Administracinė byla Nr. I-1088-243/2015

               Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00285-2015-8

            Procesinio sprendimo kategorija 1.16.3; 1.16.5; 1.16.8; 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Neringai Keršienei, pareiškėjai R. B., pareiškėjos atstovui A. E., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Odetai Garjonienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015-03-06 įsakymo Nr. P1-282 panaikinimo ir darbo užmokesčio dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

pareiškėja R. B. patikslintu prašymu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymą Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ ir priteisti negautą pareiginės algos dalį nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo po 123,32 Eur kas mėnesį. Nurodo, jog yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėja ir jai 2008-08-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P1-671 buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėjos teigimu,  2015-02-27 vykusio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija pritarė jos tiesioginės vadovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. surašytai 2015-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvadai, kuria ji įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją.  Nurodo, kad vertinimo išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas. Pareiškėjos teigimu, jos tarnybinė veikla buvo vertinama ne dėl jos nesugebėjimo atlikti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, bet dėl asmeninių neigiamų santykių su vedėja V. V.-P., kuri inicijuoja tarnybinius patikrinimus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų (2014-07-30 raštas Nr. VS-4107), kurie nepasitvirtina, ir nuolat neigiamai įvertina jos atliktas užduotis, tačiau konkrečių trūkumų nenurodo. Pažymi, jog nors tiesioginė vadovė ją nuolat kritikuoja ir reiškia pastabas, grasina ją atleisti iš darbo, tačiau nebuvo inicijuotas neeilinis jos tarnybinės veiklos vertinimas. Pareiškėjos teigimu, jos 2014 metų tarnybinė veikla buvo vertinama nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų 10 punkto reikalavimų, nes skyriaus vedėja vertino užduotis, kurios nebuvo suformuluotos 2014 metų valstybės tarnautojo vertinimo išvadoje. Taip pat argumentuoja, jog Tarnybinės veiklos komisijos pirmininkė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. nebuvo objektyvi ir turėjo nusišalinti, nes 2014-08-14 pavedė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą jos atžvilgiu, kuris nepasitvirtino. Mano, jog nenusišalindama nuo komisijos darbo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė galėjo įtakoti komisijos narių nuomonę, nes ji yra tiesioginė jų visų vadovė. Nurodo, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės tarnautojui mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos (25 straipsnio 3 dalis), todėl panaikinus jos turėtą trečią kvalifikacinę klasę mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015-03-09 sumažėjo 15 proc., t. y. 123,32 Eur (neatskaičius mokesčių) (t. 1, b.l. 45-49).

Pareiškėja ir jos atstovas prašo patikslintą prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, o šio straipsnio 5 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Nurodo, jog atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjos 2014 metų tarnybinės veiklos vertinimas nėra ir negali būti laikomas asmeninių santykių vertinimu. Nurodo, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kuris valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertina pagal vertinimo kriterijus, nurodytus Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (toliau – Vertinimo taisyklės). Tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai - tai valstybės tarnautojo veiklos krūvis, jo veiklos kokybė, atliekamų užduočių sudėtingumas, gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti ir bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teigia, jog vadovaudamasi šiomis nuostatomis ir kriterijais pareiškėjos tiesioginė vadovė Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. 2015-01-19 pateikė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai. Argumentuoja, jog vertinant pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis, ji buvo įvertinta dviem balais, nes įvykdytos tik kai kurios užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius. Vertinant pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėja įvertinta dviem balais ir pažymėta, kad R. B. skiria nepakankamą dėmesį pareigoms atlikti, dažnai jai pavestas užduotis paskiria atlikti pavaldiems darbuotojams, surenka informaciją, tačiau jos neapibendrina, neanalizuoja, neteikia išvadų, neanalizuoja padalinio veiklos, todėl nėra tinkamai planuojami rezultatai, nekokybiškai atliekamas užduotis lemia ir silpni pareiškėjos kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. Pareiškėjos kvalifikacija taip pat įvertinta dviem balais, pagrindžiant vertinimą tuo, jog pareiškėjai rekomenduotina gilinti vadovavimo įgūdžius ir vadybos žinias sprendimų priėmimo, planavimo procesų, žmogiškų išteklių valdymo bei procesų kontrolės srityse; tobulinti lyderystės įgūdžius, finansų valdymo, viešojo administravimo teisinio reguliavimo žinias, kelti kompiuterinio raštingumo lygį, ypač dirbant MS Exel skaičiuokle. Nurodo, jog atsižvelgiant į patenkinamą tiesioginės vadovės vertinimą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjos tarnybinę veiklą turėjo įvertinti Vertinimo komisija, kuri 2015-02-27 išvada Nr. P11-111 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją (Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 1 punktas). Argumentuoja, jog vertinimo komisija balsų dauguma tokį sprendimą priėmė susipažinusi su pareiškėjos tiesioginės vadovės išvada, išklausiusi pareiškėją ir uždavusi jai klausimus. Pažymi, jog pareiškėjos teiginiai, kad tarnybines funkcijas tinkamai atlikti jai kliudė tai, jog ji Poskyryje dirbo viena, nėra pagrįsti, nes Viešųjų ryšių poskyryje nuo 2014-01-01 iki 2014-03-15 1/2 etato dirbo V. U., iki 2014-07-08 dirbo A. J., nuolat buvo praktikantų, o nuo 2014-08-04 pradėjo dirbti dvi pakaitinės valstybės tarnautojos, taip pat užduotys buvo pavedamos kitiems savivaldybės administracijos darbuotojams.

Atsakovė nurodo, jog patenkinamai pareiškėja buvo įvertinta ne dėl asmeninių santykių su tiesiogine vadove, o dėl tinkamai neatliktų užduočių ir darbo organizavimo trūkumų. Kaip pavydžius nurodo pareiškėjai duotas užduotis VS-164, VS-1805, VS-1858, VS-4073. 2014-01-08 užduotimi VS-164 pareiškėjai pavesta iki 2014-01-24 pateikti informaciją apie savivaldybės padalinių suvenyrų poreikį 2014 metams, parengti suvenyrų teikimo tvarką bei tvarkyti suvenyrų apskaitą. Pažymi, kad ši užduotis buvo suformuluota ir pareiškėjos 2014-01-16 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205. Teigia, jog dėl netinkamo šios užduoties atlikimo skyriaus vedėja 2014-07-30 raštu Nr. VS-4107 kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorę, nurodydama, kad 2013-05-24 sutarties dėl reprezentacinių suvenyrų-dovanų su UAB „Rūta“ pasibaigė 2014-05-23, tačiau ir toliau buvo vykdomi užsakymai, nors nebuvo teisinio pagrindo apmokėti pateiktas sąskaitas  taip pat neparengtas suvenyrų teikimo tvarkos aprašas ir ši užduotis suformuluota 2015 metams. Užduotimi VS-1805 poskyrių vedėjai, tarp jų ir pareiškėja, buvo įpareigoti pateikti informaciją apie I ketvirčio poskyrių veiklos rezultatus nurodant konkrečius veiklos aspektus, t.y. ataskaitą apie visus nurodytu laikotarpiu poskyryje atliktus darbus, išrašytas sąskaitas, jų tikslingumą, efektyvumą ir kitus reikšmingus dalykus. Šios užduoties vertinimo grafoje pažymėta, kad informacija pateikta, tačiau poskyryje išrašytos sąskaitos neįvertintos tikslingumo ir efektyvumo požiūriu. Teigia, jog tokia ataskaita negali būti laikoma tinkama ataskaita apie skyriaus veiklos rezultatus. Pažymi, kad 2014-01-16 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205 viena iš einamųjų metų užduočių pareiškėjai suformuluota tobulinti savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį, o šios užduoties vertinimo rodiklis – 2014 m. I ketvirtį parengti savivaldybės komunikacijos planą. Teigia, jog planai negali būti tinkamai parengiami be einamuoju laikotarpiu atliekamos veiklos analizės, o ne gebėjimas visų poskyryje išrašytų sąskaitų bei kitų duomenų analizuoti ir susisteminti negalėjo būti vertinamas aukštu balu. Užduotyje VS-1858 nurodyti punktai dėl spaudos apžvalgų yra susiję su pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.17 punkte numatyta funkcija analizuoti publikacijas žiniasklaidoje ir teikti informaciją apie jas departamentų vadovams. Nurodo, kad dėl šios veiklos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-22 įsakymu Nr. AD1-1804 patvirtintas Informacijos teikimo žiniasklaidos atstovams Klaipėdos miesto savivaldybėje tvarkos aprašas, pagal kurio 21 punktą Viešųjų ryšių poskyris kiekvieną darbo dieną rengia spaudos apžvalgas (atlieka stebėseną), renka žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kritiką, pastabas, komentarus ir pan. apie Savivaldybės administracijos veiklą; parengtas spaudos apžvalgas elektroniniu paštu persiunčia Savivaldybės administracijos vadovams. Formuluodama  užduotį pareiškėjai, skyriaus vedėja 2014-03-27 raštu VS-1858 detalizavo, kad žiniasklaidos apžvalgos turi būti pateikiamos el. paštu iki 9 val. ryto. Teigia, kad skyriaus vedėja negavo pareiškėjos pranešimų dėl negalėjimo atlikti šią užduotį laiku, taip pat pareiškėja nesiūlė vedėjai šios užduoties tinkamo atlikimo kitų sprendimo būdų, todėl teigia, jog pareiškėja nededa pastangų surasti sprendimą dėl jai paskirtos užduoties tinkamo įgyvendinimo. Dėl šios priežasties skyriaus vedėja nurodė, kad pavedimą rengti spaudos apžvalgas žiniasklaidos priemonėse su rekomenduojama reakcija į publikaciją  pateikiant apžvalgą iki 9.00 val. savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojams, departamentų direktoriams bei skyriaus vedėjui, vykdytas atmestinai, pristatant  tik publikacijas „Klaipėdoje“ ir „Vakarų eksprese“, nevertinant publikacijų kitose žiniasklaidos priemonėse. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, kad buvo pateiktos 52 žiniasklaidos apžvalgos, nors pagal Administracijos direktoriaus įsakymą jos turėjo būti rengiamos kasdien.  Nurodo, kad 2014-07-29 užduotimi VS-4073 skyriaus vedėja nurodė, jog 2014-07-29 elektroniniu paštu atsiuntė savaitei skirtas užduotis ir su poskyrio vedėja žodžiu sutarė 13.30 val. aptarti išvardintus darbus. Teigia, jog paskirtu laiku poskyrio vedėja į pasitarimą neatėjo, 13.44 val. tarnybiniu telefonu neatsiliepė, į skyriaus vedėjos paklausimą atsakymo nepateikė.

Argumentuoja, jog skyriaus vedėja, vertindama pareiškėją, vadovavosi 2014 m. vertinimo išvadoje suformuluotais kriterijais ir rodikliais. Nurodo, jog rezultatas Nr. 1 „Parengti (sausio mėn.) ir patvirtinti (iki 2014-02-28) suvenyrų savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašą“ nepasiektas;  prie rezultato Nr. 2 tiesioginė vadovė pažymėjo, kad seniūnaičių rinkimai buvo įvykdyti, organizuotas susitikimas su savivaldybės vadovybe, tačiau kaip vienu iš trūkumų skyriaus vedėja vertinimo posėdyje nurodė, jog seniūnaičių pažymėjimai nebuvo parengti pagal patvirtintas formas, o tai yra neabejotinas šio rezultato trūkumas. 2014-01-16 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-205 Nr. 4 einamųjų metų užduotis yra tobulinti savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį. Šios užduoties vertinimo rodiklis – 2014 m. I ketvirtį savivaldybės komunikacijos plano parengimas. Nurodo, kad pareiškėja parengė 2014 m. savivaldybės komunikacijos planą sudarydama kalendorinį tam tikrų priemonių grafiką pagal padalinių pateiktą informaciją, tačiau teigia, jog vien komunikacijos plano parengimas be įgyvendinimo nėra pakankamas savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos tobulinimui bei teigiamo įvaizdžio formavimui. Teigia, jog Skyrius dar 2013 metais buvo parengęs 2014-2016 metų veiklos planą, kuriame numatyta, kad 2014 metais Viešųjų ryšių poskyris, tobulindamas ir plėtodamas išorinę bei vidinę komunikaciją, organizuos 30 spaudos konferencijų, atliks 1 visuotinę apklausą, publikuos 70 psl. informacijos dienraščiuose, atliks 2 vnt. vidinių mokymų, seminarų ar paskaitų, organizuos 1 renginį žurnalistų lojalumui didinti, organizuos 4 renginius darbuotojų lojalumui didinti.  Pareiškėjos tiesioginės vadovės nurodytos kaip neįgyvendintos priemonės yra 2014-2016 veiklos plano uždaviniai 02.02 ir 02.04. Pažymi, kad pareiškėja pasirašytinai susipažino su tiesioginio vadovo parengta vertinimo išvada ir pastabų ar nesutikimo dėl praėjusių metų veiklos rezultatų nei išvadoje, nei 2015-02-27 vertinimo komisijos posėdyje nenurodė. Atsakovės teigimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl Vertinimo komisijos pirmininkės savivaldybės administracijos direktorės J. S. neobjektyvumo dėl to, kad ji 2014-08-14 pavedė atlikti galimo pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nurodo, jog būtent administracijos direktorės 2015-01-21 įsakymu Nr. P1-63 pripažinta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, o jos buvimas Vertinimo komisijos pirmininke neįtakojo šito Vertinimo komisijos sprendimo. Pažymi, jog 2015-02-27 Vertinimo komisijos posėdžio skaitmeninio garso įraše užfiksuota, kad R. B. nušalinimo nei vienam komisijos nariui nereiškė.

Atsakovė nurodo, jog vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Vertinimo komisija 2015-02-27 išvadoje Nr. P-36 įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą patenkinamai, pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktorė sutiko su Vertinimo komisijos išvada ir vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu, 29 dalimi, Vertinimo taisyklių 54 punktu, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priėmė sprendimą nuo 2015-03-09 panaikinti R. B. turėtą trečią kvalifikacinę klasę ir įpareigojo ją tobulinti kvalifikaciją. Panaikinus pareiškėjos turėtą trečią kvalifikacinę klasę, ji neteko teisės ir į Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytą priedą už trečią kvalifikacinę klasę (t. 1, b.l. 54-63).

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymo Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir teisės į darbo užmokesčio nepriemoką nustatymas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ginčijamas įsakymas priimtas įvertinus pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. 2014 metų tarnybinę veiklą (t. 1, b.l. 7).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 22 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-15) patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės) ir patvirtinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai). Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo išsprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (pvz., LVAT 2010-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – ir teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013). Tai reiškia, jog įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (atsakovui) (žr. LVAT 2009-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009). Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų ir tvarkos. Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas vadovaujasi spręsdamas atitinkamų Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą (2012-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011, 2012-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/12, 2011-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-208/2011), o nurodytos vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kurios turinio aspektu vertinamos kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo (kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas) dalis. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, kuris priimtas įgyvendinant vertinimo komisijos išvadą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrą teismas turi atlikti minėtų teisės aktų reikalavimų kontekste.

Atliekant kasmetinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (toliau – vertinimas) tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Vertinimo taisyklių 81 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja kvalifikacijos vertinimo anketą užpildė 2015-01-19 (t. 1, b.l. 98-100). Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9 punktas). Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (10 punktas). Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus (10 punktas). Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes; kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 8 dalį tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautoją patenkinamai valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina komisija. Pagal to paties straipsnio 10 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų, t.y. suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Tiesioginė vadovė pareiškėjos R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266 surašė 2015-01-19, kuria pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją (t. 1, b.l. 101-103).

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą, vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo (Vertinimo taisyklių 24 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (25 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vertinimo komisija, sudaryta 2014-02-05 įsakymu Nr. AD1-386, 2015-02-27 surašė tarnybinės vertinimo išvadą Nr. P11-111, kuria pritarė tiesioginės vadovės siūlymui ir pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (t. 1, b.l. 104). Savivaldybės administracijos direktorė, įgyvendindama Komisijos siūlymą, 2015-03-06 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. P1-282, kuriuo nuo 2015-03-09 panaikino pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinė klasę ir įpareigojo ją tobulinti kvalifikaciją. Komisijos siūlymas įgyvendintas Vertinimo taisyklių 54 punkto nustatyta tvarka ir terminu. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog procedūrinių pažeidimų vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą 2014 metais, nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2006-02-03 Nr. A2-750/2006, 2007-02-27 Nr. A11-230/2007; 2008-10-08 Nr. A556-1727/2008; 2009-11-06 Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 Nr. A756-146/2010, 2010-05-24 Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 Nr. A756-146/2010; 2011-04-18 Nr. A438-1018/2011, 2013-01-28 Nr. A146-166/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).

Iš pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė išvadoje pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino 2 balais, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas įvertino 2 balais, kvalifikaciją taip pat įvertino 2 balais.  Pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą patenkinamai lėmė įvertinimai pagal visus tris kriterijus.

Vertinant pareiškėjos kvalifikaciją į išvadą perkeltas pareiškėjos tiesioginės vadovės parašytas balas iš kvalifikacijos vertinimo anketos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-15) patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai skiriami į kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijus. Pareiškėjos, kaip poskyrio vedėjos, kvalifikacija vertinta pagal kriterijus, nustatytus įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje, t.y. lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir viešieji ryšiai, strateginis mąstymas. Kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėja savo kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų išteklių, analizės ir pagrindimo kriterijus įsivertino 3 balais iš 4, pagal finansų valdymo kriterijų įsivertino 2 balais, pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių, strateginio mąstymo kriterijus įsivertino 4 balais. Tiesioginė vadovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V. –P. pareiškėjos lyderystę įvertino 2 balais, nurodydama, kad ne „visada aišku, koks kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, veiklos stebėsena siekiant rezultatų nėra vykdoma. Sudėtingose situacijose ne visada aiškūs veiklos prioritetai. Darbuotojai nėra skatinami dalyvauti įstaigos veikloje. Nėra domimasi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis bei neskatinami to daryti pavaldūs asmenys“. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesioginės vadovės įvertintas 2 balais nurodant, jog „poskyrio darbuotojams nėra tinkamai perteikti veiklos prioritetai, ne visada tinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti. Pavaldūs darbuotojai menkai ugdomi, jų karjera neplanuojama. Žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe taikomos menkai“; finansų valdymas įvertintas 1 balu, nurodant, jog „finansų valdymo išmanymas silpnas. Veikla rodo, kad ne visada supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus“. Pareiškėjos kvalifikaciją tiesinė vadovė pagal analizės ir pagrindimo kriterijų įvertino 2 balais, nurodydama, jog „veiklos informacijos analizė nevykdoma, duomenys nėra naudojami geresnių sprendimų priėmimui. Vengia spręsti sudėtingas problemas. Problemų prevencija nėra vykdoma“. Pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių  kriterijų pareiškėjos kvalifikacija įvertinta 3 balais. Tiesioginė vadovė nurodė, jog „ne visada tinkamai suteikiama informacija, vengiama bendrauti su tiesioginiu vadovu, ne apie visus priimamus sprendimus yra informuojama“. Pagal strateginio mąstymo  kriterijų pareiškėjos kvalifikacija įvertinta 2 balais. Tiesioginė vadovė nurodė, jog pareiškėja „nedalyvauja priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo. Įstaigos veiklos prioritetai nėra siejami su padalinio veikla“. Teismas pažymi, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti vertinimo komisijoje, o kilus ginčui, ir teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013). Iš pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketos matyti, jog nors formaliai pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrindė savo vertinimą Taisyklėse numatytais kriterijais, tačiau jos pateikti komentarai yra abstraktūs. Liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo pateikti konkrečių pavyzdžių, pagrindžiančių jos parašytą pareiškėjos kvalifikacijos įvertinimą.

Tiesioginė vadovė pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas  įvertino 2 balais, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis savo vertinimo taip pat nepagrindė. Teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimu. Pažymėtina, jog liudytojomis apklaustos Vertinimo komisijos narės J. S., tuo metu ėjusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, N. L. ir A. D. parodė, jog pareiškėjai kaip viešųjų ryšių specialistei priekaištų neturėjo. Visos trys liudytojos akcentavo, kad pareiškėja šioje srityje yra profesionalė. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjai trūksta žinių kaip poskyrio vedėjai, yra trūkumų organizuojant poskyrio darbą. Iš vertinimo išvados matyti, jog tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, iš esmės vertino tik pareiškėjos kaip poskyrio vadovės įgūdžius, nors iš pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-02 įsakymu Nr. P1-328, matyti, jog pareiškėjai priskirtos funkcijos, susijusios ne tik su vadovavimo poskyriui, bet ir su viešaisiais ryšiais, (t. 1, b.l. 19-20). Tiesioginės vadovės komentarai išvadoje apie silpną pareiškėjos kompiuterinį raštingumą ir teiginiai teismo posėdžio metu apie pareiškėjos daromas gramatines klaidas kelia abejones pareiškėjos vertinimo objektyvumu, ypač atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus šios pareigybės valstybės tarnautojui, t.y. turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (bakalauro kvalifikacijos laipsnis) humanitarinių mokslų studijų srities filologijos krypties arba socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą; mokėti valdyti, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų valdymą, mokėti dirbti kompiuteriu ir pan. Tai, jog, tiesioginės vadovės teigimu, pareiškėja nebendrauja, nebendradarbiauja, neteikia pasiūlymų ir pan., teismo vertinimu, iš esmės grįsta pačios tiesioginės vadovės elgesiu pareiškėjos atžvilgiu ir bendravimo su pareiškėja pobūdžiu. Komisijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tirti 2014-10-06 išvada Nr. P20-36 konstatuota, jog V.V.-P. nepadarė tarnybinio nusižengimo, tačiau nurodyta, kad bendravimo būdas su pareiškėja R. B. neatitinka mandagaus ir profesionalaus valstybės tarnautojų bendravimo, ir jai rekomenduota organizuoti skyriaus veiklą, užduotis ir pastabas pavaldiems asmenims teikti naudojant kitokias priemones (žr. Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-521-243/2015).

Pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis tiesioginė vadovė taip pat įvertino 2 balais, kurie reiškia, jog valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 10 punktą valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui nustatytos užduotys turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Šie rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Iš 2014-01-16 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-205 matyti, kad pareiškėjai 2014 metams suformuluotos užduotys: 1) organizuoti savivaldybės aprūpinimą suvenyrais. Šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodyta, jog parengtas (sausio mėnesį) ir patvirtintas (iki 2014-02-28) suvenyrų savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas; 2) organizuoti Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimus, kurio vertinimo kriterijumi nurodyta, jog iki 2014-03-01 parengtas seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašas ir iki 2014-05-01 pravesti seniūnaičių rinkimai ir suorganizuotas naujais išrinktų seniūnaičių susitikimas su savivaldybės vadovais; 3) organizuoti vietos gyventojų apklausą. Vertinimo kriterijumi nurodyta, jog iki 2014-10-30 suorganizuota vietos gyventojų apklausa; 4) tobulinti savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį. Šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, jog 2014 m. I ketvirtį parengtas savivaldybės komunikacijos planas; 5) organizuoti viešuosius pirkimus atliekant viešųjų ryšių poskyrio funkcijas (suvenyrai, spaudos plotas, straipsniai). Šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, jog parengtos paraiškos ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros spaudos plotui, suvenyrams bei informacijos sklaidai įgyti (t. 1, b. l. 21-23). Pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo 2015-01-19 išvadoje nurodyta, jog parengtas suvenyrų tvarkos aprašo juodraštis, tačiau jis nepatvirtintas. Antroji, trečioji ir penktoji užduotis įvertintos kaip atliktos, ketvirtoji užduotis – atlikta iš dalies, nurodyta, jog savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos tobulinimo priemonės neinicijuotos, dalyvauta viešinant švaros akciją „Darom“, neparengtas Naujojo darbuotojo vadovas, neorganizuota paskaita darbuotojams apie įvaizdžio kūrimą, nevyko viešųjų ryšių akcijos ar susitikimai su miesto vadovais moksleiviams, išorinės komunikacijos ir įvaizdžio gerinimo renginiai vyko: organizuotos spaudos konferencijos, rengti ir platinti spaudos pranešimai, viešinta savivaldybės veikla, rinkta ir teikta informacija viešinimui, nevykdyta planuota socialinė akcija – socialiai atsakingiausios įmonės rinkimai, prisijungta prie tradicinių Respublikos mastu organizuojamų akcijų – Nacionalinio diktanto konkurso, dalyvauta neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje (t. 1, b.l. 101-103). Liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, jog ketvirtąją užduotį vertino atsižvelgdama į Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus 2014-2016 metų veiklos plane numatytas priemones, kurios nebuvo įvykdytos (t. 1, b.l. 67-72), tačiau iš 2014 metų tarnybinio vertinimo išvados matyti, kad sutartu šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodytas ne Skyriaus veiklos plano priemonių įvykdymas, bet savivaldybės komunikacijos plano parengimas, apie kurio parengimą ar neparengimą byloje nėra duomenų. Pareiškėjos tiesioginė vadovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog antrąją užduotį, nors pareiškėja ir įvykdė, tačiau ypatingai svarbiu kriterijumi, pagrindžiančiu jos nuomonę, kad užduotis įvykdyta netinkamai, nurodė, jog seniūnaičiams išdalinti pažymėjimai neatitiko patvirtintos formos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai nėra svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė, lemianti minėtos užduoties neįvykdymą, ypač atsižvelgiant į tai, jog iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad seniūnaičių rinkimus buvo pavesta organizuoti komisijai, kurios sudėtyje buvo ir pati V. V.-P., o seniūnaičių pažymėjimų forma yra patvirtinta savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, jog tiesioginė vadovė nepagrįstai pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino tik 2 balais. Iš pareiškėjai suformuluotų penkių užduočių matyti, jog pati tiesioginė vadovė tris užduotis įvertino kaip pilnai įvykdytas, o dvi užduotis – kaip dalinai įvykdytas. Esant tokiai situacijai nėra teisinio pagrindo teigti, jog valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, kaip vertinimo išvadoje nepagrįstai nurodė tiesioginė vadovė. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja 2014 metais tarnyboje nebuvo 111 darbo dienų, iš kurių 92 darbo dienas sirgo (t. 2, b.l. 36). Atsižvelgiant į tai, jog 2014 metais esant penkių darbo dienų savaitei buvo 252 darbo dienos (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymas Nr. A1-693), matyti, jog beveik pusę darbo laiko pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nebuvo tarnyboje. Taip pat pažymėtina, jog iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktų duomenų matyti, kad 2014 metais pareiškėjos vadovaujamas poskyris nebuvo pilnai užpildytas, nuo 2014-01-01 iki 2014-02-14 dirbo trys darbuotojai, iš kurių vienas puse etato, nuo 2014-02-15 iki 2014-07-08 neužimtas vienas etatas, nuo 2014-07-09 iki 2014-08-03 neužimtos dvi pareigybės, o nuo 2014-08-04 pati pareiškėja sirgo daugiau kaip tris mėnesius. Aplinkybė, jog skyriuje nuo vasario iki gegužės buvo dvi praktikantės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skyrius dirbo pilnu pajėgumu. Iš tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad į šias aplinkybes tiesioginė vadovė neatsižvelgė vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių konstatuotina, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas tiesioginės vadovės išvadoje yra neobjektyvus.

Vertinant tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo vertinimą Komisijoje, pažymėtina, jog iš pareiškėjos tiesioginės vadovės parodymų matyti, kad Komisijai ji pateikė savo surašytą Vertinimo išvadą ir seniūnaičio pažymėjimo formą. Minėta, jog Komisijai  taip pat ir teismui turi būti pateikti duomenys, pagrindžiantys vertinimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, tai nebuvo padaryta. Iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog tiesioginė vadovė pareiškėjos tarnybinę veiklą pristatė iš esmės tik neigiamai, tačiau ir Komisijos posėdyje apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, kad Komisija susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinimo išvadą pateikusio tiesioginio vadovo paaiškinimų taip pat vertinamosios. Nors Komisijos posėdžio metu pareiškėja neatsakė į Komisijos narių kai kuriuos klausimus, tačiau, jos pačios teigimu, buvo po ligos ir blogai jautėsi dėl įtemptų santykių su tiesiogine vadove. Pareiškėjos būseną patvirtino ir liudytojos Komisijos narės A. D., M. K. ir I. Š., parodžiusios, jog buvo matyti, kad pareiškėja labai blogai jautėsi, todėl nesugebėjo atsakyti į narių klausimus. Nustatyta, jog vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisijos narių nuomonės išsiskyrė. Komisijos nariai J. S., N. L., A. Š., A. D., J. G. ir M. K. apsisprendė, jog joms pakako pareiškėjos tiesioginės vadovės pateiktos informacijos įvertinti pareiškėją patenkinamai. Liudytojos parodė, kad tiesioginė vadovė motyvuotai ir pagrįstai pristatė vertinamąją, kuri nepaneigė tiesioginės vadovės nurodytų aplinkybių dėl jos darbo kokybės, nebuvo pasiruošusi atsakyti į Komisijos narių klausimus. Iš liudytojų, pritarusių tiesioginės vadovės pateiktam siūlymui, matyti, kad kai kurios iš jų vertino iš esmės ne pareiškėjos tarnybinę veiklą ir ne tiesioginės vadovės išvados pagrįstumą. Liudytoja Komisijos pirmininkė J. S., tuo metu buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė, parodė, jog žinodama apie tarp pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės konfliktą, ji vertino ne tiek pareiškėjos tarnybinę veiklą, kiek aplinkybę, jog pareiškėja išviešino kilusį konfliktą ir apie jį informavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius ir merą, o jai toks pareiškėjos poelgis buvo nepriimtinas. Liudytoja Komisijos narė N. L. parodė, jog tiesioginės vadovės išvadai pritarė dėl to, kad pareiškėja Komisijos posėdžio metu neatsakė į jos klausimą. Iš liudytojos parodymų taip pat matyti, jog iš tiesioginės vadovės pristatymo jai susidarė nuomonė, kad per aštuonis darbo mėnesius pareiškėja nepradėjo nei vieno iš suplanuotų darbų ir jai nustatytų užduočių. Teismo vertinimu, liudytojos parodymai įrodo, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėją, nebuvo objektyvi ir akcentavo tik neatliktus darbus. Tiesioginės vadovės motyvų apsispręsti dėl patenkinamo pareiškėjos vertinimo pakako ir liudytojoms Komisijos narėms A. Š., A. D., J. G. ir M. K., kurios parodė, jog tiesioginės vadovės išvada joms pasirodė labai motyvuota. Tuo tarpu  liudytojai Komisijos nariai R. Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodė, kad tiesioginės vadovės pristatymas jiems sukėlė abejonių, buvo tendencingas pristatant pareiškėją tik neigiamai. Iš nurodytų liudytojų parodymų matyti, jog jie apsisprendė nepritarti tiesioginės vadovės siūlymui dėl dviejų priežasčių, t.y. pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės konflikto, kurį, jų manymu, spręsti reikia ne tarnybinio vertinimo metu ir tos aplinkybės, jog skyriaus vedėjos tiesioginės pareiškėjos vadovės tarnybinė veikla 2014 metais buvo įvertinta labai gerai ir jai suteikta kvalifikacinė klasė. Liudytojų teigimu, toks vertinimas galimas buvo tik teigiamai vertinant ir pareiškėjos atliktą darbą. Tiesioginės vadovės objektyvumu abejonių kelia liudytojo K. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jam pritrūko argumentų, pagrindžiančių pareiškėjos vertinimą patenkinamai, nes ji neišsiskyrė iš kitų vertinamųjų, kurių tarnybinė veikla įvertinta gerai. Liudytoja I. Š. parodė, jog nepritarė tiesioginės vadovės siūlymui, nes jai pasirodė neįtikėtina, kad nuo 2007 metų gerai dirbęs žmogus staiga tapo nieko nesugebantis, net nebemokantis lietuvių kalbos gramatikos ir kompiuterinio raštingumo. Iš liudytojo L. D. parodymų matyti, kad Komisijos narių pasisakymai buvo nutraukti, jis neturėjo galimybės pasisakyti ir užduoti klausimus pareiškėjai. Visos šios nustatytos aplinkybės  įrodo, jog buvo siekiama  neobjektyviai įvertinti pareiškėją ir tam nepritarė dalis Komisijos narių. Teismo vertinimu, liudytojų R. Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodymai objektyvūs ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, ypač vertinant aplinkybę, jog skyriaus vedėja V. V.-P. tiesiogiai atsakinga už jai pavaldžių poskyrių veiklą, todėl vieno poskyrio vadovės veiklą įvertindama patenkinamai pati turi prisiimti atsakomybę už poskyrio veiklą, tame tarpe  už netinkamą darbo organizavimą poskyryje pareiškėjai sergant ir nesant darbuotojų pagal etatų sąrašą.

Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. surašyta 2015-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266 nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl nelaikytina pagrįsta. Komisijos 2015-02-27 išvada Nr. P11-111, kurioje pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, taip pat yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymas Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo įgyvendintas Komisijos 2015-02-27 išvados Nr. P11-111 siūlymas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Pareiškėjos patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti negautą pareiginės algos dalį nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, po 123,32 Eur kas mėnesį. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015-03-09, panaikinus turėtą trečią kvalifikacinę klasę, sumažėjo 15 proc., t.y. 123,32 Eur neatskaičius mokesčių (t. 1, b.l. 50). Pažymėtina, jog pareiškėjos turėtos trečios kvalifikacinės klasės panaikinimas nesutapo su ginčijamo įsakymo priėmimo diena, t.y. įsakymas priimtas 2015-03-06, o trečia kvalifikacinė klasė panaikinta nuo 2015-03-09 (t. 1, b.l. 7). Panaikinus ginčijamą įsakymą, kuriuo panaikinta pareiškėjos turėta trečia kvalifikacinė klasė, pareiškėjai priteistina negauta pareiginės algos dalis nuo 2015-03-09 iki teismo sprendimo įvykdymo, po 123,32 Eur kas mėnesį (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjos patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą,

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymą Nr. P1-282 „Dėl R. B.kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“,

priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 123,32 Eur kas mėnesį (neatskaičius mokesčių) iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710823, nuo 2015-03-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                         Vida Stonkuvienė