Pranešėja Irma Čuchraj                            Civilinė byla Nr. 2A-48-513/2014

Teisėja Eglė Žakevičiūtė                          Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2012-4

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                         30.10; 50.8; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo F. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams A. S., I. S., V. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu ir jo patikslinimu prašė pripažinti atsakovų sklype esančius statinius 5m1m ir 6m1p, taip pat visus statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. atsakovės I. S. išsinuomotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti statiniai, iš kurių vienas tiesiogiai ribojasi su ieškovo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Statiniuose vykdoma nelegali komercinė veikla. Atsakovės išsinuomotame sklype statiniai pastatyti be ieškovo rašytinio sutikimo ir nesilaikant reikalaujamos 3 m apsauginės zonos reikalavimo iki kaimyninio sklypo ribos, taip pažeidžiant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo reikalavimus. Neteisėti statiniai pagaminti iš medienos, kilus gaisrui gali kelti grėsmę, pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai. Statiniai 5m1m ir 6m1p neteisėti, nes pastatyti ant sklypo ribos, nors ši riba nėra bendra ieškovo ir atsakovų. Su ieškovo sklypu besiribojantis statinys (sujungti trys statiniai) nepažymėtas sklypo plane, bet jo egzistavimą patvirtina fotonuotraukos ir 2010-07-29 savavališkos statybos aktas, statinys pastatytas nesilaikant 3 m atstumo iki ieškovo sklypo ribos, be statybą leidžiančių dokumentų, o statiniai 5m1m ir 6m1p taip pat stovi ant sklypo ribos, pažeisti bendrieji statybos reikalavimai, ir šis klausimas turi viešojo intereso pobūdį (t. b. l. 2–5, 113–115).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams A. S., I. S., V. S. 1 500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 500 Lt kiekvienam atsakovui, ir priteisė iš ieškovo 106,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas įvertinęs faktinius bylos duomenis, remdamasis CK 4.103 str. 1–2 d., ginčui aktualiomis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 71 d., 23 str. 25 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p., sprendė, jog ieškinyje nurodyti ir statiniais įvardijami trys atsakovų išsinuomotame sklype stovintys objektai nelaikytini statiniais Statybos įstatymo prasme. Byloje nėra duomenų, jog minėti objektai yra tvirtai sujungti su žeme ir yra nekilnojami daiktai, ir atsakovas A. S. nurodė, kad objektai yra laikini statiniai. Nors ieškovas teigia, kad atsakovai turėjo gauti jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, rašytinį sutikimą minėtiems objektams, tačiau pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Kadangi byloje esantys duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovų įrengti objektai apskritai priskiriami statiniams ir jiems taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, toks ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. 2010-07-29 savavališkos statybos akto surašymo ir atsakovui A. S. surašyto 2010-08-10 reikalavimo Nr. RE-225 panaikinimo duomenys patvirtina, jog savavališkų statinių ginčo sklype nėra. Padarė išvadą, jog net jei minėti objektai būtų pripažinti statiniais Statybos įstatymo prasme, rašytinio ieškovo sutikimo nereikėtų, kadangi, kaip jis pats nurodo, statiniai buvo pastatyti nuo 2005 metų, taigi, per 1 metus nuo minėtų objektų statybos pradžios, ieškovas statytojui arba statinio savininkui pretenzijų, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 23 str. 25 d., nepareiškė. Nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėti objektai yra statiniai, kuriems taikytinos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų bei kitos statybą reglamentuojančios teisės aktų normos, taip pat įrodymų, kad minėti objektai pažeidžia jo, kaip gretimo sklypo savininko teises, sprendė, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų pastatyti ir teisėtai įregistruoti statiniai 5m1m ir 6m1p bei objektai, stovintys ant ieškovo ir atsakovų sklypo ribos, yra savavališkai pastatyti ar kitaip pažeidžia ieškovo kaip gretimo sklypo savininko teises (CK 4.103 str.), ieškinį laikė nepagrįstu, todėl atmestinu. Atmetęs ieškinį, teismas CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. pagrindu iš ieškovo atsakovams priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 92, 93 str. pagrindu iš ieškovo priteisė teismo turėtas pašto išlaidas valstybei (t. 2, b. l. 13-17).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Argumentuoja, jog ginčo laikini statiniai yra statiniai Statybos įstatymo prasme, ir tai, apelianto manymu, patvirtina jų pastatymo 2005 m. ir eksploatavimo nuolat nuo 2005 m. ir iki dabar faktas, šių statinių statybai panaudotos statybinės medžiagos (medis, metalas, betonas, cementas) bei tai, kad jie tvirtai sujungti su žeme. Pažymi, kad norint nugriauti ginčo statinius reiktų išgriauti betoninę dangą ir sienas jungiančias medžiagas bei konstrukcijas, o tai padarius, pastatą perstačius į kitą vietą reiktų išgriautas dalis keisti naujomis, taigi perstatyti statinius į kitą vietą, nepakenkiant statiniams ar jų sudedamosios dalims, neįmanoma. Statiniai naudojami jau 8 metus ir juos ketinama naudoti neribotą laiką, nukelti nesiruošiama. Laikini statiniai yra skirti naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, naudojami ir eksploatuojami jau 8 metus, taigi itin pažeidžiamos ieškovo teisės. Ginčo statiniai pastatyti neturint žemės sklypo savininko sutikimo ir statybos leidimų, taigi yra savavališki ir turi būti nugriauti. Dalis statinių stovi mažesniame negu 3 metrų atstumu iki ieškovo sklypo, taip užstoja šviesos patekimą į ieškovo žemės sklypą, matomumą ir kelia grėsmę sugadinti ieškovo turtą, kilus gaisrui ar stichinei nelaimei, bei gali sukelti pavojų ieškovo sklype esančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nepasisakė dėl aplinkybės, ar ant valstybinės žemės sklypo pastatyti ginčo statiniai, neturint tokio žemės sklypo savininko sutikimo, gali būti laikomi atitinkančiais įstatymų keliamus reikalavimus. Prašo priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 19–24).

Atsakovai A. S., I. S., V. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos rašytinus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymi, kad byloje įrodyta, jog jų sklype esantys ginčo statiniai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, o yra laikini statiniai, nes, pirma, nėra pastatyti ginčo nuomojamame žemės sklype iš valstybės, surinkti kitur ir, antra, gali būti nukelti be didelės žalos ir pastatyti kitame žemės sklype. Statiniai ant pareiškėjo žemės sklypo ribos nėra pastatyti ir jokios jo teisės šiuo atveju nėra pažeistos. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė sutikimą atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukciją, taigi atsakovai įgaliotos institucijos sutikimą buvo gavę. Viešame registre pastatas – kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir priestatais, registruotas kaip vienas bendras objektas, kuris pripažintas tinkamu naudoti 2008-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 54 ir pastatytas turint 2007-03-31 statybos leidimą Nr. 48. Šie dokumentai ieškovo neginčijami, taigi galiojant statybą leidžiantiems dokumentams ir nuosavybę patvirtinantiems dokumentams, ieškovas nepagrįstai reikalauja griauti priestatus 5m1m ir 6m1p (t. 2, b. l. 35–36).  

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą, išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir iki galo neįvertino teisinio, laikinų statinių naudojimui aktualaus, teisinio reguliavimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Iš ieškovo ieškinyje, jo patikslinime bei apeliaciniame skunde išdėstytų ginčo situacijos aplinkybių ir argumentų nustatyta, kad iš esmės ieškovas (apeliantas) siekia, kad gretimame žemės sklype atsakovų naudojami laikini statiniai (ieškovo manymu, nesantys laikini), plane pažymėti: 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, būtų pripažinti neteisėtais ir nugriauti.

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ginčo laikini statiniai 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p yra atsakovų pastatyti jų iš valstybės nuomojamame žemės sklype ir faktiškai jų naudojami nuo 2007 metų iki dabar (t. 1, b. l. 44). 1998-05-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai Nr. N25/98-165 ir 2003-06-12 sutartimis Klaipėdos apskrities viršininko administracija (nuomotoja) išnuomodama atsakovei I. S. (nuomininkei) ginčo 0,2249 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1124 ha dalį, 2003-06-12 sutarties 7.1 punktu leido sklype atlikti pastatų rekonstrukciją ar naujų statybą pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, gavus nuomotojo sutikimą. Šios sutarties 14 p. nuomininkė inter alia įsipareigojo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų (t. 1, b. l. 130). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-10-12 raštu I. S. (nuomininkei) nurodė, kad neprieštarauja dėl pastato – kavinės-baro, pažymėjimas plane 1M2p, rekonstrukcijos (priestato statyba), nedidinant esamo pastato aukštingumo, sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136). Atsakovui A. S. 2007-03-21 išduotas statybos leidimas Nr. 48 atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukciją, numatant priestato statybą (t. 1, b. l. 137). 2007-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 54 pagrindu viešajame registre nuo   2008-05-07 padaryta žyma, jog pastatas –kavinė-baras padidintas rekonstruojant, padidėjęs pastato plotas – 537,24 kv. m (t. 1, b. l. 138). Iš ginčo laikinų statinių 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p kadastro duomenų nustatyta, kad kiekvienas jų įvardytas kaip priestatas, jie pastatyti 2007 m., 100 procentų baigtumo, nurodyta, kad priestatas 2m1p yra 201,99 kv. m, 1m1p – 116,97 kv. m, 3m1p – 14,46 kv. m, 4m1p – 25,66 kv. m, 5m1m – 190,01 kv. m ir 6m1p – 315,54 kv. m ploto, taip pat nurodyti statybinės šių statinių charakteristikos (t. 1, b. l. 43–44). Duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikinus statinius atsakovai nuomojamame žemės sklype pastatė (ar atvežė jau surinktus ir pan.) 2005 m., byloje nėra.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo laikini statiniai – 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p pastatyti 2007 metais ir yra laikini statiniai Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-11 iki 2010-01-01) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto (Nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, Žin., 2002, Nr. 43-1639, akto redakcija, galiojusi nuo 20006-04-16 iki 2010-10-01) prasme. Be to, aplinkybę, jog ginčo statiniai yra laikini, patvirtina: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos  2011-11-24 potvarkis Nr. P3-2705, kuriuo panaikintas 2010-08-10 reikalavimas Nr. RE-225 statytojui (atsakovui) A. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), 2011-11-21 patikrinimo aktu nustačius, jog metalinis garažas neturi pamatų (t. 1, b. l. 169–170, 175); 2) ginčo laikinų statinių fotonuotraukos, leidžiančios pagrįstai manyti, jog šie statiniai atsakovų naudoti ir (ar) naudojami komerciniais tiksliais (prekybai). Be to, atsakovai ir neginčija, jog naudojasi ginčo laikinais statiniais. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog ginčo laikini statiniai tokie nėra, atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ginčo statinius laikinais statiniais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo teisių gynimą sieja su šių statinių pašalinimu (nugriovimu), byloje yra aktualu įvertinti, ar atsakovai laikėsi laikinų statinių naudojimui teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (žr. Žin., 2010, Nr. 116-5944, aktas įsigaliojo ir taikytinas nuo            2010-01-01). Šio reglamento 41 punkte (punkto pakeitimų nuo 2010-10-01 nėra) reglamentuota, kad baigiantis laikino statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas gali raštu (laisva forma) kreiptis į statinio laikino naudojimo terminą nustačiusį subjektą, prašydamas pratęsti laikino statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui; prie prašymo pateikiamas subjekto išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriame nurodytas statinio laikino naudojimo terminas. Subjektas, atsižvelgdamas į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus, įvertina galimybę pratęsti laikino statinio naudojimo terminą prašomam terminui ir: 41.1. pratęsia laikino statinio naudojimo terminą prašyme nurodytam terminui; 41.2. pratęsia laikino statinio naudojimo terminą trumpesniam, negu prašyme nurodytas, terminui; 41.3. nepratęsia laikino statinio naudojimo termino. Reglamento 42 punkte inter alia nustatyta, kad reglamento 41 punkte nurodyti sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus; pratęsiant laikino statinio naudojimo terminą, statybą leidžiančiame dokumente (antraštiniame lape) subjekto įgaliotas pareigūnas nurodo naują laikino statinio naudojimo terminą, deda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą; apie laikino statinio termino pratęsimą ar nepratęsimą prašymo pateikėjas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti ar nepratęsti laikino statinio naudojimo terminą dienos. Remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus byloje įrodytą aplinkybę, jog laikini statiniai žemės sklype yra pastatyti ir naudojami nuo 2007 m. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2012-04-12 (t. 1, b. l. 24) ir šiuo metu nėra duomenų, jog atsakovai nuo 2010 metų, t. y. faktiškai pasibaigus laikinų statinių naudojimo terminui, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM – ginčo žemės sklypo teisėtą valdytoją, su prašymu pratęsti laikinų statinių (ar kurio iš jų) naudojimo terminą konkrečiam terminui, darytina išvada, kad atsakovai nesilaikė reglamento 41 punkto nuostatų, taigi pažeidė šių statinių naudojimo tvarką. Aplinkybę, jog atsakovai į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM nėra kreipęsi, patvirtina ir šios tarnybos atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytos aplinkybės (t. 1, b. l. 123–124). Duomenų, jog atsakovai ginčo statinius nukėlė, išardė ir (ar) kitaip pašalino, nėra.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos) taisyklių (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551, akto redakcija, galiojanti nuo 2011-11-05) 30.7 punkte inter alia nustatyta, kad nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ su atsakove I. S. sudarymo metu galiojęs šių taisyklių (redakcija nuo 2002-10-19 iki 2003-12-28) 31.4 punktas nustatė, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių statinių ar įrenginių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 7.1 punktu nuomininkei I. S. leista atlikti pastatų rekonstrukciją ar naujų statybą pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, gavus nuomininko sutikimą (t. 1, b. l. 130). Atsakovai argumentuoja, kad teisės aktuose nustatytus leidimus ginčo statiniams pastatyti (naudoti) turėjo.  Šie atsakovų argumentai laikytini nepagrįstais. Remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-10-12 rašto (t. 1, b. l. 136) turinį, konstatuotina, kad ginčo laikini statiniai atsakovų pastatyti neteisėtai, nes: 1) 2003-06-12 sutartyje Nr. N25/2003-72 nėra numatyta sąlygos, leidžiančios nuomininkei pastatyti ir (ar) naudoti laikinus statinius (ar kurį iš jų); 2) tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija     2006-10-12 raštu inter alia neprieštaravo tik pagrindinio pastato – kavinės-baro rekonstrukcijos darbams ir šio pastato priestato statybai, tačiau neleido didinti ginčo sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo. Byloje įrodyta, jog ginčo laikini statiniai yra atskiri laikini statiniai (kioskai, paviljonai), o ne priestatai (Statybos įstatymo prasme) prie pagrindinio pastato ir jie akivaizdžiai padidina sklypo užstatymo tankumą 864,63 kv. m (201,99 kv. m (2m1p) + 116,97 kv. m (1m1p) + 14,46 kv. m (3m1p) + 25,66 kv. m (4m1p) + 190,01 kv. m (5m1m) + 315,54 kv. m (6m1p) = 864,63 kv. m, t. 1, b. l. 43, 44). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčo laikini statiniai pastatyti nesilaikant minėtos sutarties 14 punkto nuostatos, neturint žemės nuomotojo sutikimo ginčo laikiniems statiniams statyti, pažeidžiant žemės sklypo užstatymo tankumą bei neturint žemės nuomotojo leidimo ginčo laikinus statinius naudoti. Pažymėtina, kad atsakovų nurodytas 2007-03-21 statybos leidimas Nr. 48 (t. 1, b. l. 137) nėra ir negali būti dokumentu, patvirtinančiu ginčo laikinų statinių pastatymą ir (ar) naudojimą, nes šis leidimas išduotas tik pastato – kavinės-baro rekonstrukcijai, numatant priestato statybą, o laikini statiniai nėra priestatai. 2007-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 54 (t. 1, b. l. 138) patvirtina tik minėtos kavinės-baro ir jo priklausinių (kiemo statiniai, grindinys, kiemo aikštelė, dviejų akmenų sienelių), o ne ir ginčo laikinų statinių tinkamais naudoti faktą.

Įvertinusi išdėstytų faktinių ir juridinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo teisės ginčo atveju yra pažeistos. Būdamas gretimo žemės sklypo savininkas ieškovas iš esmės turi teisėtą interesą iš atsakovų tikėtis, jog laikinam naudojimui skirti ginčo statiniai, pasibaigus teisės akte nustatytam jų naudojimo terminui ir neturint statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto leidimo statinius naudoti ir pan., bus atsakovų nukelti ar kitaip iš sklypo pašalinti. Kolegijos vertinimu, faktas, jog statinys yra ant šalių valdomų sklypų ribos ir padidintas užstatymo plotas, neabejotinai pažeidžia ieškovo kaip gretimo sklypo savininko teises ir teisėtus interesus (CPK 5 str. 1 d., 185 str., Statybų įstatymo 2 str. 4 d., STR 1.01.07:2002). Atsakovai tiek pastatydami ginčo laikinus statinius, tiek juos naudodami, padarė anksčiau teismo nurodytus pažeidimus, todėl pagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus šiuos statinius nugriauti.

Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus, Statybos įstatymo 2 str. 95 d.). Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 str. 1, 2 d.).

Ieškovo ieškinio padavimo teismui metu galiojo Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. norma, kuria buvo nustatyta, kad pastatytas statinys inter alia nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas; 35 str. 1 d. 7 p. – teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalimi inter alia nustatyta, kad kreiptis į teismą tokiu atveju turi teisę statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai. Nuo 2014-01-01 galiojanti Statybos įstatymo 35 str. 3 d. redakcija numato, kad pastatytas statinys inter alia nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą; 35 str. 7 d. – kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegijos požiūriu, ginčo laikinų statinių nugriovimas ir (ar) nukėlimas per ieškovo prašomą laiką gali sudaryti sunkumų ir didelių išlaidų juos nukelti, nes laikinų statinių yra keli, jų nukėlimui bei išmontavimui reikalingas ilgesnis terminas – 6 mėnesiai.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje surinkta ir nustatyta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, ginčo statinius pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovus laikinus statinius nugriauti (išardyti, išmontuoti, CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jo naudai. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). Pagal byloje esančius įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6), apeliacinės instancijos teisme – 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 33). Ieškovui trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas D. C. (t. 1, b. l. 7, 106–110, 151–156, t. 2, b. l. 7–12), iš viso – 2 val., paruošė ieškinį ir patikslintą ieškinį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 33), pateikė advokato parengtą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad ieškovas detalizuotos bylinėjimosi išlaidų sąmatos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose, ieškinio, patikslinto ieškinio bei apeliacinio skundo parengimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš viso 244 Lt.

Valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos 106,35 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo F. V. ieškinį tenkinti – pripažinti, kad 1998-05-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N25/98-165 ir 2003-06-12 sutartimi Nr. N25/2003-72 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ atsakovei I. S. išnuomotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys laikini statiniai (kioskai, paviljonai), plane pažymėti:  2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, yra neteisėti.

Įpareigoti atsakovus A. S., I. S. ir V. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti (išmontuoti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius laikinus statinius (kioskus, paviljonus), plane pažymėtus:  2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p.

Priteisti ieškovui F. V. lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., I. S. ir V. S. po 81,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., I. S. ir V. S. po 35,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Irma Čuchraj

Teisėjos                                                                                         Aušra Maškevičienė

                     Albina Pupeikienė