Civilinė byla Nr. e2-53-1071/2020

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01543-2018-5

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                             2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                      2020 m. birželio 18 d.

                                                                Gargždai

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams E. O. ir T. Ž.,

atsakovės atstovui advokatui S. J.,

tretiesiems asmenims S. J. ir R. L.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. J. ir R. L..

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 403,92 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 312,00 Eur žyminį mokestį bei 89,86 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Reikalavimą grindžia tuo, kad Nyderlanduose 2016-11-15 dėl S. J., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „KMT antrinės žaliavos“ eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės savininkas. Atsakovo naudojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvė. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Nyderlandai) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiesiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Eismo įvykio valstybės Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, tai yra ieškovui, 10 403,92 Eur sumos reikalavimą. Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, ieškovas dėl transporto priemone (duomenys neskelbtini), padarytos žalos išmokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui 10 403,92 Eur. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Nyderlanduose, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro, kuriam nurodytas sumas kompensavo ieškovas, pastarasis remdamasis TPVCAPDĮ 17 ir 23 straipsnių nuostatomis, įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 10 403,92 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovės automobiliui judant būtų įvykęs eismo įvykis, bei kad būtų nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal Nyderlandų teisę. Nurodė, jog atsakovė nesukėlė eismo įvykio, todėl nėra ir draudžiamojo įvykio. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės, išmokos dėl eismo įvykio išmokėjimo pagal Nyderlandų teisę pagrįstumo. Be to, jų manymu, automobilio remontas negali būti laikomas eismo įvykiu, nes nejudanti transporto priemonė negali sukelti eismo įvykį. Nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių negalima nustatyti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos.

             Tretieji asmenys atsiliepimų teismo nustatytu terminu nepateikė.

             Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

             Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo pareikštą ieškinį tenkinti.

             Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrįstai „eismo įvykio“ sąvoką aiškina Lietuvos, o ne eismo įvykio šalies – Nyderlandų teisės nuostatomis. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktas Nyderlandų advokatų kontoros atsakymas yra vertintinas kritiškai, nes jame yra reiškiama subjektyvi, tik klientui naudinga pozicija (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018-11-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-686-2582/2018, 35 punktas). Ieškovo teigimu, šiuo klausimu griežtai yra pasisakęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT), pirmenybę teikdamas ne „ eismo įvykio“ o „transporto priemonių eismo“ sąvokai: „...„transporto priemonių [eismas]“ reikšmės negalima palikti savo nuožiūra nustatyti kiekvienai valstybei narei; ji yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti aiškinama atsižvelgiant, be kita ko, į šios nuostatos kontekstą ir į teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus...“ (2018-11-15 ESTT sprendimo byloje Nr. C-648/17, 31 punktas); „...sąvoka „transporto priemonių [eismas]“, kaip ji suprantama pagal Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją“ (2018-11-15 ESTT sprendimo byloje Nr. C-648/17, 44 punktas). Pažymi, kad išimtinė kompetencija aiškinti eismo įvykio valstybės teisę yra suteikta kiekvienam atitinkamam eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui – šiuo atveju Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui, kurio pozicija dėl teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo byloje jau yra pateikta (Biuro 2018-08-28 ieškinio Nr. S-11242-18-(4.11.) 3 priedo 25, 26 l.). Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti eismo įvykio vietos valstybės – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro atliktu žalos administravimu. Be to, nurodė ir tai, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinę kompetenciją bei jo pateikto teisės aiškinimo svarbą yra ne kartą pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės nurodė, kad atsakovei pareikštas reikalavimas yra pagrįstas Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie laikytini pakankamais, įrodant atsakovės civilinės atsakomybės kilimą.

              Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ pateikė tripliką, kuriuo prašo atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį kaip nepagrįstą, ir iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Nurodė, kad būtent ieškovas, o ne atsakovė turi įrodyti užsienio teisės taikymą, todėl atsakovės pateikta Olandijos advokatų išvada yra tinkamas įrodymas, kol jis byloje nėra paneigtas leistinais įrodymais. Atsakovės teigimu, Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl mano, kad tai, jog išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014). Dėl ieškovo reikalavimo grindimo 2018-11-27 ESTT sprendimu, nurodo, kad šiame sprendime teismas aiškino 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį. Minėta direktyva buvo panaikinta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo pagrindu. ESTT aiškino 1972 m. direktyvos turinį dėl to, kad įvykis dėl kurio vyko ginčas įvyko 2008 metais. ESTT nurodė, kad „vis dėlto, turint mintyje pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi datą, šiai bylai taikytinos panaikintos direktyvos. “Tai, atsakovės įsitikinimu, reiškia, kad vadovautis negaliojančios direktyvos nuostatų aiškinimu šioje byloje nėra pagrindo, nes ginčo įvykio metu galiojo direktyva 2009/103/EB. Be to, pasak atsakovės, būtina įvertinti ir tai, kad minėtoje byloje buvo aiškinamasi ar atidarant automobilio duris padaryta žala yra draudiminis įvykis pagal 1972 m. direktyvą, t. y. faktinės bylos aplinkybės iš esmės skirtingos nuo šios bylos aplinkybių. Nurodo, kad atsakovė palaiko savo poziciją nurodytą atsiliepime į ieškinį, t. y., kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės visų būtinų sąlygų. Dėl ieškovo pateiktos 1994 m. Kelių eismo įstatymo 185 straipsnio ištraukos su vertimu į lietuvių kalbą, nurodė, kad nėra aišku, ar šis Kelių eismo įstatymas yra galiojantis, ar tai yra Nyderlandų teisės aktas, koks minėto straipsnis santykis su kitomis įstatymo nuostatomis. Mano, kad nepateikus teisės akto taikymo apimties, neįmanoma spręsti, ar galima ieškovo nurodytą aktą taikyti nagrinėjamoje byloje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-21-221-2018). Be to, atsakovė nesutinka su ieškovu, kad Nyderlandų transporto priemonių biuras yra pateikęs poziciją dėl teisės taikymo ir aiškinimo, kadangi minėtas biuras atsakyme ieškovui yra nurodęs tik įstatymo pavadinimą ir straipsnio numerį, kuriuo grindžia savo regresinį reikalavimą.

             Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė ieškinio ir dubliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. E. O. papildomai paaiškino, kad Nyderlanduose įvykusio įvykio pasekmes tvarkė valstybinė įmonė, kuri skelbia viešuosius pirkimus tokiems darbams atlikti, todėl išlaidos, jo manymu, yra paskaičiuotos teisingai. Atsakovė pateikė pažymą iš Lietuvos įmonės siūlymo, kuriam matyti valymo kaina, bet žalos kaina susidarė ne vien iš paties valymo, bet ir įrenginių pastatymo kelio aptvėrimui ir kt. Policija tame įvykyje dalyvavo, buvo atvykusi, bet jiems nereikėjo fiksuoti įvykio, todėl jokios deklaracijos jie nepildė, bet pranešė atitinkamai institucijai apie įvykį. Paaiškino, kad kiekvienoje valstybėje yra sukurta savo deklaracijų pildymo dėl įvykių fiksavimo sistema. Pats protokolas fiksuotas valstybinės institucijos, kuri sutvarkė valstybei padarytą žalą. 2009 m. Direktyva žalos sąvokos atsiradimą konstatavo ne su eismo įvykiu, o su dalyvavimu eisme. Europos Teismingumo teismo civilinėje byloje Nr. C-100/18 yra pasisakoma, kad apie situaciją, kai transporto priemonė nedalyvauja eisme, o stovi garaže ir užsidega. Europos Teismingumo teismo 2017 m spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. C-413/15 yra pasisakoma, kaip reikia vertinti nacionalinius draudikų biurus. Savo reikalavime jie remiasi ta pozicija, kuri yra pateikta Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro. Jie neabejoja Nyderlandų draudikų biuro pateikta išvada, jiems pakanka įrodymų, kad ta žala būtų atlyginta. Paaiškino, kad jie įvykio vietoje nebuvo, tačiau Nyderlandų draudikų biuras atliko bylos administravimą, yra surinkti įrodymai, fiksuotas įvykis apie kurį pranešė policija, utilizaciją atliko valstybinė įmonė, todėl Nyderlandų draudikų biurui nekilo jokių abejonių dėl žalos paskaičiavimo, nes jie fiksuoti oficialiuose dokumentuose.

           2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiškino, kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras nusprendžia, kokių įrodymų pakanka žalos pagrįstumui. Tam tikrais atvejais kyla būtinybė, teikti užsienio valstybės teisės turinį. Nyderlandų teisėje ta sąvoka yra gana plati. Teisės turinys atitinka ir Nyderlandų draudikų teiktas nuorodas į teisę. Paskutinėje išvadoje yra pasisakoma kokia žala yra atlyginama pagal privalomą draudimo polisą, kokia atsakomybė kyla transporto priemonės valdytojui, tai apima ir transporto priemonės su trūkumais padarytą žalą. Šiuo atveju padaryta žala yra apibrėžta tame teisės turinyje. Privalomasis draudimas užtikrina laisvą judėjimą ES. Žala yra atlyginama transporto priemonei dalyvaujant eisme, todėl, jų nuomone, prie sąvokos - eismo įvykis nereikia „rištis“, nes dalyvavimas eisme yra bendra ES sąvoka. Taip pat paaiškino, kad informacija apie padaryta žalą atsakovei buvo pateikta kovo 15 d. ir atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji bandė atlikti kažkokius veiksmus dėl žalos atlyginimo. Pažymą dėl transporto priemonės tvarkingumo, išduotą kitos įmonės, kuriai buvo parduota transporto priemonė, prašo vertinti kritiškai, nes įmonei pardavusiai šią transporto priemonę kitai įmonei, būtų netikslinga rašyti, kad transporto priemonė yra netvarkinga. Paaiškino, kad yra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą. Jų manymu, atsakovės ir trečiųjų asmenų žodiniai paaiškinimai negali paneigti valstybinių institucijų oficialiai išrašytų dokumentų. Atsakovei buvo išsiųstas raštas pasiaiškinti, ji buvo informuota apie tokį atvejį, kad yra kaupiamas rezervas. Paaiškino, kad tepalų išbėgimas patenka į draudiminį įvykį.

            Ieškovo atstovas T. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad žalos dydis nustatytas pagal Nyderlandų transporto draudikų biuro pateiktus dokumentus. Jie pateikė detalizaciją, kas sudarė žalą. Suformuota forma, nurodyti darbai ir kaina. Daugiau papildomų įrodymų Nyderlandų draudikų biuras jiems neteikė, į jų prašymus atsako, kad visa dokumentacija yra pateikta. Paaiškino, kad didžioji suma sąmatos sudaro 5700 Eur, kuri susijusi su kilnojama eismo reguliavimo priemone, tai yra priemonės, kurios imasi aptverti teritoriją, kad būtų galima toliau imtis valymo darbų, 450 Eur susidarė dėl alyvos - vandens nuosėdų šalinimo, 925 Eur paskaičiuota už kelio dangos valymą, įskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos, ir paskaičiuotos palūkanos pagal Nyderlandų teisę. Šių išlaidų sudėtis yra aiški, žala padaryta valstybei, šį klausimą sprendė valstybinė institucija. Procesas buvo skaidrus ir atviras. Vairuotojai patys patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atvykę. Paaiškino, kad nuotraukos yra neįžiūrimos, jos darytos tamsoje. Vairuotojai patys patvirtino, kad kažkoks nuotėkis įvyko, jie rašė netgi paaiškinimuose, kad buvo naudojami audiniai kurui sugerti. Ataskaita sukurta jau kaip rezultatas lokalizavus įvykio vietą. Paaiškino, kad jie neteigia, jog atsakovė padarė avariją, o ir patys Nyderlandų atstovai nelaiko, kad tai kažkoks eismo įvykis, tai įvykis, kuris priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių.

             2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiškino, kad faktą, jog išsiliejo kuras, įrodo pačios atsakovės vairuotojo duotas paaiškinimas, kuriame jie konstatuoja tą faktą, kad buvo gedimas, ir kad vietoje buvo atlikti gedimo šalinimo darbai. P. S. J. rašytame paaiškinime užfiksuota, kad jie patyrė automobilio gedimą ir sustojo kelkraštyje. Pradėjo mašina gesti, kol jie sustojo ir ėmėsi kažkokių priemonių išsiliejo degalai, tada jie ėmėsi tą gedimą šalinti. Tai, kad transporto priemonė buvo be jokių gedimų parduodant neturi jokio ryšio su byla, nes gedimas buvo pašalintas. Tretieji asmenys patys paaiškino, kad tiesė audeklus, tai tikėtina, kad kuro nutekėjimas buvo. Yra išduotas Valstybinės vandentvarkos tarnybos protokolas, kuriame detaliai užfiksuota kada tai įvyko, kelintą valandą. Sekantis dokumentas surašytas, tai sąskaita, kurioje detaliai surašytos išlaidos. Joje taip pat užfiksuotas žalos atsiradimas, kuro išsiliejimas, kuris užteršė kelio dangą. Tretieji asmenys patys paaiškino, kad šalikelėje taisė gedimus, prie jų prisistatė policininkas, kuris susisiekė su įmone, kuri šalina tokias pasekmes. Jiems atvykus transporto priemonės nebebuvo, todėl jie, matyt, ir surašė, kad transporto priemonė buvo nutempta. Žala buvo padaryta gamtai. Paaiškino, kad Valstybinė vandentvarkos tarnyba aiškiai yra nurodžiusi trumpą iškvietimo aprašymą – tai vilkikas iš kurio teka dyzelinas. 

            Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepimo ir tripliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jie mano, jog ieškovas neįrodė nacionalinės teisės pagal Nyderlandų teisės taikymo ir civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos. Nurodė, kad atsakovė vežė į Nyderlandų aukcioną parduoti transporto priemonę. Ji, dėl kai kurių procedūrinių nesklandumų nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis pradėjo trūkčioti, todėl vairuotojas su įmonės direktoriumi sustojo pasižiūrėti automobilio. Jie pasitiesė kažkokius audinius ant žemės, atsisuko šlangelę iš kurios išbėgo kažkiek skysčio ant audinių, tai nurodyta ir eismo įvykio deklaracijoje. Deklaracijoje nurodyta, kad galbūt ant audinių nulašėjo kažkiek skysčio. Prie jų sustojo policijos pareigūnas, kuris tik paklausė, ar jiems nereikalinga pagalba, ar nereikia nutempti transporto priemonės. Jokios deklaracijos policijos pareigūnas nepildė, tik nusipaveikslavo automobilio numerius. Tik po kelių mėnesių atsakovė gavo pranešimą iš draudikų biuro apie žalą Nyderlanduose. Atstovo manymu, nejudanti transporto priemonė negali būti eismo įvykio dalyvė. Netgi nustačius jeigu kažkas išbėgo ant kelio, tai negali būti eismo įvykis pagal Nyderlandų teisę. Metus laiko ieškovas pats nežinojo kaip elgtis, išvadą jiems buvo pateikta tik po metų laiko. Jų manymu, tikrai nėra įrodytas teisės turinys, nes visur yra kalbama apie eismo įvykį. Nyderlandų advokatai jiems atsakė, kad Kelių eismo įstatymo 185 straipsnis Nyderlanduose yra taikomas būtent dėl vairuotojų nesilaikymo kelyje saugaus elgesio. Jų ataskaitose yra rašoma, kad iš vilkiko bako bėgo dyzelinas, tačiau joks dyzelinas iš bako nebėgo. Ne vairavimo metu įvyko šis įvykis, nenaudojant automobilio pagal paskirtį. Byloje nėra įrodymų, kiek to kuro išbėgo. S. J. parodymuose nurodyta, kad galėjo kažkiek išbėgti kuro, bet ne tona. Įvykio deklaracijoje yra nurodyta, kad vilkikas nutemptas, nuvalyta kelio danga, tačiau transporto priemonės niekas netempė. Transporto priemonė buvo parduota ir pristatyta į aukcioną, dokumentai pateikti, kad transporto priemonė buvo tvarkinga.

             2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiškino, kad ieškovas tinkamai neinformavo atsakovės apie Nyderlanduose padarytą žalą, todėl atsakovė neturėjo galimybės paklausti papildomos informacijos apie įvykio detales. Atsakovei buvo atsiųstas raštas iš Nyderlandų, kad buvo kažkoks įvykis, kad dalyvavo jų transporto priemonė. Mano, kad ieškovas tinkamai nevykdė pareigos surinkti įrodymus apie padarytą žalą. Nepateikta nuotraukų, nėra įrodymų kas išsiliejo į kelią. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas būtų tinkamai vykdęs pareigą surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius atsiradusią žalą iki sumokėjimo Nyderlandų draudikų biurui. Tretieji asmenys davę priesaiką patvirtino, kad nebuvo jokio kuro išsiliejimo, net nežinodami, kad bus tokia žala vėliau reikalaujama. Mano, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad kilo tokia žala. Jie negali įrodyti, kad mašina nebuvo nutempta. Paaiškino, kad ataskaitose neatitinka duomenys apie užterštumą, vienoje ataskaitoje netgi rašoma, kad buvo eismo įvykis, kad įvyko avarija, o kitoje ataskaitoje rašoma, kad išbėgo kuras, kitur alyva. Todėl neaišku, kaip galima tikėti, kad buvo atlikti tokie darbai. Jo manymu, ar tokiu atveju išvis gali būti taikoma direktyva, ar tai yra civilinis deliktas. Esmė, kad atsakovo transporto priemonė nebuvo naudojama pagal funkciją. Paaiškino, kad jie remiasi vairuotojo ir keleivio parodymais, duotais posėdžio metu. Mano, kad tai, kas vairavo automobilį įvykio metu neturi esmės. Mašina nebuvo nutempta. Atsakovė nesikreipė į Nyderlandų draudikų biurą, nes pranešime iš Nyderlandų nieko nebuvo paminėta apie įvykį.

             Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. J. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad jis tą dieną su R. L. važiavo transporto priemone (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo R. L.. Važiuojant automobilis pradėjo trūkčioti, todėl jie nutarė sustoti kelkraštyje ir pažiūrėti kas jam nutiko. Jie nustatė, kad kuro sistemoje yra patekę kuro. Kad nesudaryti problemų ir neužgesti sankryžoje, jie sutarė automobilį pasitvarkyti kelkraštyje. Paaiškino, kad gali būti, kad truputi ant jų audinių nutekėjo kuro, bet tai buvo apie 100 gramų. Paaiškino, kad šalia jų buvo sustoję pareigūnai, klausė gal reikia pagalbos, nutempti. Pareigūnai palaukė kol jie viską susitvarkė, pažiūrėjo jų asmens dokumentus, tačiau protokolo nerašė, jie niekur nepasirašė. Jis nematė, kad buvo fotografuojama. Jie susirinko tuos audinius ir išvažiavo. Gedimą jie pašalino per 15-20 min. Paaiškino, kad automobilis buvo išregistruotas Lietuvoje pardavimui, jis buvo raudonais tranzitiniais numeriais, jie bandė automobilį apdrausti, tačiau nei viena draudimo įmonė nedraudė, todėl jie nusprendė važiuoti be draudimo.

             Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. L. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad palaiko S. J. duotus parodymus. Transporto priemonei pradėjus trūkčioti, jie sustojo, pakeitė automobilyje kuro tarpinę. Remonto darbas truko daugiausia puse valandos. Gali būti, kad išbėgo kuras 100-200 gramų, bet jis išbėgo ant jų rūbų. Sustojus kuras netekėjo, jis tik išbėgo bandant pakeisti tarpinę. Buvo tamsu, jis nematė, ar kas ką fotografavo.

             Teismas

k o n s t a t u o j a :

             ieškinys tenkintinas visiškai.

             Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

             Nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini)yra registruota UAB „KMT antrinės žaliavos“ vardu (1 t., b. l. 6).

             2003-07-01 sudaryta sutartis tarp biurų tarybos narių, Vidaus nuostatų III priedas, tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro patvirtina, kad biurai įsipareigojo laikytis 2002-05-30 biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų be II skirsnio neprivalomų nuostatų. Šis susitarimas suteikia abipusį leidimą bet kokiam teisminiam ar neteisminiam procesui, po kurio būtų atlyginta žala, ar draugiškai sureguliuoti su autoavarijomis susijusią bet kokią žalą, kaip nustatyta nuostatuose (1 t., b. l. 8). 

              Avarijos registracijos Nr. KR.CS.2016.632 anketa patvirtina, kad 2016-11-15 05:56 val., buvo užregistruota avarija valstybiniame kelyje A59, R2, 132,7 kilometre. Priežastis - eismo įvykis. Avarijos vieta R2 kelyje atitverta, vilkikas nutemptas, nuvalyta kelio danga (1 t., b. l. 26 - 28).

              Nustatyta, kad 2017-04-13 Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl 10 403,92 Eur kompensacijos sumokėjimo pagal Direktyvą 2006/112/EB, žalos bylos Nr. 880037900. 2017-06-06 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pervedė Nyderlandų variklinių transporto priemonių draudikų biurui 10 403,92 Eur (1 t., b. l. 10, 58).

            Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos Infrastruktūros ir aplinkos ministerijos 2016-11-25 protokolas patvirtina, kad 2016-11-15, 5.20 val., Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, buvo užteršta kelio danga, iš vilkiko (duomenys neskelbtini) ištekėjo degalai. Buvo atliktas kelio valymas, dyzelino šalinimas (pėdsakai- dyzelino balutės šalikelėje ir kelkraščio užteršimas. Transporto priemonės vairuotojas S. J. (1 t., b. l. 12, 14).

            Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos Infrastruktūros ir aplinkos ministerija 2017-03-22 išsiuntė Nyderlandų variklinių transporto priemonių draudikų biurui pranešimą dėl 2016-11-15 padarytos 8808,73 Eur žalos valstybės nuosavybei. Nustatyta, kad žalos byloje Nr. 880037900, 2017-04-05 Nyderlandų vandentvarkos tarnybai buvo sumokėta 9046,89 Eur (8808,73 Eur KASKO draudimas ir 170,17 Eur teisinė pagalba). Paskaičiuotą sumą sudaro – 8681,75 Eur trečiųjų asmenų atlikti remonto darbai, 106,98 Eur + 20 Eur darbo užmokestis valstybiniam personalui (1 t., b. l. 16, 22, 24).

            Nustatyta, kad 2018-01-09 Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su paaiškinimu, kad žala atsirado ne dėl eismo įvykio, o dėl iš lietuviškos transporto priemonės išsiliejusios alyvos, todėl taikytinas Kelių eismo įstatymo 185 straipsnis (1 t., b. l. 32).

            Nustatyta, kad 2018-04-03, 2017-11-30, 2017-10-18 ir 2017-09-07 ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB „KMT antrinės žaliavos“ su pretenzija dėl 10 403,92 Eur grąžinimo ir įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Žala paskaičiuota dėl 2016-11-15 transporto priemone (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio Nyderlanduose (1 t., b. l. 59-62 ).

            Nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J., pranešime apie įvykį nurodė, jog 2016-11-15 Nyderlanduose, važiuojant keliu A59 jam sugedo automobilis. Priežastis - užsikimšo kuro sistema. Gedimus jis su kolega R. L. pašalino greitai. Remonto metu nuvarvėjusiems skysčiams (kuras) buvo patiesti audiniai, kurie neleido patekti jiems ant kelio dangos. Audiniai su skysčiais surinkti ir pargabenti į Lietuvą utilizuoti (1 t., b. l. 16, 83-84).

            Nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas S. J. kreipėsi į Nyderlandų advokatus Marree ir Dijxhoorn patarimo dėl taikytinos Nyderlandų teisės dėl įvykusio įvykio. Jam buvo atsakyta, kad įvykus automobilio avarijai Nyderlanduose, taikoma Nyderlandų teisė. Labiau „įprastas“ kalte pagrįstas reikalavimas gali būti grindžiamas bendra deliktine teise pagal BW 6:162 str. Labiau specifinėms avarijoms, kuriose dalyvauja motorinė transporto priemonė ir nemotorinė transporto priemonė (pvz. šviesoforas) taikomas (duomenys neskelbtini) str. (1 t., b. l. 16, 89-90).           

            Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras žalų administravimo departamentas 2018-01-29 teisės departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vadovaujantis Nyderlandų teisės aktais, nuotraukomis iš eismo įvykio vietos, faktu, kad žala įvykio metu buvo padaryta valstybės nuosavybei, teigtina, kad atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra atsakingas už eismo įvykį ir 2017-04-13 Nyderlandų biuro reikalavimas yra pagrįstas. Nyderlandų biuras ieškovą informavo, kad įvykio iš tiesų nebuvo, o žala atsiradusi atlikus kelio valymo darbus išsiliejus kurui (1 t., b. l. 16, 102-103).

            Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-02-15 raštu informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kad Nyderlandų civilinio kodekso 6:119 straipsnyje numatytos įstatymais nustatytos palūkanos. Vadovaujantis šiuo straipsniu ir Kelių eismo įstatymo 185 straipsniu, skaičiuojamos palūkanos nuo žalos padarymo dienos iki tos dienos, kai atliktas mokėjimas (2 t., b. l. 6).

             Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-04-18 raštu informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kad jei iš transporto priemonės prateka alyva ir sugadina ir užteršia kelią ar dirvožemį, šios transporto priemonės savininkas ar valdytojas yra atsakingas dėl padarytos žalos (2 t., b. l. 54).

           UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2020-06-01 atsakymas patvirtina, kad atsakovė automobilį VOLVO FH12 su priekaba į aukcioną adresu Port of Moerdijk Nyderlanduose pristatė 2016-11-15. Automobilis atvyko pats, neturėjo jokių defektų, jo kuro sistema nebuvo sugedusi, netekėjo kuras ir kiti skysčiai, visa įranga pilnai veikė (2 t., b. l. 192).

           2016-11-15 perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovė perdavė, o UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priėmė sunkvežimį VOLVO FH12 su priekaba, kuris yra važiuojantis, be trūkumų ir defektų (2 t., b. l. 195).

           Nyderlandų draudikų biuro 2017-03-06 raštas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui patvirtina, kad Nyderlandai pripažino, kad nebuvo jokio įvykio, nuostoliai yra dėl kelio valymo dėl alyvos išsiliejimo iš transporto priemonės. Nurodė, jog apytiksliai rezervas yra 3000 Eur (2 t., b. l. 200).

  Dėl taikytinos teisės turinio.

  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.

  Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jų valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu žalą iš pradžių administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Biuro tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tikrinimu, taikymo (2003 /564EB, LR TPVCAPD įstatyme – Bendradarbiavimo nuostatai). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis, taip pat nurodo, jog Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos reguliavimu.

  Nagrinėjamu atveju žala dėl eismo įvykio atsirado Nyderlanduose, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisė aktus. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-04-18 raštu informavo, kad jei iš transporto priemonės prateka alyva ir sugadinta ir (arba) užteršia kelią ir (arba) dirvožemį, šios transporto priemonės savininkas ir (arba) valdytojas yra atsakingas už dėl to padarytą žalą pagal Nyderlandų kelių eismo įstatymo ir Civilinio kodekso straipsnius. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas tiek Nyderlanduose, tiek visoje Europoje.

  Teismas kreipėsi į Nyderlandų kompetentingą instituciją dėl informacijos apie Nyderlandų teisės turinio pateikimą. Nyderlandų kompetentinga institucija pateikė Nyderlandų teisės turinį, kurioje nurodyta, kad pagal Nyderlandų teisę, civilinė atsakomybė esant eismo įvykiui nustatyta 1994 m. Kelių eismo įstatymo 185 straipsnyje, kuriame yra apibrėžta griežta atsakomybė už padarytą žalą. Taip pat apibrėžiama griežta atsakomybė už daiktus su trūkumais ir atvejus, kai žala kitiems objektams ar asmenims sukeliama dėl gedimų (6:173 straipsnis Nyderlandų Civilinis kodeksas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pagal taikytiną Nyderlandų teisę kilo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, kurią atlygino ieškovas.

  Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu. 

  Byloje kilo ginčas dėl įvykio, kai atsakovės transporto priemonė buvo remontuojama automagistralės kelkraštyje, ir iš jos nutekėjo kuras, pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu. Atsakovė teigė, kad įvykis atsirado ne dėl transporto priemonės naudojimo pagal jo funkciją, o dėl to, kad tretieji asmenys nusprendė atlikti transporto priemonių remontą, kurio pasėkoje ant patiesto audinio nulašėjo keli milimetrai dyzelinio kuro. Ji teigė, kad šiuo atveju transporto priemonė nebuvo naudojama pagal funkciją, todėl ji nesukėlė jokios žalos.

  Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

  Nė vienoje iš Privalomojo draudimo direktyvų nepateikta apibrėžtis, kaip pagal šias direktyvas reikia suprasti sąvokas „įvykis“, „nelaimingas atsitikimas“, „eismas“ ar „transporto priemonių naudojimas“. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje nėra jokio aiškaus nukreipimo į valstybių narių teisę šių nuostatų prasmei ir apimčiai nustatyti, tokia nuostata visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Vnuk, C-162/13, 42, 48 punktus).

  Teisingumo Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kaip turėtų būti aiškinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iš esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“:

            1) sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas);

            2) sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N. T., C-334/16, 28 punktas);

            3) sąvokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas);

           4) svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo mašina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sąvoka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).

            Pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, priešingai nei įrodinėjo atsakovės atstovas, į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo įvykių situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Nagrinėjamu atveju žala buvo administruojama pagal Nyderlandų teisę. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras raštu informavo ieškovą, kad eismo įvykio nebuvo, tačiau įvyko alyvos ir (arba) kuro nuotėkis iš transporto priemonės, nuostoliai patirti dėl kelio valymo, kuriam yra taikomos Žaliosios kortelės draudimo nuostatos ir Nyderlandų įstatymai.

            Be to, šiai bylai yra aktuali 2019 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje C-431/18 dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kurioje konstatuota, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad į toje nuostatoje vartojamą sąvoką „transporto priemonių eismas“ patenka atvejis, kai privačioje stovėjimo aikštelėje manevravusi ir (arba) stovėjusi transporto priemonė, naudota pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, pateko į toje stovėjimo aikštelėje įvykusį eismo įvykį.

            Atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, atsakovės argumentai dėl sąvokos „eismo įvykis“ neatitikimo draudiminiam eismo įvykiui, atmestini kaip nepagrįsti, ir 2016-11-15 įvykęs įvykis, kai iš stovinčios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ištekėjo kuras, laikytinas draudžiamuoju eismo įvykiu pagal privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo nuostatas.

            Teismas, atsakovės pateiktą Nyderlandų advokatų Marree ir Dijxhoorn patarimą dėl taikytinos Nyderlandų teisės dėl įvykusio įvykio atmeta, kadangi jis prieštarauja pirmiau nurodytiems Teisingumo Teismo išaiškinimams, ir jį vertina kaip subjektyvią nuomonę, ir šia nuomone nesivadovauja.        

             Dėl ginčo esmės.

             Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalis).

            Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytą žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, todėl Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras yra kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su autoavarijos šalyje galiojančių teisės aktų taikymu bei žalos administravimu. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui.

             Ieškovas regresinį reikalavimą atsakovei reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Ginčo esmė – ar byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad žala aplinkai Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, 2016-11-15 išsiliejus kurui, padaryta atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini).

             Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

            TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), įvykio metu (2016 m. lapkričio 15 d.) buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punkte nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko. Nepaisant to, ši transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu, kai tokią pareigą turėjo atsakovė, būdama transporto priemonės savininkė. Atsakovė šio fakto neginčijo, pripažino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu.

  Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, 2016-11-15 iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) išsiliejo kuras. Atsakovė, paneigdama savo kaltę, kad žala padaryta atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini), tai grindė tuo, kad transporto priemonę vairavęs vairuotojas nebuvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, į įvykio vietą atvykęs policininkas jokio akto nesurašė, tik pasidomėjo ar nereikia pagalbos, jokių pretenzijų dėl žalos aplinkai jiems nebuvo pareikšta, transporto priemonė buvo tvarkinga ir tą pačią dieną pristatyta į aukcioną pardavimui, jog nėra jokių įrodymų, kad dėl įvykusio įvykio greitkelyje yra trečiųjų asmenų kaltė, taip pat nėra jokių įrodymų, kad būtent iš R. L. vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) išbėgo kuras.

  Teismas, išsamiai susipažinęs ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir juos atmeta.

  Byloje nustatyta, kad aplinkybės, jog iš atsakovės transporto priemonės išsiliejo kuras, neneigė ir pati atsakovė, tai patvirtino ir tretieji asmenys, kurie vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Jie patvirtino, kad važiuojant greitkeliu ir pradėjus gesti automobiliui, jie nutarė sustoti kelkraštyje ir pasižiūrėti kas jam yra. Jie nustatė, kad kuro sistemoje yra patekę kuro, todėl remontuojant automobilį kuro galėjo patekti ant jų pasitiestų audinių. Be to, tai, kad iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ištekėjo kuras ir dėl įvykusio įvykio yra kalta atsakovė, patvirtina: 1) avarijos registracijos lapas, kuriame nurodyta, kad 2016-11-15 05:56 val. buvo gautas iškvietimas, kad 132,7 kilometre, valstybiniame kelyje A59, įvyko eismo įvykis - vilkikas, iš kurio bako teka dyzelinas, prašymas visuomenės sveikatos, kelių valymo ir aplinkosaugos specialistams; 2) avarijos išlaidų ataskaita iš kurios matyti, kad iš karto po įvykio iškviesta Valstybinė vandentvarkos tarnyba šalino įvykio padarinius, pašalino alyvos - vandens nuosėdas, buvo atliktas kelio dangos, valymas (viršaus, latakų, kanalizacijos, griovių valymas, nuo bet kokių teršalų), vėl leidžiamas eismas 07:10 val., 3) pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog 2016-11-15, apie 3-4 val. ryto, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „KMT antrinės žaliavos“, Nyderlanduose, kelyje A59 automobilis pradėjo gesti, sustojus kelkraštyje buvo nustatytas gedimas – užsikimšo kuro sistema. Gedimas pašalintas, remontuojant automobilį nuvarvėjusiems skysčiams sugerti buvo patiesti audiniai. Sustojęs automagistralės priežiūros tarnybos pareigūnas nusifotografavo trečiųjų asmenų asmens dokumentus, kelio ženklinimą. Įvykio kaltininkas nurodytas S. J.; 4) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro susirašinėjimas su Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuru, iš kurio matyti, kad ginčo įvykį sukėlusia transporto priemone nurodyta atsakovės vardu registruota transporto priemonė VOLVO FH12 (pateikta valstybinių numerių nuotrauka, vairuotojų asmens duomenys), žalą sukėlusi šalis yra UAB „KMT antrinės žaliavos“. Taigi visuose nurodytuose rašytiniuose įrodymuose pažymėta, kad žala atsirado dėl išsiliejusio kuro, kad kuras išsiliejo dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kuro sistemos gedimo. Ir nors atsakovė nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti jokie trečiųjų asmens neteisėti veiksmai, tačiau tai, nustačius, kad žala buvo padaryta atsakovės Lietuvoje registruota, tačiau privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone, nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, kad jie nieko nežinojo apie įvykį, negavo jokių pretenzijų iš Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro, ir kt., yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kurie paneigtų anksčiau nurodytų įrodymų pagrįstumą ir leistų daryti išvadą, kad automagistralėje Nyderlanduose dėl išsiliejusio kuro kilusi žala padaryta ne atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini).

  Teismas, anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių bei įrodymų išnagrinėjimu, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog kuro išsiliejimo Nyderlanduose, kelyje A59  iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini), faktas buvo (nei, kad jo nebuvo). Atsakovės kaltė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji neapdraudė nurodytos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovo patirtus nuostolius.

  Nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė yra deliktinė. Deliktine atsakomybe paprastai laikoma pareiga atlyginti tam tikros pareigos, išskyrus sutartinės pareigos, pažeidimu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga atlyginti žalą atsirado dėl to, kad ji nevykdė TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi įstatymu nustatytą pareigą ir transporto priemonę apdraudusi, tai ieškovas nebūtų įtrauktas į 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, nes atsakinga būtų vilkiką apdraudusi draudimo bendrovė. Atsakovei pažeidus TPVCAPDĮ imperatyvą ieškovas privalėjo išmokėti žalą atlyginusiam Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

  TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis numato Biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingos už žalos padarymą asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

  Dėl žalos dydžio pagrįstumo.

  Kaip minėta, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingų subjektų, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

  Atsakovė ginčija draudimo išmokos dydį, nurodydama, kad nėra jokių 10 403,92 Eur žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, neaišku, kuo pasireiškė žala, kokiu būdu patirtos likvidavimo sąnaudos. Teismas šiuos atsakovės argumentus dėl žalos dydžio atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo tinkamai informuota (ieškovo rašytais laiškais el. paštu) apie Nyderlanduose administruojamą žalą dėl ginčo įvykio, todėl jai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Nyderlanduose procese, tačiau ji buvo pasyvi. Teismų praktika yra pasisakiusi, kad tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti žalos administravimo procese eismo įvykio valstybėje, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-33-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo priešingai, atsakovė žinojo apie vykstančius žalos administravimo procesus, teikė paaiškinimą nacionaliniam draudikų biurui, tačiau tolimesniu procesu nesidomėjo ir jame nedalyvavo, taigi iš esmės buvo pasyvi. Tai reiškia, kad atsakovė turi prisiimti ir tokio savo neveikimo pasekmes.

  Kaip matyti, pagal Nyderlandų teisę, žalos padengimas apima ir transporto priemonės su trūkumais padarytą žalą, nes esant transporto priemonės gedimams (defektams) yra taikoma griežta atsakomybė asmenims už daiktų su trūkumais sukeltą žalą. Transporto priemonių teisinės atsakomybės draudimas Nyderlanduose yra privalomas ir padengia žalą, kurią ta transporto priemonė padarė kitiems.

  Kaip matyti, žalos dydį sudaro: 8 808,73 Eur kelio valymo darbai (7175 Eur +1506,75 Eur (21 proc. PVM; valstybės tarnautojo valandinis darbo užmokestis (106,98 Eur), pikapas be vairuoto (20 Eur); 170,17 Eur teisinės pagalbos išlaidos; 67,99 Eur palūkanos numatytos pagal Nyderlandų teisės aktus; 1357,03 Eur (9046,89 x 15 proc.) žalos administravimo mokestis. Teismo vertinimu, kvestionuoti nurodytos patirtos žalos dydžio nėra pagrindo, nes žalos ir jos dydžio pagrįstumą įrodo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro raštai (1 t., b. l. 10, 181), Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos raštai (1 t., b. l. 22, 24, 28-29). Tai, kad be faktiškai patirtos žalos dydžio, taip pat atlygintinas ir patirtas žalos administravimo mokestis, yra nurodyta Biurų tarybos sprendimų ir rekomendacijose. 37 – osios generalinės asamblėjos sprendimų ir rekomendacijų (sprendimas Nr. 2, administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikoma naujoji taisyklė) 1 punkte numatyta, kad mokėtinas administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 proc. dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos <...>; 2 punkte numatyta, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3 500 Eur dydį (1 t., b. l. 34). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 15 proc. nuo faktiškai patirtos žalos nesiekia maksimalaus mokėtinų administravimo mokesčių dydžio, pagrįstai buvo atlyginta taisyklėse numatyta 1 357,03 Eur administravimo mokesčio suma.

  Teismas, vadovaudamasis Nyderlandų ir Lietuvos nacionalinių draudikų biurų sudaryta sutartimi, Vidaus nuostatų normomis, daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui 10 403,92 Eur, susijusių su mokesčių institucijoms, dalyvavusioms žalos administravimo procese, mokėjimu bei žalos administravimu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo sumokėtos Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui išmokos dydžiu, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, visumą, konstatuoja, kad ieškovas apmokėjo tas Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro išlaidas, kurias turėjo pareigą apmokėti pagal tarp biurų galiojančius susitarimus ir teisės aktus.

  Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisinam reglamentavimui, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas visiškai, ir ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteistinas 10 403,92 Eur nuostolių atlyginimas iš atsakovės.

  Dėl procesinių palūkanų.

  Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašymu, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 403,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

  Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

  Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 312 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 67), 151,30 Eur už dokumentų vertimą (1 t., b. l. 63, 129, 189, 2 t., 8-9, 31, 69, 71), 178.06 Eur ieškovo atstovų kelionės išlaidos (2 t., b. l. 65, 3 t., b. l. 2, 6). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 641,36 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

  Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

            Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 28,30 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“, įmonės kodas 302687560, 10 403,92 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus tris eurus 92 euro centus) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 403,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 641,36 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291.

  Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“, įmonės kodas 302687560, 28,30 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

  Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                            Vytautas Pliuskevičius