Administracinė byla Nr. A-4281-552/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00096-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui D. D. D.,

(duomenys neskelbtini) piliečiui W. K. W. ir jo įgaliotam atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VSAT) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W. (toliau – ir užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminą iki 2020 m. liepos 8 d.

2.       Nurodė, kad užsienietis VSAT buvo perduotas 2019 m. lapkričio 13 d. Tą pačią dieną užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo priimtas nagrinėti iš esmės, užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis, būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tris kartus pažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, už pažeidimus jam paskirtos drausminės poveikio priemonės. 2020 m. sausio 6 d. užsienietis išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir apie 23.55 val. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje. Užsienietis nurodė, kad vyksta į Prancūzijos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2020 m. balandžio 8 d. Užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris jo skundą atmetė. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Migracijos departamentą dėl duomenų apie užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą pateikimo. Migracijos departamentas informavo, kad užsieniečio prašymas nagrinėjamas iš esmės, 2020 m. balandžio mėn. numatoma atlikti užsieniečio apklausą.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išlikę, nes užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis, netaikant jam sulaikymo, gali pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti. Užsienietis, iki atvykdamas į Lietuvą, du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje dėl vizos išdavimo, tačiau nacionalinė viza jam nebuvo išduota, todėl akivaizdu, kad užsienietis prašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje tik siekdamas gauti galimybę laisvai judėti Šengeno erdvėje.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino ir pratęsė to paties teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimu paskirto užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. liepos 8 d.

5.       Teismas nustatė, kad Užsieniečių registracijos centrui 2019 m. lapkričio 13 d. buvo perduotas užsienietis, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui priėmus sprendimą užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės ir užsienietį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2020 m. sausio 7 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos.

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas VSAT iki 2020 m. balandžio 8 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris nustatė, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir užsieniečio apeliacinio skundo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra aiškūs, užsienietis, žinodamas, kad negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, išvyko. Užsienietis išvyko pasiėmęs Migracijos departamente jo asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl teismas vertino, kad užsienietis jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Teismas konstatavo, kad pagrįstai galima manyti, jog užsienietis, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos.

7.       Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 114 straipsniu, 116 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas, dėl to šio prašymo pateikimo motyvai nėra aiškūs ir išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.

III.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9.       Užsienietis nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra iki galo išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad vien šios sąlygos pakanka, jog būtų galima jį sulaikyti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10.       Užsienietis pripažįsta, kad padarė klaidą, nes, būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir tokiu būdu tinkamai nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis tuo metu tinkamai nesuvokė savo teisinės padėties ir galimų laikino išvykimo iš VSAT teisinių padarinių.

11.       Užsienietis apeliacinio skundo pateikimo dieną yra sulaikytas jau keturis mėnesius, per kuriuos daugiau jokių taisyklių ir/ar galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nepažeidė, taip pat nuolat bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir teismais aiškinantis jo teisinę padėtį. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, ir supranta, kad išvykti iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo negalima. Minėti keturi mėnesiai yra pakankama bausmė už jo padarytą nusižengimą. Bet koks tolesnis jo sulaikymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neproporcingas siekiamiems tikslams.

12.        Užsienietis remiasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu bei nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai. Užsienietis teikia pagalbą teismui ir kitoms valstybės institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl jam turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13.       VSAT atsiliepime prašo užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

14.       Nurodo, kad Migracijos departamentas 2020 m. gegužės 15 d. atliko užsieniečio apklausą nuotoliniu būdu (pasitelkiant konferencinio ryšio priemones). Sprendimas dėl prieglobsčio  suteikimo užsieniečiui šiuo metu dar nėra priimtas.

15.       Nesutinka su užsieniečiu, jog jis nesuvokė savo teisinės padėties ir galimų laikino išvykimo iš VSAT teisinių padarinių. Jis iš anksto apgaulės būdu atgavo iš Migracijos departamento savo kelionės dokumentą ir, suradęs nenustatytus asmenis, sumokėjo jiems už kelionę iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

16.       Mano, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo (kurio priėmimas gali būti vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui bei vykdymui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

17.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W., sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 114 straipsniu, 116 straipsnio 2 dalimi, tenkino Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teikimą ir nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. liepos 8 d.

19.       Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo sulaikymas yra neproporcinga priemonė, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, iš padarytų klaidų pasimokė.

20.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21.       Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

22.       Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. ( 2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktuose išvardintos šios aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

23.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

24.       Bylos medžiaga patvirtina, kad užsienietis buvo sulaikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimu, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y.: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

25.       Apeliaciniame skunde iš esmės nebuvo ginčijama, kad dar nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio suteikimo motyvai. Bylos medžiaga patvirtina, jog Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu nusprendė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą pratęsti. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad 2020 m. gegužės 15 d. įvyko Užsieniečio apklausa, tačiau to  teisėjų kolegija nelaiko  galutiniu motyvų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, išsiaiškinimu. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo – šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir Užsieniečio atstovas, ir VSAT atstovė. Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre,  iš esmės nepasikeitė – užsienietis, nors ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir buvo apklaustas, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas, patikrinti jo nurodytus faktus.

26.       Byloje taip pat nustatyta ir ginčo nėra, kad užsieniečiui pirmą kartą atvykus  į Lietuvą ir  paprašius suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2019 m. lapkričio 13 d. jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, neapribojant laisvės,  jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Užsieniečiui buvo išaiškinta jo teisinė padėtis Lietuvoje, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės, Užsienietis taip pat buvo informuotas, kad jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu, jis negali išvykti iš Lietuvos.  Net ir būdamas informuotas apie draudimą išvykti iš Lietuvos nesulaukus Migracijos departamento sprendimo dėl jo teisinės padėties, Užsienietis  savavališkai 2020 m. sausio 6 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikytas Lenkijoje ir 2020 m. sausio 7 d. perduotas Lietuvos pareigūnams.

27.       Aplinkybės, kad Užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos, apgaule pasiėmęs Migracijos departamente jo, kaip prieglobsčio prašytojo, asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą), leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese. Be to, Užsienietis kelis kartus buvo pažeidęs Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles.

28.        Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog jis nebeketina pažeisti nacionalinių įstatymų ir išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, vertintini kritiškai. Nors užsienietis teismo posėdyje tvirtino, kad iš buvusios klaidos pasimokė ir gailisi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo teiginiai yra deklaratyvūs. Užsieniečio  teismo posėdyje pateikti argumentai dėl jo dukros sveikatos ir politinių problemų jo kilmės šalyje nėra teisiškai reikšmingi, nagrinėjant jo sulaikymo pagrįstumo klausimą. Pagrįsta manyti, jog yra rizika, kad Užsienietis neteisėtai gali elgtis ir ateityje, t. y. nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, išvykti iš Lietuvos dar kartą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema ir yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas  toliau sulaikyti Užsienietį, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant  galutinai išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus.

29.       Dėl galimybės užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad  pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Įvertinusi aptartą teisės normą ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus ir užkardyti galimybę jam savavališkai išvykti iš Lietuvos yra pagrįsta ir proporcinga, o skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika minėtų tikslų nepasiekti.

30.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio W. K. W. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.