Byla Nr. 1S-70-449/2020

    Proceso sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

gynėjui Laurynui Pakštaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 14 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1.       H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B., A. G., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio          3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis. H. E. E.    2018 m. sausio 16 d. sulaikytas Taline, Estijos Respublikoje. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu jis išduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. E. E. 2018 m. vasario 14 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi    H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

4.       S. K. apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario    14 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis     H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5.       Kaltinamojo H. E. E. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, suimtąjį iš suėmimo paleisti, spręsti klausimą dėl adekvačių ir proporcingų kardomųjų priemonių taikymo.

Gynėjas nurodo, jog suėmimo terminas pratęstas be pagrindo, teismas vadovavosi duomenimis, įtvirtintais 2019 m. liepos 31 d. kaltinamajame akte, tačiau prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą nurodomi iš esmės skirtingi duomenys, kurių teismas nesvarstė ir nevertino.

Gynėjas dar kartą pažymi, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų nepagrindžia H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuojamas veikas. Liudytoja V. J. nematė H. E. E. ir jo neatpažino, jokie duomenys iš jokių vaizdo įrašų kartotekų neparodė H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuotą veiką, jokios specialisto išvados neparodė jokių H. E. E. sąsajų su jokia veika, o anoniminių liudytojų parodymai tiesiog abejotini dėl jų formos, turinio, leistinumo ir akivaizdžių prieštaravimų. Jų parodymai privalės būti patikrinti teisme nagrinėjant bylą, todėl a priori negali būti pakankamu pagrindu atimti asmeniui laisvę. Tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuoti duomenys parodė žvalgybinio pobūdžio, deduktyvių samprotavimų lygio duomenis, bet ne įrodymus apie H. E. E. indėlį į jam inkriminuotas veikas. Jokių įrodymų, išskyrus anoniminius, slapta gautus duomenis apie tariamą H. E. E. indėlį nėra. Nors suėmimo tęsimo metu nesprendžiamas nusikaltimo sudėties ir įrodymų turinio klausimas, teismo išvardyti duomenys kaip pagrindžiantys teismo nuomonę yra tendencingi, neištirti, nepakankami išvadoms daryti ir negali būti vertinami iš anksto nepalankia kaltinamajam linkme. Šiuo atveju, suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjantis teismas parodo išankstinę nuomonę, įsitikinimą ir motyvuoja išimtinai subjektyviai, o iš motyvacijos matyti galutinis sprendimas byloje. Jokia bylos medžiaga ar žvalgybinė medžiaga nerodo kaltinamojo ketinimo, noro, galimybės slėptis, nes intensyvi kriminalinė žvalgyba Estijoje, H. E. E. gyvenimo būdas, veikla nerodė jokių ketinimų ir norų bėgti, slėptis, trukdyti tyrimui.

Iš to, kas išdėstyta aukščiau ir išsakyta teisme posėdžio metu akivaizdu, kad pagrįsto manymo esmė – policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai apie galimą nužudymo įvykių seką, tačiau ne kokie nors materialūs įrodymai, įskaitant minėtos nukentėjusiosios pavardę. Galimas vienintelis pagrindas baimintis bėgimo ir slėpimosi yra tas, kad kaltinamasis neturi jokių tvirtų ryšių su Lietuva. Teismas nutartyje nurodė, kad H. E. E. „nesiejamas jokiais socialiniais ryšiais“ su Lietuvos Respublika, „turi ryšių ir už Estijos Respublikos ribų“. Tokie motyvai yra samprotavimai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir bylos medžiaga, ir nuo pat pradžių vertinami kaltinamojo nenaudai. Galima tik pakartoti, kad Estijos pilietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Estijoje negali turėti tvirtų ryšių su Lietuva. Priešingai, nei nurodoma motyvuojant, H. E. E. daug keliavo, keletą kartą buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau visada grįždavo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir užsiėmė jam įprasta veikla. Tam, kad būtų padarytos išvados apie galimą bėgimą ir slėpimąsi turėtų būti pagrįstos, neišgalvotos informacijos apie tai, kad konkretus asmuo tikrai ketina bėgti, slėptis, turi ryšių realių kontaktų, piniginių lėšų, pabėgimo pagalbininkų ir pan. Asmuo, kurio visi ryšiai nutraukti dėl ilgalaikio suėmimo, beveik du metus sėdint suimtam kalėjime, kuris ilgą laiką buvo intensyviai sekamas policijos, kurio visa biografija ir veikla detaliai ištirta, objektyviai neturi tokių galimybių bėgti ir slėptis, kurios nurodomos skundžiamoje nutartyje.

6.       Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

7.       Kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundas atmetamas.

8.       Kauno 

9.       BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamame kaltinamojo gynėjo skunde, kaip ir nagrinėjant ankstesnius jo skundus, teigiama, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog H. E. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį, nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia priešingai. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant šią kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą nenagrinėjami kaltinamojo gynėjo skundo teiginiai dėl byloje surinktų duomenų (nukentėjusiosios ir anoniminių liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų, specialisto išvadų, žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų) patikimumo ir (ar) jų įrodomosios vertės, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nesprendžiami kaltumo ar nekaltumo klausimai, nes visa tai gali būti išspręsta, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą ir ištyrus visus įrodymus. Priešingu atveju skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pateiktų byloje surinktų duomenų išankstinį vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo bei nešališkumo principus, realizuojamus bylą nagrinėjant teisme ir priimant sprendimą. Deklaratyvus gynėjo skundo teiginys, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl 2020 m. sausio 6 d. byloje pateikto prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą H. E. E. ir kitiems kaltinamiesiems. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą dar nebuvo išspręstas, teisiamojo posėdžio metu buvo nutarta šį klausimą spręsti kitame teismo posėdyje, t. y. 2020 m. kovo 9 d. Toks teismo sprendimas kaltinamajam ir jo gynėjui buvo žinomas. Kita vertus, prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą susijęs su kaltinamajam inkriminuotu šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijimo bei gabenimo aplinkybėmis, kuris iš esmės nekeičia kaltinamajame akte H. E. E. pareikšto kaltinimo.

11.       Kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12.       BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog H. E. E. kaltinamas kartu su kitais asmenimis galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Dėl to nepagrįsti ir deklaratyvūs gynėjo skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismas nutartyje turėjo nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog Kauno apygardos teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad H. E. E. iki sulaikymo dirbo ir gyveno Estijos Respublikoje, yra užsienio valstybės pilietis ir su Lietuvos valstybe jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, turi ryšių kitose užsienio valstybėse. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13.       Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybė, kad H. E. E. neturi jokių tvirtų ryšių su Lietuva, nesudaro pagrindo taikyti jam pačios griežčiausios kardomosios priemonės bei teigti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suėmimas H. E. E. pratęstas ne dėl šios aplinkybės, o dėl to, jog kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti ir šioje nutartyje aptarti argumentai nesąlygoja garantijų, kad jis atvyks į teismą.

14.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo H. E. E. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai.

15.       Nagrinėjamu atveju net ir ilgai trunkantis H. E. E. suėmimas pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso             

130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundą atmesti.

Kauno 

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai         Aloyzas Kruopys

        Linas Šiukšta

        Algimantas Valantinas