Civilinė byla Nr. e2S-1096-273/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22411-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.5.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ atstovo advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4924-429/2019 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ ieškinį atsakovams P. B. ir A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų P. B. ir A. B. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ dėl nepagrįsto praturtėjimo (nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo).

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje  ieškovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų P. B. ir A. B. priteisti 14 995,15 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 52 431,20 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 52 431,20 Eur sumai, o lėšų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti ieškovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 52 431,20 Eur sumos, leidžiant ieškovei atsiskaityti su atsakovais.

3.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai grindė ieškovės sąmoningu vengimu mokėti skolą atsakovams ir didele priešieškinio suma.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi  atsakovų prašymą tenkino, atsakovų priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 52 431,20 Eur apimtimi areštavo ieškovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovais, taip pat leidžiant ieškovei atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išmokėti atlyginimus darbuotojams.

5.       Teismas, remdamasis  priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais sprendė, kad atsakovai tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, kad prašoma priteisti 52 431,20 Eur suma yra gana ženkli ieškovei, dėl to ieškovė gali imtis veiksmų, bandydama slėpti jai priklausančias lėšas ir tokiu būdu vengti vykdyti atsakovams galimai palankų teismo sprendimą ir tai gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl turto arešto taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismas nenurodė jokių konkrečių trukdymo veiksmų, kurių ieškovė galėtų imtis, per anksti sužinojusi apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą;

1.2.                      Teismo argumentas, kad atsakovai tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, nepagrįstas. Atsakovai siekia grįsti priešieškinio reikalavimą neva galiojančiais nuomos sandoriais, tačiau šie sandoriai yra seniai nutraukti ir pasibaigę;

1.3.                      Atsakovai yra laisvi teismui nurodyti bet kokias, jų subjektyvia nuomone grindžiamas dideles ginčo sumas. Tačiau tai nereiškia, kad tokios sumos kaip prievolė yra susidariusios ir bus iš ieškovės priteistos. Kitaip tariant, vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovams priklausančio turto areštą.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas;

2.2.                      Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę (turtinę) padėtį, tokiu būdu prezumpcijos nepaneigė;

2.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprilygsta sprendimui dėl bylos esmės, nes teismas atsakovams visos prašomos sumos nepriteisė. Teismas pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (priešieškinio) reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui, šiuo atveju atsakovams, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11.       Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių trukdymo veiksmų, kurių ieškovė galėtų imtis, sužinojusi apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 147 straipsnio 1 dalies normos pažeidimą.

12.       Apeliantas teigia, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13.       Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

14.       Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovai reiškia ieškinį ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo.  Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovai nuomos sutarties pagrindu ieškovei nuomojo patalpas. Po nuomos sutarties nutraukimo ieškovė iš nuomotų patalpų neišsikėlė, patalpomis naudojosi, todėl atsakovų nuomone, iš ieškovės turi būti priteistas nuomos mokestis už naudojimąsi atsakovams priklausančiomis patalpomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, nenustatyta  kitų aplinkybių, liudijančių, kad priešieškinis tikrai negalėtų būti patenkintas. Šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Šiame kontekste pažymėtina, jog apelianto teiginiai, kad atsakovai savo priešieškinio reikalavimą kildina iš negaliojančių sandorių bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jie patys savaime priešieškinio preliminaraus pagrįstumo negali paneigti.

15.       Apeliantas teigia, kad vien didelė priešieškinio reikalavimo suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais sutinka. Kaip minėta, vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Antra būtinoji sąlyga šioms priemonėms taikyti – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtos teismų praktikos. Iš esmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra nukreipti tik į didelės ieškinio sumos kriterijų. Teismų praktikoje yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje teismų praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).

17.       Priešieškinyje ieškovės nesąžiningumas yra grindžiamas jos sąmoningu vengimu atsiskaityti su atsakovais (el. b. l. t. 3, b. l. 144-149). Apeliacinės instancijos vertinimu, nurodyta aplinkybė yra pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ne laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18.        Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog ieškovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti atsakovams galbūt palankų teismo sprendimą,  atsakovai nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė atsakovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir teisėto pagrindo ieškovės  turto areštui taikyti (CPK 178, 185 str.).

19.        Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų  prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,  nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,   

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų P. B. ir A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ atžvilgiu.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdymui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Izolda Nėnienė