Administracinė byla Nr. I-2925-362/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01666-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 08 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
nedalyvaujant pareiškėjui A. S.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. S. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. S. nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. liepos 22 d. d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir kamerose buvo laikoma po 4-6 asmenis, kas prieštarauja teisės aktams. Kamerose buvo drėgna, krito tinkas, ant sienų buvo pelėsis, pastoviai šalta dėl senų langų ir tarpų juose, šviesos neužteko ir dienos metu, dėl ko gedo akys, vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Sanitariniai mazgai buvo tupimi, o jis buvo su sužalota koja, tad buvo sunku ir nepatogu naudotis tokiu sanitariniu mazgu. Dėl to jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2016-08-05 pažymos „Dėl A. S.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2016-03-03 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2016-07-22. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 27,77,37,97,83,103, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,84 kv. m iki 23,1 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų. Nustatyta, jog kameroje Nr. 27 pelėsio nėra. Kitos kameros tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta skundų dėl netinkamų sąlygų jose, nesiskundė ir pats pareiškėjas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Pareiškėjo A. S. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2016-08-05 pažymos Nr. 60/09-28192 „Dėl A. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2016-03-09 iki 2016-07-22. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 27,77,37,97,83,103 kalinamas 59 dienas, po 1-6 asmenis, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,84 kv. m iki 23,05 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 59 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-08-03 pažymoje Nr. 61/04-1810 „Dėl A. S.“ nurodyta, kad nuo 2016-03-01 iki 2016-07-22 pareiškėjas A. S. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių 2016-07-07 su skundu dėl netinkamai tiekiamo dietinio maisto, su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-08-05 pažymoje Nr. 62/08-539 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2016-05-02 surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad gavus 2014 m. balandžio mėn. skundą dėl kameroje esančio pelėsio, kameroje Nr. 27 pelėsio nerasta.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas A. S. pas gydytojus kreipėsi dėl rėmens, hepatito. Kad šie susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Duomenų apie sirgimą depresija, regėjimo sutrikimus, nėra. Nustatyta, kad laikotarpiu, kai nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus dėl kojos traumos, nustatytas čiurnos raiščių patempimas, trauma nustatyta 2016-06-05, jis buvo atleistas nuo patikrinimų iki 2016-06-20.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, laikant nurodytą kiekį asmenų nurodytose kamerose, nenustatyta. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti. Pareiškėjas nurodo, jog kamerose drėgmė, pelėsis, byra tinkas, yra šalta, per mažas apšvietimas, tačiau nors jis buvo laikomas viso šešiose kamerose, jis nenurodo konkrečiai, kokioje kameroje kokie pažeidimai padaryti. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 27 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-03-09 iki 2016-03-24, tačiau vėliau patikrinus šią kamerą, pelėsio joje nerasta. Abejotinas pareiškėjo teiginys dėl pastovaus šalčio kamerose, nes, kaip matoma iš pateiktos pažymos, pareiškėjas kameroje Nr. 27 buvo laikomas iki 2016-03-24, o vėliau į Šiaulių tardymo izoliatorių pateko tik 2016-05-11, tad nors jis ir nurodo, jog kamerose buvo šalta, kas leidžia suprasti, jog šalta buvo visose jo buvimo kamerose, kitose kamerose, išskyrus Nr. 27, jis buvo tik šiltuoju metų laiku. Pastebėtina, jog patikrinimas kameroje Nr. 27 buvo atliktas tik dėl pelėsio buvimo, nes skunde nebuvo nurodyta, jog kameroje klimato rodikliai, tame tarpe oro temperatūra, neatitiktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo aktyvus, kovodamas už savo teises, ir pateikus jam netinkamą dietinį maistą, iš karto kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, po ko jo skundas buvo išspręstas, tačiau niekada nesikreipė dėl netinkamų sąlygų kamerose. Tokių skundų nei iš jo, nei iš kitų asmenų nėra gavęs ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras, dėl ko ir nebuvo atliekami patikrinimai gyvenamosiose kamerose, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros atitiko higienos normas, tad neteisėtų atsakovo veiksmų, užtikrinant higienos normas kamerose, nenustatyta. Taip pat atmestinas argumentas dėl apsunkinto naudojimosi, esant sužalotai kojai, sanitariniu mazgu, kadangi, kaip matoma iš pateiktos ligos istorijos, jam trauma – raiščių patempimas – nustatyta dar 2016-06-05, jam būnant ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas buvo atleistas nuo patikrinimų, į Šiaulių tardymo izoliatorių jis pateko 2016-06-16, ir 2016-06-21 jis kreipėsi į gydytojus dėl rėmens, tačiau nėra jokių duomenų, jog jis kreipėsi dėl kojos gydymo ar su tuo susijusių sunkumų, nors Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo iki pat 2016-07-22.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas kamerose, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, ir kt.) pakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, jog byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas (tos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, administracinė byla A-1927-756/2016), tad skundas yra atmestinas
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Arvydas Martinavičius