Civilinė byla Nr. e2-300-985/2023

Proceso Nr. 2-69-3-13830-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.4.5.1; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1. 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikianti teismo, kuriam teisminga byla vardu, tai yra, Kauno apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) filialas dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose Kauno apylinkės teismo vardu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui D. G., tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) filialas. Ieškinys bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priimtas 2022-10-19.

Teismas 2022-10-25 nutartimi ieškovės Ž. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio D. K. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal notaro D. G. (duomenys neskelbtini) atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

2022-12-05 nutartimi nutarta civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-28140-996/2022.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti, ir tenkinti atsakovės Ž. J. priešieškinio reikalavimus. Pripažino negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atliktą 921,39 Eur išskaitą iš atsakovės Ž. J. darbo užmokesčio. Išaiškino, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Priteisė iš ieškovės Lietuvos valstybei žyminį mokestį.

Marijampolės apylinkės teismas (toliau - teismas) 2023-08-08 nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-300-985/2023 nagrinėjimą.

2023-08-11 byloje buvo gautas ieškovės prašymas dėl trečiojo asmens procesinio statuso pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 sprendimu 2022-05-19 išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriame atliktas šioje byloje ginčijamas notaro vykdomasis įrašas, yra pripažintas negaliojančiu ab initio. Tai reiškia, kad išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ notarui pateikė nuo pat jo išrašymo dienos negaliojantį vekselį ir neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus negaliojančio vekselio pagrindu. Retroaktyvus efektas pripažinus vekselį negaliojančiu ab initio lemia, kad tiek vekselis, tiek bet koks disponavimas juo buvo neteisėtas ir visi iš jo kilę padariniai turi būti pašalinti. Nurodyta, kad ne tik tai, bet UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė vekselį vykdyti ne ginčo tvarka (t. y. neteisėtai įgyvendino savo reikalavimo teisę) puikiai žinodama, kad vekselis prašymo notarui išduoti vykdomąjį įrašą metu (2022-09-21 prašymas) buvo ginčijamas darbo ginčų komisijoje Ž. J. 2022-09-13 pareiškus priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir posėdis Darbo ginčų komisijoje įvyko 2022-09-23. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" siekdama patenkinti savo ginčijamą reikalavimą ir prašydama notaro išduoti vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, veikė nesąžiningai. Tuo labiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 sprendimo 2022-05-19, vekselis nebuvo išduotas dėl abstrakčios prievolės, o netesybų atlyginimui užtikrinti. Tai labai svarbi aplinkybė, kadangi trečiasis asmuo šiame procese siekė suklaidinti teismą ir teigė visiškai priešingai trečiojo asmens 2022-11-09 atsiliepime. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų veikusi sąžiningai, vekselis nebūtų buvęs pateiktas vykdomajam įrašui kol nebus išspręstas klausimas dėl pagrindinės prievolės, kurios užtikrinimui jis buvo išduotas, galiojimo. Tokiu atveju nebūtų kilusi ir ši byla ir byloje dalyvaujantys asmenys nebūtų patyrę jokių išlaidų. Mano, kad dėl tokio subjektinės teisės įgyvendinimo trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)" procesinis statusas turėtų būti pakeistas į bendraatsakovio, atsižvelgiant atitinkamai dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys jau yra pateikę savo procesines pozicijas.

2023-08-25 byloje gauta trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomonė, kurioje teismo prašoma prašymą dėl procesinio statuso pakeitimo spręsti teismo nuožiūra.

2023-09-08 byloje gautas ieškovės Ž. J. patikslintas ieškinys atsakovams (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui D. G. (toliau – atsakovas 1, notaras) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovas 2), trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) filialas. Teismo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881 dėl pinigų sumos išieškojimo; priteisti 1 360 Eur ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nurodyta, kad ieškovė teikia teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą. Ieškovė taip pat sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti 1 360 Eur ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms šioje byloje atlyginti.

Patikslintame ieškinyje (toliau - ieškinys) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) vykdomasis įrašas Nr. 9881 padarytas vekseliui, kurį Ž. J. 2022-05-19 išdavė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - vekselis). Vekselis buvo išduotas tuometiniam darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), kaip prievolių vykdymo užtikrinimas dėl Ž. J. paskirtos 2 078,61 Eur dydžio baudos apmokėjimo už tariamą 2022-03-14 susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą. Kartu su vekseliu Ž. J. darbdavio reikalavimu 2022-05-19 pasirašė įsipareigojimą apmokėti vekselį per 4 mėn. Ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes dėl vekselio ginčijimo: 2022-08-16 UAB (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai pateikė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl baudos priteisimo. 2022-09-13 Ž. J. darbo ginčų komisijai pateikė atsiliepimą ir priešieškinį, kuriame prašė darbo ginčų komisijos pripažinti negaliojančiu darbuotojos Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Darbo ginčų komisija 2022-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovei Ž. J. dėl baudos už konfidencialumo sutarties pažeidimą priteisimo atmetė ir 2022-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė nagrinėti Ž. J. prašymą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.  2022-11-21 ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl netesybų (baudos) priteisimo, į kurį atsakovė Ž. J. 2022-11-30 pateikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – teismo sprendimas). Ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes dėl vykdomojo įrašo ginčijimo: 2022-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Ž. J. reikalavimą apmokėti Vekselį. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras D. G. (toliau – notaras) atliko vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 9881 (toliau – vykdomasis įrašas). 2022-10-10 Ž. J. gavo antstolio raginimą apmokėti vekselį pagal vykdomąjį dokumentą. 2022-10-18 Ž. J. pareiškė ieškinį notarui D. G. reikalaudama panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881 dėl pinigų sumos išieškojimo, kuriame prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: išieškojimo vykdymo procese iš vekselio davėjos Ž. J., sustabdymą Notaro atliktą Vykdomąjį įrašą. Nurodė teisinius argumentus: šiuo ieškiniu yra ginčijamas vykdomojo dokumento – vykdomojo įrašo teisėtumas ir prašoma pripažinti jį negaliojančiu nuo jo atlikimo momento. vykdomasis įrašas turi būti pripažintas negaliojančiu ne atskirais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 - 1.93 straipsnis), bet dėl to, kad teismo sprendimu vekselis buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, todėl buvo panaikintas vykdytinas dokumentas – vekselis. Panaikinus vykdytiną dokumentą, neliko teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą – atlikti vykdomąjį įrašą (CPK 584 straipsnio 1 dalis), todėl ir Vykdomasis įrašas turi būti pripažintas negaliojančiu. Nors vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas paprastai yra ginčijami vienoje byloje ieškinio teisenos tvarka, tačiau šios situacijos specifika buvo ta, kad vekselis buvo išduotas darbo teisiniuose santykiuose kaip baudos apmokėjimo užtikrinimo priemonė ir darbuotojas gynėsi skirtingose bylose (o ne pats reiškė ieškinius) nuo vis didėjančių buvusio darbdavio reikalavimų dėl tariamai konfidencialios informacijos persisiuntimo į savo el. paštą. Vykdomieji dokumentai mokslo šaltiniuose skirstomi į dvi grupes: dokumentai, kurie tuo pačiu yra teisės taikymo aktai, ir vykdomieji dokumentai, kurie išduoti remiantis kitais teisės taikymo aktais. Taigi, šiuo atveju panaikinus teisės taikymo aktą – Vekselį, turi būti panaikintas ir jam vykdyti skirtas vykdomasis dokumentas. Vykdomieji įrašai gali būti ginčijami atskirai nuo vykdytinų dokumentų (vekselių) ieškinio teisenos tvarka (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 82 straipsnis). Įstatymai nenumato, kad teismui vekselį pripažinus negaliojančiu vykdomasis įrašas automatiškai netenka galios, todėl Ž. J. šiuo metu neturi kitokios procesinės galimybės apginti savo pažeistas teises dėl Vykdomojo įrašo, kaip tik reikšdama šį ieškinį. Notaras Vykdomąjį įrašą atliko UAB (duomenys neskelbtini) prašymu ir iniciatyva pateikus Vekselį ir kitus IPVĮ nustatytus dokumentus bei informaciją, todėl būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) aktyvių veiksmų atsirado ne tik prievolė kaip Vekselio išdavimo pagrindas, Vekselis, kuris Teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, bet ir neteisėtas šio Vekselio Vykdomasis įrašas. Šioje byloje Ieškovė nekartoja argumentų ir faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos Teismo sprendimu dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau pasisako dėl UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningų veiksmų, kurie buvo atlikti Vykdomojo įrašo išdavimo procese. UAB (duomenys neskelbtini) paskutinę Ž. J. darbo dieną (2022-05-19) pareikalavo iš Ž. J. pasirašyti Įsipareigojimą apmokėti Vekselį per 4 mėn., tačiau kartu UAB (duomenys neskelbtini) (darbdavys) informavo Ž. J. (darbuotoją), kad ji gali Vekselį apmokėti per 1 metus nuo Vekselio išdavimo dienos (2022-05-19). Šį 1 metų Vekselio apmokėjimo terminą patvirtino ir pati UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK) nagrinėjamoje byloje, ką patvirtina jų ieškinio 5 pastraipa. Taigi Ž. J. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad iki 2023-05-19 prieš ją bus pradėti vekselio priverstinio vykdymo veiksmai. Neatsižvelgdama į DGK vykstantį ginčą, taip pat į tai, kad darbdavys ir darbuotojas buvo suderinę kitą vekselio apmokėjimo terminą, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Notarams pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai tvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tačiau šiuo atveju būtent dėl Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 veiksmų civiliniuose teisiniuose santykiuose atsirado neteisėtas dokumentas – Vykdomasis įrašas, išduotas valstybės pareigūno – notaro. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 (toliau – Tvarka), 3 punkte įtvirtinta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Tvarkos 8 punkto 1 pastraipoje reglamentuota, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Tvarkos 8 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, kad notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos akivaizdu, kad fundamentaliai skiriasi vekselio pateikimo vykdyti pagrindai, kuomet vekselis yra išduodamas kaip vertybinis popierius (abstrakti savarankiška prievolė) ir tuo atveju, kai vekselis yra išduodamas kaip prievolės vykdymo užtikrinimo būdas. Iš Teismo sprendimo matyti, kad Vekselis nebuvo išduotas dėl abstrakčios prievolės, o netesybų atlyginimui užtikrinti (Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 sprendimo 46 punktas). Tai labai svarbi aplinkybė, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) šiame procese siekė suklaidinti teismą ir teigė visiškai priešingai  - trečiojo asmens 2022 m. lapkričio 9 d. atsiliepimo 2 lape nurodyta, kad nelaiko, kad vekselis yra išduotas užtikrinimui. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) būtų veikusi sąžiningai, vekselis nebūtų buvęs pateiktas notaro Vykdomajam įrašui kol nebus išspręstas klausimas dėl pagrindinės prievolės, kurios užtikrinimui jis buvo išduotas, galiojimo. Tokiu atveju nebūtų kilusi ir ši byla ir byloje dalyvaujantys asmenys nebūtų patyrę jokių išlaidų. Būtent skirtingos vekselio išdavimo paskirtys įpareigoja ir notarą pareikalauti iš vekselio turėtojo informacijos apie esamus ginčus dėl prievolės ir įvertinti, ar vekselio turėtojas turi reikalavimo teisę. Jeigu vekselis yra išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė ir prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs, notaras neturi teisės padaryti vykdomąjį įrašą. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą gavęs vekselį vykdyti notaras turi nustatyti vekselio kilmę. Šiuo atveju tai akivaizdžiai nebuvo padaryta. Vertina, vykdomasis įrašas notaro negalėjo būti padarytas, nes: i) ne tik nesuėjo 4 mėnesių terminas nuo Vekselio išdavimo, bet Vekselis turėjo būti apmokėtas tik 2023 m. gegužės 19 d.; ii) vykdomasis įrašas padarytas esant ginčui tiek dėl Vekselio galiojimo, tiek dėl pagrindinės prievolės, kuriai užtikrinti jis išduotas, egzistavimo. Notaras, padarydamas ginčijamą Vykdomąjį įrašą, faktiškai neatliko savo funkcijų, t. y. nepatikrino Vekselio turėtojo reikalavimo teisės egzistavimo ir pradėjo vykdymo veiksmus dėl ginčijamos prievolės, kurios įvykdymo terminas net nebuvo suėjęs. Jeigu Notaras būtų iškėlęs klausimą dėl Vekselio kilmės, jo išrašymo pagrindo bei Vekselio apmokėjimo termino, tai būtų suabejojęs esamais teisiniais pagrindais atlikti Vykdomąjį įrašą. Laiko, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijuodama Vykdomojo įrašo atlikimą bei nuslėpdama nuo Notaro reikšmingą informaciją dėl ginčo DGK bei nesuėjusio Vekselio apmokėjimo termino, veikė nesąžiningai ir būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) aktyvių veiksmų buvo padarytas Vykdomasis įrašas. Atsižvelgiant į tai, kad Teismo sprendimu vekselis buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, taip pat tai, kad Vekselį pripažinus negaliojančiu pats Notaras negali panaikinti Vykdomojo įrašo, o tai gali padaryti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-313/2018), taip pat dėl nesąžiningų Atsakovas 1 bei Atsakovui 2 netinkamai atlikus savo funkcijas, Ž. J. reikalavimas dėl Vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu reiškiamas ieškinio teisenos tvarka tiek Atsakovui 1, tiek ir Atsakovui 2. To paties reikalavimo pripažinti Vykdomąjį įrašą negaliojančiu reiškimas dviem atsakovams (o ne kiekvienam atskirai skirtingo reikalavimo) nepažeidžia norminių teisės aktų, todėl negali būti procesinė kliūtis priimti ieškinį teisme, priešingu atveju, tai reikštų akivaizdų procesinių teisės normų ir teisės į teisminę gynybą pažeidimą ir nepagrįstą ribojimą. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) atliktas vykdomasis įrašas Nr. 9881 dėl pinigų sumos išieškojimo turi būti panaikintas (2 t., b. l. 70-75).

2023-09-22 trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris byloje dalyvauja atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos notarų rūmai nuo 2019-10-01 visų Lietuvos notarų privalomąją profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudę draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, o šioje byloje priimtas sprendimas ateityje gali turėti įtakos draudiko teisėms ir pareigoms,  pateikė atsiliepimą, kuriame teismo prašė spręsti savo nuožiūra dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl (duomenys neskelbtini) Notaro atlikto vykdomojo įrašo Nr. 9881 panaikinimo, tačiau atsižvelgiant į šiame atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją dėl notaro atliktų veiksmų teisėtumo; atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notaro; priteisti ERGO naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad apie tai, jog tik tokiu atveju ir pagrindu ieškovė galėtų prašyti teismo panaikinti vykdomąjį įrašą, ERGO buvo nurodęs savo 2022-11-22 teiktame atsiliepime į ieškinį. Tačiau ieškovė tuo metu šioje civilinėje byloje vekselio neginčijo; jis taip pat nebuvo ginčijamas ir/ar nuginčytas jokioje kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ginčo nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, t. y. Vekselis teismo sprendimu yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, darytina išvada, jog yra atsiradęs naujas pagrindas svarstyti dėl ieškovės reikalavimo dėl Vykdomojo įrašo panaikinimo. Nepaisant to, ERGO ir toliau lieka prie savo 2022-11-22 atsilepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, jog notaras savo pareigas atlikdamas ginčo Vykdomąjį įrašą įgyvendino tinkamai ir kvalifikuotai, veikė tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek buvo pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti, o Vykdomasis įrašas savo turiniu ir forma, o taip pat jo išdavimo procedūra – visiškai atitiko (ir šiuo metu atitinka) visus tuo metu galiojusius teisės aktų ir jų aiškinimo bei taikymo, nustatyto kasacinio teismo praktikoje, reikalavimus. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju nėra (neegzistuoja) jokių kitų savarankiškų Vykdomojo įrašo panaikinimo pagrindų, apart galimo pagrindo, jog Vekselis, kurio Notaras notarine tvarka netvirtino, yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Pateikiami atsiliepimo į patikslintą ieškinį motyvai bei teisiniai argumentai tą tik patvirtina.  Dėl Vekselio pateikimo apmokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-05-19 Ieškovė išdavė atsakovui (duomenys neskelbtini), UAB vekselį, kuriuo Ieškovė besąlygiškai įsipareigojo, atsakovui (duomenys neskelbtini), UAB pateikus vekselio dokumentą, sumokėti 2.078,61 Eur. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kuris mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas, vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. ĮPVĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio davėjas gali nustatyti, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, negali būti pateiktas apmokėti anksčiau davėjo nurodyto termino. Šiuo konkrečiu atveju Ieškovė (vekselio davėja) tokio termino Vekselyje nenustatė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-08-18 dieną atsakovas (duomenys neskelbtini), UAB, vadovaudamasis ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalimi, nepraleidus įstatyme nustatyto vienerių metų termino, pateikė Ieškovei reikalavimą apmokėti Vekselį kartu su vekselio kopija. Pranešimas tinkamai išsiųstas registruota pašto siunta ir faktiškai įteiktas Ieškovei. Ieškovė šių aplinkybių nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu neginčija. Tai reiškia, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), UAB tinkamai atliko Vekselio pateikimo apmokėti veiksmus, todėl tuo pagrindu galėjo būti atliekamas ginčo Vykdomasis įrašas.  Dėl pranešimo apie Vekselio neapmokėjimą. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, jog vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), UAB 2022-08-19, vadovaudamasis ĮPVĮ 47 straipsniu, išsiuntė registruotu paštu su įteikimu Ieškovei pranešimą dėl Vekselio neapmokėjimo. Duomenų, ar minėtas pranešimas Ieškovei buvo įteiktas nėra, tačiau Ieškovė šios aplinkybės byloje neginčija. Svarbu pažymėti, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad net ir šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs, asmuo savo teisių nepraranda. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad vekselio turėtojui net nėra privalomas antrasis (papildomas) pranešimas vekselio davėjui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, t. y. kad „ĮPVĮ 47 straipsnis nurodantis pranešti indosantams ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, skirtas informuoti visus pagal vekselį galimai atsakingus asmenis apie pradėtą išieškojimo procedūrą. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jame nustatytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, jis tik atsako už žalą, padarytą dėl jo kaltės. Vadinasi termino pranešti praleidimas neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas teisines pasekmes, kurios atsiranda, jei nustatytu laiku nėra įvykdomi ĮVPĮ 40 straipsnyje bei 47 straipsnyje nustatyti reikalavimai, yra konstatavęs, kad „vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais, nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos“. Atsižvelgiant į visą tai, kas aukščiau išdėstyta, ERGO daro pagrįstą išvadą, kad notaras nagrinėjamu atveju savo pareigas atliko tinkamai ir kvalifikuotai. Notaras atlikdamas Vykdomąjį įrašą vadovavosi atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB jam pateiktais dokumentais, kurie patvirtino, kad vekselis buvo tinkamai pateiktas ieškovei apmokėti ir pranešta apie šio Vekselio neapmokėjimą. Nurodytoje situacijoje to visiškai pakako tam, kad būtų atliktas (išduotas) ieškovės ginčijamas vykdomasis įrašas. Notaras neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo atsisakyti atlikti ar atidėti prašomo notarinio veiksmo atlikimo. Dėl Vekselio apmokėjimo termino. Ieškovė taip pat nurodo, kad „Vekselis buvo išduotas tuometiniam darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), kaip prievolių vykdymo užtikrinimas dėl Ž. J. paskirtos 2 078,61 Eur dydžio baudos apmokėjimo už tariamą 2022-03-14 susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą. Kartu su Vekseliu Ž. J. darbdavio reikalavimu 2022-05-19 pasirašė Įsipareigojimą apmokėti Vekselį per 4 mėn. (Priedas Nr. 2)”. ERGO nesutinka su šiais Ieškovės argumentais. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2022-05-19 vienašalio įsipareigojimo kopiją, kurioje nurodyta, kad Ieškovė Vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti per 4 mėn. Tačiau šis dokumentas nėra pasirašytas atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB. Be to, atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokio žodinio ar rašytinio susitarimo su Ieškove dėl Vekselio apmokėjimo termino po jo pateikimo, nėra sudaręs.

PVĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Nagrinėjamu atveju Ieškovė išdavė atsakovui (duomenys neskelbtini), UAB Vekselį, kuris yra mokėtinas jį pateikus (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Taigi, vienerių metų mokėjimo terminas, kurį nurodo Ieškovė, reiškia terminą, per kurį trečiasis asmuo galėjo pateikti ginčo Vekselį apmokėjimui, tačiau ne šio vekselio apmokėjimo laiką po jo pateikimo apmokėti. Jeigu šalys iš tiesų būtų susitarusios, jog vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką po jo pateikimo, tai ši sąlyga būtų buvusi nurodyta minėtame Vekselyje. Nagrinėjamu atveju, Vekselyje tokių sąlygų nėra nustatyta, todėl Notaras neturėjo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo atsisakyti ar atidėti Vykdomojo įrašo atlikimo.  Dėl reikalavimo teisės egzistavimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad Notaras nepagrįstai nepareikalavo jokių paaiškinimų, kokiu pagrindu buvo išduotas Vekselis, nes, kaip žinoma, vekselis gali būti ne tik abstrakti prievolė, tačiau ir prievolių užtikrinimo būdas. Ieškovės teigimu, „[...] skirtingos vekselio išdavimo paskirtys įpareigoja notarą atidžiai ir rūpestingai įvertinti ar vekselio turėtojas turi reikalavimo teisę. Jeigu vekselis yra išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė ir prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs, arba ji yra įvykdyta, notaras neturi teisės padaryti vykdomąjį įrašą. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą gavęs vekselį vykdyti notaras turi nustatyti vekselio kilmę. Šiuo atveju tai akivaizdžiai nebuvo padaryta“. ERGO nesutinka su nurodytais Ieškovės argumentais. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – tvarka). Pagal nurodytos Tvarkos 6 ir 8 punktus notaras priimdamas prašymą atlikti vykdomąjį įrašą patikrina, ar: 1) vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; 2) vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; 3) vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas. Patikrinus egzistuojant visas šias aplinkybes bei įsitikinus, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pranešta, kad vekselis neapmokėtas, notaras išduoda vykdomąjį įrašą. Taigi, priešingai nei patikslintame ieškinyje dėsto Ieškovė, nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei nagrinėjamam ginčui aktuali teisminė praktika, nenustato Notarui pareigos prieš atliekant vykdomąjį įrašą tikrinti ir vertinti, ar pagrindinės prievolės įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs, ar ji yra įvykdyta ir pan., jeigu vekselis yra išduotas kaip tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Be to, sunku įsivaizduoti, kaip notarai šias aplinkybes kas kartą prieš atlikdami vykdomuosius įrašus turėtų patikrinti ir nustatyti. Visų pirma, ar vekseliu yra sukurta savarankiška prievolė, ar tai prievolė, kuri skirta kitos prievolės užtikrinimui; antra, jei vekselis yra skirtas kitos prievolės užtikrinimui, tai kokia ta prievolė ir koks jos teisinis statusas. Tol, kol konkretus vekselis nėra pripažintas negaliojančiu ir atitinka visus ĮPVĮ nustatytus reikalavimus, be to, notarui yra pateikiama Tvarkos 6 ir 8 punktuose nurodyta informacija, notaras neturi jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo atsisakyti ar atidėti vykdomojo įrašo atlikimą esant vekselio turėtojo (kreditoriaus) prašymui ir privalo jį atlikti. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), UAB savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vekselis nėra išduotas kaip prievolės, sumokėti dalį Ieškovės dar nesumokėtos baudos, užtikrinimo priemonė, o kaip minėtą prievolę pakeičianti – savarankiška prievolė (įsipareigojimas) dėl konkrečios piniginės sumos sumokėjimo.

Galiausiai, notarui atliekant ginčo vykdomąjį įrašą ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo teisme dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu. Be to, nei tuo metu, nei po to nebuvo jokios kompetentingo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria būtų uždraustas vykdomojo įrašo atlikimas dėl šio konkretaus Vekselio. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo Vykdomojo įrašas yra atliktas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Notaras nagrinėjamu atveju savo pareigas atliko tinkamai ir kvalifikuotai. Notaras atlikdamas Vykdomąjį įrašą vadovavosi atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB jam pateiktais dokumentais, kurie patvirtino, kad Vekselis buvo tinkamai pateiktas Ieškovei apmokėti ir pranešta apie šio Vekselio neapmokėjimą. Nurodytoje situacijoje to visiškai pakako tam, kad būtų atliktas (išduotas) Ieškovės ginčijamas Vykdomasis įrašas. Notaras neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo atsisakyti atlikti ar atidėti prašomo notarinio veiksmo atlikimo. Dėl Ieškovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų. ERGO atkreipia Teismo dėmesį, jog Ieškovė patikslintu ieškiniu savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pareiškusi abiem atsakovams. Kaip jau minėta aukščiau, ERGO su tokiu Ieškovės reikalavimu nesutinka. Pirma, Notaras šioje byloje tik formaliai yra įtrauktas atsakovo procesiniu statusu, kadangi yra pareikštas Ieškovės reikalavimas panaikinti jo atliktą Vykdomąjį įrašą. Notaras jokių neteisėtų veiksmų atliekant Vykdomąjį įrašą nėra atlikęs. Dėl Vykdomojo įrašo panaikinimo gali būti svarstoma tik tuo pagrindu, jog Vekselis yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Notaras Vekselio notarine tvarka netvirtino ir už jo teisėtumą neatsako. Vekselis sudarytas paprasta rašytine forma. Antra, Ieškovė savo patikslinto ieškinio 20 paragrafe pati nurodo, kad „Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) būtų veikusi sąžiningai, Vekselis nebūtų buvęs pateiktas Notaro Vykdomajam įrašui kol nebus išspręstas klausimas dėl pagrindinės prievolės, kurios užtikrinimui jis buvo išduotas, galiojimo. Tokiu atveju nebūtų kilusi ir ši byla ir byloje dalyvaujantys asmenys nebūtų patyrę jokių išlaidų“ [..] Kartu laikome, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijuodama Vykdomojo įrašo atlikimą bei nuslėpdama nuo Notaro reikšmingą informaciją dėl ginčo DGK bei nesuėjusio Vekselio apmokėjimo termino, veikė nesąžiningai ir būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) aktyvių veiksmų buvo padarytas Vykdomasis įrašas“. Aukščiau nurodyti teiginiai patvirtina, kad Ieškovės šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB veiksmų ar neveikimo, todėl ieškinio tenkinimo atveju, visas Ieškovės, o taip pat Notaro bei ERGO, patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti atsakovas (duomenys neskelbtini), UAB (2 t., b. l. 120-125).

2023-09-26 byloje gautas atsakovo 1 atsiliepimas, kuriuo prašo 1) nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu; 2)bylos nutraukimo ar ieškinio tenkinimo atveju, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovo notaro D. G. nepriteisti ieškovės Ž. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti iš ieškovės Ž. J. atsakovo notaro D. G. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal šias išlaidas įrodančius dokumentus, kurie bus pateikti CPK nustatytais terminais ir tvarka. Atsiliepime nurodo, kad notaras neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-21 kreipėsi į atsakovą notarą D. G. su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl ieškovės Ž. J. nesumokėtos 2 078,61 Eur sumos pagal 2022-05-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė notarui D. G. šiuos dokumentus: ieškovės Ž. J. išduotą 2022-05-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2022-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą apmokėti vekselį (pateiktas su pirminiu atsiliepimu į ieškinį kaip priedas Nr. 1); 2022-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo (pateiktas su pirminiu atsiliepimu į ieškinį kaip priedas Nr. 2); 2022-09-19 išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės, iš kurio matyti trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje administruojama ieškovės Ž. J. 2 078,61 Eur skolos suma trečiajam asmeniui (pateiktas su pirminiu atsiliepimu į ieškinį kaip priedas Nr. 4). Notaras D. G. (duomenys neskelbtini) padarė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9881, išieškoti iš ieškovės Ž. J. vekselio turėtojo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai nesumokėtą 2 078,61 Eur vekselio sumą. Atsakovas notaras D. G., atlikdamas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau taip pat – tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: i) ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ii) ar vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku; iii) ar vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir jog notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, susietas su teismų praktikos išaiškinimais, leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) dieną atsakovas notaras D. G. teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881, pagrįstai išdavė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo veiksmais nepažeidė jokių materialiosios ir / ar proceso teisės normų, kadangi: notaras D. G. įsitikino, kad trejų metų senaties terminas vykdomojo įrašo išdavimui, nėra pasibaigęs; notaras D. G. įsitikino, kad vekselį pateikiantis asmuo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teisėtas jo turėtojas; notaras D. G. įsitikino, kad vekselis pateiktas apmokėti tinkamu laiku; notaras D. G. įsitikino, kad ieškovė Ž. J. išdavė vekselį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatymo reikalavimus; notaras D. G. įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiradusi reikalavimo teisė į ieškovę Ž. J., kadangi pasibaigė vekselio apmokėjimo terminas; notaras D. G. įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai pateikė ieškovei Ž. J. 2022-05-19 vekselį apmokėjimui, kaip tai įpareigoja padaryti ĮPVĮ 36 straipsnis; notaras D. G. įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-19 tinkamai informavo ieškovę Ž. J. apie vekselio neapmokėjimą, kaip tai įpareigoja padaryti ĮPVĮ 47 straipsnis. Pažymėjo, kad vykdomojo įrašo išdavimo dieną ieškovės Ž. J. išduotas vekselis buvo galiojantis ir nenuginčytas. Vykdomojo įrašo išdavimo dieną nebuvo jokio pagrindo leidžiančio atsakovui notarui D. G. atsisakyti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881. Atsakovas1 notaras D. G., pagal jam priskirtą kompetenciją ir neviršydamas turimų įgaliojimų, patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir nenustatęs prašymo formos, turinio, dokumentų ir kitų duomenų trūkumų, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881.

Ieškovė Ž. J. nurodo, jog vykdomojo įrašo atlikimo metu vekselis buvo ginčijamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje, kurioje yra nagrinėjamos sujungtos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė Ž. J. nurodo, kad šiuo atveju Notaras neatliko privalomų veiksmų, kuriais būtų užtikrintas vykdymo veiksmų iniciavimo teisėtumas padarant vykdomąjį įrašą. Vis dėlto nei Tvarkos nustatytose taisyklėse, nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nustatyta pareiga notarui prieš atliekant vykdomąjį įrašą patikrinti vekselio turėtojo ir vekselio davėjo darbo bylų, nagrinėjamų darbo ginčo komisijose. Atsakovas notaras D. G. šiame kontekste pažymi, jog atsakovo atliktiems notariniams veiksmams, t. y. vykdomojo įrašo atlikimui, registro Nr. 9881, nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios daryti vykdomąjį įrašą pagal ieškovės išduotą vekselį. Remiantis pateiktų teisinių argumentų visuma, daroma išvada, jog atsakovo notaro D. G. notariniuose veiksmuose, atliekant vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881, nėra jokių teisės normų pažeidimų, atitinkamai nėra ir pagrindo konstatuoti buvus kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus notaro veiksmus. Ieškovės reikalavimas šioje byloje nesukelia teisinių padarinių, todėl byla nutrauktina. Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad 2022-05-19 vekselis yra pripažintas negaliojančiu ab initio, šio vekselio pagrindu atliktas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) vykdomasis įrašas Nr. 9881 taip pat negalioja. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vykdomasis įrašas yra išduotas 2022-05-19 vekselio pagrindu, tai yra, išvestinis dokumentas ir pats savarankiškai, nesant jo išdavimo pagrindo (šiuo atveju – vekselio) egzistuoti negali. Teismai, pripažindami negaliojančiais vekselius, taip pat automatiškai pripažįsta negaliojančiais ir vykdomuosius įrašus, išduotus tų vekselių pagrindu. Pavyzdžiui, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-19-178/2018, kurioje teismas nurodė: „43. Vykdomasis įrašas yra išduotas Vekselio pagrindu. Todėl Vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu ir šio įrašo pagrindu pradėtas vykdymas nutrauktinas, be kita ko, jau vien dėl to, kad Vekselis pripažįstamas negaliojančiu.“ Kitaip tariant, šiuo atveju, pripažinus negaliojančiu ieškovės Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu ab initio, ieškovės teisės yra apgintos ir papildomų teisinių veiksmų imtis nėra reikalinga. Jokie vykdymo veiksmai pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9881 negali būti vykdomi ar pradedami vykdyti ateityje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės Ž. J. ieškinio reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881 nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Šiuo atveju ieškovė Ž. J. nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukurtų notaro D. G. (duomenys neskelbtini) atlikto vykdomojo įrašo Nr. 9881 panaikinimas bei kokio teisinio rezultato ieškovė siekia pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą. Ieškinio patenkinimo atveju, panaikinus (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą, toks teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi pats vykdomojo įrašo pagrindas – vekselis jau yra pripažintas negaliojančiu ab initio. Ir atvirkščiai, teismo sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, toks teismo sprendimas nereikštų, kad (duomenys neskelbtini) vykdomasis įrašas Nr. 9881 tampa teisėtu ir galiojančiu, nepaisant to, kad vykdomojo įrašo pagrindas – vekselis - yra pripažintas negaliojančiu. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės Ž. J. patikslinto ieškinio patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, ši civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo D. G. įsitikinimu, ši civilinė byla pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį turi būti nutraukta, todėl, nutraukus bylą, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 94 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų toliau nagrinėti civilinę bylą ir tenkinti ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, atsakovas notaras D. G. prašo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 93 str. 4 d. nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju, kaip nurodyta aukščiau, atsakovas D. G. pagal jam priskirtą kompetenciją ir neviršydamas turimų įgaliojimų, patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir nenustatęs prašymo formos, turinio, dokumentų ir kitų duomenų trūkumų, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881. Vykdomojo įrašo išdavimo dieną ieškovės Ž. J. išduotas vekselis buvo galiojantis ir nenuginčytas, todėl vykdomojo įrašo išdavimo dieną nebuvo jokio pagrindo leidžiančio atsakovui notarui D. G. atsisakyti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881. Atsižvelgiant į tai, kad notaras D. G. laikėsi teisės aktų nuostatų, jo teisėti veiksmai negali būti laikomi priežastimi, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovo notaro D. G. procesinis elgesys buvo tinkamas, kadangi atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sąžiningai atliko procesines pareigas, visus procesinius dokumentus teikė nustatytais terminais, nėra nustatyta jokių piktnaudžiavimo procesu požymių. Šiuo atveju akivaizdu, kad vykdomojo įrašo, registro Nr. 9881, teisėtumo, taigi ir panaikinimo klausimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas kartu vienoje civilinėje byloje su ieškovės Ž. J. išduoto vekselio teisėtumo ir panaikinimo klausimu. Ieškovė Ž. J. laisvai disponuoja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl turėjo ir galėjo reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo reikšti kartu su reikalavimu pripažinti vekselį negaliojančiu. Tokiu būdu šie du glaudžiai susiję reikalavimai būtų išspręsti vienoje civilinėje byloje ir nebūtų pagrindo dar vienai civilinei bylai, taigi ir papildomoms bylinėjimosi išlaidoms, atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje yra patirtos išimtinai dėl ieškovės procesinio elgesio – ieškovės pasirinkimo vekselio ir vykdomojo įrašo panaikinimo klausimus spręsti atskirose, o ne vienoje civilinėje byloje – bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai. Šiuo atveju atsakovas notaras D. G., tiek šios civilinės bylos nutraukimo atveju, tiek patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, prašo nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo notaro D. G. (2 t., b. l. 126-132).

2023-10-12 byloje gautame  atsakovo 2 pateiktame atsiliepime prašo: nutraukti civilinę bylą pagal Ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu; tuo atveju, jeigu, Teismas manytų, kad nėra pagrindo nutraukti šią bylą CPK 239 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, Ieškovės ieškinį atmesti; netenkinti Ieškovės prašymo priteisti jos naudai dėl perteklinio proceso patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš Ieškovės Ž. J. Atsakovui 2 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal Teismui pateiktus šias išlaidas įrodančius dokumentus. Ieškovė Ž. J. 2022-05-19 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau - Vekselis), kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 2 078,61 Eur Atsakovui 2, vekselio apmokėjimo terminas - jį pateikus. Ieškovė 2022-05-19 taip pat pasirašė vienašalį įsipareigojimą, kurio įsipareigojo Atsakovui 2 apmokėti 2 078,61 Eur ir tam tikslui išrašyti Vekselį, kuris turi būti apmokėtas per keturis mėnesius. Atsakovas 2 reikalavimą apmokėti Vekselį Ieškovei išsiuntė 2022-08-18, o pranešimą dėl Vekselio neapmokėjimo - 2022-08-19. Ieškovė Vekselio neapmokėjo nei 2022-05-19 įsipareigojime nurodytu terminu, nei po Vekselio pateikimo apmokėti, nei po pranešimo apie neapmokėjimą ir nesusisiekė su Atsakovu 2. Ieškovei neapmokėjus pateikto Vekselio Atsakovas 2 2022-09-21 kreipėsi į Notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl Ieškovės Ž. J. nesumokėtos 2 078,61 Eur sumos pagal jos išrašytą Vekselį. Notaras (duomenys neskelbtini) padarė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9881 (toliau - Vykdomasis įrašas), dėl išieškojimo iš Ieškovės Atsakovo 2 naudai nesumokėtą 2 078,61 Eur Vekselio sumą. Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-l345-1012/2023, Ieškovės Ž. J. 2022-05-19 išrašytą Atsakovo 2 naudai Vekselį pripažino negaliojančiu ab initio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.105 straipsnio 1 dalimi, vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipaieigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.)Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Vekselių įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis numato, kad paprastasis vekselis - tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą, o vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui ir pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos (Vekselių įstatymo 36 str. 1 d.). Ieškovė patikslintame ieškinyje neteisingai nurodo, kad išrašytą Vekselį ji galėjo apmokėti per vienerius metus nuo išdavimo dienos, kad Atsakovui 2 kreipiantis pas Notarą prievolės pagal Vekselį įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Pagal Vekselių įstatymo 36 straipsnio 1 dalį vienerių metų terminas yra taikomas ne Vekselio apmokėjimui, o jo pateikimui apmokėti. Taigi, Atsakovas 2 pateikė vekselį apmokėjimui laikantis Vekselio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, o Ieškovė turėjo apmokėti Vekselį jį pateikus, tačiau Ieškovė savo įsipareigojimo neįvykdė. Pažymėjo, kad tarp Atsakovo 2 ir Ieškovės nebuvo nei žodinio, nei rašytinio susitarimo atidėti 2078,61 Eur sumokėjimą 4 (keturiems) mėnesiams. Ieškovė vienašališkai pasirašė 2022-05-19 įsipareigojimą apmokėti Vekselį per keturis mėnesius, bet ir šio įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovas 2, Ieškovei neapmokėjus Vekselio po jo patekimo apmokėti, o taip pat ir praėjus Ieškovės reikalaujamam keturių mėnesių terminui, ir nebendradarbiaujant su Atsakovu 2, kaip numato CK 6.200 straipsnis, turėjo teisę kreiptis pas Notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir tokiu savo veiksmu nepažeidė nei Vekselių įstatymo reikalavimų, nei sąžiningumo principo. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau - Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: i) ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ii) ar vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku; iii) ar vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Atsakovas 2 kreipdamasis į Notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir visus reikalingus dokumentus, įrodančius Vekselių įstatyme nurodytų veiksmų atlikimą laiku ir tinkamai, o Notaras prieš atlikdamas Vykdomąjį įrašą patikrino ir įsitikino, kad: i) Vekselis išduotas pagal įstatymo reikalavimus; ii) trejų metų senaties terminas vykdomojo įrašo išdavimui, numatytas Vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, nėra pasibaigęs; iii) Atsakovas 2 yra teisėtas Vekselio turėtojas; iv) Atsakovui 2 yra atsiradusi reikalavimo teisė į Ieškovę, nes Vekselis pateiktas apmokėti tinkamu terminu ir Ieškovė tinkamu terminu informuota apie Vekselio neapmokėjimą. Nei Atsakovui 2 kreipiantis pas Notarą dėl Vykdomojo įrašo atlikimo, nei jo išdavimo metu Vekselis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažintas negaliojančiu, taigi, jis buvo galiojantis ir nenuginčytas, taip pat nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios daryti Vykdomąjį įrašą pagal Ieškovės išduotą Vekselį. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad atsakovas 2 teisėtai ir pagristai kreipėsi į Notarą dėl Vykdomojo įrašo išdavimo, t. y. Atsakovas 2 savo veiksmais nepažeidė nei materialiosios teisės, nei proceso teisės normų, o Notaras atlikęs visus pagal reguliavimą būtinus veiksmus teisėtai atliko Vykdomąjį įrašą ir jį išdavė Atsakovui 2. Dėl Ieškovės reikalavimų panaikinti Vykdomąjį įrašą nurodė, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvaiką kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesus. I ai reiškia, kad kreiptis į teismą turi teisę asmuo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės j teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Ieškovė Ž. J. patikslintą ieškinį grindžia ta aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 priimtu sprendimu pripažino Vekselį negaliojančiu ab initio, teigia, jog įstatymai nenumato, kad teismui Vekselį pripažinus negaliojančiu, jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas automatiškai netenka galios, todėl, Ieškovės manymu, jis turi būti panaikintas teismine tvarka. Atsakovas 2 nesutinka su Ieškovės teiginiu, kad Ieškovė neturėjo kitokios procesinės galimybės apginti savo pažeistas teises dėl Notaro išduoto Vykdomojo įrašo, kaip tik reikšdama ieškinį šioje byloje. Ieškovė ne tik galėjo, bet ir turėjo reikalavimą dėl Notaro išduoto Vykdomojo įrašo panaikinimo reikšti kartu su reikalavimu pripažinti Vekselį negaliojančiu, kad abu šie tarpusavyje susiję reikalavimai būtų išspręsti vienoje civilinėje byloje. Kita vertus, Lietuvos teismų praktika formuojama taip, kad „vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu ir šio įrašo pagrindu pradėtas vykdymas nutrauktinas, be kita ko, jau vien dėl to, kad vekselis pripažįstamas negaliojančiu“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-19-178/2018). Ieškovės išrašytas Vekselis Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 priimtu sprendimu pripažintas negaliojančiu ab initio, atitinkamai, šio Vekselio pagrindu Notaro atliktas Vykdomasis įrašas negali būti galiojantis, jis  taip pat yra negaliojantis be atskiro teismo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo2 manymu, Ieškovės ieškinio reikalavimo panaikinti Notaro (duomenys neskelbtini) atliktą Vykdomąjį įrašą patenkinimas nesukels jai jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes tokie padariniai jau kilo Vilniaus apygardos teismui pripažinus vekselį negaliojančiu ab initio. Kita vertus, net gi ir tuo atveju, jeigu Teismas sprendimu atmestų Ieškovės ieškinį, toks sprendimas nereikštų, kad (duomenys neskelbtini) Vykdomasis įrašas yra teisėtas ir galiojantis nepaisant to, kad Vekselis, kuris yra vykdomojo įrašo pagrindas, pripažintas negaliojančiu. CPK 293 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą tuo atveju, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasis pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, todėl tai paaiškėjus, kai teisme jau iškelta civilinė byla, ji turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisinius argumentus, byla pagal Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Notaro (duomenys neskelbtini) išduoto Vykdomojo įrašo panaikinimo turėtų būti nutraukta, vadovaujantis CPK straipsnio 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Patikslintame ieškinyje Ieškovė prašo Teismo priteisti 1 360 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios Ieškovei susidarė išimtinai dėl jos pačios pasirinkimo reikšti reikalavimus dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu ir Vykdomojo įrašo panaikinimo atskirose civilinėse bylose. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus reglamentuoja CPK 93 straipsnis, kuris nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas P1'teisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. l d., 2 d.), tačiau teismas gali nukrypti nuo šių taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. (CPK 93 str. 4 d.). CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad: i) Vekselio ir Vykdomojo įrašo panaikinimo klausimai nebuvo sprendžiami vienoje civilinėje byloje Ieškovės pasirinkimu, kuris neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo; ii), jeigu būtų priimtas palankus Ieškovei sprendimas šioje byloje, jis nesukeltų Ieškovei teisinių padarinių; iii) Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje yra patirtos išimtinai dėl Ieškovės pasirinkto procesinio sprendimo ir yra niekaip nesusijęs su Atsakovo veiksmais; iv) Atsakovas 2, kreipdamasis į Notarą dėl Vykdomojo įrašo išdavimo pagal Ieškovės pasirašytą Vekselį, nepažeidė jokių materialiosios ar procesinės teisės normų, o siekė įgyvendinti savo teisę; v) Atsakovas 2 sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl turėtų būti nukrypta nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš Atsakovo 2 jos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į aukščiau šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šios civilinės bylos procesas yra perteklinis, kas reiškia, kad Ieškovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir todėl turi atlyginti Atsakovo 2 patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 150-155).

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Bylos rašytinių duomenų pagrindu  nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) vykdomasis įrašas Nr. 9881 (1 t. b. l. 95) padarytas vekseliui, kurį Ž. J. 2022-05-19 išdavė UAB (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 9, 2 t. 96, 103). Vekselis  buvo išduotas tuometiniam Ž. J. darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), kaip prievolių vykdymo užtikrinimas dėl Ž. J. paskirtos 2 078,61 Eur dydžio baudos apmokėjimo už 2022-03-14 susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą (1 t. b. l. 114). Byloje pateiktas ir Ž. J. 2022-05-19 pasirašytas įsipareigojimas apmokėti vekselį per 4 mėn. (2 t. b. l. 79).  Bylos duomenimis, 2022-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteikė Ž. J. 2022-08-18 reikalavimą apmokėti vekselį (1 t. b. l. 87-89). 2022-08-19 UAB (duomenys neskelbtini) siuntė Ž. J. 2022-08-19 pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo (1 t. b. l. 90-92). Iš 2022-09-19 išrašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemos matyti, kad įmonėje buvo administruojama ieškovės 2 078,61 Eur skola (1 t. b. l. 94). UAB (duomenys neskelbtini) notarui D. G. pateikė 2022-09-21 prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (1 t. b. l. 93). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras D. G. atliko vekselio vykdomąjį įrašą Nr. 9881 (1 t. b. l. 95). 2022-10-10 Ž. J. gavo antstolio raginimą apmokėti vekselį pagal vykdomąjį dokumentą (1 t. b. l. 58-59). 

Bylos duomenimis, 2022-08-16 UAB (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai pateikė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl baudos priteisimo (2 t. b. l. 80-84). 2022-09-13 Ž. J. darbo ginčų komisijai pateikė atsiliepimą ir priešieškinį, kuriame prašė darbo ginčų komisijos pripažinti negaliojančiu darbuotojos Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB (duomenys neskelbtini). Darbo ginčų komisija 2022-10-20 sprendimu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovei Ž. J. dėl baudos už konfidencialumo sutarties pažeidimą priteisimo atmetė ir 2022-10-20 sprendimu atsisakė nagrinėti Ž. J. prašymą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Bylos duomenimis, 2022-11-21 ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl netesybų (baudos) priteisimo, į kurį atsakovė Ž. J. 2022-11-30 pateikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė, tenkino atsakovės Ž. J. priešieškinio reikalavimus. Pripažino negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atliktą 921,39 Eur išskaitą iš atsakovės Ž. J. darbo užmokesčio. Išaiškino, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 2022-10-18 Ž. J. pareiškė ieškinį notarui D. G. reikalaudama panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881 dėl pinigų sumos išieškojimo, kuriame prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: išieškojimo vykdymo procese iš vekselio davėjos Ž. J. sustabdymą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Teismas 2022-10-25 nutartimi ieškovės Ž. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio D. K. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal notaro D. G. (duomenys neskelbtini) d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 9881, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t. b. l. 70 - 75) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. 9881, argumentuodama, jog ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad iki 2023-05-19 prieš ją bus pradėti vekselio priverstinio vykdymo veiksmai. Neatsižvelgdama į DGK vykstantį ginčą, taip pat į tai, kad darbdavys ir darbuotojas buvo suderinę kitą vekselio apmokėjimo terminą, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Būtent dėl atsakovo 1 ir atsakovo 2 veiksmų civiliniuose teisiniuose santykiuose atsirado neteisėtas dokumentas – vykdomasis įrašas, išduotas valstybės pareigūno – notaro. Nurodo, kad vykdomasis įrašas notaro negalėjo būti padarytas, nes ne tik nesuėjo 4 mėnesių terminas nuo vekselio išdavimo, bet vekselis turėjo būti apmokėtas tik 2023-05-19; vykdomasis įrašas padarytas esant ginčui tiek dėl vekselio galiojimo, tiek dėl pagrindinės prievolės, kuriai užtikrinti jis išduotas, egzistavimo. Notaras, padarydamas ginčijamą vykdomąjį įrašą, faktiškai neatliko savo funkcijų, t. y. nepatikrino vekselio turėtojo reikalavimo teisės egzistavimo ir pradėjo vykdymo veiksmus dėl ginčijamos prievolės, kurios įvykdymo terminas net nebuvo suėjęs. Jeigu notaras būtų iškėlęs klausimą dėl vekselio kilmės, jo išrašymo pagrindo bei vekselio apmokėjimo termino, tai būtų suabejojęs esamais teisiniais pagrindais atlikti vykdomąjį įrašą. Laiko, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijuodama vykdomojo įrašo atlikimą bei nuslėpdama nuo notaro reikšmingą informaciją dėl ginčo DGK bei nesuėjusio vekselio apmokėjimo termino, veikė nesąžiningai ir būtent dėl atsakovo 2 aktyvių veiksmų buvo padarytas vykdomasis įrašas. Kadangi teismo sprendimu vekselis buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, taigi, vekselį pripažinus negaliojančiu - pats notaras negali panaikinti vykdomojo įrašo, tai gali padaryti tik teismas. Atsakovas 1 su ieškiniu nesutinka, teigdamas, jog byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi vykdomojo įrašo išdavimo dieną ieškovės Ž. J. išduotas vekselis buvo galiojantis ir nenuginčytas, todėl vykdomojo įrašo išdavimo dieną nebuvo jokio pagrindo leidžiančio atsakovui notarui D. G. atsisakyti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti vykdomąjį įrašą, be to, nurodo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti notaro vykdomąjį įrašą nesukelia materialinių teisinių padarinių (2 t. b. l. 126-132). Atsakovas 2 su ieškiniu nesutinka, taip pat teigdamas jog byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, jei teismas dėl nurodyto pagrindo nesutiktų – prašė ieškovės ieškinį atmesti, nes vykdomojo įrašo išdavimo dieną ieškovės Ž. J. išduotas vekselis buvo galiojantis ir nenuginčytas, todėl vykdomojo įrašo išdavimo dieną nebuvo jokio pagrindo leidžiančio atsakovui 1 atsisakyti atsakovui 2 išduoti vykdomąjį įrašą. Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti notaro vykdomąjį įrašą nesukelia materialinių teisinių padarinių (2 t. b. l. 150-155). Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime teismo prašė spręsti savo nuožiūra dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl (duomenys neskelbtini) notaro atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, tačiau atsižvelgiant į atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją dėl notaro atliktų veiksmų teisėtumo (2 t. b. l. 120-125).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo, kai bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkinti atsakovės Ž. J. priešieškinio reikalavimai ir pripažintas negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti, ar notaras pagrįstai priėmė atsakovo 2 prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 9881.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. <...> Vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Byloje ginčo dėl šių aptartų procedūrinių pažeidimų nėra, tačiau ieškovės teigimu, notaras nesiaiškino dėl vekselio kilmės - jo išrašymo pagrindo bei vekselio apmokėjimo termino, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo atlikti notaro vykdomąjį įrašą. Ieškovė nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijuodama vykdomojo įrašo atlikimą bei nuslėpdama nuo notaro reikšmingą informaciją dėl ginčo DGK bei nesuėjusio vekselio apmokėjimo termino, veikė nesąžiningai ir būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) aktyvių veiksmų buvo padarytas vykdomasis įrašas. Kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimu vekselis buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, o vekselį pripažinus negaliojančiu pats notaras negali panaikinti vykdomojo įrašo, tai gali padaryti tik teismas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintame Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4 punkte reglamentuojami reikalavimai vekselio turėtojo prašyme nurodytos informacijos turiniui, 6 punkte – notaro patikrinimo pareigos, priimant prašymą, apimtis: notaras turi patikrinti, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus ir ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Priėmęs prašymą, notaras pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (8 punktas).

Nustatyta, kad atsakovas 2 notarui pateikė prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo išieškoti iš ieškovės atsakovui 2 nesumokėto vekselio sumą 2 078,61 Eur. Tačiau sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens nuomonėmis, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga notarui tikrinti vekselio kilmę ar aiškintis dėl kitų vekselio apmokėjimo terminų, kai vekselyje nurodyta, kad jis apmokamas jį pateikus. Nors bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę dėl vekselio apmokėjimo termino – 4 mėnesių, kuris buvo nustatytas 2022-05-19 įsipareigojime, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog notaras turėjo aiškintis vekselio kilmę bei galimai kitus vekselio apmokėjimo terminus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir jog notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad notaras išduodamas vykdomąjį įrašą įsitikino, kad trejų metų senaties terminas vykdomojo įrašo išdavimui, nėra pasibaigęs; kad vekselį pateikiantis asmuo, t. y. atsakovas 2 yra teisėtas jo turėtojas; kad vekselis pateiktas apmokėti tinkamu laiku; kad ieškovė išdavė vekselį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatymo reikalavimus; kad atsakovui 2 yra atsiradusi reikalavimo teisė į ieškovę, kadangi pasibaigė vekselio apmokėjimo terminas; kad atsakovas 2 tinkamai pateikė ieškovei 2022-05-19 vekselį apmokėjimui, kaip tai įpareigoja padaryti ĮPVĮ 36 straipsnis; kad atsakovas 2 2022-08-19 tinkamai informavo ieškovę apie vekselio neapmokėjimą, kaip tai įpareigoja padaryti ĮPVĮ 47 straipsnis.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens nurodytu, kad vykdomojo įrašo išdavimo dieną ieškovės išduotas vekselis buvo galiojantis ir nenuginčytas. Vykdomojo įrašo išdavimo dieną, atsakovui 2 neinformavus apie bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus vekselį pripažinti negaliojančiu, nebuvo jokio pagrindo leidžiančio notarui atsisakyti atsakovui 2 išduoti vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881. Atsakovas 1 notaras pagal jam priskirtą kompetenciją ir neviršydamas turimų įgaliojimų, patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir nenustatęs prašymo formos, turinio, dokumentų ir kitų duomenų trūkumų, atliko vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881. Nustatytų aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) dieną atsakovas notaras D. G. teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, registro Nr. 9881, ir išduodamas jį atsakovui 2 savo veiksmais nepažeidė jokių materialiosios ir / ar proceso teisės normų.  

Tačiau pabrėžtina, kad notarams pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai tvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad notarui nebuvo žinoma, jog 2022-08-16 UAB (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai pateikė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl baudos priteisimo (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 80-85), kurioje 2022-09-13 atsakovė Ž. J. darbo ginčų komisijai pateikė atsiliepimą ir priešieškinį, kuriame prašė darbo ginčų komisijos pripažinti negaliojančiu darbuotojos Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB (duomenys neskelbtini); proceso eigoje darbo ginčų komisija 2022-10-20 sprendimu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovei Ž. J. dėl baudos už konfidencialumo sutarties pažeidimą priteisimo atmetė ir 2022-10-20 sprendimu atsisakė nagrinėti Ž. J. prašymą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tuomet 2022-11-21 ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei Ž. J. dėl netesybų (baudos) priteisimo, į kurį atsakovė Ž. J. 2022-11-30 pateikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu; Vilniaus apygardos teismas 2023-08-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu ab initio Ž. J. 2022-05-19 išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad kai 2022-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteikė Ž. J. reikalavimą apmokėti vekselį, o 2022-09-21 pateikė prašymą notarui išduoti vykdomąjį įrašą, kurį (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras D. G. atliko (duomenys neskelbtini), - vekselis buvo ginčijamas Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad sutiktina su notaro atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teisės normos nenustato pareigos notarui prieš atliekant vykdomąjį įrašą patikrinti vekselio turėtojo ir vekselio davėjo darbo bylų, nagrinėjamų darbo ginčų komisijose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Daroma išvada, kad atsakovas 2 - UAB „(duomenys neskelbtini)" siekdamas patenkinti savo ginčijamą reikalavimą ir prašydamas notaro išduoti vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, veikė nesąžiningai. Be to, sutiktina su ieškovės nurodomu argumentu, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, kad teismui vekselį pripažinus negaliojančiu vykdomasis įrašas automatiškai netenka galios, būtent teismo sprendimu vekselį pripažinus negaliojančiu ab initio, pats notaras negali panaikinti vykdomojo įrašo, tai gali padaryti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-313/2018).

Nustačius, kad bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 sprendimu ieškovės 2022-05-19 išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis atsakovui 2 buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, sutiktina su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyta pozicija, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose atsirado valstybės pareigūno notaro vykdomasis įrašas, išduotas pripažinto negaliojančiu ab initio vekselio pagrindu, kurio pagrindu ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas vykdymo procesas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomoji byla Nr. 0179/23/21665 sustabdyta, dėl ko atsakovų nurodyti argumentai, kad vykdomojo įrašo panaikinimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, dėl ko byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, atmetami kaip nepagrįsti. Daroma išvada, kad atsakovas 2 neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimą ĮPVĮ 81 straipsnyje numatyta ne ginčo tvarka – kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl vykdomojo įrašo įvykdymo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismui pripažinus vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, negaliojančiu ab initio, daroma išvada, kad yra pagrindas panaikinti vykdomąjį įrašą, nors jis notaro buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovė turėjo ir galėjo reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo reikšti kartu su reikalavimu pripažinti vekselį negaliojančiu kartu vienoje civilinėje byloje, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui 2 kreipusis į darbo ginčų komisiją su 2022-08-16 ieškiniu dėl baudos priteisimo, ieškovei 2022-08-18 įteiktas atsakovo 2 reikalavimas apmokėti vekselį, 2022-08-19 siųstas pranešimas dėl neapmokėjimo, dėl ko darbo ginčų byloje ieškovė 2022-09-13 darbo ginčų komisijai teikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tuo tarpu nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje, atsakovas 2 2022-09-21 notarui pateikė prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Aptarta ieškovės ir atsakovo 2 veiksmų seka patvirtina atsakovų argumentų, kad ieškovė turėjo ir galėjo reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo reikšti kartu su reikalavimu pripažinti vekselį negaliojančiu kartu nepagrįstumą. Ieškovė Ž. J. laisvai disponuoja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl reikalavimą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo reiškė 2022-10-18 atskiroje byloje, paaiškėjus faktui apie atsakovo 2 kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris buvo išduotas jau vykstant bylos nagrinėjimui darbo ginčų komisijoje, be to, byloje teismas 2022-12-12 nutartimi išsprendė atsakovo 2 pateiktą bylų sujungimo prašymo klausimą vertindamas, jog sujungus Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-7892-985/2022 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-28140-996/2022 nebus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, atnaujinti sustabdytos bylos Nr. e2-7892-985/2022 pagrindo nematė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 1 360 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad  ieškovė pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2023-08-08 sąskaitą - faktūrą Nr. RIDD-1214, kurioje nurodyta už ieškinio, prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, atstovavimą – 1 210 Eur ir jos apmokėjimą patvirtinantį AB SEB banko parvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (apmokėta suma 1 210 Eur) ir AB Luminor banko 2022-10-17 lėšų pervedimo nurodymą Nr. 549‚ kuriuo atliktas mokėjimas už žyminį mokestį 150 Eur.

Atsakovas 1 prašo priteisti iš ieškovės atsakovo 1 notaro naudai bylinėjimosi išlaidas pagal šias išlaidas įrodančius dokumentus, kurie bus pateikti CPK nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas 1 tiek civilinės bylos nutraukimo atveju, tiek patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, prašo nepriteisti iš jo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad byloje gautas atsakovo 1 2023-10-24 prašymas dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Į bylą pateikta 2023-09-26 sąskaita – faktūra serija KM Nr. 2023-138, kurioje už teisines paslaugas nurodyta suma – 1 210 Eur (už atsiliepimą į ieškinį – 600 Eur, už atsiliepimą į patikslintą ieškinį – 400 Eur), pateiktas AB SEB banko 2023-09-26 parvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (apmokėta suma 1 210 Eur).

Atsakovas 2 prašo netenkinti ieškovės prašymo priteisti jos naudai dėl perteklinio proceso patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės atsakovui 2 bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus šias išlaidas įrodančius dokumentus. Nustatyta, kad į bylą pateiktas 2022-11-23 prašymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2 patyrė 500 Eur dydžio išlaidas, ką patvirtina pridedama 2022-11-08 sąskaita už teisines paslaugas serija RKL Nr. 0600, nurodytos suteiktos teisinės paslaugos - už atsiliepimą į ieškinį, suma – 500 Eur bei AB SEB banko 2022-11-11 mokėjimo nurodymo patvirtinimas (apmokėta suma 1 300 Eur).

Trečiasis asmuo prašo priteisti jam visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo 2, nes ieškovės šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovo 2 veiksmų ar neveikimo, todėl ieškinio tenkinimo atveju, visas ieškovės, o taip pat notaro bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti atsakovas 2 - UAB (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad byloje gautas trečiojo asmens 2023-10-10 patikslintas prašymas dėl                1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Į bylą pateikta 2022-12-21 sąskaita – faktūra serija BER Nr. 2009591, kurioje už teisines paslaugas nurodyta suma – 1 143,45 Eur (teisinių paslaugų specifikacijoje nurodyta, kad už teisinės išvados parengimą – 270 Eur, už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 675 Eur), 2023-10-09 sąskaita – faktūra serija BER Nr. 2010295, kurioje už teisines paslaugas – atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, nurodyta 490 Eur suma,  pateiktas AB SEB bankas 2022-12-13 parvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (apmokėta suma 44 460 Eur).

Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog tenkinamas ieškovės ieškinys, nustačius, kad atsakovas 2 kreipėsi į atsakovą 1 - notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nors vekselis buvo ginčijamas darbo inspekcijos komisijoje, dėl ko atsakovas 2 neturėjo teisės patenkinti savo reikalavimą ĮPVĮ 81 straipsnyje numatyta ne ginčo tvarka, o notaro teisėti veiksmai išduodant vykdomąjį įrašą negali būti laikomi priežastimi, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurios nėra tiesiogiai nulemtos dėl notaro veiksmų – atlikto vykdomojo įrašo, kuris buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl ko vertinama, kad šiuo atveju byloje nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), ko pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustačius, kad ieškovės, atsakovo 1 ir trečiojo asmens  bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo 1 nepriteisiamos, ieškovei, atsakovui 1 ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo 2.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 35,09 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovo 2.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismo 2022-10-25 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9881.

Priteisti iš atsakovo 2 -  UAB „(duomenys neskelbtini)“,  juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini), 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo 2 - UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui 1 -(duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo 2 -   UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288.

Priteisti valstybei iš atsakovo 2 - UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                         Ingrida Navickienė