Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-02-05][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3066-743-2025].docx
Bylos nr.: eI-3066-743/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Visagino savivaldybės administracija 188711925 pareiškėjas
UAB Alsena 133753017 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI-3066-743/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00618-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1

 (S)

img1 

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. vasario 5 d.

Kaunas

 

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos prašymą atsakovui K. G., trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alsena“, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja Visagino savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. G. 467,81 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad pagal Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. TS-235 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Visagino savivaldybėje“ patvirtintus Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte buvo nustatyta, kad Vietinė rinkliava nustatoma visiems Visagino savivaldybės atliekų turėtojams. Nuostatų 5 punkte buvo nustatyta, kad Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai yra nustatyti Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. TS-129 „Dėl Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, komunalinių atliekų susikaupimo normų ir vietinės rinkliavos dydžių patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 1.3 papunkčiu patvirtinti Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ar atliekų tvarkymą dydžiai, kurie buvo apskaičiuojami pagal patvirtintą Metodiką. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir pateikti mokėjimo pranešimai bei raginimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas (nuomininkas), už ginčo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. nesumokėjo 467,81 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto, esančio Visagino savivaldybėje, nuomininkas, turintis mokėti vietinę rinkliavą. Šią rinkliavą privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, ne tik valdantys, bet ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuomojamas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosavybės teise priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Alsena“ ir 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 9-8 pagrindu buvo išnuomotas atsakovui K. G.. Atsakovui siųsti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo apskaičiuota 467,81 Eur dydžio vietinė rinkliava. Įrodymų, kad šią skolą sumokėjo, atsakovas nepateikė.

 

I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. TS-235 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Visagino savivaldybėje“ patvirtinti Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte buvo nustatyta, kad Vietinė rinkliava nustatoma visiems Visagino savivaldybės atliekų turėtojams. Nuostatų 5 punkte buvo nustatyta, kad Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai yra nustatyti Visagino savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. TS-129 „Dėl Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, komunalinių atliekų susikaupimo normų ir vietinės rinkliavos dydžių patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 1.3 papunkčiu patvirtinti Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ar atliekų tvarkymą dydžiai, kurie buvo apskaičiuojami patvirtinta minėto tarybos sprendimo ,,Visagino savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika. Metodikos 16 punkte yra nustatyta, kad mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Metodikos 17 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, o Metodikos 18 punkte nustatyta, kad nustatant Vietinės rinkliavos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų.

Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, tad ir atliekų turėtojas, bei turi pareigą mokėti Visagino savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.

Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.

MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018 m. birželio 28 d.) pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis numato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015, 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 19 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėja pateikė teismui duomenis (mokėjimo pranešimus), iš kurių matosi, kad vietinės rinkliavos dydis už 2018 metus, paskaičiuotas 2018 m., už 2019 metus, paskaičiuotas 2019 m., t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. netenkinamas, nes pasibaigęs šio mokesčio išieškojimo senaties terminas.

 

II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio

 

2024 m. rugpjūčio 6 d. skolos pažyma ir mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuota 467,81 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2018 m. mokestinį laikotarpį – 93,52 Eur; už 2019 m. mokestinį laikotarpį – 140,36 Eur; už 2020 m. mokestinį laikotarpį – 140,36 Eur; už 2021 m. mokestinį laikotarpį – 140,36 Eur (2022 m. atlikta praėjusio laikotarpio -46,79 Eur korekcija). Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota Nuostatų pagrindu pagal nustatytus parametrus, todėl paskaičiuotas dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

Kaip ir minėta, suėjus senačiai išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra teisinio pagrindo. Už 2018 metų laikotarpį paskaičiuota 93,52 Eur vietinė rinkliava. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava 374,29 Eur (467,81 Eur – 93,52 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Visagino savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188711925, iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,29 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 29 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Atsakovui K. G. teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą: „Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas) 2025 m. sausio 8 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3066-743/2025 pagal pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos prašymą atsakovui K. G. dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3066-743/2025 priimtas 2025 m. vasario 5 d. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie teismo priimtą ir paskelbtą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3066-743/2025, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje atsakovui K. G. įteikimo diena. Informacijos apie teismo sprendimo įsiteisėjimą galima teirautis Regionų administracinio teismo Kauno rūmų bendruoju telefonu Nr. (8 37) 20 14 67.“

 

Teisėja                                                                          Asta Vailionė 


Paminėta tekste:
  • eA-1390-438/2020
  • eA-1856-629/2019
  • eA-331-525/2020
  • eTA-534-415/2021
  • eTA-489-624/2023