Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-11-10][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2229-1034-2022].docx
Bylos nr.: 1-2229-1034/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Renalda Kučinskaitė prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

?Pranešėjas P

 Baudžiamoji byla Nr. 1-2229-1034/2022

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09742-2022-1

 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1

(S)

 

img1  

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. lapkričio 10 d. 

Vilnius

  

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,  

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,

kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

nukentėjusiajam O. Š. (O. Š.), jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

laiduotojui D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

 

Teismas  

 

n u s t a t ė :

 

 

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

 

V. B. nežymiai sutrikdė sveikatą: 2022 m. kovo 22 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia O. Š. sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus veido dešinėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. Š. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

 

II.       Byloje surinkti įrodymai

 

        Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną atėjo pas kaimyną O. Š., nes sužinojo, kad jis klijuoja lipdukus ant automobilio. Norėjo paprašyti, kad jis daugiau taip nedarytų. Eidamas nežinojo kuo užsiima O. Š., jam tik kaimynai sakė, kad kitoje laiptinėje gyvena „blogeris“. Kai atėjo, buto duris atidarė jo draugė, pakvietė O. Š., kuris pasisveikino ir grįžo atgal namo. Išėjęs po minutės, jis rankoje laikė kastetą. Pradėjo aiškintis su O. Š., kodėl šis klijuoja lipdukus. Kažkuriuo momentu O. Š. griebė rankomis jam už drabužių, bandė jam trenkti į veidą, bet pataikė į petį. Jie susigrūmė ir O. Š. krito galva į duris. Kažkuriuo momentu jis sudavė O. Š. vieną kartą kumščiu į veidą, nes šis jį puolė ir buvo labai agresyvus. Gali būti, kad ir du kartus sudavė nukentėjusiajam. O. Š. neleido jam išeiti, keikėsi, provokavo. O. Š., laikydamas kastetą rankose, artindamasis sakė, kad jis atsakys už viską ir puolė. Tada jis traukėsi atgal į (duomenys neskelbtini) aukštą, nes negalėjo išeiti iš laiptinės, o O. Š. kažkuriuo momentu prašė draugės, kad ji atneštų peilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, O. Š. kastetą padėjo į kairę ranką, kad nematytų policija, o į dešinę ranką padėjo raktus. Įvykio metu jis filmavo telefonu, kuris buvo dešinėje rankoje. Iš pradžių nukentėjusysis nematė, kad jis filmuoja, bet vėliau jis pradėjo tai daryti akivaizdžiai. Gailisi dėl įvykio, nenorėjo sukelti skausmo, jo veiksmai buvo savigyna. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių kastetu, O. Š. neleido jam išeiti, ribojo jo laisvę. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė O. Š. mergina. Dėl konflikto su nukentėjusiuoju O. Š. patyrė tik moralinę žalą, nesikreipė į medikus. Nepripažįsta civilinio ieškinio, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, bet ne tokią sumą, kuri nurodyta. Brolis galėtų būti jo laiduotoju, nes jis yra atsakingas žmogus, dirba (duomenys neskelbtini), turi šeimą. Jis dažnai bendrauja su broliu, kartu su juo sportuoja. Pats gyvena pas tėvus, jų nuosavybės teise priklausančiame bute. 

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. Š. parodė, kad tai atsitiko 10.00 val. ryto. Jis ruošėsi bėgioti ir jam į buto duris paskambino V. B. Atidaręs duris V. B. neatpažino, galvojo, kad šiaip kažkoks vaikinas atėjo. V. B. pasakė, kad jis ant V. B. automobilio klijavo lipdukus. Tada jis grįžo atgal į butą, apsirengė, pasiėmė visus reikalingus daiktus, t. y. bėgimo diržą, raktus, ausines ir grįžęs atsakė, kad klijavo lipdukus, nes pas V. B. automobilyje kabėjo Rusijos vėliava bei pasakė V. B., kad vis tiek klijuos lipdukus. Matė, kad V. B. buvo agresyviai nusiteikęs, tai matėsi iš kūno kalbos, intonacijos. Tada V. B. staigiai jam sudavė kumščiu du smūgius į veidą ir jis nugara atsitrenkė į duris. Išėjo jo draugė K. S. V. B. kažką jam pasakė ir vėl sudavė du smūgius kumščiu į veidą. Tada V. B. jau norėjo pabėgti. Kadangi jis tuo metu buvo išsigandęs, pasakė savo draugei K. S. atnešti peilį, taip norėjo išgąsdinti V. B. V. B. pradėjo elgtis, lyg viskas, kas įvyko, yra nieko tokio, tada K. S. iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jis laikė V. B. šalia laiptinės rėmų, kad šis neišeitų. Atvažiavus policijos pareigūnams paaiškino, kaip viskas įvyko. Iki šio įvykio nebuvo sužalotas. Dėl V. B. smūgių patyrė fizinį skausmą, turėjo mėlynes, gumbą. Jis nesudavė jokių smūgių V. B. Neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. B. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, šiuos pinigus perduos labdarai. Dėl šio įvykio jam stipriai skaudėjo, tą dieną turėjo šou, įvykis jam sutrukdė, nes turi atrodyti reprezentatyviai. Šis įvykis jam yra jautrus, nes jį užpuolė asmuo, kuris palaiko Rusiją. Konflikto metu jis turėjo karabiną, o ne kastetą. Apie šį įvykį pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“, tai padarė, nes pasidalindamas įrašu apie įvykį socialiniame tinkle norėjo apsidrausti. 

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas D. V. parodė, kad V. B. yra jo brolis. Jo ir V. B. tėvai yra skirtingi, todėl jų pavardės skirtingos. Prašo, kad brolis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybėn. Su V. B. nuo pat vaikystės vienas kitą palaiko, atsakingai elgiasi. Niekada neturėjo baudžiamųjų ar administracinių bylų. Gal dėl greičio viršijimo tik kažkada yra turėjęs nuobaudą. Gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini), turi vaiką, su broliu bendrauja kiekvieną dieną. Su V. B. kartu sportuoja, padeda tėvams su pinigais. Jis dirba (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės su broliu svajojo apie šią profesiją, bet brolis dėl sveikatos nepraėjo dirbti. Darbe turi komandiruotes, per metus komandiruotėse praleidžia 3-4 dienas. Apie šį įvykį sužinojo iš socialinių tinklų, nes su broliu tuo metu nesimatė. Iš karto susiskambino su broliu, susitiko ir pakalbėjo apie šį įvykį. Brolis papasakojo kaip buvo gadinamas jo automobilis, klijuojami lipdukai, braižoma. Papasakojo, kad jis nuėjo pakalbėti su O. Š. ir tarp jų įvyko konfliktas, kad O. Š. buvo labai agresyvus. Brolis sakė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes jis agresyviai elgėsi ir bandė jį pulti. Jis neigiamai vertina šį konfliktą, kadangi mano, jog žmonės gali protingai susėsti ir patarti visas problemas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini), ten buvo konfliktinė situacija, susimušė du vyrai. Nuvykus laiptinėje buvo aptikti du vyrai, išklausė jų paaiškinimus. Buvo pasiskirstę su porininku, jis bendravo su kaltinamuoju V. B., o porininkas bendravo su nukentėjusiuoju O. Š. Kiek prisimena ant nukentėjusiojo O. Š. kaktos buvo sužalojimas. Nukentėjusysis O. Š. su greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvažiavo į ligoninę. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100-101), S. S. parodė, jog teisingi parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad buvo rytas, gavo skambutį į duris. Ji prabudo, O. Š. šalia nebuvo, jis buvo kitame kambaryje. O. Š. ruošėsi bėgioti. Kai O. Š. eina pabėgioti, jis su savimi visada pasiima raktus. O. Š. pirmas priėjo prie durų jų atidaryti, ji iškišo galvą pasižiūrėti, kas skambina į duris. Pravėrus duris pamatė pažįstamą veidą, jų kaimyną, girdėjo, kad kaimyno tonas buvo agresyvus. Po kelių sekundžių O. Š. grįžo atgal namo, tikriausiai apsirengti, ir grįžo atgal į laiptinę. Minutės bėgyje pasigirdo stiprus trenksmas į duris. Ji išbėgo ir pirmas dalykas, kurį pamatė, tai O. Š., kuris pasisuko į ją su milžinišku guzu dešinėje veido pusėje. V. B. stovėjo priešais O. Š. įsiaudrinusiu veidu. Matė kaip O. Š. bandė dengtis savo veidą. Prie jos akių O. Š. buvo smogta dar du kartus, V. B. kumščiais sudavė O. Š. į kairę veido pusę. Kai jos paprašė iškviesti policiją, ji buvo panikoje, grįžo namo iškviesti policijos pareigūnus. Iki įvykio dienos su V. B. neturėjo konfliktų, neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti V. B. Tai buvo pirmas kartas, kai V. B. atėjo prie jos buto durų, anksčiau su juo tik pasisveikindavo. Ji mano, kad konfliktas įvyko dėl pakabintos vėliavėlės, dėl to, kad žmogus palaiko Rusiją. Kiek supranta, V. B. kilo pretenzija dėl klijuojamų lipdukų ant automobilio. Po įvykio O. Š. jautėsi blogai, porą dienų skundėsi skausmais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 11 val., darbo metu jis kartu su vyr. patruliu S. S. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte kaimynas sumušė pranešėjos draugą. Kai atvyko į įvykio vietą, tai jis pamatė, kad prie minėto buto stovi jam nepažįstamas vaikinas (kaip vėliau buvo nustatyta – O. Š.) bei kitas jam nepažįstamas vaikinas (kaip buvo nustatyta – V. B.). V. B. turėjo rankose mobiliojo ryšio telefoną. Ar O. Š. turėjo rankose kažką, jis neatsimena. O. Š. užstojo praėjimą laiptais žemyn. V. B. buvo ramus. Su V. B. laiptinėje liko bendrauti vyr. patrulis S. S., o jis nuėjo su O. Š. į butą tikslu išsiaiškinti, kas atsitiko. O. Š. jam pasakė, kad žodinio konflikto metu, V. B. jam 3 kartus kumščiais trenkė į veidą. Ant O. Š. kaktos iš dešinės pusės jis pamatė, kad yra gumbas. O. Š. pasakė, kad įvykį, t. y. kaip jis buvo sumuštas, matė jo draugė K. Kol jie buvo minėtu adresu, jis nematė kaimynų (1 t., b. l. 106-109).

2022 m. kovo 22 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas O. Š. nurodė, jog jam buvo suduoti du smūgiai į veido sritį su dešine ranka ir du smūgiai su kaire ranka, dėl to prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. kovo 22 d. apie 10.52 val. (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu buvo aptikti stovintys du vyrai: O. Š. ir V. B. V. B. paaiškino, kad jau kelias dienas jis randa užklijuotus ant jo automobilio lipdukus su Ukrainos herbu bei užrašu anglų kalba: „Glory to Ukraine/Lithuania is with you“. 2022 m. kovo 22 d. V. B. pastebėjo, kad jo automobilio valytuvai yra pakelti bei vėl užklijuoti tie patys lipdukai. Kadangi valytuvai sukonstruoti taip, kad jų neįmanoma pakelti neapgadinus automobilio, jis pastebėjo apgadinimus, t. y. įbrėžimus bei dažų sluoksnio pažeidimus ant variklio dangčio bei valytuvų. Atėjus pas O. Š., pastarasis išėjo iš buto, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. B. nesuvaldė emocijų ir kelis kartus kaire ranka trenkė O. Š. į veidą. O. Š. paaiškino, kad kelias dienas klijuoja lipdukus, skirtus palaikyti Ukrainą ant automobilio, nes šio salone kaba Rusijos vėliava. Neneigia, kad buvo pakėlęs automobilio valytuvus. Pas O. Š. aiškintis atėjo minėto automobilio savininkas, su kuriuo jie nerado bendros kalbos, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu atėjęs paaiškinti V. B. kelis kartus kumščiais trenkė jam į veidą (1 t., b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti V. B. pateikti vaizdo įrašai iš mobiliojo ryšio telefono. 2022 m. balandžio 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtuose įrašuose matyti, kaip O. Š. bendrauja su V. B. Po minėto dialogo girdisi, tačiau nesimato, kad tarp V. B. bei O. Š. yra kažkoks fizinis kontaktas (1 t., b. l. 115-123).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM). Nustatyta, kad O. Š. paaiškino pareigūnui, kad V. B. įsibrovė į namus ir užpuolė jį. Tuo metu stovintis laiptinėje V. B. pasakė pareigūnui: „yra viskas filmuota, kasdien lipdukus klijuoja ant mašinos su nacistine simbolika, yra agresyvus, jis (O. Š.) normaliai pasikalbėti nenori, dėl to teko smūgiuoti, jis (O. Š.) mane laiko, neleidžia, aš sakiau, aš kaimynas iš kito buto“. Policijos pareigūnas uždavė klausimą O. Š.: „Kaip čia viskas atsitiko?“, O. Š. paaiškino: „Jis (V. B.) paskambino, aš išėjau, jisai pradėjo kalbėti, o po to pradėjo mane mušti“. Bendraujant su policijos pareigūnu O. Š. paprašė policijos pareigūno išeiti iš buto. Policijos pareigūnas iškvietė medikus. Tuo metu laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto stovintis V. B. su kitu policijos pareigūnu pasakė: „aš atėjau nekonfliktuoti, nebuvo pažįstamas, o kai atėjau, tai atpažinau kaip blogerį, jis yra neaiškus, kažkoks tai aktyvistas“. Tuo metu K. S. pasakė policijos pareigūnui, kad matė, kaip V. B. smūgiavo, nori rašyti pareiškimą dėl to (1 t., b. l. 134-135).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM). Nustatyta, kad V. B. pasakė policijos pareigūnui, kad atėjo pas O. Š. išsiaiškinti, kodėl O. Š. klijuodamas lipdukus ant jo automobilio priekinio stiklo, sugadino minėto automobilio kapotą bei valytuvus. Taip pat jis pasakė, kad O. Š. prašė draugės atnešti peilį jį papjauti. Taip pat V. B. pasakė, kad viskas yra nufilmuota jo telefone. Ant O. Š. kaktos iš dešinės pusės matosi apvalios formos sumušimas, kaip guzas. Daugiau sumušimo požymių ant jo veido nesimato. O. Š. paklausė pareigūnų: „Nesulaikote?“. Po ko jis kažkam pasakė: „Tavo atveju negalima taikyti kaip savigyna, yra sveikatos sužalojimas, tai yra užpuolimas, pas mus name, prie mūsų namo, įžengęs į būtą nebuvo.“ Po ko O. Š. policijos pareigūnui paaiškino bei parodė kaip konkrečiai V. B. žodinio konflikto metu jį sumušė, t. y. O. Š. ištiesė dešinę ranką, suglaudęs kumštį ir parodė, kaip 2-3 kartus V. B. jam sudavė smūgius, sakydamas: „kumščiu man ir kairės ir dešinės rankos kumščiais man sudavė kelis smūgius į veidą. Jį (V. B.) paėmiau už rankos, pasakiau palauk, tuoj iškviesim policiją. Aš turėjau raktus rankose, nes pavojus gyvybei“. Po ko pasakė policijos pareigūnui, kad V. B. pakėlė automobilio valytuvus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM) nustatyta, kad O. Š. kartu su K. S. pareigūnui iš NVRS pasakė, kad konflikto metu V. B. kumščiais 3-4 kartus sudavė smūgius į veidą O. Š. K. S. patvirtino, kad matė, kaip V. B. sumušė jos draugą O. Š., t. y. kumščiais smūgiavo į veidą (1 t., b. l. 138-139).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro iškvietimo garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 22 d. 10:40:35 val. paskambino į 112 K. S. ir pranešė, kad nori iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas. Paaiškino, kad kaimynas užpuolė jos draugą. K. S. pasakė: „galite atvažiuoti (duomenys neskelbtini), čia agresyvus vyrukas užpuolė mano draugą, jis užpuolė, rusakalbis, dėl Rusijos užpuolė, jis yra kaimynas, trenkė gal 3 kartus, kaimynas vietoje, dar nepasišalino, dar šneka, bandžiau atsitraukti.“ Dar pasakė, kad medicinos pagalbos nereikia. Skambučio pradžia: 10:40:35 val., pokalbio pradžia: 10:41:19 val., pokalbio trukmė 01 min. 22 sek. (1 t., b. l. 145-146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 927/2022 (01) nustatyta, kad O. Š. padaryti odos nubrozdinimai veido dešinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. kovo 22 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tokie sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. Odos nubrozdinimai veide galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 71-72).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo išraše nurodyta, kad O. Š. 2022 m. kovo 22 d. nustatytas galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 63). 

 

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

 

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

        Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo V. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną atėjo pas kaimyną O. Š., nes sužinojo, kad šis klijuoja lipdukus ant jam priklausančio automobilio. Norėjo paprašyti, kad O. Š. daugiau taip nedarytų, pradėjo aiškintis, kodėl jis taip daro. Kažkuriuo momentu O. Š. griebė rankomis jam už drabužių, bandė jam trenkti į veidą, bet pataikė į petį. Jie susigrūmė ir O. Š. krito galva į duris. Kažkuriuo momentu jis sudavė O. Š. vieną kartą kumščiu į veidą, nes šis puolė ir buvo labai agresyvus. Gali būti, kad ir du kartus sudavė O. Š. O. Š. neleido jam išeiti, keikėsi, provokavo. Gailisi dėl įvykio, nenorėjo sukelti skausmo, jo veiksmai buvo savigyna. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių kastetu, O. Š. neleido jam išeiti, ribojo jo laisvę. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 8, 14-15, 20, 83).

Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo O. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų S. S., K. S. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo O. Š. protokolas-pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Štai teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis O. Š. parodė, kad tai atsitiko 10.00 val. ryto. Jis ruošėsi bėgioti ir jam į buto duris paskambino V. B. V. B. jam pasakė, kad jis ant jo automobilio klijavo lipdukus. Pasakė V. B., kad vis tiek klijuos lipdukus. Matė, kad V. B. buvo agresyviai nusiteikęs, tai matėsi iš kūno kalbos, intonacijos. Tada V. B. staigiai jam sudavė kumščiu du smūgius į veidą ir jis nugara atsitrenkė į duris. Išėjo jo draugė K. S. V. B. kažką jam pasakė ir vėl sudavė du smūgius kumščiu į veidą. Tokie nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 36-39, 46-48, 51-54). Liudytojos K. S. parodymai yra reikšmingi, nes ji vienintelė be kaltinamojo ir nukentėjusiojo tiesiogiai matė V. B. suduotus smūgius nukentėjusiajam O. Š., jos parodymai viso proceso metu buvo išsamūs ir nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje liudytoja K. S. parodė, kad matė O. Š. su milžinišku guzu dešinėje veido pusėje. Taip pat matė, kaip O. Š. bandė dengtis savo veidą, o prie jos akių O. Š. buvo smogta dar du kartus, V. B. kumščiais sudavė O. Š. į kairę veido pusę.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai N. A. ir S. S. iš esmės patvirtino, kad po konflikto ant nukentėjusiojo O. Š. galvos buvo vizualiai matomi sužalojimai, o liudytojui S. S. kaltinamasis V. B. iš karto po konflikto pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam O. Š., tai patvirtina policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašai. Nukentėjusiajam O. Š. padarytus sužalojimus taip pat patvirtina ir specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai veido dešinėje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. kovo 22 d.), sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71-72).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. B. 2022 m. kovo 22 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini),  laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia O. Š. sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus veido dešinėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. Š. sveikatą.  

Pažymėtina, kad kaltinamojo V. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pastebi, kad nepaisant kaltinamojo ir jo gynėjo įsitikinimo, kad nukentėjusysis konflikto metu turėjo ir (ar) naudojo kastetą, tiek vaizdo įrašais, tiek nuotraukomis iš konflikto, tiek ir paties nukentėjusiojo O. Š. parodymais nustatyta, kad konflikto laiptinėje metu nukentėjusysis turėjo ne kastetą, o raktų karabiną.

Nors kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo O. Š., šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis V. B. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo O. Š. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis O. Š. smurtavo kaltinamojo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. B. atėjo pas nukentėjusįjį tikslu išsiaiškinti, kas klijuoja lipdukus ant jo automobilio ir šio aiškinimosi metu filmavo nukentėjusįjį bei sudavė smūgius nukentėjusiajam O. Š., tuo padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nesant jokiam realiam ar akivaizdžiam kėsinimuisi į kaltinamojo V. B. sveikatą. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad O. Š. sudavė kokius nors smūgius kaltinamajam, byloje nėra. Tai, kad tarp V. B. ir O. Š. įvyko žodinis konfliktas, neduoda pagrindo manyti, jog O. Š. kėlė kokią nors realią grėsmę kaltinamajam. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog policija buvo kviečiama būtent nukentėjusiojo O. Š. iniciatyva, nes jis nurodė kviesti policiją draugei K. S.

Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.

 

IV.       Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

 

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas D. V. prašymas atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo brolį D. V.

        Teisiamajame posėdyje apklaustas laiduotojas D. V. nurodė, kad V. B. yra jo brolis. Su V. B. nuo vaikystės vienas kitą palaiko, atsakingai elgiasi. Niekada neturėjo baudžiamųjų ar administracinių bylų. Gal dėl greičio viršijimo tik kažkada yra turėjęs nuobaudą. Gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turi vaiką, su broliu bendrauja kiekvieną dieną, kartu sportuoja. Apie šį įvykį sužinojo iš socialinių tinklų, nes su broliu tuo metu nesimatė. Iš karto susiskambino su broliu, susitiko ir pakalbėjo apie šį įvykį. Brolis papasakojo kaip buvo gadinamas jo automobilis, klijuojami lipdukai, braižoma. Papasakojo, kad jis nuėjo pakalbėti su O. Š. ir tarp jų įvyko konfliktas, kad O. Š. buvo labai agresyvus. Brolis sakė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes jis agresyviai elgėsi ir bandė jį pulti. Jis neigiamai vertina šį konfliktą, nes mano, jog žmonės gali protingai susėsti ir patarti visas problemas.

        Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis V. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, ir 4 punktuose numatytas sąlygas.   

Visgi, pažymėtina, kad kaltinamasis V. B. atlygino tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir tik jau užbaigus įrodymų tyrimą, jis nepripažino nukentėjusiojo O. Š. pareikšto civilinio ieškinio, neatlygino šio ieškinio jokia apimtimi, be to, parodė, kad sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, bet ne tokią sumą, kuri nurodyta. Taigi, teismas pastebi, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, nes kaltinamasis nei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nei įsipareigojo tai padaryti.

Be to, pastebėtina, kad taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-84/2010, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. Visišku prisipažinimu nelaikomi tie atvejai, kai kaltininkas formaliai teigia prisipažįstantis, tačiau konkrečiau aiškindamas įvykio aplinkybes iškraipo faktus, siekdamas pateisinti savo veiksmus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veikų nukentėjusį asmenį – esą šis elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan.

Išsamiai vertinant visų V. B. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, kaltinamojo prisipažinimą iš esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra nuoširdus. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamojo V. B. pastangos buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus.  

Be to, svarbu įvertinti kaltinamojo duotų parodymų kaitą viso proceso metu. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, vėliau jau parodė, kad su pareikštu įtarimu nesutinka ir nepripažino kaltės. Teisiamajame posėdyje paskelbus kaltinamąjį aktą ir pradėjus įrodymų tyrimą, V. B. parodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau taip pat teigė, kad jo veiksmai buvo veiksmai buvo savigyna, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių kastetu. Teismas nustatė, kad V. B. minėto konflikto metu nebuvo niekaip sužalotas, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis O. Š. būtų sudavęs kokius nors smūgius kaltinamajam, kas leidžia spręsti, jog V. B. yra linkęs menkinti ir minimizuoti savo veiksmus, be to, viso proceso metu jis nebuvo nuoseklus duodamas parodymus ir išreikšdamas savo poziciją dėl kaltės pripažinimo. Čia pastebėtina ir tai, kad netgi paskutinio žodžio metu kaltinamasis V. B. didžiąją jam skirto laiko dalį skyrė nukentėjusiojo duotų parodymų analizei, kritiškam nukentėjusiojo elgesio vertinimui, o savo elgesį vertino tik formaliai, apsiribodamas nurodymu, kad gailisi.  

Teismas pabrėžia, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Teismas nustatė, kad V. B. nukentėjusiojo sveikatos būkle visiškai nesidomėjo, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos jokių pastangų atlyginti padarytą žalą netgi ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai nerodė ir nukentėjusiojo neatsiprašė, o kaltę pripažino tik formaliai, t. y. siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. V. B. išreikštas gailestis yra sąlygotas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, susijęs su galimybe teismui priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.   

 Taigi, dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad laidavimo taikymas kaltinamajam V. B. nėra galimas, nenustačius visų būtinų formalių sąlygų. Vien tik kaltės pripažinimas (esant objektyviems kaltę pagrindžiantiems įrodymams, kaltinamajam iš esmės net nebuvo pagrindo rinktis neigti kaltę) ir deklaratyvi apgailestavimo paraiška anaiptol neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017).  

Teismas taip pat abejoja laiduotojo tinkamumu. Teismas nustatė, jog D. V. yra (duomenys neskelbtini) metais jaunesnis nei jo brolis V. B., be to, jie gyvena atskirai. Čia svarbu pastebėti, kad teismui nepateikti netgi duomenys, kad D. V. ir V. B. iš viso yra broliai, o laiduotojas D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praeityje yra baustas administracine tvarka tik už greičio viršijimą. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. V. praeityje baustas už vairavimą neblaiviam. Tai leidžia spręsti, kad laiduotojas D. V. teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoširdus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejotina dėl D. V. realios galimybės daryti teigiamą įtaką V. B., jog šis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be to, D. V. nurodė, jog apie nukentėjusiojo ir brolio konfliktą sužinojo iš socialinių tinklų, kas savo ruožtu vėlgi leidžia spręsti, kad laiduotojo ir kaltinamojo bendravimas nėra dažnas ar artimas.

 

V.       Bausmės skyrimas

 

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. 

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam V. B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 96-99), charakterizuojamas teigiamai, dirbantis pagal individualią veiklą, nesigydė Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant suderintus įpareigojimus.       

Be to, gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat kaltinamojo atžvilgiu galima taikyti BK 39 nuostatas. Su šiais argumentais sutikti negalima.

BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip jau aptarta aukščiau, teismas nenustatė nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Pažymėtina, kad nukentėjusysis O. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad iki smurto prieš jį panaudojimo momento O. Š. būtų provokavęs kaltinamąjį V. B. nusikalsti, ar kad jo veiksmų pobūdis buvo neteisėtas ar kaltinamajam sukėlęs didelį susijaudinimą, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą.

 Teismas nustatė, kad būtent kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį aiškinti lipdukų klijavimo aplinkybes, pats filmavo nukentėjusįjį ir vienintelis konflikto metu naudojo fizinį smurtą.  

Be to, gynėjas taip pat teigė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktas). Teismas šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas nustato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2011, 2K-96-303/2020). Šioje byloje nustatyta, kad V. B. padarė nukentėjusiajam O. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi spręsti dėl būtinosios ginties ribų peržengimo nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip jau aptarta aukščiau, teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija, taigi ir teisė į būtinąją gintį, V. B. nekilo, o peržengti būtinosios ginties ribas galima tik esant būtinosios ginties situacijai.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015, 2K-96-303/2020). Pažymėtina ir tai, kad fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. B. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo apimtas fiziologinio afekto ar kitos emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminę įtaką jo sąmonei ir veiklai, jo emocinė būsena įvykio metu netrukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo elgesį. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y., jog kaltinamasis pats atėjo pas nukentėjusįjį, buvo pasiruošęs jį filmuoti ir filmavo jį savo telefonu akivaizdžiai nepatvirtina kaltinamojo didelio susijaudinimo būsenos.  

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.     

 

VI.       Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos  civilinis ieškinys dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis V. B. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis O. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad V. B. smurtą prieš O. Š. panaudojo tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nesant net jokio menamo ar tariamo pagrindo gintis ar O. Š. elgesį vertinti kaip grėsmę jam. Įvykio metu nukentėjusysis buvo viešas asmuo, kurio veikla susijusi su viešais renginiais, pasirodymų scenoje žiūrovams organizavimu. Akivaizdu, kad dėl tokio V. B. elgesio ir fizinio smurto bei prievartos O. Š. atžvilgiu panaudojimo, padarytų įvairių kūno sužalojimų O. Š. patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo apsunkintos jo galimybės rodytis viešumoje. Be to, dėl panaudoto smurto jo atžvilgiu nukentėjusysis patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą, kuris sukėlė didelį nerimo, baimės, galimo susidorojimo jausmą. Fizinis smurtas buvo panaudotas nukentėjusiojo sugyventinės akivaizdoje (2 t., b. l. 144-146). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. Š. papildomai paaiškino, kad prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, šiuos pinigus perduos labdarai. Dėl šio įvykio jam stipriai skaudėjo, tą dieną turėjo šou, įvykis jam sutrukdė, nes jis turi atrodyti reprezentatyviai. Šis įvykis jam yra jautrus, nes jį užpuolė asmuo, kuris palaiko Rusiją.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis V. B. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam O. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat suprantama, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, turėjo pasirodyti viešumoje su aiškiais matomais sužalojimais galvos srityje.  

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, darbingo amžiaus), be to, tai, kad dėl kaltinamojo V. B. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo O. Š. sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 900 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką, nes sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis O. Š. prašo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas 1200 Eur sumai, pateikė tai patvirtinančius duomenis (2 t., b. l. 178-179).  

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali būti kriterijumi, kuris leistų teismui visiškai nepriteisti išlaidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 1200 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismas įvertina tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla buvo išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas T. Juonys atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ruošė civilinį ieškinį. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje 1200 Eur dydžio suma yra proporcinga tiek bylos apimčiai, sudėtingumui, tiek ir advokato padėjėjo dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms. Priešingai, negu nurodė gynėjas, toks išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 įsakymu priimtose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytų dydžių.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokai su CD laikmenomis, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,  

 

n u s p r e n d ž i a :  

 

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.     

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.  

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo O. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. nukentėjusiojo O. Š. naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

 

 

Teisėjas                                                                                             Ramūnas Keidūnas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 28 str. Būtinoji gintis
  • 2K-137/2010
  • 2K-7-428/2010
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • 2K-319/2008
  • 2K-84/2010
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 39 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
  • 2K-377/2011
  • 2K-423/2011
  • 2K-87/2007
  • CK6 6.283 str. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį