Civilinė byla Nr. 2-88-516/2016
Teismo proceso Nr. 2-55-3-02166-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.11.; 3.3.1.11.; 3.3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas ištirti juridinio asmens veiklą, civilinėje byloje Nr. 2-379-565/2015 pagal ieškovo I. C. pareiškimą ištirti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Einhell Balticum“ ir jos direktoriaus G. B. veiklą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą egzistavimo ir vertinimo apimties klausimai.
Ieškovas I. C. kreipėsi į teismą prašydamas pradėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Einhell Balticum“ (toliau – ir atsakovė, ir UAB ,,Einhell Balticum“) veiklos tyrimą ir nurodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu jis tapo 50 procentų atsakovės akcijų savininku, likusi akcijų dalis priklauso atsakovui G. B.. Ieškovas teigia, kad atsakovės vadovas G. B. veikia netinkamai, dėl to nuolat blogėja įmonės ekonominiai rodikliai, be to, atsakovas G. B. pažeidžia ieškovo teises dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir gauti informaciją apie įmonės veiklą. Netinkamus atsakovo G. B. veiksmus ieškovas grindžia šiomis aplinkybėmis: nors 2008 metų finansinėje atskaitomybėje apskaityti nuostoliai ir neigiamas nuosavas kapitalas, tačiau atsakovui G. B. 2008 m. liepos 30 d. išmokėti 306 000 Lt dividendų; Lenkijos įmonės ,,Einhell Polska“ tiektų prekių kaina 2009 m. vasario 25 d. iš JAV dolerių buvo perskaičiuota į eurus, dėl to patirta 571 078 Lt nuostolių, pasak ieškovo, atsakovas G. B. nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo atliktas atsiskaitymo valiutos keitimas, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė sumokėjo Lenkijos įmonei ,,Einhell Polska“ 561 466 Lt ir 318 266 Lt delspinigių ir palūkanų; atsakovas G. B. nenurodė tikslių priežasčių ir nepateikė jokių dokumentų, kurie padėtų išsiaiškinti neigiamo nuosavo kapitalo susidarymo ir pardavimo pajamų mažėjimo priežastis; nors atsakovės UAB ,,Einhell Balticum“ pardavimo pajamos mažėja, įmonės veiklos sąnaudos nėra mažinamos, taip yra didinami įmonės nuostoliai; atsakovė UAB ,,Einhell Balticum“ suteikė atsakovui G. B. 400 197 Lt paskolą, nors įmonė dirba nuostolingai, be to, atsakovas G. B. atsakovės UAB ,,Einhell Balticum“ lėšomis dengia asmenines išlaidas; atsakovas G. B. siekė išvengti pareigos įtraukti ieškovą į atsakovės UAB ,,Einhell Balticum“ akcininkų sąrašą, nešaukia visuotinių akcininkų susirinkimų arba apie juos neinformuoja akcininko.
Atsakovai UAB ,,Einhell Balticum“ ir G. B. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad 2009 m. buvo nuspręsta atsakovės UAB ,,Einhell Balticum“ neparduotų prekių valiutą, kuria atsiskaitoma su Lenkijos įmone, pakeisti iš JAV dolerių į eurus, nes dėl JAV dolerio kurso svyravimo įmonė patirdavo nuostolių. Pasak atsakovų, dėl valiutų pakeitimo atsakovė UAB ,,Einhell Balticum“ patyrė „popierinius“ nuostolius, tačiau išvengė jų ateityje dėl JAV dolerio kurso svyravimo. Teigia, kad įmonė 2007 m. veikė pelningai, todėl ir buvo nuspręsta išmokėti akcininkui dividendus. Delspinigius Lenkijos įmonei ,,Einhell Polska“ atsakovas mokėjo pagal sudarytą sutartį, nes dėl krizės sumažėjus apyvartai negalėjo atsiskaityti su Lenkijos įmone nustatytais terminais. Taip pat nurodė, kad įmonės neigiamas nuosavas kapitalas susidarė dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos ir pasaulinės ekonomikos krizės, tačiau, pasak atsakovų, nuo 2011 m. įmonė veikia pelningai, uždirbtu pelnu dengiami nuostoliai. Palyginti su 2009 m., 2013 m. įmonės veiklos sąnaudos sumažėjo daugiau nei 25 proc. Pasak atsakovų, bendrovė negali sumažinti veiklos sąnaudų tiek pat, kiek sumažėja pardavimo pajamos, nes kai kurios sąnaudos negali būti sumažintos tokiu pačiu dydžiu (pvz., biuro, sandėlio, remonto, patalpų nuomos išlaidos). Atsakovai taip pat teigia, kad apie už įmonės lėšas įsigytų daiktų naudojimą atsakovo G. B. šeimos poreikiams tenkinti žinojo tuometė akcininkė E. B. ir tam neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovo pareiškimą pradėti atsakovų UAB „Einhell Balticum“ ir G. B. veiklos tyrimą atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Einhell Balticum“ užsiima sodo ir daržo technikos, įrankių pardavimu, atlieka techninę priežiūrą ir remontą. Minėtas prekes atsakovei parduoda Lenkijos įmonė ,,Einhell Polska“, su kuria 2009 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis, pagal kurią nuo 2009 m. vasario 26 d. Lenkijos įmonė įsipareigojo visas sąskaitas išrašyti eurais, o iki 2009 m. vasario 25 d. išrašytose sąskaitose JAV doleriais nurodytas sumas konvertuoti į eurus, todėl atsakovas turėjo sumokėti 709 383,98 Lt daugiau, nei būtų mokėjęs sąskaitų išrašymo dieną.
Teismas konstatavo, kad pagrįsti atsakovų teiginiai, jog įmonė patirdavo nuostolių dėl JAV dolerio kurso kilimo, nes už prekes atsiskaitydavo po tam tikro laiko nuo jų gavimo, toks susitarimas ne itin padidino mokėtiną sumą, palyginti su ta, kuri būtų mokama jo nesudarius.
Teismas, įvertinęs 2008–2014 m. atsakovės finansines ataskaitas, konstatavo, kad neigiamam nuosavam kapitalui (-1 272 527 Lt) ir nuostoliams (-1 074 646 Lt) atsirasti įtakos turėjo ne tik valiutos kurso pokytis, bet ir dėl ekonomikos krizės sumažėjęs pardavimas, Lenkijos įmonei mokamos palūkanos, nuo 2010 m. rugsėjo sumažintas prekinio kredito limitas nuo 1 550 000 Eur iki 890 000 Eur ir tai, kad prekių tiekėjas pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su didžiaisiais prekybos tinklais. Taip pat teismas nustatė, kad nuo 2010 m. įmonės nuostoliai ėmė mažėti, o nuo 2011 m. ji ėmė dirbti pelningai.
Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius, kad mažėjant pajamoms nėra mažinama pardavimo savikaina, nes iš byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 135; t. 2, b. l. 61) nustatė, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. prekių savikaina buvo sumažinta tris kartus. Teismas konstatavo, kad kai kurios įmonės išlaidos (darbo užmokesčio, patalpų nuomos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt.) yra būtinos ir pastovios, nėra pateikta įrodymų, kad įmonė būtų įsigijusi brangaus turto, kuris nėra reikalingas veiklai vykdyti.
Taip pat teismas nustatė, kad G. B. suteikta 400 000 Lt paskola savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamos atsakovų veiklos, nes paskola turi būti grąžinta, ji suteikta 2010 m., t. y. kai įmonės veikla ėmė gerėti, teismas nenustatė, kad paskola turėjo neigiamos įtakos įmonės veiklos rodikliams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dividendai atsakovui G. B. išmokėti paskirsčius 2007 m. gautą 399 806 Lt pelną, ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl to įmonė tapo nemoki.
Teismas pripažino, kad įmonės vardu įsigytos prekės buvo naudojamos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau atsižvelgęs į tai, jog šių prekių vertė nėra didelė (29 311,13 Lt) ir sudaro 0,48 proc. 2008 m. įmonės balanse apskaityto turto, vertino, kad ši aplinkybė neturi įtakos įmonės veiklos rezultatams. Taip pat teismas pažymėjo, kad, prieš įsigydamas įmonės akcijas, ieškovas turėjo pasidomėti jos finansine būkle, veikla.
Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovai neteikia informacijos apie įmonės veiklą, nes iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovai teikia dokumentus įmonės veiklą tikrinančiai UAB ,,Verslo erdvė“.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytais terminais šaukiami akcininkų eiliniai susirinkimai, o neeilinių susirinkimų šaukimas nėra privalomas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pranešimas apie atsakovės UAB „Einhell Balticum“ eilinį akcininkų susirinkimą spaudoje, kai, be atsakovo G. B. ir ieškovo, kitų akcininkų nėra, o atsakovui yra žinomas ieškovo gyvenamosios vietos adresas, nelaikytinas tinkamu, atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tačiau vertino, kad vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
II. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas I. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, tenkinti pareiškimą ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad nuolat blogėjantys įmonės veiklos rodikliai, neaiškūs finansiniai dokumentai yra pagrindas pradėti tokios įmonės veiklos tyrimą.
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad asmeniniams poreikiams tenkinti bendrovės lėšomis pirktos prekės yra nedidelės vertės ir nedaro įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Tokiais veiksmais pažeidžiami ne tik teisės aktai (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys), bet ir kito akcininko interesai.
- Teismas neatsižvelgė į tai, kad, 2008 m. liepos 30 d. bendrovės akcininkui G. B. išmokėjus 306 000 Lt dividendų, pelninga įmonės veikla tapo nuostolinga. Dividendai negalėjo būti mokami (ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tokiais veiksmais pažeistos įmonės bei jos akcininkų teisės.
- Teismas padarė klaidingą išvadą, kad G. B. suteikta 400 197 Lt paskola neturėjo įtakos įmonės veiklos rodikliams. Įmonė veikė nuostolingai, mokėjo tiekėjui palūkanas ir delspinigius, todėl jai nebuvo naudinga skolinti lėšas. Neišsiaiškinus sutarčių turinio, nėra pagrindo teigti, kad paskolos sutartis neturėjo neigiamos įtakos įmonės veiklos rodikliams.
- Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuostoliai patirti ne dėl prievolės valiutos, o dėl skolos valiutos (neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų) pakeitimo, teismui netenkinus prašymo atlikti įmonės veiklos tyrimą nėra aišku, ar susitarimas pakeisti valiutą buvo naudingas įmonei, ar jis nebuvo sudarytas atgaline data.
- Atsakovas G. B. ignoruoja prašymus pateikti dokumentus, susijusius su įmonės valdymu, jos veikla, taip ribojamos ABĮ įtvirtintos akcininko teisės, jų realizavimas gali būti įgyvendintas tik paskyrus įmonės veiklos tyrimą.
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra privaloma šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes neįvertino aplinkybės, kad įmonės nuosavas kapitalas yra gerokai mažesnis nei ½ įstatuose nurodyto kapitalo (ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
- Iš įmonės finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, pajamos kiekvienais metais mažėja, tačiau veiklos sąnaudos nėra mažinamos, nuostolių susidarymo priežastys nėra aiškios. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo skirti įmonės veiklos tyrimą.
Atsakovai G. B. ir UAB „Einhell Balticum“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:
- Nepagrįsti apelianto argumentai, kad neaiškios neigiamo nuosavo kapitalo atsiradimo aplinkybės, pardavimo pajamų sumažėjimas, nes šiems įmonės finansiniams rodikliams įtakos turėjo pasikeitusi pagrindinio tiekėjo politika dėl santykių su didžiaisiais prekybos centrais, pasaulinė ekonomikos krizė, nepalankus valiutos kurso pokytis.
- Nepagrįstai teigiama, kad veiklos sąnaudos sumažėjo nežymiai, nes, palyginti su 2009 m., 2013 m. jos sumažėjo žymiai, t. y. 25 proc. Atsakovė nuo 2011 m. dirba pelningai.
- Neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai nėra šaukiami, nes tam nėra pagrindo, o visi klausimai sprendžiami eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
- Apeliantas nenurodė, kokie neigiami padariniai kilo dėl to, kad jam nebuvo suteikta informacijos apie įmonę, jis niekada nesikreipė dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.
- Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad audito įmonei UAB ,,Verslo erdvė“ neteikiami dokumentai, nes yra priešingai – jie nuolat teikiami. UAB ,,Audito įmonė“ išduotas raštas negali būti vertinamas kaip audito išvada, nes yra nebaigtas, neišanalizuoti visi įmonės dokumentai.
- Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad dividendų išmokėjimas turėjo įtakos įmonės mokumui, nes dividendai išmokėti už 2007 metus, kai įmonė dirbo pelningai. Nepagrįsti ir neįrodyti teiginiai, kad dėl sudarytų paskolos sutarčių įmonė patyrė nuostolių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ieškovo atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą pradėti juridinio asmens UAB ,,Einhell Balticum“ ir jo direktoriaus G. B. veiklos tyrimą. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, išnagrinėjus bylą, nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl ginčo esmės
Įstatymo leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių juridinio asmens veiklai ištirti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus ir tvarką. Juridinio asmens veiklos tyrimas – tai institutas, kurio tikslas yra suteikti akcininkams (dažniausiai – smulkiesiems) ir kitiems įstatyme nurodytiems subjektams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus ir visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).
CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl įmonės veiklos tyrimo. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovas, būdamas atsakovės akcininku, tokią teisę turi. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu išsiaiškinti šios teisės atsiradimo momentą, nes ieškovas juridinio asmens ir jo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą inicijuoja nuo 2008 m., o atsakovai byloje laikosi pozicijos, kad ieškovas I. C. akcininko teises įgijo tik 2014 m. birželio 5 d., įvykdžius teismo sprendimą ir įrašius ieškovą į bendrovės akcininkų sąrašą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2012 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 50 vnt. UAB ,,Einhell Balticum“ paprastųjų vardinių akcijų (t. 1, b. l. 9). Remiantis ABĮ 3 straipsnio 1 dalimi, akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos (to paties straipsnio 2 dalis). Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (ABĮ 40 straipsnio 1 dalis). Ir nors ABĮ 41 straipsnyje nustatyta prievolė nematerialiąsias akcijas fiksuoti įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o ABĮ 411 straipsnyje – prievolė uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą ir duomenis apie akcininkus pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, nė vienoje iš šių normų akcijų suteikiamų teisių atsiradimo momentas nėra siejamas su įrašo apie akcininką įrašymu akcininkų vertybinių popierių sąskaitose ar duomenų pateikimu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Taigi šie veiksmai atlieka ne teisių nustatymo, o išviešinimo funkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad juos privalo atlikti bendrovė per įstatyme nustatytą terminą.
Šiuo atveju duomenys apie akcininkų pasikeitimą ir prašymas įrašyti I. C. į akcininkų sąrašą bendrovei buvo pateikti 2012 m. balandžio 25 d. (kaip konstatavo Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-73-424/2013, prašyme nurodyta data 2012-04-18 ir jame nurodyta tokia pati dovanojimo sutarties sudarymo data vertintina kaip rašymo klaida); jokie draudimai ar apribojimai I. C. disponuoti akcijų suteikiamomis teisėmis nebuvo taikomi, todėl aplinkybė, kad atsakovai nepagrįstai vengė atlikti naujo akcininko registravimo bei išviešinimo funkciją, negali lemti jo, kaip akcininko, teisių ribojimo. Kita vertus, I. C., nebūdamas bendrovės akcininku, negalėjo turėti specifinių akcininko teisių, kylančių iš akcijų turėjimo, todėl laikytina, kad CK 2.124 straipsnyje nurodytą teisę jis įgijo akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dieną, atitinkamai jo, kaip akcininko, teises gali pažeisti tik veiksmai, kurie atlikti jam tapus akcininku, todėl jis gali siekti apginti savo, kaip akcininko, teises tik nuo tų valdymo pažeidimų, kurie atsirado jam jau esant akcininku, t. y. nuo 2012 m. balandžio 25 d. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareiškime nurodytus, jo manymu, netinkamus atsakovų veiksmus, jų atlikimo laiką, konstatuoja, kad šie įmonės ir jos direktoriaus veiksmai: 2008 m. liepos 30 d. išmokėti dividendai, 2009 m. vasario 25 d. atsakovės ir Lenkijos įmonės ,,Einhell Polska“ susitarimas dėl atsiskaitymo valiutos pakeitimo (t. 1, b. l. 171–180), 2008 m. liepos–gruodžio mėn. įmonės lėšomis įsigytos ir asmeniniams poreikiams tenkinti naudotos prekės (t. 2, b. l. 122–131), nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ieškovas neturi teisės jų pagrindu inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes, kaip minėta anksčiau, šie sandoriai, veiksmai ir finansinės operacijos atlikti iki ieškovui tampant įmonės akcininku, todėl negali būti tiriami kaip pažeidžiantys ieškovo, kaip akcininko, teises. Tačiau pažymėtina, kad nors paskolą atsakovui G. B. įmonė taip pat suteikė tuo metu, kai ieškovas dar nebuvo jos akcininku (2010–2012 m.), atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie paskolos grąžinimą, darytina prielaida, kad paskolos gavėjas iki šiol naudojasi įmonės lėšomis, šie veiksmai yra tęstinio pobūdžio ir galbūt pažeidžia naujojo akcininko teises, o tai galėtų būti juridinio asmens veiklos tyrimo objektas.
Dėl nurodytų priežasčių atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas toliau pasisakys ir vertins tik tas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios atsirado po akcijų dovanojimo sutarties sudarymo (2012 m. balandžio 25 d.) arba kurios yra tęstinio pobūdžio.
Dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovai nurodo, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos – neprašė įmonės suteikti informacijos, nenurodė, kokios aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis dėl įmonės veiklos tyrimo, kokiu būdu jos turi būti pašalintos ir kaip pasireiškė ieškovo teisių pažeidimas.
Pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. CK 2.126 straipsnyje reglamentuota privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurios paskirtis yra suteikti galimybę juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) savanoriškai pašalinti nurodytus veiklos trūkumus ir taip išvengti bylos nagrinėjimo teisme. Iš CK 2.126 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad pareiškime, paduotame ikiteismine tvarka, turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Nors įstatyme aiškiai nenurodoma, tačiau iš sisteminio teisės aiškinimo išplaukia, kad tokiame pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kokiu būdu, pareiškėjo nuomone, reikėtų šalinti nurodytus trūkumus tam, kad juridinis asmuo (jo valdymo organai ar jo nariai) realiai galėtų įvykdyti pareikštą reikalavimą. Teisės aktuose imperatyviai nenustatyta, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka paduotas pareiškimas, jame nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo reikalavimai turėtų visiškai sutapti su pareiškime teismui nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytais reikalavimais. Pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, jo esmė yra išvengti bylinėjimosi, pasiekti geranorišką sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai. Pareiškimas, paduodamas teismui, neturi iš esmės išplėsti nurodomų netinkamos veiklos aplinkybių ar reikalauti iš esmės naujų trūkumų šalinimo būdų, nes priešingu atveju tai reikštų naujo ginčo inicijavimą ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą. Tačiau nedideli neatitikimai, reikalavimų detalizavimas, jų išplėtimas, aplinkybių, kuriomis grindžiama netinkama veikla, konkretizavimas nelaikomi kliūtimi teisme inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovo ikiteismine tvarka pateiktas pareiškimas nutraukti netinkamą veiklą, kuria ieškovas įtaria atsakovus, atitiko pirmiau nurodytus kriterijus. 2014 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime dėl netinkamos veiklos nutraukimo nurodytos aplinkybės, susijusios su informacijos bei dokumentų (susirinkimo protokolų, finansinės atskaitomybės) akcininkams neteikimu, akcininkų susirinkimų tvarkos šaukimo pažeidimais, neaiškiomis aplinkybėmis susidariusio neigiamo nuosavo kapitalo, ir nurodyti būdai, kuriais turėtų būti pašalinti minėti pažeidimai (t. 1, b. l. 12–14). Nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismui pateiktas ieškinys. Iš ikiteismine tvarka pateikto pareiškimo atsakovams turėjo būti suvokiama, kokia netinkama veikla jie įtariami ir kokių netinkamos veiklos šalinimo priemonių prašo ieškovas. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta teiginius dėl įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos pažeidimo.
Dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą tirti juridinio asmens veiklą
Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). Įstatyme nėra detalizuojamas sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinys.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; kt.); kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013) ir pan.
Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindų neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Prašyme nurodytų aplinkybių skaičius neturi reikšmės, tačiau teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar jos yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008).
Taigi teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Kaip minėta, vertindamas šias aplinkybes, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismo išvada, ar yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovai veikė netinkamai.
Kaip minėta pirmiau, teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl valdant įmonę priimtų sprendimų ir veiksmų, atliktų iki ieškovui tampant įmonės akcininku.
Iš atsakovų į bylą pateiktų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamųjų raštų už 2010–2014 m. matyti, kad minėtu laikotarpiu įmonė G. B. suteikė 856 859 Lt paskolą (2010 m. – 162 480 Lt, 2011 m. – 162 480 Lt, 2012 m. – 267 700 Lt, 2013 m. – 264 199 Lt; t. 1, b. l. 210, 224, 238, 252). VĮ Registrų centro duomenimis, 2012–2014 m. įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (2012 m. -1 531 909 Lt, 2013 m. -1 468 759 Lt, 2014 m. -1 457 421 Lt; t. 1, b. l. 192–193, 196), nuo 2011 m. įmonė pradėjo gauti pelną (2011 m. – 210 160 Lt, 2012 m. – 19 070 Lt, 2013 m. – 63 150 Lt, 2014 m. – 11 338 Lt; t. 1, b. l. 25, 32, 35, 195). Sutiktina su apeliantu, kad atsakovui nepateikus sutarčių, kuriomis remiantis įmonės vadovui buvo suteikta paskola, negalima nustatyti, ar jos yra atlygintinės, ar ne. Taip pat abejonių dėl įmonės veiklos tinkamumo kelia faktai, kad iš gaunamo pelno nebuvo mažinamas įmonės neigiamas nuosavas kapitalas, o gautos lėšos galbūt neatlygintinai skolinamos įmonės vadovui. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas tirti, ar atsakovas, suteikdamas paskolą vienam iš akcininkų, esant neigiamam nuosavam kapitalui, veikė tinkamai įmonės interesais ir nepažeidė kito akcininko teisių bei interesų.
Sutiktina su apelianto pozicija, kad iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, jog įmonės vadovo vengimas informuoti ir inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą leidžia abejoti įmonės ir jos vadovo veiklos sąžiningumu.
Nors atsakovės UAB ,,Einhell Balticum“ įstatų 6.2 punkte nurodyta, kad bendrovės pranešimai, tarp jų ir pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, turi būti viešai paskelbti dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku nė vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, pažymėtina, kad pagal Įstatų 5.10 punktą visuotinius akcininkų susirinkimus ABĮ nustatyta tvarka šaukia bendrovės vadovas, pranešimus apie jų datą, vietą, laiką ir darbotvarkės projektą ir kitus ABĮ nurodytus duomenis įteikdamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųsdamas registruotais laiškais ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (t. 1, b. l. 40–51). Taigi bendrovės įstatų skirtinguose punktuose nurodyta skirtinga pranešimų apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą įteikimo akcininkams tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinus įmonės Įstatų struktūrą, konkrečiu jų punktu reglamentuojamus klausimus, priėjo prie išvados, kad 6.2 punkte nurodyta bendroji norma, reglamentuojanti visų bendrovės pranešimų pateikimo (informavimo) tvarką (tarp jų ir apie visuotinius akcininkų susirinkimus), tačiau 5.10 punkte nustatyta būtent akcininkų informavimo apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus tvarka vertintina kaip specialioji įstatuose įtvirtinta taisyklė. Esant šių normų kolizijai, taikytina specialioji norma, t. y. apie visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti pranešama arba kiekvienam akcininkui pasirašytinai, arba išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Todėl pripažįstama nepagrįsta atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad pakanka apie visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbti dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ (kaip ir buvo daroma, tariamai informuojant akcininką apie šaukiamus susirinkimus, nors akivaizdu, kad nė į vieną susirinkimą ieškovas neatvyko, buvo šaukiami pakartotiniai akcininkų susirinkimai ir sprendimai, priskiriami visų (abiejų) bendrovės akcininkų kompetencijai, buvo priimami balsuojant tik vienam iš jų). Šiuo aspektu pažymėtina, kad toks susirinkimo sušaukimo būdas yra ne tik neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas įmonei ir, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, bet ir pažeidžiantis vieno iš akcininkų teisę būti informuotam apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą, jame svarstomus klausimus bei dalyvauti valdant įmonę ir priimant sprendimus. Tokie atsakovo vadovo (kuris yra ir antrasis tokį patį kaip ieškovas akcijų skaičių turintis akcininkas) veiksmai teikia pagrindą įtarti, kad taip bandoma pašalinti akcininką iš įmonės valdymo, o kartu sudaro prielaidas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad būtinybės šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą nagrinėjamu atveju nebuvo. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, tiek ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tiek Įstatų 5.16 punkte nurodyta, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas ir tuo atveju, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatų 3.1 punkte nurodytas įmonės įstatinis kapitalas 10 000 Lt, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, 2012 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Įmonės finansiniai rodikliai patvirtina, kad, ieškovui tapus įmonės akcininku, egzistavo sąlygos neeiliniam akcininkų susirinkimui sušaukti, tačiau to nebuvo daroma. Šiais veiksmais atsakovas apriboja akcininko galimybę dalyvauti įmonės veikloje, spręsti jos finansinius sunkumus. Ši aplinkybė taip pat pripažintina kaip dar vienas pagrindas, kuriam esant būtina atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Kaip minėta, ieškovas neprivalo įrodyti tikrai buvus tam tikrus pažeidimus, tačiau privalo pateikti pakankamai duomenų, kurie leistų suabejoti juridinio asmens valdymo organo veiklos tinkamumu. Byloje esant duomenų, kad esant neigiamam įmonės nuosavam kapitalui iš veiklos gautos lėšos paskolintos įmonės vadovui, o ne naudotos įmonės finansinei padėčiai pagerinti, nesant duomenų apie paskolos sutarčių atlygintinumą, netinkamą akcininkų informavimą apie visuotinius akcininkų susirinkimus sukelia pagrįstų abejonių dėl įmonės ir jos valdymo organo veiklos tinkamumo.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, esant abejonių dėl UAB „Einhell Balticum“ ir jos valdymo organo (direktoriaus) veiklos tinkamumo, yra teisinis pagrindas atlikti UAB „Einhell Balticum“ veiklos tyrimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens veiklos tyrimą, tinkamai neįvertino faktinių bylos duomenų, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo pradėti bendrovės veiklos tyrimą nebuvimo ir klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieškovui šioje proceso stadijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Be to, ieškovas, atskirajame skunde prašydamas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
2015 m. spalio 27 d. apeliantas pateikė naują įrodymą – UAB ,,Einhell Balticum“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, kurią prašo pridėti prie bylos medžiagos. Nors šis įrodymas apelianto gautas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, teisėjų kolegija nutaria jo nepriimti ir nagrinėdama atskirąjį skundą jo nevertinti, nes byloje pakanka įrodymų tinkamam atskirajame skunde keliamų teisės klausimų išnagrinėjimui, o naujai pateikta ataskaita esminės įtakos bylos teisiniam rezultatui šioje proceso stadijoje neturi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pradėti juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Einhell Balticum“ (juridinio asmens kodas 300612502) ir jos administracijos vadovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki šios nutarties priėmimo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė