Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-616/2019

       Proceso Nr. 1-01-1-58506-2016-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

       1.1.4.2; 1.2.3.1.1; 1.2.14.10.2.5; 2.4.6.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,  

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,   

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,  

gynėjams advokatams Stanislovui Liutkevičiui, Ričardui Girdziušui,   

nuteistajam M. G.,

nukentėjusiajam L. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. G. priteista UAB ADB (duomenys neskelbtini) 3352,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti kitą žmogų bei visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2015 m. kovo 1 d. apie 22:35 val. aikštelėje, esančioje apie 500 metrų atstumu nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), „GLOCK 19“ modelio šaunamuoju ginklu ne mažiau kaip 3 kartus šovė į L. S., tuo metu vairuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi L. S. spėjo iš įvykio vietos nuvažiuoti.

2.       M. G. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu sugadino L. S. vairuotą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarydamas šio automobilio kairiųjų priekinių durelių, kairiųjų galinių durelių stiklo, priekinio stiklo, stogo ir galinio stiklo sujungimo srities, priekinės keleivio sėdynės ir dešiniųjų priekinių durelių vidinės veidrodėlio apdailos šautinius pažeidimus, dėl ko ADB (duomenys neskelbtini) patyrė 3 352,36 eurų dydžio turtinę žalą.

3.       Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4.       Nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas Stanislovas Liutkevičius apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

-       M. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

-       M. G. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

-       išspręsti kitus procesinius klausimus: grąžinti M. G. pasą ir asmens tapatybės kortelę, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. G. turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms.

4.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priėmė M. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis vien kaltinimui palankiais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina patį nukentėjusiojo automobilio apšaudymo faktą, tačiau neįrodo, kad būtent M. G. tai padarė, taip pat byloje neįrodyta, jog buvo panaudotas M. G. priklausantis ginklas – GLOCK 19. Remiantis byloje surinktais duomenimis, kyla pagrįstos abejonės net ir dėl vietos, kurioje galėjo būti apšaudytas nukentėjusiojo automobilis. Byloje taipogi neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje.

4.2.                      Kaltinamajame akte prokuroras, analizuodamas nukentėjusiojo L. S. 2015 m. kovo 2 d. rašytą pareiškimą policijai apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nenurodė įvykio adreso, kuris šioje bylioje turi esminę reikšmę. Nukentėjusiojo L. S. pareiškime nurodyta įvykio vieta – Baltų prospektas prie garažų masyvo. Iš karto po pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką priėmimo, policijos pareigūnai apžiūrėjo L. S. pareiškime nurodytą įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie pastato bei surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. 2018 m. kovo 16 d. nukentėjusysis L. S. dar išsamiau paaiškino, kad jo automobilis 2015 m. kovo 1 d. apie 22.25 val. buvo apšaudytas Baltų prospekte. Ir tik po pokalbio su pareigūnu R. V. L. S. 2016 m. balandžio 25 d. pakeitė parodymus, nurodydamas, jog jo automobilis buvo apšaudytas Lampėdžių gyvenvietėje, aikštelėje, kurioje jis pastebėjo savo buvusios draugės S. G. automobilį. Policijos pareigūno R. V. ir nukentėjusiojo L. S. vykusio pokalbio, po kurio L. S. pakeitė savo parodymus, aplinkybių ir turinio patikrinti nėra galimybės, nes pokalbis nebuvo protokoluojamas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. S. nenurodė, kad į jį šaudė būtent M. G.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo padarymo vietą, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog parodymų nenuoseklumą lėmė tai, kad L. S. bijojo M. G.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis tokių aplinkybių nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl baimės paneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis pats ieškojo kontaktų su M. G., rašydama SMS žinutę S. G.. Nukentėjusiojo L. S. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad pats nukentėjusysis nebuvo atviras su pareigūnais, tačiau nenoro būti atviru nėra pagrindo grįsti baime, kadangi tai paneigė pats nukentėjusysis, teigdamas, jog jokių santykių su M. G. nėra, bei pats savo iniciatyva ieškodamas kontakto su M. G.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuodugni nukentėjusiojo apklausa teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, jog atpažinimo iš fotonuotraukų metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. atpažino kaip asmenį, su kuriuo bendravo S. G., tačiau ne kaip asmenį, galėjusį šaudyti miško aikštelėje. Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad 2016 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. S. atpažino M. G., kaip asmenį, vardu M., kurį savo tos pačios dienos parodymuose buvo nurodęs, kaip asmenį, įvykio vietoje išlipusį iš S. G. automobilio ir apšaudžiusį jo nuvažiuojantį automobilį, neatitinka tikrovės ir prieštarauja visų byloje atliktų apklausų turiniui.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik iš dalies rėmėsi pirminiais liudytojos S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad ji matė, kaip M. G. pakėlė dešinę ranką į viršų ir po to ji išgirdo šūvį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. parodymus apie tai, kad tai buvo ne šūvio garsas, o automobilio ratų prasukimas, pokštelėjimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kaip siekį padėti M. G. išvengti atsakomybės. Tačiau, anot apeliantų, S. G. parodymų, duotų viso proceso metu, analizė eliminuoja galimybę net dalinai remtis liudytojos parodymais, duotais pirmosios apklausos metu. Teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus S. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytoja patvirtino, kad parodymai yra teisingi, nurodydama, jog tas pokštelėjimas – tai mašinos sukeltas garsas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino galimo psichologinio spaudimo, kuris buvo daromas liudytojos S. G. apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepasisakė apie jos apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytojos S. G. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuoti klausimai ir atsakymai leidžia daryti išvadą, kad liudytojai buvo daromas perdėtas spaudimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis pirmosios apklausos metu liudytojos pasakytu vieninteliu sakiniu, kad ji matė, kaip M. pakėlė dešinę ranką į viršų ir po to ji išgirdo šūvį. Ši vienintelė ginčytina aplinkybė, apeliantų teigimu, nepasitvirtinusi paskesnių procesinių veiksmų metu, taipogi ir apklausiant liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, negalėjo nulemti visos bylos eigos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų S. G. apklausų turinį, ypač apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o ne remtis vieninteliu fragmentu, išsakytu pirmosios apklausos metu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nei nukentėjusysis L. S., nei liudytoja S. G., apklausiami pirmosios instancijos teisme, nepatvirtino prokuroro teiginių, kad 2015 m. kovo 1 d. konfliktinės situacijos metu Lampėdžių parko miško aikštelėje nukentėjusiojo automobilį galėjo apšaudyti M. G.. Kitų liudytojų, kurie ką nors galėtų žinoti apie nagrinėjamą įvykį, byloje nenustatyta.

4.4.                      Apeliantai skunde nurodo, kad kiti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir jais grindė M. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, susiję su ikiteisminio tyrimo metu taikyta mobiliųjų telefonų kontrole bei įvairiomis specialistų išvadomis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ne mažiau trylikos įvairių specialistų tyrimų bei pateiktos išvados, tačiau tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paminėjo bei dalinai išanalizavo aštuonis specialistų tyrimus. Apeliantai pažymi, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje buvo išanalizuoti tie patys specialistų tyrimai, nuosprendyje jie aprašyti identišku tekstu, kaip tą kaltinamajame akte padarė prokuroras. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo ir neanalizavo tų specialistų išvadų, kurios paneigė galimybę, kad įvykio metu galėjo būti šaudoma M. G. priklausančiu pistoletu GLOCK 19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo tik mažą dalį 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. 20-ISI-1566, susijusios su rastų 19 vnt. kulkų kalibro atitikimu M. G. teisėtai laikomam pistoletui GLOCK 19, tuo tarpu nepaminėjo to, kad: 1) aštuonios iš jų iššautos ne iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, ar dvi sekančios kulkos, iššautos iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės; 3) likusios devynios kulkos, tikėtina, iššautos iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo dar vieno tyrimo, susijusio su kratos metu (duomenys neskelbtini) name rastomis kulkomis ir tūtelėmis, o būtent to, kad 2017 m. gegužės 22 d. buvo pateikta specialisto išvada Nr. 20-1S1-619, kurioje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini)  name rastos tūtelės, viso 84 vienetai, šautos ne pistolete GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini). Šie specialisto tyrimai paneigia tiek prokuroro teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, tiek skundžiamame nuosprendyje pateiktą išvadą, kad iš M. G. teisėtai priklausančio ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo intensyviai šaudoma, šiuo atveju galėjo būti šaudoma iš kitų šovinių. 2017 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5982)-lSl-683, kuri paminėta skundžiamame nuosprendyje, buvo analizuojama kulka, paimta įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi A6" priekinių durelių vidinės dalies, 9 mm kalibro pistoletas ,GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) su 12 vnt. šovinių, paimtų asmens kratos metu pas M. G. ir 6 vnt. šovinių, M. G. savanoriškai pateiktų policijos darbuotojams kratos metu name, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, analizuodamas šias išvadas, tik fragmentiškai paminėjo, kad įvykio vietoje rasta kulka yra dalis tos pačios rūšies šovinio (9 mm LUGER, 9x19), kaip ir tirti pateikti 8 šoviniai (tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras padarė klaidą, nes turi būti 12 šovinių, buvę M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje) bei 6 šoviniai, kuriuos M. G. savanoriškai pateikė policijos darbuotojams kratos metu. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras, cituodami išvadas apie įvykio vietoje rastos kulkos rūšinę priklausomybę šoviniams, buvusiems pistoleto GLOCK dėtuvėje bei šoviniams, kuriuos M. G. pateikė policijos darbuotojams kratos metu, nutylėjo išvadų antrą punktą, kuriame nurodyta, kad, ar kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiūros metu automobilyje ,,Audi A6“ valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), buvo iššauta iš M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nėra galimybės (neigiama identifikacija) dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Tiriamojoje šios išvados dalyje nurodyta, kad ant tiriamos kulkos esančių pėdsakų požymiai rodo, jog ši kulka iššauta iš ginklo su silpnai išsidėvėjusiu vamzdžiu, tuo tarpu ant lyginamųjų kulkų (iššautų iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini)) pavyzdžių esančių pėdsakų požymiai rodo, kad jie iššauti iš ginklo su vidutiniškai išsidėvėjusiu vamzdžiu. Atlikęs šiuos lyginamuosius tyrimus, ekspertas padarė dvi galimas prielaidas: 1) tiriamoji kulka galėjo būti iššauta iš tirti pateikto ir M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam per laikotarpį nuo įvykio (2015 m. kovo 2 d. ) iki ginklo paėmimo (2016 m. spalio 26 d.) įvyko negrįžtami vamzdžio kanalo individualių požymių pokyčiai; 2) tiriamoji kulka galėjo būti iššauta ne iš M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), bet iš kito ginklo.

4.5.                      2018 m. vasario 9 d. atlikus tyrimą, buvo pateiktos išvados (specialisto išvada Nr. 20-1S1-227), kad tyrimui pateikti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentas yra dalis tos pačios rūšies šovinio kaip ir šoviniai, pateikti M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvėje bei rasti kratos metu (duomenys neskelbtini). Išvadų 4 punkte konstatuota, kad nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti kulka, kulkos apvalkalo, šerdies fragmentai ir 2016 m. spalio 26 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastos devynios kulkos, kurios, tikėtina, iššautos iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-26 specialisto išvada Nr. 20-ISI-1566) yra iššautos iš vieno ir to paties ginklo ‑ pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (negalima identifikacija). Šių išvadų tiriamojoje dalyje taip pat konstatuota, jog kulka, iššauta iš ginklo su silpnai išsidėvėjusiu vamzdžiu, tuo tarpu devynios kulkos, paimtos kratos metu (duomenys neskelbtini), iššautos iš ginklo su vidutiniškai išsidėvėjusiu vamzdžiu. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ta aplinkybė, kad M. G. gyvenamojoje vietoje įrengtoje šaudykloje buvo surastas nemažas kiekis kulkų, iššautų, labai tikėtina būtent iš M. G. pistoleto, tik patvirtina specialisto išvadoje išsakytą teiginį, jog laikotarpiu nuo tiriamo nusikaltimo datos iki datos, kai pistoletas buvo iš M. G. paimtas, iš jo buvo pakankamai daug šaudoma, kas ir tapo, kaip nurodo specialistas, „negrįžtamų vamzdžio kanalo individualių požymių pokyčių" priežastimi. Ši pirmosios instancijos teismo išvada visiškai neatitinka byloje surinktiems duomenims. M. G. name (duomenys neskelbtini) nuomojosi vieną kambarį, namas bei pagalbinės patalpos priklauso J. K., pas kurį ir buvo paimtas didelis kulkų bei tūtelių arsenalas. Namo savininko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą, o M. G. atžvilgiu nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog laikotarpiu nuo tiriamo nusikaltimo datos iki datos, kai pistoletas buvo iš M. G. paimtas, iš jo buvo pakankamai daug šaudoma, padarė neatsižvelgdamas į specialisto išvada Nr. 20- 1S1-619, kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) name rastos tūtelės, viso 84 vienetai, šautos ne pistolete GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš kratos metu name rastų kulkų, tik 19 vnt. atitiko LUGER tipo kalibrą, o iš jų tik 9, tikėtinai, buvo iššautos iš M. G. priklausiusio ginklo GLOCK 19, dėl likusių 8 vienetų kulkų pateikta neigiama identifikacija ir dėl 2 - negalima identifikacija. Šios specialistų išvados, apeliantų teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad iš M. G. ginklo GLOCK 19 buvo pakankamai daug šaudoma, nuo ko vamzdžio kanale susidarė negrįžtami pokyčiai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 2 d. (įvykio data) iki 2016 m. spalio 26 d. (pistoleto paėmimo data) pistoletu GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šaudoma, darytina kategoriška išvada, kad kulka, rasta įvykio vietoje, iššauta ne iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kito ginklo, nes jei pistoletu GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo šaudoma arba buvo šaudoma neintensyviai, įvykio metu jo vamzdis buvo vidutiniškai išsidėvėjęs.

4.6.                      Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo ir neįvertino 2017 m. sausio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(6224)-1S1-355, kurioje buvo konstatuota, kad visuose mikrodalelių mėginiuose, kurie buvo paimti tyrimui nuo abiejų M. G. rankų bei kaktos 2016 m. spalio 27 d., šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Taip pat pirmosios instancijos teismas neaptarė 2017 m. sausio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(6029)-1S1-381, kurioje konstatuota, kad šūvio pėdsakų dalelių, rastų pistoletų (2 vnt.) vamzdžiuose, cheminė sudėtis nevienarūšė šūvio pėdsakų dalelių, rastų ant L. S. striukės (2015 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(1965)-ISI-2023), cheminei sudėčiai.

4.7.                      Apeliantai nurodo, kad 2017 m. sausio 18 d. specialisto išvada bei šią išvadą pateikusio specialisto E. J. apklausa pirmosios instancijos teisme dar kartą patvirtina aplinkybę, kad automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),  buvo apšaudytas ne iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kito ginklo, tuo labiau, kad 9 mm kalibro LUGER šoviniais gali būti šaudoma iš mažiau, kaip 39 modelių pistoletų bei šautuvo ,,Luxdeftee mkod. LDT94/HSG05“ ar kitų ginklų, paliekančiu analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LPKTC nėra.

4.8.                      Pirmosios instancijos teismas (identiškai kaip ir prokuroras kaltinamajame akte) perrašė 2017 m. vasario 1 d. specialisto išvadas Nr. 140-(4470)-lSl-6873, kuriose išanalizuoti striukėje, kurią įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis L. S., padaryti pažeidimai, tačiau išvadų nelygino su automobilio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos kulkų įėjimo į automobilį angos bei jų galima judėjimo trajektorija automobilio viduje, keliant klausimą, kokioje padėtyje bei kampu automobilio atžvilgiu buvo šaudantysis. Susipažinus su 2015 m. kovo 2 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio ,,Audi A6“ apžiūra, iš fotonuotraukų matyti, kad visos automobilio sėdynės yra su paaukštintais galvos atlošais, ypač priekinės. Apeliantų nuomone, tikėtina, kad asmens, apšaudymo metu sėdėjusio priekinėje vairuotojo sėdynėje, galva pilnai slėpėsi už galvos atlošo, jei situacija būtų stebima iš galo į priekį. Atlošų forma yra tokia, kad visiškai turėjo dengti kūną pečių bei galvos srityse. Todėl galima daryti išvadą, kad kulkoms (kulkai) ar jų fragmentams judant automobilio viduje iš galo į priekį (kas konstatuota aukščiau aprašytoje išvadoje), priekinėje vairuotojo sėdynėje sėdėjusio asmens galvą ir kitas kūno dalis saugojo sėdynės galvos atlošas ir kulkos pirmiausia būtų susmigusios į atlošą. Todėl, jei vairuotojas šaudymo metu striukę dėvėjo, jos gobtuve bei kairėje peties srityje padarytos šautinės skylės galėjo atsirasti tik kulkai ar jos fragmentui (-ams) atšokus (rikošetu) nuo kurio tai automobilio vidinio kieto paviršiaus, be to, vos ne devyniasdešimties laipsnių kampu. Tačiau trasologinis tyrimas tuo aspektu nebuvo daromas, t. y. nebuvo vertinta natūrali kliūtis ‑ sėdynės atlošas ‑ kulkos ar jos fragmento judėjimo kryptimi bei kampas, kuriuo turėjo judėti kulka ar jos fragmentas (-ai), kurie padarė skyles striukėje ‑ gobtuve ir kairiojo peties srityje. Šios aplinkybės labai svarbios, nes, jas ištyrus, būtų aiškesnis vaizdas apie šaudžiusiojo asmens padėtį nuvažiuojančio automobilio atžvilgiu ‑ ar nuvažiuojantis automobilis nebuvo pasisukęs šaudančiojo atžvilgiu didesniu kampu, negu nustatytas tikėtinas šaudymo kampas (ar kryptis) pagal atliktus byloje tyrimus. Vertinant surinktų duomenų visumą, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad, jei buvo šaudoma Lampėdžių miško masyvo aikštelėje, šaulys šūvius galėjo paleisti tik į nuvažiuojančio automobilio galą, tačiau tokios šūvių kryptys niekaip nepaaiškintų vairuotojo striukės gobtuve bei kairiojo peties srityje padarytų šautinių vietų, aprašytų aukščiau nurodytame trasologiniame tyrime. Tokiu būdu, labiau tikėtina, kad įvykio metu šaulys automobilio atžvilgiu buvo ne iš užpakalio, o labiau iš kairės pusės, kas labiau atitinka pirminės apklausos metu (2015 m. kovo 16 d.) nukentėjusiojo L. S. duotus parodymus, kad jo automobilis buvo apšaudytas garažų masyvo teritorijoje, esančioje Baltų prospekte. Remiantis specialisto J. B. apklausa teisme, darytinos išvados, kad įvykio vietos (automobilio) apžiūros protokole užfiksuota informacija yra netiksli ir neišsami, o neturint apšaudyto automobilio, patikslinti išvadų dėl šaudymo kampų bei trajektorijų nėra galimybės. Atsižvelgiantį tai, kad automobilis, vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo parduotas, yra negrįžtamai prarasti duomenys, kuriuos ištyrus galima būtų gauti išsamius atsakymus į iškeltus klausimus dėl šaulio padėties bei atstumo nuvažiuojančio automobilio atžvilgiu, kulkų judėjimo trajektorijas ir kt.

4.9.                      Apeliantai skunde tvirtina, kad byloje surinkti telekomunikacijų techniniai duomenys neabejotinai įrodo, jog 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 22:28:02 val. iki 22:36:45 val. tiek S. G., tiek nukentėjusysis L. S. galėjo būti toje pačioje vietovėje ‑ Lampėdžių miško parko aikštelėje. Tačiau tai neįrodo fakto, kad nukentėjusiojo L. S. automobilis būtinai turėjo būti apšaudytas šioje aikštelėje. Pagal L. S. mobilaus telefono aparato jungimąsi 22:39:45 val. (po įvykio aikštelėje) prie telekomunikacijos bokšto (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad po konfliktinio susidūrimo Lampėdžių parko miško aikštelėje, nukentėjusysis nuvažiavo Šilainių kryptimi. Pareiškimas apie apšaudymą policijoje pradėtas rašyti 00 val. 20 min. Liudytojas L. M. (į kurio garažą (duomenys neskelbtini) po apšaudymo buvo pastatytas automobilis) apklausų metu tikslaus laiko, kada jam paskambino bei atvažiavo L. S., nenurodė, apibūdindamas laiką „vėlai vakare“. Tokiu būdu, nuo konfliktinio susidūrimo Lampėdžių parko miško aikštelėje iki pranešimo policijai (arba nuvykimo į policiją) praėjo beveik pusantros valandos, todėl visai tikėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių L. S. automobilis galėjo būti apšaudytas jo pareiškime policijai bei pirmos apklausos metu nurodytoje vietoje - Baltų prospekte prie apleistų pastatų bei garažų masyvo.   

4.10.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 2 d. nuo 00:45 val. iki 01:15 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurios apžiūros protokole užfiksuota, kad gilzių ar kulkų nerasta. Šios apžiūros metu metalo ieškiklis naudotas nebuvo. Apeliantai pažymi, kad ši įvykio vietos apžiūra buvo daroma nakties metu, esant nepakankamam apšvietimui, kas akivaizdžiai matyti apžiūros metu darytose fotonuotraukose, todėl tik panaudojus technines priemones (metalo ieškiklį), galimo buvo konstatuoti, kad 50 metrų spinduliu jokių gilzių ar kulkų nerasta. Dienos metu papildoma šios teritorijos apžiūra nei kitą dieną, nei iki 2016 m. balandžio 25  d. (kada papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jo automobilis buvo apšaudytas ne Baltų prospekte, o Lampėdžių miško aikštelėje) apžiūrėta nebuvo, todėl net jei joje ir buvo kokių nors tyrimui reikšmingų duomenų (tuo pačiu šovinių tūtelių ar kulkų), jie buvo prarasti negrįžtamai.

4.11.                      2016 m. birželio 28 d. buvo apžiūrėta Lampėdžių parko miško aikštelė (prieš tai tą pačią dieną su nukentėjusiuoju L. S. atlikus parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu pastarasis parodė miško aikštelę), panaudojant metalo ieškiklį (detektorių). Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad su metalo detektoriumi apžiūrėjus aikštelę ir aplinkui ją esančią teritoriją kulkų, tūtelių ir kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta.  Bylos teisminio nagrinėjimo metu gynyba prašė skirti papildomą įvykio vietos apžiūrą, išplečiant apžiūros diapazoną - ištirti metalo detektoriumi aikštelės gruntinės dangos pakraščius bei teritoriją ties išvažiavimu, siekiant rasti šovinių tūteles, tačiau teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą, teismo nuomone, tai beprasmiškas darbas ir bylos vilkinimas. Apeliantų nuomone, papildoma įvykio vietos ‑ Lampėdžių miško aikštelės apžiūra, panaudojant metalo ieškiklį, nebūtų beprasmiškas darbas ir bylos vilkinimas, nes papildomos apžiūros metu būtų patikrinti visi aikštelės pakraščiai, ypatingai gruntinis paviršius ir įsitikinta, ar iš tiesų nėra likę šovinių tūtelių ar kulkų. Radimo atveju būtų patvirtinti M. G. (bei dalinai nukentėjusiojo) parodymai, kad aikštelėje buvo pašalinių žmonių ir automobilis galėjo būti apšaudytas kitų asmenų. Neradimo atveju būtų įsitikinta, kad šioje aikštelėje automobilis negalėjo būti apšaudytas.

4.12.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno AVPK ONTV 2-ojo skyriaus viršininko R. V. teisme išsakyti teiginiai apie tai, kad, jo nuomone, M. G. priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, yra deklaratyvūs ir neatsakingi. Byloje surinkti duomenys, charakterizuojantys M. G., jo gyvenimo būdas, bendravimas telefonu rodo, kad jis gyvena įprastą visuomenėje priimtiną gyvenimą.

4.13.                      Apeliantai pažymi, kad, išanalizavus liudytojų parodymus bei duomenis, gautus techninių priemonių pagalba, darytina išvada, jog M. G. kartu su S. G. 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 20:29:24 val. iki 22:45:56 val. buvo miško aikštelėje, esančioje Lampėdžių parke. Nukentusysis L. S. į aikštelę savo automobiliu atvyko apie 22:28:02 val., kur prabuvo iki 22:36:45 val. Apie 22:37:49 val. nukentėjusysis nuvažiavo Raudondvario plentu link Panerių gatvės - 22:39:45 val. jo mobilusis telefonas pakeliui jungėsi prie mobilaus ryšio stulpo (celės) adresu (duomenys neskelbtini). Ar L. S. iš karto važiavo į Šilainių mikrorajono Baltų prospektą ar Kuršių gatvę, techninių duomenų byloje nesurinkta. Apie tai, kad susitikimo metu M. G. galėjo turėti su savimi pistoletą GLOCK 19, byloje jokių duomenų nėra. Apeliantų teigimu, byloje nesurinkta duomenų, kad L. S. automobilis galėjo būti apšaudytas Lampėdžių parko miško aikštelėje, o tuo labiau, kad buvo šaudyta iš pistoleto GLOCK 19, priklausančio M. G.. Priešingai, byloje yra du specialistų tyrimai, kurie paneigia tokią galimybę ‑ neatitinka pistoleto GLOCK 19 vamzdžio cheminė sudėtis kulkos fragmento, rasto striukėje, cheminei sudėčiai, o kulka, rasta automobilyje po apšaudymo, buvo iššauta iš skirtingo nusidėvėjimo vamzdžio. Šios dvi išvados kategoriškai paneigia galimybę, kad automobilis galėjo būti apšaudytas pistoletu GLOCK 19, priklausančiu M. G.. Šie specialistų tyrimai laikytini įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tuo pačiu paneigiančiais M. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kiti surinkti duomenys laikytini tik prielaidomis, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir M. G. atsakomybės.

4.14.                      Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, aprašydamas objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsni 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, požymius, nepasisakė ir nevertino įvykio laiko bei sąlygų – veiksmas vyko nakties metu tamsoje, todėl šaudantysis geriausiu atveju galėjo matyti nuvažiuojančio automobilio siluetą bei orientuotis pagal galines šviesas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl automobilio salono konstrukcijos – tiek vairuotoją, tiek keleivį visiškai dengė aukšti priekinių sėdynių atlošai, todėl jie visiškai apsaugojo nuo atsitiktinio pataikymo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie minėto nusikaltimo subjektyviąją pusę, konstatavo, kad pasikėsinimas – kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad iki įvykio M. G. ir L. S. vienas kitą buvo matę tik fragmentiškai, asmeninių kontaktų ar konfliktų neturėjo, net nežinojo vienas kito duomenų. M. G. nei iki įvykio, nei po jo kontaktų su nukentėjusiuoju neieškojo, priešingai – pats nukentėjusysis L. S. rodė iniciatyvą susitikti su M. G., rašydamas S. G. SMS žinutę. Taigi, M. G. neturėjo jokio motyvo nužudyti L. S.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad išanalizuoti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai eliminuoja ne tik M. G. atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, bet ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu iš viso nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje. Šio nusikaltimo buvimą galima būtų konstatuoti tik esant padariniams arba nustačius nusikaltimo subjektą, kuris nurodytų, kad veikė tiesiogine tyčia – su tikslu nužudyti nukentėjusįjį.       

        Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis klausimą dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo palikti spręsti teismo nuožiūra, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

        Nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  Faktiniai duomenys ir veikų kvalifikacija

5.       Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pasikėsinus nužudyti L. S. bei sugadinus nukentėjusiojo turtą.

6.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo M. G., tiek nukentėjusiojo L. S. bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. M. G. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

8.       Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose  Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

9.       Nužudymo, numatyto BK 129 straipsnyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018).

10.       Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare iš šaunamojo ginklo ne mažiau kaip trimis šūviais buvo apšaudytas L. S. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu kategoriškai neigia minėtą vakarą iš šaunamojo gunklo apšaudęs L. S. automobilį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo L. S. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 16 d. L. S. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 22.25 val. jo automobilį ,,Audi A6“ apšaudė nepažįstamas vyriškis Baltų prospekte, Kauno mieste. Tuo tarpu apklausiamas 2016 m. balandžio 25 d. L. S. pateikė visiškai kitokią įvykio versiją. Nukentėjusysis parodė, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 22.25 val. jis automobiliu ,,Audi A6“ išvažiavo iš savo namų. Apie 22.34 val. jis atvažiavo į Lampėdžių gyvenvietės teritorijoje esančią aikštelę, kur pastebėjo stovintį savo buvusios draugės S. G. automobilį BMW X3. Kadangi lauke buvo tamsu, o automobilio stiklai buvo tamsinti, jis nematė, ar kas nors buvo automobilio viduje. Jam sėdint savo automobilyje, staiga iš automobilio BMW X3 galo išlipo vyras, kuris dėjosi ant galvos kapišoną ir artėjo link jo automobilio, traukdamasis šaunamąjį ginklą. Jis išsigando ir pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš aikštelės, tuomet iš galo išgirdo šūvį, po kurio sekė kiti šūviai, jų buvo apie penkis, į jo automobilį pataikė trys šūviai. Išvažiavęs iš aikštelės, jis nuvažiavo į savo pažįstamo L. garažą, (duomenys neskelbtini), ten paliko apšaudytą automobilį ir nuvyko į policiją. Bebūnant policijos įstaigoje, jam skambino S. G., bet jis į jos skambučius neatsiliepė. Po kurio laiko jis išsiuntė S. G. žinutę, klausdamas ,,kas čia toks buvo“, o S. G. atrašė, kad ,,M.“, jam paklausus ,,koks M.“, S. G. atrašė ,,M.“. Nukentėjusiojo teigimu, jis suprato, kad asmuo, kuris apšaudė jo automobilį, buvo jo ir S. G. pažįstamas Mindaugas. Nukentėjusysis L. S. šios apklausos metu paaiškino, kad pirmosios apklausos metu jis davė kitokius neteisingus parodymus, kadangi bijojo M. keršto, ar ko nors panašaus (t. 2, b. l. 16-19). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. S. parodė miško aikštelę bei vietas joje, kuriose 2015 m. kovo 1 d. asmuo, išlipęs iš S. G. automobilio ,,BMW X3“ apšaudė jo automobilį ,,Audi A6“ (t. 2, b. l. 41-50). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis L. S. atpažino M. G., kaip asmenį, vardu M., apie kurį jis 2016 m. balandžio 25 d. davė parodymus ir kuris 2015 m. kovo 1 d. iš automobilio ,,BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apšaudė jo automobilį (t. 2, b. l. 36-40). Apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusysis L. S. iš esmės analogiškai nurodė, jog 2015 m. kovo 1 d. jo automobilį ,,Audi A6“ Lampėdžių miške esančioje aikštelėje apšaudė iš S. G. automobilio ,,BMW X3“ išlipęs asmuo. Nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad po to jis SMS žinutėmis bendravo su S. G. ir iš jos atsiųstos žinutės sužinojo, kad asmuo, kuris su S. G. buvo Lampėdžių miške ir, kuris apšaudė jo automobilį, buvo M. G.. Nukentėjusysis L. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patikslino aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino M. G., kaip asmenį, pravarde ,,M.“, o nurodė, kad būtent šis asmuo šaudė į jo automobilį 2015 m. kovo 1 d. todėl, kad apie tai įvykio vakarą buvo sužinojęs iš S. G.. Dėl neteisingų parodymų davimo iš karto po įvykio nukentėjusysis L. S. paaiškino, jog taip pasielgė dėl patirto streso, o apeliacinės instancijos teisme teigė, jog iš karto pareigūnams nenurodė tikrosios įvykio vietose, nes išsigando to, kas atsitiko. Vėliau pareigūnams papasakojo tiesą ir nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes niekieno neįtakotas.

11.       Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymui patikrinimui (BPK 276 straipsnis).

12.       Tai, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare  laiką leido su S. G. jos automobilyje ,,BMW X3“ Lampėdžių miške esančioje aikštelėje, nurodė ir pats nuteistasis M. G., tačiau jis kategoriškai neigia minėtą vakarą turėjęs su savimi šaunamąjį ginklą bei juo apšaudęs L. S. automobilį. Esant tokiems prieštaringiems nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymams, šiuo atveju labai svarbūs yra kartu su M. G. įvykio vietoje buvusios ir įvykį mačiusios liudytojos S. G. parodymai:

12.1.                      Kaip matyti iš bylos duomenų, S. G. taipogi nebuvo nuosekli, pasakodama apie 2015 m. kovo 1 d. įvykio aplinkybes. Pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytoja S. G. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare jai su M. G. būnant Lampėdžiuose esančioje aikštelėje jos automobilyje ,,BMW X3“, dideliu greičiu privažiavo kitas automobilis ir šviesdamas žibintais sustojo prie jų automobilio. M. G. išlipo iš automobilio, tada tas kitas automobilis atsitraukė ir pradėjo važiuoti tiesiai į M. G.. M. G. atsitraukė ir tuomet ji pamatė, kad M. G. pakėlė dešinę ranką į viršų, ar jo rankoje buvo ginklas, ji nematė, bet išgirdo šūvį. Pradėjo cypti automobilio padangos ir tas automobilis dideliu greičiu išvažiavo. Ji spėjo pamatyti nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini), t. y. jos buvusio sugyventinio L. S.. M. G. įlipus į automobilį, ji pasakė, kad tai buvo L. S. automobilis (t. 2, b. l. 87-88).

12.2.                       Antrą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu jau kitos ikiteisminio tyrimo pareigūnės liudytoja S. G. į klausimą, kiek šūvių ji girdėjo įvykio metu, atsakė, kad įvykio metu ji girdėjo vieną garsą, tokį pokštelėjimą. Liudytoja nurodė, kad iš karto po įvykio ji skambino L. S., kadangi matė, kad į aikštelę buvo atvažiavęs jo automobilis, bet L. S. neatsiliepė. Ar po įvykio L. S. ji rašė SMS žinutes ir pasakė, kad su ja automobilyje įvykio metu buvo M. G., S. G. teigė neprisimenanti (t. 2, b. l. 105-107).

12.3.                      Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja S. G. tvirtino jokio šūvio garso įvykio metu negirdėjusi, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams, atlikusiems jos pirmąsias apklausas, ji nesakiusi, kad tai buvo šūvis. Liudytojos teigimu, minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų apklausų metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, liepta sakyti, jog buvo šūviai, apklausos protokolo ji nelabai skaitė, nes tą dieną ji labai skubėjo. Liudytoja S. G. nurodė, kad jokio ginklo nematė ir jokio šūvio įvykio metu nebuvo, ji girdėjo tik kažkokį pokštelėjimą, kurį galimai sukėlė nuvažiuojantis automobilis (t. 2, b. l. 121-123).

12.4.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja S. G. nurodė, jog netiesa, kad M. G. pakėlė ranką ir ji išgirdo šūvį. Liudytojos teigimu, pokštelėjimas, kurį ji girdėjo įvykio metu tai nebuvo šūvio garsas, tai buvo automobilio sukeltas garsas. Liudytoja S. G. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad M. G. įvykio metu į nieką nešaudė.

12.5.                      Byloje esančiame 2016 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbių išklotinės nurodyta, jog, išanalizavus L. S. ir S. G. mobilaus ryšio telefonų pokalbių bei SMS žinučių išklotines, matyti, jog įvykio metu, t. y. 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. L. S. ir S. G. buvo toje pačioje vietoje, Lampėdžių karjero teritorijoje arba Raudondvario pl. link Lampėdžių. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2015 m. kovo 1 d. 22:45:56 val., 22:55:46 val., 22:58:03 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. G. buvo bandyta prisiskambinti mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (t. 4, b. l. 69). Nukentėjusiojo L. S. parodymus apie tai, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. jis iš tiesų buvo Lampėdžių miške, kur pamatė stovintį savo buvusios sugyventinės S. G. automobilį, patvirtina ir 2016 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuoti faktiniai duomenys – L. S. mobilaus ryšio telefone ,,Apple Iphone 5“ rastos fotonuotraukos, darytos 2015 m. kovo 1 d. 22.34 val., kuriose užfiksuotas S. G. automobilis BMW X3, stovintis Lampėdžių miške (t. 2, b. l. 24-34).

13.       Aptartų faktinių duomenų, nurodytų šio procesinio sprendimo 10, 12.1, 12.2, 12.5 punktuose, visetas patvirtina nukentėjusiojo L. S. parodymus apie tai, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. jis buvo Lampėdžių miško aikštelėje, ten pamatė stovintį savo buvusios sugyventinės S. G. automobilį, būtent tuo metu, toje vietoje iš S. G. automobilio išlipęs vyras pradėjo šaudyti į jo automobilį.

14.       Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, ne iš karto po įvykio L. S. užfiksuotus parodymus, bet vėlesnius ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotus nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

14.1.                       Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytos nukentėjusiojo L. S. pirmųjų parodymų, duotų iš karto po įvykio, pasikeitimo priežastys, tuo tikslu kaip liudytojas teisme buvo apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininkas R. V.. Liudytojas R. V. parodė, kad, atliekant tyrimą pagal nukentėjusiojo L. S. pareiškimą apie tai, jog į nukentėjusįjį kažkas pradėjo šaudyti prie Šilainių garažų masyvo, atsirado daug neaiškumų ir nesutapimų. Išanalizavę nukentėjusiojo ir kitų asmenų telefoninių pokalbių išklotines, pastebėjo, kad įvykis neatitinka laiko, kurį nurodė nukentėjusysis. Nukentėjusysis skambino merginai, vardu S., ir jos prašė duoti ,,to“ telefono numerį, ši atsakė, jog nukentėjusysis ramintųsi ir tuo bendravimas baigėsi. Tačiau, anot liudytojo, jie suprato, kad bendravimas vyksta apie vienaip ar kitaip susijusius asmenis, kurie dalyvavo įvykyje, apie kurį nukentėjusysis buvo papasakojęs ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis dar kartą buvo iškviestas į policijos komisariatą ir pareigūnai jam išdėstė savo pastebėjimus. Tuomet nukentėjusysis L. S. nurodė, jog jis bijojo kaltininko, kadangi šis buvo už jį stipresnis, todėl nepasakė tiesos. L. S. nurodė, kad iš tikrųjų viskas įvyko prie Lampėdžių, jog į jį šaudė kaltinamasis, kurio žinojo tik vardą. Kartu su nukentėjusiuoju jie nuvyko apžiūrėti tikslios įvykio vietos, L. S. labai aiškiai atkūrė įvykio aplinkybes.

14.2.                       Išanalizavę telefoninių pokalbių išklotines pagal įvykio vietą, suprato, kad kalba eina apie tuos asmenis, kuriuos nurodė nukentėjusysis. Kontrolės bei analizės metu buvo nustatyta, kad tas žmogus buvo M. G.. Be to, kaip nurodė liudytojas, nukentėjusiojo nurodytoje vietoje Šilainiuose buvo atlikti pirminiai veiksmai, buvo apklausti ir gyventojai, tačiau nei vienas žmogus nenurodė, kad būtų girdėję šūvius. Šių ir kitų aplinkybių visuma, anot liudytojo, sukėlė jiems pagrįstas abejones, kad ne viskas buvo taip, kaip po įvykio nurodė nukentėjusysis.

14.3.                      Liudytojas R. V. patvirtino, kad pokalbyje su nukentėjusiuoju L. S. dalyvavo jis pats, pokalbio metu jam neteko įkalbinėti nukentėjusiojo, kad šis papasakotų tiesą. Nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad jo pasakojimas neatitinka tikrovės ir, kad manoma, jog jis meluoja. Po tokių žodžių nukentėjusysis nurodė, kad ruošėsi pasakyti tiesą, bet bijojo, tada nukentėjusiajam buvo pasakyta apie galimybę pasinaudoti liudytojų apsaugos programa. Minėto teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad liudytojas R. V. viską papasakojo teisingai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis L. S. paaiškino, kad pirmosios apklausos metu iš karto po įvykio pareigūnams nenurodė tikslios įvykio vietos, nes išsigando to, kas atsitiko, bijojo susidorojimo, nes ne kasdien atsiduria tokioje situacijoje, todėl jis tiesiog nežinojo, kaip elgtis.

15.       Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. S. parodymais apie tai, kad jo automobilis buvo apšaudytas 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. būtent Lampėdžių miške esančioje aikštelėje asmens, išlipusio iš S. G. automobilio – M. G.. Šias aplinkybes patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuota L. S. 2015 m. birželio 19 d. S. G. parašyta SMS žinutė, kurioje L. S. prašo duoti ,, to šaudytojo“ numerį (t. 4, b. l. 49-50), taip pat byloje esančiuose apžiūros protokoluose bei specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog automobilio priekiniame stikle iš salono pusės matomas įtrūkimas išsišakojantis per visą stiklą. Automobilio vairuotojo pusės galinių durelių stikle matoma 5 cm dydžio apvali, užlenktais kraštais į salono vidų skylė. Automobilio galinio stiklo viršutinėje dalyje, kur stiklas jungiasi su stogu, taip pat matoma 1 cm dydžio skylė, kurios kraštai tęsiasi į automobilio saloną. Automobilio vairuotojo durelių viduryje matoma 2 cm dydžio skylė. Virš galinės sėdynės esančioje stogo apdailoje matoma apie 1 cm skersmens skylė į automobilio salono vidų iš galinio stiklo ir stogo susijungimo pusės. Automobilio keleivio sėdynės viršutinėje dalyje matomas apie 1 cm dydžio pažeidimas. Keleivio durelių vidinė veidrodėlių apdailos dalis padengta baltos spalvos dėme, apdailos detalė atsilupusi. Ant keleivio priekinės sėdynės sėdimosios dalies matoma gulinti gelsvos spalvos kulkos apvalkalo dalis. Automobilio viduje matoma daug baltos spalvos pūkų nuo striukės. Automobilio bagažinėje matoma padėtą vyriškos spalvos striukę su keturiomis apie 1 cm dydžio skylėmis. Apžiūrint automobilio priekinį lango stiklą iš vidaus matomas įmušimas. Tarp priekinių sėdynių esančioje daiktų laikymo dėžutėje po porankiu rasta metalinė skeveldra, galimai kulkos dalis. Nuėmus priekinių vairuotojo durelių vidinę apdailos dalį ant kolonėlės išorės matoma prilipusi metalinė kulkos dalis (t. 1, b. l. 97–100; 101–116). Iš 2016 m. spalio 26 d. asmens kratos protokolo matyti, kad M. G. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pistoletas GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 12 vnt. šovinių, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimas pistoletui GLOCK 19, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 147-148). 2016 m. lapkričio 28 d. Policijos Licencijuojamos veiklos posistemio duomenys patvirtina, kad M. G. nuo 2008 m. sausio 9 d. buvo išduotas leidimas nešiotis šaunamąjį ginklą - pistoletą GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 142). 2015 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1587)-IS1-7225 nurodyta, kad tirti pateikta kulka ir kulkos apvalkalo bei šerdies fragmentai, rasti ir paimti 2015 m. kovo 2 d. automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER (9x19) šovinių dalys. Pateikti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai yra vienos kulkos dalys. Tirti pateikta kulka ir kulka, kurios apvalkalo ir šerdies fragmentai pateikti tyrimui, galėjo būti iššautos iš 9 mm kalibro ginklo, kuriuo galėtų būti ir GLOCK modeliai, tarp jų ir GLOCK 19. Ar ant tirti pateiktos kulkos esantys ginklo pėdsakai yra tinkami konkretaus ginklo identifikavimui, nustatyti nėra galimybės (kaip nurodyta tiriamojoje dalyje, kadangi negalima įvertinti šiuose pėdsakuose esančių požymių pastovumo). Ant kulkos fragmento, kurį sudaro tirti pateikti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai, esantys ginklo pėdsakai yra netinkami konkretaus ginklo identifikavimui (t. 1, b. l. 128–132). 2017 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5982)-IS1-683nurodyta, kad kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiūros metu automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra dalis tos pačios rūšies šovinio (9 mm LUGER, 9x19), kaip ir tirti pateikti 12 šovinių, buvę M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje bei tirti pateikti 6 šoviniai, paimti 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ar kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiūros metu automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo iššauta iš M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti nėra galimybės (negalima identifikacija) (t. 1, b. l. 138 - 143). Iš 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-227 matyti, kad 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai yra dalis tos pačios rūšies šovinio, kaip ir šoviniai, pateikti M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvėje bei dalis tos pačios rūšies šovinio, kaip ir šoviniai, paimti 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M. G. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai yra iššauti iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G., nėra galimybės, nes ant kulkos apvalkalo fragmento esantys ginklo pėdsakai yra netinkami konkretaus ginklo identifikavimui, o ant šerdies fragmento nėra ginklo pėdsakų (negalima identifikacija) (t. 1, b. l. 159 - 160). 2017 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4470)-IS1-6873 konstatuota, kad tirti pateiktoje striukėje esantys pažeidimai tikimiausiai buvo padaryti šią striukę asmeniui būnant užsivilkus. Pažeidimai padaryti ne mažiau kaip 4 sviediniais (kulkomis, jų fragmentais), sviedinių judėjimo trajektorija striukės atžvilgiu – iš užpakalio į priekį. Tirti pateiktą striukę vilkėjęs asmuo pažeidimų padarymo momentu tikimiausiai sėdėjo automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje. Apžiūros metu užfiksuoti automobilio ,,Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išorėje esantys pažeidimai padaryti ne mažiau kaip trimis kulkomis. Viena kulka pataikė į vairuotojo dureles ir įstrigo jų viduje, šios kulkos judėjimo trajektorija buvo iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę nenustatytu kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu ir iš viršaus į apačią nenustatytu kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu. Antra kulka pataikė vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, tikėtina, kad dėl kontakto su stiklu arba dėl kitos priežasties, kuri iš tyrimui pateiktos medžiagos nežinoma, kulka suskilo į fragmentus, kurie tikimiausiai padarė pažeidimus vairuotojo striukės gobtuvo kairiajame šone ir kairiojo peties srityje (tiriant striukę viename iš pažeidimų buvo aptiktas kulkos apvalkalo fragmentas su prie jo prikibusiomis į sutrupintą stiklą panašios medžiagos dalelėmis) bei automobilio priekiniame stikle iš salono pusės. Šios kulkos ir jos fragmentų judėjimo trajektorija buvo iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę nenustatytu kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu ir nenustatytu kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu. Trečia kulka pataikė į stogo ir galinio stiklo susijungimo sritį, įėjo į saloną, padarė pažeidimus priekinės keleivio sėdynės viršutinėje dalyje ir keleivio durelių vidinėje veidrodėlio apdailoje. Šios kulkos judėjimo trajektorija buvo iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę nenustatytu kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu ir iš viršaus į apačią nenustatytu kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu. Tikimiausiai šios kulkos dalys buvo rastos ant keleivio priekinės sėdynės sėdimosios dalies bei tarp automobilio priekinių sėdynių esančioje daiktų laikymo dėžutėje po porankiu (t. 1, b. l. 180–183).

16.        Išanalizavus aptartose specialistų išvadose užfiksuotus faktinius duomenis, matyti, jog L. S. automobilio ,,Audi A6“ apžiūros metu surasta kulka ir kulkų dalys labai tikėtina buvo iššautos iš ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nešiotis ir laikyti buvo išduotas M. G. leidimas. Taipogi specialistai nustatė, jog L. S. automobilio apžiūros metu rastos kulkos ir jų dalys pagal rūšinę priklausomybę sutampa su 12 šovinių, buvusių M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje bei 6 šoviniais, paimtais 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M. G. gyvenamojoje vietoje. Dėl specialistų išvadose nurodytų priežasčių, taip pat dėl laiko tarpo, praėjusio nuo įvykio (2015 m. kovo 1 d.) iki ginklo iš M. G. paėmimo (2016 m. spalio 26 d.) bei jo ištyrimo, nėra galimybės nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rastos kulkos ir jų fragmentai yra iššauti būtent iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G..

17.       Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, aplinkybė, kad nepavyko kategoriškai nustatyti, jog įvykio metu rastos kulkos ir jų dalys buvo iššautos būtent iš M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia M. G. kaltės 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. apšaudžius L. S. vairuojamą automobilį. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad L. S. automobilis buvo apšaudytas 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. Lampėdžių miške esančioje aikštelėje. Paties nuteistojo, taip pat liudytojos S. G. parodymais neginčytinai nustatyta, kad minėtu laiku, t. y. 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. Lampėdžių miške esančioje aikštelėje stovinčiame S. G. automobilyje kartu laiką leido M. G. ir S. G.. Nors nukentėjusysis L. S. apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog niekada netvirtino, kad jo automobilį Lampėdžių miške apšaudė, būtent, M. G., kadangi dėl tamsaus paros meto ir pačios situacijos sudėtingumo to fiziškai nukentėjusysis matyti ir negalėjo, tačiau L. S. visų apklausų metu (išskyrus pirmąją apklausą iš karto po įvykio, dėl kurios metu užfiksuotų nukentėjusiojo parodymų vertinimo šioje apeliacinio teismo nutartyje jau pasisakyta) kategoriškai tvirtino, jog į jo automobilį, tiksliau į vairuotojo pusę, 2015 m. kovo 1 d. vakare Lampėdžių miško aikštelėje šaudė, būtent asmuo, kuris išlipo iš S. G. automobilio. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojos S. G. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad L. S. automobiliui atvažiavus į miško aikštelę, kurioje ji leido laiką su M. G. jos automobilyje, ji matė, kaip M. G., išlipęs iš automobilio, pakėlė dešinę ranką ir tuomet ji išgirdo šūvio garsą. Nors liudytoja S. G., tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad jokio šūvio įvykio metu nebuvo, o pokštelėjimas, kurį ji girdėjo, buvo automobilio sukeltas garsas, tačiau šie liudytojos parodymai vertintini kaip siekis padėti M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip minėta, būtent ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu S. G. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo L. S. parodymus, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinėse užfiksuotus faktinius duomenis, o taip pat specialistų išvadose užfiksuotus duomenis. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo L. S. automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apšaudytas 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. Lampėdžių miške, šūvius į L. S. automobilį iš legaliai laikyto ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), paleido ne kas nors kitas, o, būtent, nuteistasis M. G.. 

18.       Veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant kaltininko apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia. Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu taip pat ir apeliaciniame skunde kategoriškai neigia šaudęs į L. S. automobilį ir tokiu būdu siekęs nužudyti L. S., tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. iš esmės be jokios dingsties ir būtinybės, kadangi joks pavojus nei jam, nei kartu su juo įvykio metu buvusiai S. G. negrėsė, šaunamuoju ginklu apšaudė į miško aikštelę atvažiavusį buvusio S. G. sugyventinio L. S. vairuojamą automobilį. M. G. ne vieną kartą iššovė iš šaunamojo ginklo, norėdamas tik pagąsdinti atvykusį asmenį, bet kryptingai, taikydamas, būtent, į vairuotojo pusę, iššovė mažiausiai tris šūvius, viena kulka pramušė ir įstrigo vairuotojo durelėse, kulkų skeveldromis buvo padaryti pažeidimai L. S. įvykio metu dėvėtoje striukėje, konkrečiai – striukės gobtuve ir peties srityje. M. G. paleistų šūvių kiekis, kryptingumas, pataikytų kulkų trajektorijos, leidžia daryti išvadą, kad M. G. šaudė tikslingai, siekdamas pataikyti, būtent, į automobilį vairavusį L. S.. Nusikalstamos veikos M. G. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. S. iš įvykio vietos spėjo išvažiuoti. Šioje byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. M. G. nusikalstamų veiksmų intensyvumas (iš šaunamojo ginklo iššovė mažiausiai tris šūvius), naudotas įrankis (šaunamasis ginklas), būdas (šaudoma buvo kryptingai, taikomasi į automobilio vairuotoją), nusikalstamos veikos nutraukimo priežastys (L. S. spėjo pasišalinti iš įvykio vietos), leidžia daryti išvadą, kad M. G. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir M. G. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

20.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. Nuteistasis ir jo gynėjas, apeliaciniame skunde prašydami M. G. pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį išteisinti, šio prašymo visiškai nemotyvavo, nenurodė jokių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo išvada argumentų.

21.       BPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, 3 dalyje nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

22.       Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę šiuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas.

23.       Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad svetimą turtą – L. S. vairuotą automobilį ,,Audi A6“ nuteistasis M. G. sugadino panaudojęs šaunamąjį ginklą. Iš šaunamojo ginklo M. G. į L. S. vairuojamą automobilį iššovė ne vieną kartą, nukentėjusiojo automobilis buvo apšaudytas viešoje vietoje – miško aikštelėje, kurioje galėjo būti ir kitų žmonių, be to, ir automobilyje, į kurį buvo šaudoma, galėjo būti ne vienas L. S., bet ir kitų asmenų. Šiuo atveju nukentėjusiajam L. S. pavyko automobiliu pabėgti iš miško aikštelės ir tokiu būdu išvengti tiek jo paties sužalojimų, tiek rimtesnių automobilio apgadinimų, tačiau dėl M. G. pasirinkto nusikaltimo padarymo būdo, t. y. dėl šaudymo viešoje vietoje, kurioje galėjo būti ir kitų žmonių, iškilo grėsmė ne tik automobilį vairavusio L. S. sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas  šiuo atveju pagrįstai svetimo turto sugadinimo būdą pripažino visuotinai pavojingu būdu ir teisingai  M. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

24.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes bei teisingai šią veiką kvalifikavęs pagal minėtą straipsnį, nenurodė kuri įstatymo redakcija – galiojusi veikos padarymo, ar nuosprendžio priėmimo metu – taikoma. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Tuo tarpu šiuo metu galiojanti BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija už minėtos nusikalstamos veikos padarymą numato kelias alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Šiuo metu galiojantis įstatymas laikytinas  lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Remiantis grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principu, šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikoma šiuo metu galiojanti BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija.   

Dėl bausmės

25.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. G., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (viena iš M. G. padarytų nusikalstamų veikų, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas veikas M. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia), į tai, jog byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), M. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veika, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į M. G. asmenybę charakterizuojančius požymius (M. G. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, dirba) bei, šių aplinkybių visumą įvertinęs kartu su bausmės prevencine, socialine paskirtimi, taipogi atsižvelgęs į tai, kad M. G. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes, nuteistajam paskyrė švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę.  Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, M. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde. 

26.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas iškėlė klausimą dėl šaunamojo ginklo panaudojimo pripažinimo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pagrįstumo. Šioje baudžiamojoje byloje M. G. pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino nužudyti L. S. panaudodamas šaunamąjį ginklą. Ši nuteistojo M. G. veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimas nėra M. G. nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, šaunamasis ginklas šiuo atveju buvo nusikaltimo įrankis ir šio ginklo panaudojimas, siekiant atimti L. S. gyvybę, buvo nusikalstamos veikos padarymo būdas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, šaunamojo ginklo panaudojimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta aplinkybe, sunkinančia nuteistojo M. G. atsakomybę.

Dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. G. turtą        

27.       Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą bei panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. G. turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms.

28.       BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad neteisėtais nuteistojo M. G. veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo L. S. tėvui J. R. S. priklausantis automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. R. S. su draudimo bendrove UAB ADB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). UAB ADB (duomenys neskelbtini), remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 3352,36 Eur draudimo išmoką už 2015 m. kovo 1 d. nuteistojo M. G. veiksmais padarytą žalą. Tokiu būdu UAB ADB (duomenys neskelbtini)  patyrė 3352,36 Eur dydžio turtinę žalą, kuri pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista iš nuteistojo M. G..  UAB ADB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

30.       Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą, kadangi šios procesinės prievartos priemonės paskirtis yra civilinio ieškinio užtikrinimas. Atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą, bus panaikinta ir minėta procesinė prievartos priemonė.     

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                               Jolanta Čepukėnienė

Ernesta Montvidienė

Algimantas Valantinas