Administracinė byla Nr. II-94-583/2011                            

                        Proceso Nr. 4-63-3-00029-2011-1     (S)

                        Teismo procesinio sprendimo kategorija 44;73

                                                                

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

2011 m. kovo 4 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn O. K., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui L. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn O. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas  surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriui dėl 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimo panaikinimo. 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja surašė teisės pažeidimo protokolą, nurodydama, kad O. K. yra privataus 22.00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, 1/6 savininkė (bendaturčiai sklypo naudojimosi tvarkos nėra nusistatę). Žemės sklypas nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t.y. sklypas apaugęs krūmais ir pavieniais medžiais (apie 4 ha), blogos agrarinės būklės. Šis faktas nustatytas 2010 m. lapkričio 26 d. atliekant šio sklypo naudojimo patikrinimą ir pažymėtas žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12. Tuo O.K. įvykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 straipsnyje numatytą veiką.

2010 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjas L.Luožys priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad 2010 m. gruodžio 15 d. O.K. surašytame protokole nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Skuodo raj., dalis (apie 4 ha) yra apaugusi krūmais, medžiais ir yra blogos agrarinės būklės. Šio žemės klypo 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso O.K.. Žemės sklypo bendraturčiai žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nusistatę. Pagal Žemės įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas ir nepablogėtų dirvožemio savybės. Šiame sklype yra įrengtos melioracijos sistemos ir nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šio įstatymo 21 str. 1 d. 3 p. žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja racionaliai naudoti ir tausoti žemę. O.K. neskirdama tinkamos priežiūros ariamai žemei, užleido ją apaugti krūmais, medžiais, t.y. nesutvarkė žemės sklypo dalies taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį ir pažeidė minėto įstatymo nuostatas. O.K. veika šiuo nutarimu buvo kvalifikuota pagal ATPK 100 straipsnį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 350 litų bauda.

O.K. nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes mano, jog ji paskirta nepagrįstai. Jai ir kitiems bendrasavininkiams nuosavybės teisės buvo atkurtos į šį žemės sklypą prieš 20 metų ir sklypas suteiktas toks, koks jis yra šiandien. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta ir nėra galimybės nustatyti, kad pavieniai medžiai ir krūmai yra jai priklausančioje sklypo dalyje. Krūmai ir medžiai jau buvo sklypo suteikimo momentu, o pievos yra šienaujamos kasmet ir niekas specialiai neblogina dirvožemio savybių. Dėl sveikatos būklės ir finansinių sunkumų negali dažnai važiuoti apžiūrėti savo sklypo, tačiau pagal galimybes mano, kad sklypo agrarinės būklės neblogina ir tikslo mažinti jo plotą neturi. Taip pat nurodoma, kad yra (duomenys neskelbtini) studentė, gauna našlaitės pensiją, nuomojasi butą Kaune, yra po sunkios operacijos.

Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais motyvais prašoma teismą:

- panaikinti 2010 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus nutarimą.

Teisminio nagrinėjimo metu O.K. patikslino skundo reikalavimą, nurodydama, kad prašo teismą sušvelninti paskirtąją administracinę nuobaudą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą nurodo, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 buvo patikrinta kaip 22.00 ha žemės ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., Skuodo r., nuosavybės teise priklausančiam D.G.B., O.K. ir A.K. yra laikomasi nustatytų žemės naudojimo reikalavimų. Į patikrinimą registruotais laiškais buvo pakviesti sklypo bendrasavininkiai, atvyko D.G.B.. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis sklypo (apie 4 ha) apaugusi pavieniais medžiais ir krūmais bei yra blogos agrarinės būklės. Kadangi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta, todėl išsiaiškinti kam konkrečiai priklauso sklypo dalis, kurioje auga pavieniai medžiai ir krūmai, nėra jokio pagrindo ir galimybių, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti visiems bendrasavininkiams. Šiais ir išsamiau atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais teismo prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos atstovas L.Luožys nurodė, kad ginčo dėl to, kad žemės sklypo savininkai neužtikrina žemės sklypo tinkamos agrarinės būklės, nėra. O.K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų nei apie savo sveikatos būklę, nei kitų duomenų, todėl nebuvo galimybių individualizuoti skiriamą administracinę nuobaudą. 

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl veikos inkriminavimo

Veikos, numatytos ATPK 100 straipsnyje įvykdymas yra grindžiamas 2010 m. lapkričio 26 d.  žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 12 (administracinės bylos Nr. 10 b.l.4). ATPK 100 straipsnis numato administracinę atsakomybę už privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar sunuomojamos žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje teikiamas ir žemės ūkio naudmenų apibrėžimas – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad O.K. yra 22.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini)., kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, bendraturtė. Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjai kaip žemės savininkei tenka pareiga racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius, t.y. užtikrinti, kad žemės sklypas būtų naudojamas kaip žemės ūkio naudmenos. Iš viešojo registro duomenų taip pat nustatyta, kad įvardijamame sklype yra įrengtos ir valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, todėl pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės ūkio paskirties sklypams nustatytos papildomos naudojimo sąlygos - ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.  2010 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 12 nustatyta, kad dalis sklypo (apie 4.0 ha) yra apaugusi pavieniais krūmais, blogos agrarinės būklės, žemės savininkai neskirdami tinkamos priežiūros žemės sklypui, leido apaugti pavieniais medžiais ir krūmais, t.y. nesutvarkė žemės taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal žemės ūkio paskirtį. Šie duomenys nėra ginčijami, jų pagrįstumą patvirtino ir patikrinime dalyvavusi D. G. B., kuri akte pasirašė be pastabų akto turiniui. Apklausta liudytoja R.D. taip pat nurodė, kad vizualinės žemės sklypo apžiūros metu akivaizdžiai nustatyta, kad sklypo dalis yra apaugusi savaiminukais medžiais, krūmynais. Taigi šie faktiniai duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja būdama žemės sklypo bendraturte neužtikrino, kad žemės sklypas būtų sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir pagrįstai jos veika kvalifikuojama pagal ATPK 100 straipsnį.

Teisminio nagrinėjimo metu nurodoma, kad ji yra jauno amžiaus, įvardijamą sklypo dalį paveldėjo būdama nepilnametė, sklypas yra kelių bendraturčių nuosavybė ir negalima nustatyti kuriam iš savininkų priklausančioje sklypo dalyje yra netinkamai prižiūrima sklypo dalis. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis apibrėžia žemės atidalijimą – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Taigi bendraturčiai turi galimybę atsidalinti dalis iš bendro sklypo, tačiau šia teise nesinaudoja. Nesant atidalintam sklypui ir nenustačius kiekvieno bendraturčio dalies, visi bendraturčiai yra atsakingi už sklypo būklės išsaugojimą tokios paskirties, kokia ji įregistruota viešajame registre, todėl įvardijami argumentai nėra teisinė prielaida atleisti nuo administracinės atsakomybės. Kiti nurodytieji argumentai vertintini tik kaip pagrindai pasisakyti dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Taigi įvardijamais argumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimas dalyje dėl veikos kvalifikavimo yra pagrįstas ir teisėtas. Priimant nutarimą laikytasi administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, O.K. tinkamai informuota apie protokolo surašymą ir priimtą nutarimą, todėl kliūčių spręsti jos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą nebuvo (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N⁵⁷⁵-028/2010).

Dėl paskirtos nuobaudos  

Nuobaudos sąvoką ir jos taikymo bendruosius tikslus apibrėžia Lietuvos Respublikos ATPK, kurio 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, ATPK 30 str. 2 d. įpareigoja bylą, nagrinėjantį subjektą atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nurodyti pagrindai, teisingumo ir protingumo kriterijai taip pat yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo.

Teismas pažymi, kad ATPK 30¹ str. nuostatos, numatančios galimybę paskirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, yra taikomos, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų itin palankiai charakterizuojamas ar jo padaryta veika laikoma iš esmės nepavojinga.

Bylos duomenys rodo, jog administracine tvarka O. K. baudžiama pirmą kartą, pažeidimą kaltininkė pripažįsta, gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d.1 p.), jį padarė iš esmės dėl susiklosčiusių aplinkybių, kadangi paveldėjo įvardijamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą būdama nepilnametė ir dėl CK 2.8 apibrėžto civilinio veiksnumo ypatybių turėjo ribotą galimybę tvarkyti šį turtą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, analizuojamos veikos pavojingumas yra nedidelis. Įvertintina ir tai, kad O.K. yra studentė, yra valstybės išlaikoma mokant jai maitintojo netekimo pensiją, yra po sudėtingos kelio operacijos ir jai pačiai reikalingas ilgalaikis gydymas. Todėl būtina įvertinti ir galimas socialines pasekmes, kilsiančias dėl paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes pripažintina, jog nuobaudos tikslams pasiekti bei administracinės atsakomybės proporcingumo ir teisingumo principams užtikrinti O. K.  atžvilgiu turi būti taikoma švelnesnės rūšies poveikio priemonė.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 

 

                                                                        n  u  t  a  r  ė:

 

pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11, kuriuo O. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 100 str. paskirta administracinė nuobauda - 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties Lt) piniginė bauda, ir skirti įspėjimą.

Kitoje dalyje Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11 palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                        Remigijus Arminas