo reikalingas didesniam pastatų skaičiui, objektyviai nebėra reikalingas. Be to, (duomenys neskelbtini) situacijos plane dar nėra atsižvelgta į už šio sklypo ribų įvykusius apstatymo pokyčius. Namas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1977 m. 1977-02-07 buvo sudarytas inventorinis žemės ploto prie Namo (duomenys neskelbtini) planas, o šiame plane Aikštelės dalis ir įvažiavimas, kuriuos Kitu projektu siekiama priskirti Namui (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip reikalingi ir naudojami Namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Atsižvelgiant į naują aplinkybę – Namo (duomenys neskelbtini) pastatymą – aktualus yra Namo (duomenys neskelbtini) inventorinis planas, o ne (duomenys neskelbtini) situacijos planas. 1994 metų sklypų ribų projekte, parengtame formuojant žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini), Aikštelė ir įvažiavimas taip pat buvo pažymėti kaip reikalingi ir naudojami pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.
Pasiūlymuose siūlomo formuoti žemės sklypo ribos maksimaliai atitinka sklypo ribas Kauno gubernijos Carinės Rusijos valdžioje laikmečiu (1843–1918 m.). Atsižvelgiant ir į tai, kad Pasiūlymai atitinka realius žemės poreikius pastatų eksploatavimui, faktinę naudojimosi tvarką ir visų pastatų savininkų teisėtus interesus, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra rengtinas pagal juos, o ne pagal Kitą projektą. Pasiūlymuose numatomas sklypas yra kuo taisyklingesnės formos, tiesesnių linijų. O štai Kitame projekte numatomas kampuotas, su ilgu siauru atsikišimu sklypas. Būtų sudėtinga tokį Kitame projekte nurodytą sklypą naudoti. Kitas projektas turi esminių trūkumų, t. y. jis neatitinka realių žemės poreikių statinių eksploatavimui, faktinės naudojimosi tvarkos, istorinių sklypų ribų, racionalios žemėnaudos principų ir pažeidžia pareiškėjos bei jos atstovaujamų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus).
Adresas (duomenys neskelbtini), į Pasiūlymus įtrauktas pagrįstai, nes siūlomoje formuoti teritorijoje yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarieji yra keli iš pastatų, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šie pastatai nepatenka į atsakovės nurodytą jau suformuotą kitą sklypą tuo pačiu adresu. Prašo skundą patenkinti.
Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė (taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė) M. P. teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepimą ir paaiškino, kad UAB „Kauno centro būstas“ 2018-06-20 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą prie pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018-07-03 raštu Nr. 70-2-2451 informavo Projekto iniciatorių inter alia apie suteiktą paslaugos užsakymo Nr. ŽSFP-51017 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Išnagrinėjus pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 įsakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Projekto rengimą.
Per ŽPDRIS pateikti Projekto rengimo reikalavimai: ESO Dujų tinklo 2018-08-06 Nr. ZSFP-51017/08.06; ESO Elektros tinklo 2018-08-07 Nr. 20180807-51017; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) 2018-08-07 Nr. (12.12.-K)2K-929; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2018-08-09 Nr. SFP-569-(14.8.36.); Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-08-16 Nr. ZSPR-11457.
Šiuo metu Projekto būsena – organizatorių derinimas, Kauno miesto savivaldybės administracija Projekto nėra suderinusi.
Pareiškėja 205-oji butų savininkų bendrija, susipažinusi su Projekto planavimo pasiūlymų schema, žinodama, kad yra priimtas Įsakymas ir rengiamas Projektas prie pastato (duomenys neskelbtini), 2018-11-07 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, šioje byloje skundžiamu raštu atsakė, jog „negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nes, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis <...> jau yra rengiamas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, inicijuotas UAB „Kauno centro būstas“.
Atsakovė nesutinka, kad šioje byloje, kaip nurodo pareiškėja, kilęs ginčas būtent dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas. Iš skundo dalyko akivaizdu, kad šioje byloje yra skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame aiškiai nurodoma, kad prie vieno iš pastatų, kurį savo prašyme nurodė pareiškėja, jau yra formuojamas žemės sklypas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektą prie jai priklausančio (ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomo) pastato. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 13 punkto nuostatos reglamentuoja, kokie subjektai turi formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę. Taisyklių 13.2 punktas numato, kad tokią teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o 13.3 punktas – pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Vertinant Taisyklių 13 punkto nuostatas, darytina išvada, kad formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo teisę, kai siekiama suformuoti žemės sklypą prie pastatų, turi asmenys, kurie yra tų konkrečių pastatų savininkai (valdytojai). Pareiškėja 205-oji butų savininkų bendrija nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Taigi, jei pareiškėja pageidauja formuoti žemės sklypą prie pastatų, kurie nėra jos valdymo (ar kitokios teisės) objektai, šį klausimą ji turėtų spręsti kartu su tų pastatų savininkais (valdytojais). Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, ar pareiškėja, Projekto iniciatorius ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (valdytojai) sprendė bendro žemės sklypo suformavimo ar tapimo bendrainiciatoriais klausimą.
Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo prie konkrečių statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Projekto rengimas. Pažymėtina, kad prie pareiškėjos valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra formuojamas. Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, pareiškėja nėra pateikusi prašymo formuoti žemės sklypą tik prie jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, t. y. juo suteikta teisė rengti žemės sklypo Projektą prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetenciją yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Šis Įsakymas yra priimtas pastatų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo UAB „Kauno centro būstas“ prašymu, kuris pateiktas esant pastatų savininkų pritarimui. Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrą prašymą (ar susitarimą) kartu su pareiškėja ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrą žemės sklypą, Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi prašymą ir esant pagrindui, spręstų klausimą dėl Įsakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas ar susitarimas nėra pateiktas, o Įsakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti Projektą prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra galiojantis ir nenuginčytas, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo ir neturi teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo būtų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų.
Taisyklių nuostatos aiškiai reglamentuoja suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus dėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių (58 p.), o gavus atsisakymą priimti pasiūlymus jį apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (60 p.), o nesutinkant su paminėto subjekto sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (61 p.). Taigi, Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojusi, pareiškėja, manydama, kad jos pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises.
Pareiškėja su skundu kreipėsi siekdama apginti galimai ateityje būsiančius savo teisių pažeidimus, t. y. pareiškėja remiasi tik prielaidomis apie būsimus pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai šioje byloje skundžiamu raštu yra pažeidžiamos jos turimos teisės. Įsakymo pagrindu pradėtas Projektas dar nėra patvirtintas, o jo sprendiniai nėra galutiniai. Kaip minėta, pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagal Taisyklių nuostatas ji turi inicijavimo teisę formuoti žemės sklypą prie jai nepriklausančių (jos nevaldomų) pastatų, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų teikusi prašymą formuoti žemės sklypą tik prie jai priklausančių (jos valdomų) pastatų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja teisme gina jai teisės aktais nesuteiktą teisę, taip pat galimai ateityje, patvirtinus Projektą, būsiantį teisių pažeidimą, o tokia situacija yra teisiškai ydinga ir nesuderinama su suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Skundo argumentai dėl konkrečių Projekto sprendinių yra nesusiję su skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjos galimi teisių pažeidimai, susiję su formuojamo žemės sklypo ribomis ir kita, atsiras tik patvirtinus Projektą, t. y. kai bus priimtas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis kompetentingos institucijos administracinis teisės aktas.
Ginčo žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į Projekto rengėjo ir iniciatoriaus pateikiamus duomenis. Pažymėjo, kad pareiškėjos projekto projektinių pasiūlymų brėžinyje Kultūros paveldo departamento derinimas Nr. 18-Žpp-64K yra su pastaba „Rekomenduojame ateityje dalinti sklypą pagal istorinių posesijų ribas“.
Pareiškėja skundu prašo įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP prie pastatų (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su tokiu reikalavimu. Pažymėtina, kad Taisyklių 12.2 punkte aiškiai reglamentuojama, kad miestų teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, teisės akto rengėjas teisę būti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi yra priskyręs konkrečiam viešojo administravimo subjektui. Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, teismui patenkinus pirmiau paminėtą skundo reikalavimą ir įpareigojus atsakovę priimti konkretų sprendimą pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui, o tokios teisės teismui nėra priskirtos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skunde nenurodomas nė vienas iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis turėtų būti panaikintas skundžiamas raštas. Atsižvelgiant į tai ir į visus anksčiau išdėstytus argumentus bei motyvus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtė. Mano, jog namo gyventojai turi teisę ir pareigą susiformuoti žemės sklypą aplink savo namą, taigi šia teise jie ir pasinaudojo. Sutinka su atsakovės atstovės nuomone, jog pareiškėja gali kreiptis ir prašyti, jog suformuotų žemės sklypą aplink jų namą, tačiau jie nori daryti bendrai. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, kadangi tenkinant pareiškėjos prašymą būtų pažeistos jos namo savininkų teisės. Prašo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Su skundu nesutinka. (duomenys neskelbtini) namas yra susiformavęs žemės sklypą, jokių prieštaravimų nebuvo, o dabar jie nori susitvarkyti ir susiformuoti žemės sklypą apie savo namą taip, kaip priklauso. Niekas netrukdo pareiškėjai formuoti žemės sklypo prie savo namo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtė, priklauso 205-ajai butų savininkų bendrijai. Kai įsikėlė į tą namą, kaimynai nurodė, kam kokios ribos priklauso, kur statyti automobilius. (duomenys neskelbtini) namas turi daugiausia 14 turtinių vienetų, tai iš šio namo imama elektros energija visiems gedimams šalinti, o (duomenys neskelbtini) namas niekada neprisideda. Jeigu bus patvirtintas toks planas, kaip (duomenys neskelbtini) namas, tai bus labai sudėtinga situacija, mano, jog turi susitarti trys namai. Prašo skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. sutinka su R. D. nuomone, prašo skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. sutinka su R. D. nuomone, prašo skundą patenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius atsiliepime nurodo, jog pastatai (duomenys neskelbtini) ir formuojamas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149), teritoriją. Kauno Naujamiestis į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999-10-28 įsakymu Nr. 292. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno Naujamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Vertinimo taryba) 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-131, 2012-02-28 aktu Nr. KPD-RM-1750, 2014-10-08 aktu Nr. KPD-SK-229 (su vėlesniais pakeitimais) patikslino Kauno Naujamiesčio apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre (nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas). Nustatytas Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas); inžinerinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas); istorinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); kraštovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); želdynų (lemiantis reikšmingumą svarbus). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/
Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų (NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalis).
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012-05-08 įsakymu Nr. ĮV-322 „Dėl Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ pradėtas rengti Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymu Nr. Į-87 pakeistas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2012-04-23 įsakymas Nr. Į-153 „Dėl valstybės saugomos kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo“, 1 punkte vietoj žodžių „paveldotvarkos projektą“ įrašant žodžius „tvarkymo planą“.
Kauno Naujamiesčio tvarkymo plano sprendiniuose nurodyta, kad pirmiau nurodyti pastatai patenka į Kauno Naujamiesčio (kvartalas 159) Tausojamo naudojimo teritoriją T2. Tvarkymo plano sprendiniuose konstatuojama, kad Tausojamo naudojimo reglamentavimo teritorija nustatoma urbanistinėms struktūroms, kurioms išsaugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos saugomos vietovės ir paveldo objektų vertingosios savybės. Tausojamo naudojimo teritorijos T2 prioritetinė tvarkybos kryptis – teritorijos pritaikymas, išsaugant kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2018-10-30 suderino Der. Nr. 18-pp-64K vieno bendro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus (parengė UAB D. A. R. studija), rekomenduodamas ateityje sklypą dalyti pagal istorinių posesijų ribas, o tai neprieštarauja Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2018-10-01 sprendimui Nr. 18-Ž-287K (žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p, 6I1m (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas). Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalis). Istoriškai susiformavusi valda (posesija) yra saugoma kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 1 priedo Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašo 2.1.2 punkte: planinės struktūros tinklas (kelių, gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, valdų (posesijų) ir pan.). Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti (NKPAĮ 2 straipsnio 24 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašo teismo dėl reikalavimų tenkinimo spręsti savo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys Elena D. V., R. V., V. M., A. M., S. M., R. M., A. S. Š, S. G., L. B., A. B., V. Š., P. J. D., A. D., G. S., K. C., L. Č., V. G., B. R., M. K., P. N., R. D., L. D. atsiliepime paaiškina, kad visiškai sutinka su 205-osios butų savininkų bendrijos 2018-12-31 skundu. Pažymėjo, jog tarp gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra asfaltuota aikštelė, į kurią patenkama esamu įvažiavimo keliu nuo V. P. g. Nuo seno Aikštele ir įvažiavimu naudojasi (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. Šiuo metu Aikštelėje užtenka vietos visų nurodytų namų patalpų savininkų automobiliams.
Jeigu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų parengtas pagal 205-osios butų savininkų bendrijos pateiktus UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP, Aikštele bei įvažiavimu galėtų naudotis visų nurodytų adresų patalpų savininkai, taigi visiems būtų galimybė privažiuoti prie pastatų, kuriuose turi savo patalpas, ir statytis joje savo automobilius. Tokiu atveju nuosavybės teisės, gyvenimo kokybė ir kiti svarbūs asmeniniai interesai nenukentėtų, visi galėtų racionaliai ir patogiai naudotis savo patalpomis taip, kaip darė iki šios dienos.
Tuo atveju, jei būtų patvirtintas atskiro žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – UAB „Kauno centro būstas“, projektuotojas – UAB „Archigroup Lt“, žymi dalis aikštelės tektų (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams naudotis atskirai. Be to, patalpų savininkų skaičius (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žymiai mažesnis nei (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl formuoti sklypą pagal jų projektą priskiriant jiems neproporcingai didelį plotą yra neteisinga, nes tokiu atveju neleistinai ribojamos kitų pastatų savininkų teisės. Vienintelis realiausias sprendimas yra vieno bendro sklypo formavimas, kuris užtikrintų nusistovėjusios žemės naudojimo tvarkos santykius ir būtų pats teisingiausias ir sąžiningiausias, kadangi visų savininkų teisė turėti reikiamą privažiavimą ir automobiliams pasistatyti vietą būtų užtikrinta. Nė vieno savininko teisės neturėtų būti keliamos virš kitų asmenų teisių, nepriklausomai nuo to, kad jis pirmesnis pateikė prašymą dėl sklypo suformavimo.
Teritoriją, įskaitant ir Aikštelę bei įvažiavimą, tvarko, švarina ir prižiūri (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai ja nesirūpina, tačiau visuomet nesąžiningai skuba pasiimti iš to kuo didesnę naudą, nors jos nėra nusipelnę. Vienas iš daugelio tokių pavyzdžių yra tai, kad kelio užtvaras ties įvažiavimu buvo įrengtas ir eksploatuojamas (remontuojamas, elektra maitinamas) (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų lėšomis, (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai savo lėšomis neprisidėjo, tačiau juo naudojasi ir gauna jo teikiamą naudą – visuomet randa vietos automobiliams pasistatyti ir mėgaujasi didesniu jų laikymo saugumu (nuo vagysčių ir pan.). (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nesąžiningas elgesys tęsiasi jau ilgą laiką, keldamas (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nepasitenkinimą.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raštą Nr. 70-2-4404 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini), Kaune).
Bylos duomenimis, UAB „Kauno centro būstas“ 2018-06-20 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018-07-03 raštu Nr. 70-2-2451 informavo Projekto iniciatorių apie suteiktą paslaugos užsakymo Nr. ŽSFP-51017 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Išnagrinėjus pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 Įsakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekto rengimą.
Per ŽPDRIS pateikti Projekto rengimo reikalavimai: ESO Dujų tinklo 2018-08-06 Nr. ZSFP-51017/08.06; ESO Elektros tinklo 2018-08-07 Nr. 20180807-51017; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2018-08-07 Nr. (12.12.-K)2K-929; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-08-09 Nr. SFP-569-(14.8.36.); Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-08-16 Nr. ZSPR-11457.
Šiuo metu Projekto būsena – organizatorių derinimas, Kauno miesto savivaldybės administracija Projekto nėra suderinusi.
Pareiškėja 205-oji butų savininkų bendrija, susipažinusi su Projekto planavimo pasiūlymų schema, žinodama, kad yra priimtas Įsakymas ir rengiamas Projektas prie pastato (duomenys neskelbtini), 2018-11-07 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, šioje byloje skundžiamu raštu atsakė, jog „negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nes, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis <...> jau yra rengiamas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, inicijuotas UAB „Kauno centro būstas“.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriame aiškiai nurodoma, kad prie vieno iš pastatų, kurį savo prašyme nurodė pareiškėja, jau yra formuojamas žemės sklypas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektą prie jai priklausančio (ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomo) pastato. Nors teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos atstovė, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys siekė praplėsti priimto nagrinėti skundo ribas, nurodydami aplinkybes, kurios ginčijamame rašte nėra nurodomos. Teismas nagrinėja bylą remdamasis priimtu nagrinėti skundu ir nesutinka su pareiškėjos išdėstyta nuomone, jog ginčas kilo būtent dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raštu Nr. 70-2-4404 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovų argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštą, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raštas – sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti minėtą raštą taip pat nėra. Individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pati pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo prie konkrečių statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini) Kaune, Projekto rengimas. Prie pareiškėjos valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra suformuotas ar formuojamas (įsakymo tokiu klausimu byloje nepateikta). Bylos duomenimis, pareiškėja nėra pateikusi prašymo formuoti žemės sklypą tik prie jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 13 punkto nuostatos reglamentuoja, kokie subjektai turi formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę. Taisyklių 13.2 punktas numato, kad tokią teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o 13.3 punktas – pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Vertinant Taisyklių 13 punkto nuostatas, darytina išvada, kad formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo teisę, kai siekiama suformuoti žemės sklypą prie pastatų, turi asmenys, kurie yra tų konkrečių pastatų savininkai (valdytojai). Pareiškėja 205-oji butų savininkų bendrija nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Taigi, toks ginčo teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu pareiškėja pageidauja formuoti žemės sklypą prie pastatų, kurie nėra jos valdymo (ar kitokios teisės) objektai, šį klausimą ji turėtų spręsti kartu su tų pastatų savininkais (valdytojais).
2018-07-26 Įsakymas Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, nepanaikintas ir šiuo metu galiojantis. Įsakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, juo suteikta teisė rengti žemės sklypo Projektą prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetenciją yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Šis Įsakymas yra priimtas pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo UAB „Kauno centro būstas“ prašymu, kuris pateiktas esant pastatų savininkų pritarimui. Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrą prašymą (ar susitarimą) kartu su pareiškėja ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrą žemės sklypą, atsakovė tokį prašymą taip pat privalėtų išnagrinėti ir, esant pagrindui, spręstų klausimą dėl Įsakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo. Tačiau toks prašymas ar susitarimas nėra pateikti, o Įsakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti Projektą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galiojantis ir nenuginčytas, atsakovė neturi teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo būtų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų.
Taisyklių nuostatos reglamentuoja suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiūlymus dėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių (58 p.), o gavus atsisakymą priimti pasiūlymus jį apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (60 p.), o nesutinkant su paminėto subjekto sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (61 p.). Taigi, Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojus, pareiškėja, laikydama, kad jos pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises.
Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).
Teismo nuomone, pareiškėja su skundu kreipėsi siekdama apginti galimai ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus, pareiškėja vadovaujasi tik prielaidomis apie būsimus pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai šioje byloje skundžiamu raštu yra pažeidžiamos jos turimos teisės. Įsakymo pagrindu pradėtas Projektas dar nėra patvirtintas, o jo sprendiniai nėra galutiniai. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagal Taisyklių nuostatas ji turi inicijavimo teisę formuoti žemės sklypą prie jai nepriklausančių (jos nevaldomų) pastatų, taip pat kad pareiškėja būtų teikusi atsakovei prašymą formuoti žemės sklypą tik prie jai priklausančių (jos valdomų) pastatų. Darytina išvada, kad pareiškėja teisme gina jai teisės aktais nesuteiktą teisę, taip pat galimai ateityje, patvirtinus Projektą, būsiantį teisių pažeidimą, o tokia situacija yra teisiškai ydinga ir prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia ar ginčija atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015-11-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2017-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-10-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).
Ginčo žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į Projekto rengėjo ir iniciatoriaus pateikiamus duomenis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ŽPDRIS pateiktą 1992-08-28 (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorinį planą, į Projekto pasiūlymų schemą, 2018-06-19 suderintą su Kultūros paveldo departamentu, ir Projekto sprendinių brėžinį, 2018-10-01 suderintą su Kultūros paveldo departamentu. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjos projekto projektinių pasiūlymų brėžinyje 2018-10-30 Kultūros paveldo departamento derinimas Nr. 18-Žpp-64K yra su pastaba „Rekomenduojame ateityje dalinti sklypą pagal istorinių posesijų ribas“.
Pareiškėja nurodo, kad rengiamas projektas turi esminių trūkumų, kadangi jis neatitinka realių žemės poreikių statinių eksploatavimui, faktinės naudojimosi tvarkos, istorinių sklypų ribų, racionalios žemėnaudos principų ir pažeidžia pareiškėjos bei jos atstovaujamų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus).
Teismas daro išvadą, kad tokie skundo argumentai dėl konkrečių Projekto sprendinių išeina už priimtų nagrinėti skundo reikalavimų ribų (tai minėta buvo ir anksčiau), yra nesusiję su skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjos galimi teisių pažeidimai, susiję su formuojamo žemės sklypo ribomis ir kita, atsiras tik patvirtinus Projektą, t. y. kai bus priimtas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis kompetentingos institucijos administracinis teisės aktas.
Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.
Taisyklių 12.2 punkte reglamentuojama, kad miestų teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, teisės akto rengėjas teisę būti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi yra priskyręs konkrečiam viešojo administravimo subjektui. Teismui patenkinus pirmiau paminėtą skundo reikalavimą ir įpareigojus atsakovę priimti konkretų sprendimą pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirto viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai teismui nesuteikia viešojo administravimo galių (LVAT 2008-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas laikomas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, netenkinamas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Algis Markevičius
Natalja Zelionkienė