Civilinė byla Nr. 2-2132/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4844-345/2014 pagal pareiškėjų M. R. ir A. R. skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“ dėl 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. R. ir A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2014 m. gegužės 27 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu – 2.1. Įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti tiesioginio pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina yra 5 900 000 Lt (+PVM). Įkeistą nekilnojamąjį kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti tiesioginio pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina yra 1 855 000 Lt. Įkeisto turto realizavimą vykdyti viešai (skelbiant spaudoje ir specializuotose interneto puslapiuose) ir tęsti 2 mėnesių laikotarpį. Nepardavus įkeisto turto per du mėnesius, įpareigoti bankroto administratorių pasiūlyti hipotekos kreditoriui perimti turtą (įkeisto turto sąrašas pateiktas Priede Nr. 1); 2.2. Neparduotą tiesioginių derybų būdu neįkeistą turtą toliau realizuoti be varžytynių procedūros, sumažinant kainą 5 proc. nuo paskutinių patvirtintų tiesioginio pardavimo kainų, t. y. iki 3 967 200 Lt (neįskaitant PVM) bendros kainos. Turto realizavimą vykdyti viešai (skelbiant spaudoje ir specializuotose interneto tinklapiuose) ir tęsti 2 mėnesių laikotarpį (neįkeisto turto sąrašas pateiktas Priede Nr. 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareikšto skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti BUAB „Faulana“ administratoriui UAB „Avere“ vykdyti viso BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto, nurodyto 2014 m. gegužės 27 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 Priede Nr. 1 ir Nr. 2 pardavimo procedūras. Nurodo, kad pripažinus kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus dėl turto pardavimo kainų nustatymo ir turto pardavimo tvarkos patvirtinimo negaliojančiais bei sprendimą teismui priėmus po turto pardavimo ar jo perdavimo varžytynių nugalėtojui, būtų sunku jį įvykdyti. Kreditoriai būtų priversti reikšti kitus papildomus reikalavimus. Dėl to padidėtų bylinėjimosi išlaidos, užsitęstų BUAB „Faulana“ bankroto bylos nagrinėjimas. Laikinosios apsaugos priemonės padėtų išvengti interesų konflikto ir užtikrintų visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą tenkino. Uždraudė BUAB „Faulana“ administratoriui UAB „Avere“ vykdyti pardavimo procedūras BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto, nurodyto 2014 m. gegužės 27 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 Priede Nr. 1 ir Nr. 2 :

1. Pastato-kontrolės posto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių)-kiemo įrenginių (tvoros, baseino, kiemo aikštelės, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2. Pastato-kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
3. Negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) G-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
4. Negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) G-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
5. Buto-patalpos-buto, unikalus Nr. 4400-0841-1030:3917, (duomenys neskelbtini);
6. Buto-patalpos-buto, unikalus Nr. 4400-0841-1726:3950, esančio (duomenys neskelbtini);
7. Buto-patalpos-buto, unikalus Nr. 4400-0841-1741:3951, esančio (duomenys neskelbtini);
8. Negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
9. Negyvenamosios patalpos-komercinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
10. Negyvenamosios patalpos - techninės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
11. Negyvenamosios patalpos – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos 219, 168, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
12. Negyvenamosios patalpos – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos 113, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
13. Negyvenamosios patalpos – techninės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
14. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
15. Negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, pažymėtos nuo 1-9 iki 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
16. Negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos, pažymėtos nuo R-5 iki R-8, nuo R-13 iki R-22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta BUAB „Faulana priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei neįkeisto turto tolimesnė turto pardavimo tvarka ir turto kainos. Kilus ginčui dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai pasunkintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu (CPK 144 str.). Todėl, teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir BUAB „Faulana“ priklausantį turtą pardavus nepagrįstai maža kaina, nukentės pareiškėjų ir kitų BUAB „Faulana“ kreditorių interesai. Be to, iki sprendimo priėmimo turtą perleidus kitiems asmenims gali būti apsunkintas pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas ir paskatintas tolimesnis šalių bylinėjimasis, bylinėjimosi išlaidų augimas, kas neleistų pasiekti teismo sprendimu siekiamų tikslų – teisinio ginčo tarp šalių išsprendimo, taip pat ir  BUAB „Faulana“ maksimaliai užtikrinti kreditorių interesus gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

Atsakovas BUAB „Faulana“ atskiruoju skundu (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, jog BUAB Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto kaina ženkliai pasikeitė (padidėjo). Todėl pareiškėjų argumentai dėl turto kainos laikytini nepagrįstais jokiais įrodymais samprotavimais. Be to, joks teisės aktas nenumato privalomo turto vertinimo procedūros, o kreditorių susirinkimas tvirtina ne galutinę, bet pradinę turto pardavimo kainą.
2. Teismui stabdant turto pardavimo procedūras, nesant pakankamai įrodymų preliminariai spręsti dėl skundo pagrįstumo, yra vilkinamos bankroto procedūros, o tai prieštarauja operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Todėl teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
3. 2014 m. rugsėjo 11 d. įvyko BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Faulana“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš antrųjų varžytynių kainos patvirtinimo, ir šiame kreditorių susirinkime šis klausimas išspręstas. Todėl skunde nurodyti motyvai, susiję su šio žemės sklypo pardavimo tvarkos neteisėtumu, tapo nebereikšmingi.

Pareiškėjai M. R. ir A. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareikšto skundo dalykas – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2014 m. gegužės 27 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, nes apeliantui priklausantis ir ginčo objektų esantis turtas gali būti perleistas tretiesiems sąžiningiems asmenims.
2. Skunde nurodyti pakankamai svarūs argumentai, kuriais remiantis grindžiamas skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Teismui to turėjo visiškai pakakti, preliminariai vertinant skundo pagrįstumą.
3. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės taip pat padėtų išvengti interesų konflikto ir užtikrintų visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą. Jeigu teismas panaikintų skundžiamus nutarimus, o laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, nutarimus įvykdžius, kreditoriai būtų priversti reikšti kitus papildomus reikalavimus, o tai padidėtų bylinėjimosi apimtys bei laikotarpis, per kurį būtų išnagrinėta bankroto byla.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo (pareiškėjų) kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui (pareiškėjams) galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jos taikomos, kaip minėta, tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „Faulana“ 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2.1; 2.2 teisėtumo, kuriais nutarta: įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti tiesioginio pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina yra 5 900 000 Lt (+ PVM); įkeistą nekilnojamąjį kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti tiesioginio pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant, kad pradinė pardavimo kaina yra 1 855 000 Lt; neparduotą tiesioginių derybų būdu neįkeistą turtą toliau realizuoti be varžytynių procedūros, sumažinant kainą 5 proc. nuo paskutinių patvirtintų tiesioginio pardavimo kainų, t. y. iki 3 967 200 Lt (neįskaitant PVM) bendros kainos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Faulana“ priklausantį turtą pardavus nepagrįstai maža kaina, nukentės įmonės kreditorių interesai, o turtą perleidus gali būti apsunkintas pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad pareikštas skundas yra nepagrįstas.

Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina pareiškėjų pateikto skundo pagrįstumą, t. y. pats skundas (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina skundo teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas skundo pagrįstumas, skundas iš esmės nenagrinėjamas. Pareiškėjai nurodė skunde savo argumentus, kurie, jų manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad skundas nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareiškėjų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas skundas negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

Apeliantas teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra vilkinamos bankroto procedūros, o tai prieštarauja operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nė vienas principas nėra absoliutus, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra ne tik ir ne tiek greitesnis turto pardavimas, bet ir turto pardavimas už kaip galima didesnę kainą. Todėl vien bankroto procedūrų operatyvumo principas, kuriuo vadovaujasi apeliantas, neturi nusverti arba akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų gynimo ir teisingumo principus. Pareiškėjai (kreditoriai) skundą dėl aukščiau minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo teikia visų pirma siekdami, kad BUAB „Faulana“ ginčo turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu nutarta kreditorių susirinkime. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra nagrinėjamas klausimas dėl ginčo esmės, nagrinėjamu atveju – ar ginčytini kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismui patenkinus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, nes pardavus BUAB „Faulana“ ginčo turtą už 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime nustatytą kainą, jau nebebūtų įmanoma šio turto parduoti už didesnę kainą, ko siekia laikinąsias apsaugos priemones prašę taikyti kreditoriai. Taigi, tokio teismo sprendimo reikšmė neabejotinai būtų iš esmės sumenkinta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pardavus BUAB „Faulana“ ginčo turtą, būsimo galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Be to, yra pagrindas manyti, kad ginčo turto išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo galimybės gali ir nebūti.

Apeliantas nurodo ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, jame jau išspręstas klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių kainos patvirtinimo. Tačiau iš informacinės LITEKO sistemos duomenų matyti, kad ir pastarasis susirinkimo nutarimas yra apskųstas teismine tvarka, byla iškelta, ji ir nagrinėjama byla yra sujungtos. Taip pat iš šių duomenų matyti, kad byloje sprendžiamas turto vertinimo ekspertizės skyrimo klausimas. Akivaizdu, kad jos skyrimo atveju gauti rezultatai gali įtakoti galutinius teismo sprendimus. Tuo tarpu, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, turtas galėtų būti parduotas ir ekspertų išvados dėl turto vertės turto pardavimo procesui jau taptų faktiškai beprasmės (ir nebent sąlygotų kitokio pobūdžio ginčus).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinti ne tik pareiškėjų, bet ir bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, be to, tai nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros bei teisingumo principų (CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.). Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus