Civilinė byla Nr. e2A-545-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00196-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl teisės į papildomų darbų apmokėjimą pripažinimo bei palūkanų priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti, kad ji turi teisę į 785 395,96 Eur dydžio papildomų darbų apmokėjimą pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-768;

1.2.                      priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos 46 901,87 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį „Dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Sutartis). Ieškovė sutarties 1.1 punktu pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją įsipareigojo atlikti šiuos darbus: projektavimo darbus – parengti dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo (toliau – A17 Viadukas) techninį darbo projektą ir parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys – Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km (toliau – A9 Kelias) kapitalinio remonto techninį darbo projektą; statybos darbus – pagal A17 Viaduko techninį darbo projektą ir pagal A9 Kelio techninį darbo projektą.

3.       Ginčas kilo dėl pagal Sutartį numatytų A17 Viaduko darbų apimties ir atsakovės pareigos apmokėti papildomus darbus. Atsakovė nuo sutarties vykdymo pradžios neigusi, kad Sutarties įgyvendinimui reikalingi papildomi darbai, tvirtinusi, kad darbai turi būti vykdomi išimtinai sutartyje nurodytoje darbų apimtyje, 8 mėnesius uždelsusi A17 Viaduko darbų vykdymą ir patvirtinusi, kad papildomų darbų tinkamam sutarties įgyvendinimui reikia, atsisakė įforminti papildomų darbų įsigijimą, nors šiuos darbus pati užsakė ir be jų Sutarties įgyvendinimas negalimas. Atsakovė, duodama nurodymą atlikti papildomus darbus ir patvirtinusi, kad papildomi darbai neįeina į sutarties objektą, reikalauja, kad ieškovė darbus atliktų nemokamai, t. y. atsisako juos forminti kaip papildomus darbus. Sutartimi įsigytų A17 Viaduko darbų apimtis buvo nustatyta sutarties dalimi esančioje 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės patvirtintoje techninėje užduotyje tilto projektavimui (toliau – techninė užduotis), kurioje nurodyta, kad tarp kitų darbų rekonstruojant perdangą keičiamos tik 3 ir 4 tarpatramių kraštinės sijos. A17 Viadukas turi 5 tarpatramius, todėl pagal techninę užduotį viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą tik 3 ir 4 tarpatramių sijų pakeitimui. Kitos sijos pagal techninę užduotį ir Sutartį nekeičiamos. Atsakovė 2019 m. birželio 18 d. raštu tiekėjams buvo nurodžiusi, kad jeigu reikės keisti kitas A17 Viaduko sijas, tai bus laikoma nenumatytais papildomais darbais. Atsakymas taikytinas visoms sijoms, juo patvirtinta, kad tik techninėje užduotyje nurodytų sijų keitimas patenka į Sutarties (viešojo pirkimo objekto) apimtį, kitų sijų keitimas nenumatytas. Techninėje užduotyje nenurodytų sijų pakeitimas laikytinas papildomais darbais.

4.       Ieškovei pradėjus vykdyti Sutartį, nustatyta, kad techninėje užduotyje nenumatytų sijų keitimas būtinas. Po sutarties sudarymo gavus archyvinę dokumentaciją nustatyta, kad sijų laikomoji galia neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, be to, sijas keisti reikėjo ir dėl naujai atsivėrusių neleistino dydžio plyšių ant A17 Viaduko perdangos. Ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. raštu informavo atsakovę ir pateikė A17 Viaduko apžiūros aktą, patvirtinantį naujai atsivėrusius, neleistino pločio perdangos plyšius. Šią aplinkybę patvirtino ir 2020 m. sausio 16 d. sušauktos bendros šalių atstovų komisijos apžiūros rezultatai. Ieškovei pateikus papildomų darbų poreikį patvirtinančius dokumentus ir aptarus papildomų darbų poreikį 2019 m. lapkričio 11 d. bendrame šalių posėdyje, atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad su alternatyviu sprendiniu (sijų stiprinimu anglies pluoštu) nesutinka, dėl sijų keitimo nepasisakė. Įvertinus tai, kad A17 Viaduko bus neįmanoma rekonstruoti pakeitus tik techninėje užduotyje nurodytas sijas bei siekiant užtikrinti terminų laikymąsi, ieškovė pateikė atsakovei tvirtinti A17 Viaduko techninį projektą, kuriame buvo numatytas visų sijų keitimas. Kartu su projektu pateikti tikrinamieji skaičiavimai, patvirtinantys, jog sijų laikomoji galia nepakankama ir įrodantys būtinybę keisti visas sijas. 2020 m. sausio 30 d. įvyko A17 Viaduko rekonstravimo projekto svarstymas, kurio metu atsakovė atsisakė svarstyti visų sijų keitimą. Nuo 2020 m. sausio 30 d. ieškovė teikė atsakovei paaiškinimus ir inicijavo susitikimus, kuriuose atsakovei buvo teikiami duomenys apie tai, kad A17 Viaduko rekonstruoti be visų sijų keitimo neįmanoma. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad sutartis turi būti vykdoma tik techninėje užduotyje numatyta apimtimi, papildomi darbai nereikalingi, tokios pozicijos atsakovė laikėsi ir susitikimų metu. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad būtų tinkamai atlikti visuomenei būtini darbai ir teikė atsakovei ir sau nenaudingus pasiūlymus. Atsakovė 2020 m. kovo 5 d. raštu grasino, kad nutrauks sutartį dėl ieškovo kaltės, jeigu ji neatliks Sutartyje numatytų darbų apimties nustatytais terminais. Rašto išsiuntimo dieną atsakovė buvo daugiau kaip 2 mėn. nepatvirtinusi visų sijų keitimą numatančio projekto ir tik dėl atsakovės kaltės darbai buvo sustoję. Sutarties įvykdymui buvo reikalingas visų sijų keitimas ir atsakovė ne tik nebesiderėjo su ieškove dėl šių darbų vykdymo, bet nurodė papildomus darbus atlikti.

5.       Vykdant sutartį pasitvirtino aplinkybė, kad papildomus darbus atlikti ir visas A17 Viaduko sijas pakeisti būtina. Sutarties vykdymo metu gautos 3 ekspertizės išvados, kurios patvirtino tą pačią aplinkybę – nepakeitus visų sijų, A17 Viadukas neatitiks galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovė A17 Viaduko perdangos stiprinimo sprendinius atmetė kaip nesvarstytinus, vienintelis būdas toliau vykdyti sutartį buvo parengti techninį darbo projektą, numatantį visų sijų pakeitimą. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d. buvo nutraukusi su ieškove sutartį, tvirtindama, kad sutartis turi būti vykdoma tik techninėje užduotyje nurodytų darbų apimtyje. Atsakovės pozicija dėl darbų vykdymo išimtinai tik techninėje užduotyje nurodyta apimtimi patvirtina, jog iki sutarties sudarymo ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti papildomų darbų poreikio.

6.       Ieškovei pateikus ieškinį dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir ginčo metu paaiškėjus atsakovės pozicijos nepagrįstumui, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pakeitė poziciją dėl papildomų darbų poreikio, t. y. patvirtino, kad sutartis turi būti vykdoma, keičiant visas sijas ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. atšaukė sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Aplinkybė, kad atsakovė nepagrįstai kvestionavo ieškovės pateiktus tikrinamuosius skaičiavimus (kurie patvirtina, kad reikia keisti visas sijas, nes jų laikomoji galia per maža), patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1963-370/2020.

7.       Pasitvirtinus poreikiui atlikti papildomus darbus, atsakovė ėmė neigti savo pareigą už juos mokėti bei tvirtinti, kad ginčas dėl apmokėjimo už papildomus darbus turi būti sprendžiamas atskirai. Ieškovė sutinka, kad ginčas dėl apmokėjimo už papildomus darbus turi būti sprendžiamas teisme, nes atsakovė nepagrįstai atsisako pripažinti savo pareigą apmokėti už atsakovės užsakymu atliekamus papildomus darbus. 2020 m. lapkričio 6 d. rašte atsakovė teigė, kad techninėje užduotyje nenumatyti darbai nelaikomi papildomais darbais. Viešojo pirkimo procedūrų metu atsakovė tvirtino, kad įsivertinti reikia tik techninėje užduotyje ir specifikacijoje nurodytus darbus, o nenumatyti darbai bus forminami kaip papildomi sutarties XI (papildomų apmokamų darbų įforminimo nuostatos) nustatyta tvarka.

8.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai sutarties pakeitimui. Atsakovė užsakė papildomus darbus, bet neigia pareigą juos apmokėti. Ieškovė sutartį dalyje dėl A9 Kelio kapitalinio remonto yra įvykdžiusi, tačiau atsakovė nėra sumokėjusi už atliktus A9 Kelio kapitalinio remonto darbus. Atsakovė tvirtina, kad už atliktus darbus sumokės tik kai bus pilnai įgyvendinta Sutartis, tačiau tai prieštarauja Sutarties sąlygoms. Sutarties 46 punktas numato, kad rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 2 dienos pateikti užsakovui atliktų darbų aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė, vykdydama nurodytą pareigą, atsakovei pateikė 2020 m. birželio 30 d. 60 519,30 Eur sumos sąskaitą faktūrą ir 2020 m. rugsėjo 30 d. 1 751 846,35 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Ieškovei pateikus nurodytus dokumentus ir atsakovei priėmus darbus, atsakovei atsirado pareiga vykdyti sutarties 48 punkte prisiimtus įsipareigojimus – apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė 2020 m. spalio 8 d. rašte mokėjimo dokumentus už 2020 m. rugsėjo mėn. atmetė. Sutartyje nenumatyta galimybė už atliktus darbus mokėti tik tada, kai bus atlikti visi sutartyje numatyti darbai. Sutarties 48 punkte numatytas maksimalus mokėjimų atidėjimo laikotarpis ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų nuo pažymos apie atliktus darbus pateikimo užsakovui dienos. Nei ilgesnio mokėjimų atidėjimo termino, nei galimybės sulaikyti mokėjimus tol, kol bus baigti visi sutartyje numatyti darbai, Sutartyje nėra. Sutarties 49 punkte numatyta, kad sulaikyti galima 10 proc. į aktus įtrauktų statybos darbų sumos, o atsakovė sulaiko 100 proc. į aktus įtrauktų darbų kainą, neturėdama tam pagrindo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai 23 141,26 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Tilsta“.

10.       Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo sąlygų 80 punktą pasirinktas fiksuotos kainos su peržiūra apskaičiavimo būdas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Kainodaros metodika), 33.1 papunktyje (taikomame tiek fiksuotos kainos, tiek fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros atveju) numatyta, jog tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Sutarties 96 punkte nustatyta, kad papildomais darbais laikytini Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais projektavimo ir (ar) statybos darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) projektavimo ar (ir) statybos darbai ir sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, kurių bendra vertė viršija 0,5 procento pradinės pirkimo sutarties vertės. Sutarties 102 punkte taip pat numatyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių Rangovas nenumatė sudarant šią Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal Užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus Rangovas atlieka savo sąskaita. Sutarties 107 punktas numato, jog rangovas, vykdydamas papildomus darbus, nesant papildomo susitarimo dėl papildomų darbų, prisiima riziką dėl neapmokėjimo už papildomai atlikus darbus.

11.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Pirkimo dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai numatė ir ieškovė, būdama profesionali statytoja, neabejotinai suprato ar turėjo suprasti, jog taikant fiksuotos kainos kainodaros būdą, apmokėjimas už papildomus darbus galimas tik išimtiniais atvejais, jeigu tokių darbų apimties objektyviai negalima buvo įvertinti prieš pasiūlymo pateikimą. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygos ir Sutartis numatė galimybę atlikti papildomus darbus, tačiau taikant fiksuotos kainos kainodaros būdą bei Pirkimo dokumentuose ir sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačius, jog ieškovė, pateikdama siūlymą bei sudarydama sutartį, prisiėmė papildomų darbų įsivertinimo ir atlikimo riziką, teisę į papildomų darbų atlikimą ieškovė įgytų tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad objektyviai negalėjo numatyti darbų apimties (Kainodaros metodikos 2.8, 33.1 papunkčiai, Pirkimo sąlygų 80 punktas, Sutarties 96 punktas, 102 punktais, Techninės specifikacijos 7 punktas).

12.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos 7 punkte buvo nustatyta, jog rangovas, konkurso metu išnagrinėjęs pirkimo dokumentus bei statybviečių aplinkos sąlygas, pasiūlyme privalo įvertinti visas pagrįstai numatomas išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio, tilto (viaduko) (toliau – tilto) konstrukcijai ir (ar) kitiems kelio elementams įrengti. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką, būklę, įvertinti kelių, tilto ir kitų susijusių konstrukcijų būklę, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos. Pirkimo dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad ieškovės teisė į atlyginimą už papildomai atliktus darbus galėtų būti realizuota, jeigu būtų įrodytos išimtinės aplinkybės, kurių objektyviai rangovas negalėjo numatyti iki pasiūlymo pateikimo.

13.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog prieš teikiant pasiūlymą ji neturtėjo objektyvių galimybių įgyvendinti Techninės specifikacijos 7 punkto reikalavimų: įsivertinti darbų apimties, įskaitant ir poreikį keisti visas tilto sijas; perkančioji organizacija sudarė kliūtis įsivertinti objektą, gauti papildomus duomenis (pvz., archyvinę dokumentaciją ir kt.); perkančioji organizacija būtų atsisakiusi sudaryti sąlygas apžiūrėti objektą, nebendradarbiavusi ir pan. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad viaduko būklė bei poreikis pakeisti Techninėje užduotyje nenumatytas sijas ieškovei paaiškėjo, kai po Sutarties sudarymo 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo gauta archyvinė dokumentacija, iš kurios nustatyta, jog sijų laikomoji galia netenkina galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat nustatė, jog visas sijas reikia keisti ne tik dėl per mažos laikomosios galios, bet ir dėl naujai atsivėrusių neleistino dydžio plyšių ant A17 Viaduko perdangos, kurie nustatyti ne tik ant Techninėje užduotyje numatytų pakeisti sijų, bet ir visų A17 Viaduko sijų. Nurodė, kad ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog turbūt atlikta apžiūrų buvo tiek, kiek buvo užtektinai susipažinti su informacija ir pateikti komercinį pasiūlymą, tačiau detaliau negalėjo nurodyti apžiūros apimties, atliktų konkrečių apžiūros veiksmų bei aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios įsivertinti objekto būklę. Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog archyvinių duomenų neprašė, o po sutarties sudarymo gavus archyvinę medžiagą, greitai atliko tikrinamuosius skaičiavimus per kelias dienas, nes tokio statinio konstruktyvas yra dažnas Lietuvoje.

14.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nebuvo tokios, kurių ieškovė negalėjo gauti ar įsivertinti prieš pasiūlymo pateikimą, t. y. ar per maža laikomoji galia, ar plyšiai yra neleistino dydžio ir kt. Priešingai, ieškovė turėjo visas galimybes gauti reikiamus duomenis, įsivertinti darbų apimtis ir, esant poreikiui, viešojo pirkimo metu teikti atsakovei pretenzijas dėl pirkimo sąlygų, darbų apimties. Pirkimo sąlygose atsakovei nurodžius dalies viaduko sijų keitimą, teismo vertinimu, ieškovei, kaip statybų profesionalei, pirmiausia turėjo kilti klausimas, kaip dalies sijų pakeitimas paveiks viso viaduko būklę ir, ar nebus poreikio jas keisti, stiprinti, juo labiau žinant, kad Pirkime taikomas fiksuotos kainos būdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. liepos mėn. rašte Nr. 4S-(1.25E) pateiktu vertinimu, kad darbų poreikis negali būti laikomas tokiu, kurio nebuvo galima numatyti.

15.       Teismas nurodė, kad E. L. pateiktame 2021 m. birželio 22 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021/06/22-PV pateiktos išvados nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o išimtinai subjektyvia nuomone dėl tariamo negalėjimo įsivertinti darbų apimties, todėl, remdamasis šiuo įrodymu, teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

16.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad kiti tiekėjai turėjo galimybę ir įsivertino galimus papildomus darbus, susijusius su sijų keitimu, juo labiau, kad perkančioji organizacija atsakydama į pretenziją akcentavo Sutarties 102 ir 107 punkto nuostatas dėl rizikos prisiėmimo už papildomai atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog poreikis keisti visas sijas atsirado tik po Sutarties sudarymo, t. y. ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog po Sutarties sudarymo netikėtai pradėjo blogėti viaduko būklė. Ieškovės nurodytas 2019 m. lapkričio 25 d. viaduko apžiūros aktas bei 2020 m. sausio 16 d. ieškovo ir atsakovų komisijos aktas, teismo vertinimu, neįrodo, kad viaduko būklė iš esmės buvo pakitusi, lyginant ją prieš pasiūlymo pateikimą, o įrodo jo būklę buvusią apžiūros metu, t. y. byloje nėra duomenų, jog teisės aktų reikalavimų neatitinkantys plyšiai neegzistavo pasiūlymo pateikimo metu.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog ji, o ne atsakovė, turi įsivertinti sijas, jų skaičių ir būtiną privalomąją laikomąją galią bei kitas visas galimas rizikas ir nurodyti tokią kainą, kad, vykdant projektavimą ir statybą, visos rizikos būtų apskaičiuotos ir įsivertintos galutinėje kainoje. Aplinkybė, jog prie pirkimo dokumentų nebuvo pridėti viaduko archyviniai duomenys, teismo vertinimu, negali būti objektyviai pateisinama priežastimi iki pasiūlymo pateikimo neprašyti šių duomenų pateikti, nes ieškovė, kaip statybų srities profesionalė, neabejotinai galėjo įsivertinti tokių duomenų gavimo tikslingumą ir paprašyti perkančiosios organizacijos juos pateikti.

18.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs apmokėjimo už papildomus darbus išimtinumą bei tiekėjui neįrodžius, jog buvo imtasi protingų ir įmanomų priemonių įsivertinti darbų apimtis, galimas rizikas, teismo vertinimu, pripažinimas teisės į papildomų darbų apmokėjimą pažeistų lygiateisiškumo, skaidrumo principus.

19.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Techninėje užduotyje nebuvo įrašytos sąlygos dėl visų sijų keitimo, savaime nepaneigia ieškovės pareigos, atsižvelgiant į objekto specifiką, įsivertinti darbų apimties. Klausimai, ar buvo būtinas sijų keitimas, ar ne, ar turėjo būti taikomi alternatyvūs sijų stiprinimo būdai (stiprinimas anglies pluošto sluoksniu ir pan.), teisiniu požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Ieškovė turėjo galimybė įsivertinti darbų apimtis bei pasirinkti optimaliausią ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimo būdą prieš pateikdama pasiūlymą.

20.       Įvertinęs tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinį, teismas sprendė, kad atsakovė iš esmės sutiko su visų sijų keitimu, tačiau laikėsi pozicijos, kad tokie darbai negali būti laikomi papildomais darbais už kuriuos ji turėtų pareigą papildomai sumokėti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų sudarytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Sutarties 107 punktas numato, jog rangovas, vykdydamas papildomus darbus, nesant papildomo susitarimo dėl papildomų darbų, prisiima riziką dėl neapmokėjimo už papildomai atlikus darbus.

21.       Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, jog ji turi teisę į ieškinyje nurodyto 785 395,96 Eur dydžio papildomų išlaidų atlyginimą, nes pats ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog faktiškai atliktų darbų vertė yra mažesnė, nei suma, kuri nurodyta ieškinyje.

22.       Vertindamas ieškovės prašymą priteisti 46 901,87 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo 2020 m. birželio 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 60 519,30 Eur sumos ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 1 751 846,35 Eur sumos, teismas sprendė, kad ieškovė, cituodama Sutarties 45, 46, 48 49 punktų nuostatas atsietai nuo Sutarties 45 punkto, padarė nepagrįstas išvadas, jog Sutartyje nėra numatyta galimybė mokėti už darbus tik tada, kai bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti prašomas palūkanas, konstatavęs, kad skolos sumokėjimo klausimas, jo apimtis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Ieškovė UAB „Tilsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Ieškovė nustatė per mažą visų A17 Viaduko sijų laikomąją galią jau po Sutarties sudarymo, kai gavo archyvinius viaduko duomenis. Atsakovė, turinti visus archyvinius duomenis apie sijų laikomąją galią ir būdama profesionalė kelių statyboje ir priežiūroje, pati techninėje užduotyje nurodė, kad sijų laikomoji galia nekeičiama. Atsakovė nei viename Pirkimo dokumente nenurodė, jog paaiškėjus, kad reiks keisti visas sijas, jas pakeisti rangovas turės savo sąskaita. Taigi atsakovė aiškiai suformavo pirkimo objektą, techninėje užduotyje konkrečiai įvardindama konkrečias sijas, kurias rangovas turės pakeisti, ir aiškiai raštu nurodydama, kad kitų sijų keitimas yra papildomi apmokami darbai ir kad jų keitimas nėra viešojo pirkimo objektu. Ieškovė objektyviai neturėjo jokio pagrindo net svarstyti, kad iš tiesų reikėtų įsivertinti visų A17 Viaduko sijų pakeitimą, o ne tik tų, kurios nurodytos techninėje užduotyje.

23.2.                      Tiek skundžiamame sprendime, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės 2021 m. spalio 21 d. posėdžio metu žodžiu pateiktuose paaiškinimuose yra akcentuojama, kad ieškovė neva nesikreipė į atsakovę pasitikslinti dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, todėl jai ir tenka papildomų darbų rizika. Pirkimo sąlygos buvo aiškios, todėl ieškovė objektyviai nematė jokio Pirkimo dokumentų neaiškumo. Atsakovė, o ne ieškovė, turi pareigą tinkamai parengti Pirkimo dokumentus, todėl šios pareigos nevykdymo padariniai tenka taip pat atsakovei, o ne ieškovei. Priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ne ieškovė turėjo prašyti papildomų duomenų iš atsakovės, o atsakovė turėjo pateikti Pirkime aiškius, teisingus ir pakankamus duomenis, kad tiekėjai būtų galėję tinkamai įsivertinti aplinkybę, jog bus keičiamos visos A17 Viaduko sijos, o ne tik tos, kurios aiškiai buvo nurodytos techninėje užduotyje.

23.3.                      Abi Sutarties šalys dar iki kreipiantis į teismą aiškiai sutarė ir vienodai suprato, kad papildomų sijų keitimo darbai Sutartimi nebuvo pirkti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino šios aplinkybės.

23.4.                      Nebuvo nustatyta antroji Sutarties 102 punkto taikymo sąlyga – kad ieškovė turėjo nusimatyti visų viaduko sijų pakeitimą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime aplinkybė ar ieškovė turėjo nusimatyti visų viaduko sijų pakeitimą ir kokie Pirkimo dokumentų duomenys tokią ieškovės pareigą patvirtina, net neanalizuota. Teismo išvados, kad 2019 m. lapkričio 25 d. užfiksuoti sijų plyšiai turėjo ir galėjo būti matomi Pirkimo procedūrų metu prieš teikiant pasiūlymą, nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas.

23.5.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomų darbų rizika turi tekti ieškovei dar ir dėl to, jog Sutartyje buvo pasirinkta fiksuotos kainos kainodara. Kainodaros metodikoje nėra naujai sukurto teisinio darinio, kad esant fiksuotai kainodarai papildomi darbai negalimi. Priešingai, Kainodaros metodika numato tą patį kriterijų kaip ir Sutarties 102 punktas, kad turi būti nustatytos aplinkybės dėl to, ką tiekėjas turėjo ir galėjo įsivertinti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir kad Sutarties kaina mokama už tuos darbus, kurie yra numatyti Pirkimo dokumentuose, o ne tuos, kurie paaiškėja Sutarties vykdymo metu dėl perkančiosios organizacijos nuslėptų duomenų.

23.6.                      Ieškovė papildomus darbus vykdė ne savo valia ir rizika, o pagal atsakovės nurodymą. Nuo pat pradžių atsakovė laikėsi pozicijos, kad keisti visų A17 Viaduko sijų net nereikia. Galiausiai po dviejų ekspertizių, kurių metu pačios atsakovės samdyti ekspertai nurodė, kad privalomai turi būti keičiamos visos sijos, atsakovė davė nurodymą vykdyti visų sijų keitimo darbus. Ieškovė niekada nesutiko vykdyti darbų savo sąskaita, ką įrodo visas tarp šalių vykęs susirašinėjimas.

23.7.                      Ieškovė negali skaičiuoti papildomų darbų kainos pagal projekte numatytų darbų įkainius, nes atsakovė iki šios dienos nėra suderinusi ir patvirtinusi ieškovės teikiamos Sutarties darbų sąmatos be jokio pagrindo. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų negalint taikyti Sutarties 106.1 ir 106.2 punktų yra taikytinas 106.3 punktas, pagal kurį papildomų darbų kaina yra 785 395,96 Eur be PVM.

23.8.                      Skundžiamame sprendime yra konstatuota daugybė aplinkybių, kurių nepagrindžia nei vienas byloje esantis įrodymas ir pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadas, jog jo nurodomos aplinkybės egzistuoja. Dalis skundžiamo sprendimo išvadų yra paremtos ne byloje surinktais įrodymais, o tik deklaratyviais teiginiais, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalies bei CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

23.9.                      Tai, kad atsakovė sąmoningai nemoka už atliktus darbus, formaliai prisidengdamas tuo, jog nėra suderinta darbų sąmata ir naudoja tai kaip spaudimo priemonę ieškovei, atspindi 2021 m. lapkričio 29 d. pateiktas atsakovės raštas. Atsižvelgiant į tai, kad raštas gautas tik 2021 m. lapkričio 29 d., prašo jį pridėti prie bylos, nes šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau.

23.10.                      Ieškovė be papildomų darbų apmokėjimo taip pat buvo pareiškusi prašymą sumokėti palūkanas už pagal Sutartį atliktus, bet neapmokėtus darbus. Teismo išvada, kad Sutarties 44 punktas patvirtina atsakovės teisę sumokėti už darbus tik po Sutarties įvykdymo, nepagrįsta. Sutarties 45 punktas numato ieškovės teisę prašyti, o ne atsakovės teisę rinktis ar daryti tarpinius mokėjimus, ar ne.

24.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsisakyti priimti ieškovės teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, įskaitant ir dėl contra proferentem taisyklės, reiškiančios, kad sutartis turi būti aiškinama sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, ir sutartį priėmusios šalies naudai. Paminėta taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai sutarties ar pirkimo sąlygos yra neaiškios, o ne esant ginčui dėl to, ar rangovas turėjo įsivertinti visus darbus. Ieškovė nenurodo, kokios nuostatos ją suklaidino.

24.2.                      Sutartyje buvo aiškiai atskleista tiekėjų pareiga įsivertinti darbų apimtis. Sutarties 102 punkte aiškiai numatyta, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių Rangovas nenumatė sudarant šią Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal Užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką ir būklę, įvertinti kelių, tilto ir kitų susijusių konstrukcijų būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės subrangovo UAB „SRP Projektas“ darbuotojas nurodė, kad vizualinę apžiūrą atliko, tačiau jos metu sijos nebuvo apžiūrimos, buvo vertinami vizualiniai elementai, tokie kaip turėklų korozija ir pan.

24.3.                      Ieškovė viešojo pirkimo stadijoje neteikė jokių komentarų, pretenzijų, kad Sutarties įgyvendinti neįmanoma, jeigu nebus keičiamos visos sijos, nors žinojo savo teisę užduoti klausimus. Kai kurie kiti rangovai uždavinėjo klausimus tiesiogiai apie poreikį keisti ir Techninėje specifikacijoje nenumatytas sijas. Šie klausimai buvo prieinami visiems pirkimo dalyviams.

24.4.                      Ieškovė galimai sąmoningai teikė pasiūlymą, neįsivertindama visų galimų darbų pagal Sutartį. AB „Panevėžio keliai“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo pateikusi pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė galimai sąmoningai teikia mažesnį kainos pasiūlymą, siekdama nepagrįstai pateikti mažesnę darbų kainą, o sudarius sutartį išplėsti darbų apimtį tariamai papildomų darbų sąskaita. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į pretenziją, pažymėjo, kad nesant papildomo susitarimo, tokie papildomi darbai bus atliekami rangovo sąskaita. Ieškinyje dėstomi teiginiai, kad ieškovė negalėjo visų darbų įsivertinti, laikytini nepagrįstais, nes kiti tiekėjai tą įsivertino, be to, tokią išvadą padarė tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

24.5.                      Atsakovės pirmosios instancijos teisme pasitelkti ekspertai 2021 m. liepos 22 d. parengė vertinimo aktą, kuris paneigė ne tik E. L. (ieškovės pasitelkto specialisto) padarytas išvadas, tačiau ir ieškinio reikalavimus. Specialistai išsamiai išanalizavę pirkimo ir kitus byloje pateiktus dokumentus, remdamiesi teisės aktais ir specialiomis žiniomis, motyvuotai konstatavo, kad rangovai, teikę pasiūlymus pirkime, turėjo ir galėjo numatyti, kad bus reikalinga atlikti sijų kapitalinį remontą ir/ar keitimą naujomis tam, kad būtų užtikrinta būtina laikomoji geba. Ieškovė, kaip profesionalė, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsivertintų viaduko laikomąją galią. Aplinkybė, jog prie pirkimo dokumentų nebuvo pridėti viaduko archyviniai duomenys, negali būti vertinama kaip objektyviai pateisinama priežastimi iki pasiūlymo pateikimo neprašyti šių duomenų pateikti.

24.6.                      Faktą, kad pirkimo metu buvo įmanoma įsivertinti darbų apimtis patvirtina ir tiekėjų klausimai. Pačios ieškovės pasitelkti asmenys uždavė klausimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad tvarkingai išardyti sijas gali būti neįmanoma.

24.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, jog visų viaduko sijų keitimas negali būti pripažįstamas papildomais darbais ir ieškovė negali reikalauti apmokėjimo už juos. Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos, t. y. fiksuotos kainos. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Kaip matyti iš Lietuvos teismų praktikos, fiksuotos kainos viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos tik išimtinais atvejais.

24.8.                      Ieškovė neįrodė, kad būtina keisti visas viaduko sijas tuo atveju, jeigu norima pasiekti atitinkamo rezultato. Ieškovė pati yra viešai pripažinusi, kad jokių objektyvių aplinkybių, lemiančių visų viaduko sijų keitimo poreikį nėra ir niekada nebuvo. VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ 2019 m. gruodžio 19 d. atliko ekspertinį vertinimą, kuriame nurodyta, kad visų viaduko sijų keitimas nėra privalomas, alternatyva yra sijų stiprinimas. Sutartyje ir Techninėje užduotyje numatytas sijų, kurios nėra keičiamos, remontas. Todėl ieškovės teiginiai, kad nėra įmanoma įvykdyti Sutarties ar užtikrinti viaduko tinkamos būklės be visų sijų keitimo yra nepagrįsti.

24.9.                      Sprendime teisingai pastebėta, jog bylos nagrinėjimo metu pats UAB „Tilsta“ vadovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog faktiškai atliktų darbų vertė yra mažesnė, nei suma, kuri nurodyta ieškinyje. Jokia suma negali būti priteista/pripažinta ieškovei, nes visų sijų keitimas nėra laikytini papildomais darbais, o ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti visų darbų apimtis ir rizikas. Jei ieškovės darbai ir būtų pripažinti papildomais, tai iš ieškovės prašomos priteisti sumos turėtų būti atimama pasiūlyme įvertinta nekeistinų sijų remontui skirta suma. Iš ieškovės prezentacijos suprantama, kad toks remontas galėjo būti vertinamas 450 000 Eur.

24.10.                      PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis remiantis skaičiuojamos palūkanos/delspinigiai, net neatitinka įstatymu įtvirtintų privalomųjų mokėjimo dokumentų rekvizitų. Be to, Sutarties 45 punkte numatyta atsakovės teisė, bet ne pareiga, atlikti tarpinius mokėjimus. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į UAB „Tilsta“ 2020 m. spalio 2 d. raštą, informavo, kad vykdys savo įsipareigojimus pagal pateiktus atsiskaitymo dokumentus apmokėti rangovei už pilnai atliktus Sutartyje numatytus darbus, neatliekant tarpinio statybos darbų apmokėjimo. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pateiktas PVM sąskaitas-faktūras turėjo apmokėti atliekant tarpinius mokėjimus yra nepagrįsti, neatitinka Sutarties nuostatų.

24.11.                      Nėra pagrindo priimti ieškovės teikiamo įrodymo ir juo vadovautis. Ieškovė, teikdama raštą apeliacinės instancijos teismui, bando interpretuoti aplinkybes, kurios buvo dar iki sprendimo priėmimo ir kuriomis, jei UAB „Tilsta“ norėjo, galėjo remtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatė.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

26.       Byloje nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdė supaprastintą atvirą konkursą. Pirkimo objektas – dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas. Perkamų darbų ypatybės, kiekis ir apimtis buvo nurodyti Pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijoje ir Techninėje užduotyje.

27.       Ieškovė UAB „Tilsta“, laimėjusi viešąjį pirkimą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė su atsakove VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija viešojo pirkimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktą įsipareigojo atlikti šiuos darbus pagal atsakovės pateiktą Techninę specifikaciją (Techninę užduotį): projektavimo darbus – parengti dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo techninį darbo projektą ir parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys – Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą; statybos darbus – pagal A17 Viaduko techninį darbo projektą ir pagal A9 Kelio techninį darbo projektą.

28.       Pagal Techninės užduoties 12 punktą, ieškovė, be kitų darbų, turėjo atlikti 3 ir 4 tarpatraminių kraštinių sijų (1, 2, 3, 8, 9 ir 10) išmontavimo ir pakeitimo naujomis darbus. Nustatyta, kad UAB „Tilsta“ pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, jog reikalingas ne tik Techninėje užduotyje nurodytų 3 ir 4 tarpatraminių kraštinių sijų keitimas, bet būtinas visų Viaduko sijų keitimas, t. y. net ir tų, kurios nebuvo nurodytos Techninėje užduotyje.

29.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Tilsta“ 2019 m. lapkričio 25 d. raštu informavo atsakovę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir pateikė A17 Viaduko apžiūros aktą, patvirtinantį naujai atsivėrusius neleistino pločio perdangos plyšius. Atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakymą, kad su alternatyviu sprendiniu (sijų stiprinimu anglies pluoštu) nesutinka, dėl sijų keitimo nepasisakė. Ieškovė teikė atsakovei paaiškinimus ir inicijavo susitikimus, kuriuose atsakovei buvo teikiami duomenys apie tai, kad A17 Viaduko rekonstruoti be visų sijų keitimo neįmanoma, tačiau atsakovė tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. pakeitė poziciją dėl papildomų darbų poreikio, t. y. patvirtino, kad Sutartis turi būti vykdoma, keičiant visas sijas.

30.       Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl teisės į papildomų darbų apmokėjimą bei palūkanų priteisimą.

31.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, konstatavo, kad UAB „Tilsta“, teikdama siūlymą bei sudarydama Sutartį, prisiėmė papildomų darbų įsivertinimo ir atlikimo riziką, todėl teisę į papildomų darbų atlikimą ir apmokėjimą ieškovė įgytų tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad objektyviai negalėjo numatyti darbų apimties, t. y. poreikio keisti visas tilto sijas, kad jai buvo sudarytos kliūtys įsivertinti pirkimo objektą, gauti papildomus duomenis, pvz., archyvinę dokumentaciją ir pan.

32.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Tilsta“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad atsakovė aiškiai suformulavo pirkimo objektą, Techninėje užduotyje konkrečiai įvardindama konkrečias sijas, kurias rangovas turės pakeisti, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo net svarstyti, kad reikėtų įsivertinti visų Viaduko sijų pakeitimą, o ne tik tų, kurios nurodytos Techninėje užduotyje.

Dėl ieškovės teisės į papildomų darbų apmokėjimą

33.       Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar ieškovė UAB „Tilsta“ turi teisę į atliktų papildomų darbų, t. y. ne tik Pirkimo dokumentų Techninės užduoties 12 punkte nurodytų 3 ir 4 tarpatraminių kraštinių sijų (1, 2, 3, 8, 9 ir 10), bet ir visų kitų Viaduko sijų išmontavimo ir pakeitimo darbų, apmokėjimą, visų pirma būtina nustatyti, ar ji, prieš teikdama pasiūlymą, galėjo įsivertinti ir numatyti tokių darbų atlikimo būtinybę, kaip tai nustatė Sutarties 102 punktas.

34.       Kaip jau buvo minėta perkamų darbų ypatybės, apimtys ir kiekiai buvo nustatyti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje ir Techninėje užduotyje. Techninės specifikacijos 7 punkte buvo nustatyta, kad rangovas, konkurso metu išnagrinėjęs pirkimo dokumentus bei statybviečių aplinkos sąlygas, pasiūlyme privalo įvertinti visas pagrįstai numatomas išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio, tilto (viaduko) konstrukcijai ir (ar) kitiems kelio elementams įrengti. Rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti jos aplinką, būklę, įvertinti kelių, tilto ir kitų susijusių konstrukcijų būklę, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys bei darbų įvykdymo sąlygos.

35.       Sutarties 96 punkte nustatyta, kad papildomais darbais laikytini Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais projektavimo ir (ar) statybos darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) projektavimo ar (ir) statybos darbai ir sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, kurių bendra vertė viršija 0,5 procento pradinės pirkimo sutarties vertės. Sutarties 102 punkte buvo numatyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus Rangovas atlieka savo sąskaita. Sutarties 107 punktas numatė, kad rangovas, vykdydamas papildomus darbus, nesant papildomo susitarimo dėl papildomų darbų, prisiima riziką dėl neapmokėjimo už papildomai atlikus darbus.

36.       Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek Pirkimo sąlygos, tiek ir Sutartis numatė galimybę atlikti papildomus darbus ir aiškiai bei nedviprasmiškai nustatė, jog ieškovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį, prisiima papildomų darbų įsivertinimo ir atlikimo riziką, kas reiškia, kad teisę į papildomų darbų atlikimą bei jų apmokėjimą ieškovė įgytų tik tuo atveju, jeigu įrodytų, jog objektyviai negalėjo numatyti darbų apimties. Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad Pirkimo dokumentuose tiekėjui nustatyta papildomų darbų įsivertinimo ir atlikimo rizika turėtų būti aiškinama plečiamai, t. y. kad pirkimą laimėjęs tiekėjas, dar prieš teikdamas pasiūlymą, turėtų įsivertinti ne tik pirkimo objektu esančius darbus, kurių apimtys ir kiekiai buvo aiškiai nurodyti Techninėje specifikacijoje ir / ar Techninėje užduotyje, bet ir tuos, kurie net nepatenka į pirkimo objektą.

37.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad papildomų darbų poreikis paaiškėjo tik po Sutarties sudarymo, kai ieškovė UAB „Tilsta“, kaip ji teigia, gavusi iš atsakovės archyvinius Viaduko dokumentus, atliko Viaduko elementų tikrinamuosius skaičiavimus ir nustatė, kad visų sijų laikomoji galia yra nepakankama.

38.       Kaip jau buvo minėta, pagal Pirkimo dokumentų Techninės užduoties 12 punktą, ieškovė turėjo atlikti tik 3 ir 4 tarpatramių kraštinių sijų (1, 2, 3, 8, 9 ir 10) išmontavimo ir pakeitimo naujomis darbus. Kitų sijų keitimo darbai nei Techninėje užduotyje, nei Sutartyje nebuvo numatyti. Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl kitų Viaduko sijų, ne tik tų, kurios nurodytos Techninėje užduotyje, remonto darbų ir apmokėjimo už juos buvo kilęs dar pirkimo metu, prieš tiekėjams teikiant pasiūlymus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, Pirkimo metu teikdama Pirkimo sąlygų paaiškinimus, kurie yra neatsiejama Pirkimo dokumentų ir Sutarties dalimi, aiškiai buvo nurodžiusi, kad rangovas turi įsivertinti visus darbus, nurodytus Techninėje užduotyje ir Specifikacijoje; jei projekto rengimo ar darbų vykdymo metu bus nustatyta, kad reikalingas likusių sijų pakeitimas, šie darbai bus vertinami kaip nenumatyti ir forminami Sutarties XI skyriuje („Papildomi darbai“) nustatyta tvarka; rangovas turės pagrįstai įrodyti papildomų darbų būtinumą.

39.       Taigi atsakovė nei viename Pirkimo dokumente, nei Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nebuvo nurodžiusi, kad paaiškėjus, jog reiks keisti visas sijas, jas pakeisti rangovas turės savo sąskaita. Priešingai, atsakovė aiškiai suformavo pirkimo objektą, Techninėje užduotyje tiksliai ir konkrečiai įvardindama sijas, kurias rangovas turės pakeisti, ir aiškiai raštu Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nurodydama, kad kitų sijų keitimas yra papildomi apmokami darbai ir kad jų keitimas nėra viešojo pirkimo objektu.

40.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliante UAB „Tilsta“, kad, esant aiškiai apibrėžtam pirkimo objektui, darbų apimtims ir kiekiams, ji net objektyviai neturėjo jokio pagrindo svarstyti, kad reikėtų įsivertinti absoliučiai visų Viaduko sijų pakeitimo poreikį, o ne tik tų, kurios nurodytos Pirkimo dokumentų Techninėje užduotyje ir kurių statybos (remonto) darbai buvo perkami.

41.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pirkimo dokumentų Techninėje užduotyje nenurodytų darbų atsiradimo ir apmokėjimo riziką perkėlė išimtinai ieškovei, teigdamas, kad UAB „Tilsta“, kaip profesionalė, dar prieš teikdama pasiūlymą turėjo įsivertinti darbų apimtis, įskaitant ir poreikį keisti visas tilto sijas, laiku gauti archyvinę dokumentaciją ir pan. Byloje nekilo ginčo, kad nei archyvinių duomenų, nei informacijos, kad visų Viaduko sijų laikomoji galia yra (gali būti) per maža ir dėl to gali tekti keisti daugiau sijų negu nurodyta Techninėje užduotyje, Pirkimo procedūrų metu nebuvo. Priešingai, atsakovė, kuri turėjo visus archyvinius duomenis apie sijų laikomąją galią, Techninėje užduotyje buvo aiškiai nurodžiusi, kad Viaduko sijų laikomoji galia nekeičiama (Techninės užduoties 13 punktas). Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visų pirma pačiai atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai ir profesionalei kelių statyboje ir priežiūroje bei turinčiai visus archyvinius duomenis ir dokumentaciją apie Viaduko sijų laikomąją galią, tenka pareiga tinkamai ir aiškiai suformuluoti Pirkimo sąlygas, aiškiai nurodyti pirkimo objektą, laiku pateikti pirkimo dalyviams visus turimus Viaduko archyvinius dokumentus ir tiek Techninėje specifikacijoje, tiek Techninėje užduotyje tinkamai aprašyti perkamus ir būtinus atlikti statybos (remonto) darbus, kadangi perkančioji organizacija, prieš skelbdama viešąjį pirkimą konkretiems darbams pirkti, yra tas pirminis subjektas, kuris turi įvertinti kokie tiksliai statybos (remonto) darbai yra būtini ir reikalingi.

42.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013; 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). Taigi už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai.

43.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (pvz., perkant statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir įsivertinti darbų apimtis, kiekius, darbų vykdymo sąlygas), tačiau, kaip jau buvo minėta, tai jokiu būdu neatleidžia pačios perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas ir aiškiai apibrėžti, kokie konkretūs darbai yra perkami. Taigi nors Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta pareiga apsilankyti statybvietėje ir įsivertinti kelių, tilto ir konstrukcijų būklę, taip pat įsivertinti išlaidas, priemones ar išlaidas priemonėms kelio, tilto (viaduko) konstrukcijai ir (ar) kitiems kelio elementams įrengti, tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir teigia atsakovė, tai nereiškia, kad ieškovė, dar teikdama pasiūlymą, galėjo ir turėjo numatyti ginčo papildomų darbų atlikimą, t. y. kad gali tekti atlikti visų viaduko sijų, o ne tik tų, kurios buvo nurodytos Techninėje užduotyje, keitimo darbus. Pažymėtina, kad poreikis keisti visas viaduko sijas, o ne tik tas, kurios buvo numatytos Techninėje užduotyje, paaiškėjo ne iš vizualinės apžiūros rezultatų (tokią apžiūrą ieškovė buvo atlikusi dar iki pasiūlymo pateikimo), o iš archyvinių dokumentų, kurie nebuvo pateikti kartu su pirkimo dokumentais ir nebuvo viešai prieinami.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui), išaiškinęs, kad tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori (nuo pat pradžių) įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Nagrinėjamu atveju tiek Pirkimo sąlygos, tiek ir Techninė užduotis buvo aiškios. Techninės užduoties 12 punkte aiškiai buvo numatyti tik 3 ir 4 tarpatraminių kraštinių sijų (1, 2, 3, 8, 9 ir 10) išmontavimo ir pakeitimo naujomis darbai, kitų sijų keitimas nebuvo numatytas. Todėl tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė prieš pasiūlymo pateikimą turėjo įsivertinti ne tik Techninėje specifikacijoje nurodytų, bet absoliučiai visų Viaduko sijų keitimo poreikį, yra nepagrįstas.

45.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sutarties 107 punktu, konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sudarytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, todėl rizika dėl darbų neapmokėjimo tenka ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys aiškiai susitarė darbus atlikti, t. y. atsakovė sutiko, kad be Techninėje užduotyje numatytų sijų keitimo būtų demontuotos ir kitos sijos, tačiau nurodė, kad ginčą dėl apmokėjimo už pakeistas sijas, kurios nenurodytos užduotyje, šalys spręs teisme (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 13). Vien tai, kad šalys nesudarė raštiško papildomo susitarimo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad ieškovė veikė savo rizika ir prarado teisę reikalauti apmokėti už papildomus darbus. Šiuo atveju ieškovė papildomus darbus, dėl kurių apmokėjimo tarp šalių buvo išlikęs ginčas, atliko ne savo nuožiūra bei savo rizika, bet atsakovei reikalaujant vykdyti Sutartį (taip pat ir atlikti visų viaduko sijų keitimo darbus), kurią tinkamai įvykdyti, neatlikus šių darbų, nebuvo įmanoma.

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Sutarties nuostatas, reglamentuojančias papildomų darbų atlikimą ir apmokėjimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant viešųjų pirkimų sutartis, todėl nepagrįstai riziką dėl papildomų darbų atlikimo perkėlė ieškovei UAB „Tilsta“, konstatavęs, kad ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, turėjo įsivertinti ne tik Pirkimo sąlygų Techninėje užduotyje nurodytų sijų, bet ir visų kitų A17 Viaduko sijų, nenurodytų Techninėje užduotyje, keitimo darbus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, pripažįstant, kad ieškovė turi teisę į papildomų darbų, t. y. A17 Viaduko sijų, nenurodytų Techninės užduoties 12 punkte, keitimo darbų apmokėjimą pagal Sutarties XI skyriaus nuostatas.

Dėl papildomų darbų kainos (jos dydžio)

47.       Konstatavus, kad apeliantė (ieškovė) UAB „Tilsta“, atlikusi Viaduko sijų remonto (statybos) darbus, nenurodytus Pirkimo dokumentų Techninės užduoties 12 punkte, turi teisę į atliktų papildomų darbų apmokėjimą pagal Sutarties XI skyriaus nuostatas, toliau spręstinas klausimas dėl papildomų darbų kainos dydžio nustatymo ir atlyginimo.

48.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, detaliau ieškovės atliktų papildomų darbų kainos pagrįstumo neanalizavo, konstatavęs, kad UAB „Tilsta“ nepagrindė, jog ji turi teisę į ieškinyje nurodyto 785 395,96 Eur dydžio papildomų išlaidų atlyginimą, nes pats ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad faktiškai atliktų darbų vertė yra mažesnė, nei suma, kuri nurodyta ieškinyje.

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad 785 395,96 Eur papildomų darbų kainą ieškovė apskaičiavo, remdamasi Sutarties 106.3 punktu, kuris nustatė, kad jei neįmanoma pritaikyti Sutarties 106.1–106.2 punktuose nurodytų papildomų statybos darbų įkainių nustatymo metodų, konkretaus papildomo statybos darbo įkainis apskaičiuojamas pagal Rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo (SISTELA programa), galiojančias darbų pakeitimo akto parengimo dienai, ir įvertinant kainos santykį (koeficientą), gaunamą palyginus rangovo pasiūlyme nurodytą statybos darbų kainą ir tų statybos darbų skaičiuojamąją kainą. Taigi, remiantis paminėta Sutarties nuostata, Sutartyje buvo numatyta galimybė papildomų darbų kainą apskaičiuoti pagal SISTELA programą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nėra galimybės ją apskaičiuoti kitais dviem Sutartyje numatytais būdais: papildomiems statybos darbams naudojant projekte numatytų darbų įkainius (Sutarties 106.1 punktas) arba papildomiems statybos darbams pritaikant projekte numatytų panašių darbų įkainius (Sutarties 106.2 punktas).

50.       Nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija su ieškovės apskaičiuota ir reikalaujama priteisti darbų kaina (jos dydžiu) nesutiko, tačiau procesiniuose dokumentuose, atsikirsdama į ieškovės argumentus, aiškiai nenurodė, kokia, jos nuomone, ieškovės atliktų papildomų darbų kaina turėtų (galėtų) būti. Tuo tarpu ieškovė UAB „Tilsta“, prašydama pripažinti jos teisę į 785 395,96 Eur dydžio papildomų išlaidų atlyginimą, iš esmės pripažino, kad pagal SISTELA programą apskaičiuota darbų kaina gali būti didesnė, nei faktinė darbų kaina, tačiau, jos teigimu, kainos apskaičiavimas pagal SISTELA duomenis yra nulemtas išimtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, nes ji iki šiol nėra suderinusi ir patvirtinusi ieškovės teikiamos Sutarties darbų sąmatos. Ieškovės manymu, dėl tokių atsakovės nesąžiningų veiksmų nėra galimybės taikyti Sutarties 106.1 punkto ar 106.2 punkto, todėl taikytinas Sutarties 106.3 punktas.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant tarp šalių kilusio ginčo, ieškovė neįrodė, kad papildomų darbų kainos iš tiesų negalima apskaičiuoti pagal Sutarties 106.1 arba 106.2 punktuose nurodytas papildomų statybos darbų įkainių nustatymo metodikas. Kaip minėta, ieškovės UAB „Tilsta“ pasirinktas papildomų darbų kainos apskaičiavimo būdas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės papildomos darbų kainos nustatyti kitais Sutartyje įtvirtintais būdais. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, kaip minėta, detaliau papildomų darbų kainos dydžio nevertino, papildomų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašomą priteisti darbų kainą, nereikalavo, taip pat nevertino ir nereikalavo iš ieškovės pateikti duomenis, kokia yra reali ir faktinė jos atliktų papildomų darbų kaina, nereikalavo iš šalių pateikti skaičiavimus ir duomenis, kokia darbų kaina galėtų būti ją apskaičiavus pagal Sutarties 106.1 arba 106.2 punktuose nustatytas metodikas, yra pagrindas bylą dalyje dėl papildomų darbų kainos dydžio nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

52.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės atliktų papildomų darbų kainos dydžio nustatymo klausimą, turėtų įvertinti ir tai, ar papildomi darbai šiuo metu jau yra atlikti (byloje tokių duomenų nėra). Tuo atveju, jei papildomi darbai, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja atlyginimo, jau yra atlikti, turėtų būti svarstomas klausimas dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, reikalaujant ne pripažinti teisę į papildomų darbų apmokėjimą pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-768, o atitinkamą kainą priteisti.

Dėl palūkanų priteisimo

53.       Ginčas nagrinėjamoje byloje taip pat kilo dėl palūkanų priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, remiasi Sutarties 44-45 punktais, teigdama, kad Sutartyje nėra numatyta galimybė mokėti tik tada, kai bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai, neatliekant tarpinio statybos darbų apmokėjimo. Nurodė, kad išrašius sąskaitas faktūras už tarpinius statybos darbus ir atsakovei uždelsus jas apmokėti, UAB „Tilsta“ turi teisę į palūkanų pritesimą už vėlavimą.

54.       Nustatyta, kad ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas – 46 901,87 Eur, kurias paskaičiavo nuo 2020 m. birželio 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 60 519,30 Eur sumos ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 1 751 846,35 Eur sumos. Nurodė, kad atsakovė pradelsė 207 dienas apmokėti 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą ir 115 dienų – 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą.

55.       Sutarties 44 punktas nustatė, kad užsakovas įsipareigoja pagal pateiktus atsikaitymo dokumentus apmokėti rangovui už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 45 punktas nustatė, kad apmokėjimo už tinkamai pagal Sutartį atliktus statybos darbus sumai nustatyti Įkainotos veiklos sąraše nurodytos fiksuotos statybos darbų etapų kainos. Įkainotos veiklos sąraše nurodytos statybos darbų etapų fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atlikta statybos darbų etapo dalį. Tokiu atveju, rangovo prašymu, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas atliktų statybos darbų etapo apimtį, turi įvertinti, kokia Įkainotos veiklos sąraše numatytų statybos darbų etapo dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti rangovui.

56.       Įvertinusi paminėtas Sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartis numatė teisę, o ne pareigą atsakovei atlikti tarpinius (dalinius) mokėjimus už atliktus darbus. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, apie tai, kad bus mokama tik pabaigus visus darbus, atsakovė buvo informavusi ieškovę raštu, pvz., atsakydama į ieškovės 2020 m. spalio 2 d. raštą, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo, kad nekeičia savo pozicijos, išsakytos ankstesniuose raštuose ir vykdys savo įsipareigojimus (yra finansiškai pasirengusi ir nusimačiusi lėšas) pagal pateiktus atsiskaitymo dokumentus apmokėti rangovei už pilnai atliktus Sutartyje numatytus darbus, neatliekant tarpinio statybos darbų apmokėjimo.

57.       Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir tai, kad ieškovė raštu buvo informuota apie atsiskaitymo tvarką, t. y. kad atsakovė, remdamasi Sutarties nuostatomis, atsiskaitymus vykdys tik už pilnai atliktus, o ne tarpinius darbus, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji įgijo teisę į palūkanų priteisimą, atsakovei sąskaitas faktūras apmokėjus vėliau, t. y. tik ieškovei pilnai atlikus Sutartyje numatytus darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB „Tilsta“ ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla dalyje dėl papildomų darbų kainos (jos dydžio) nustatymo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ji turi teisę į 785 395,96 Eur dydžio papildomų darbų apmokėjimą pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-768, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti iš dalies; pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“, atlikusi papildomus sijų, nenurodytų Techninės užduoties 12 punkte, keitimo darbus, turi teisę į atlyginimą už papildomai atliktus darbus.

Civilinę bylą dalyje dėl papildomų darbų kainos dydžio nustatymo ir / ar papildomų darbų kainos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Vigintas Višinskis