Civilinė byla Nr. e2-63

Civilinė byla Nr. e2-3610-1025/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00199-2018-1

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 2.6.7.; 3.2.6.1; 2.3.5.2.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Gargždai 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovo A. U. įstatyminei atstovei N. K., jo atstovei advokatei Astai Jakštienei,

atsakovams R. U., D. U., jų atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U., atstovaujamo įstatyminės atstovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. U. ir D. U. dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, UAB „Gargždų būstas“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje (toliau – Klaipėdos apskrities VTAS).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas nepilnametis A. U., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos N. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovo R. U. ir atsakovo D. U., sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį; panaikinti atsakovui D. U. 2017-06-29 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NB2-1974 dalyje, kurioje atsakovas D. U. įgijo ½ dalį: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) garažo, esančio P. C. g. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 4) 96/480 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 4 855,99 Eur piniginio indėlio AB Swedbank banke; 6) mažos galios revolverio (duomenys neskelbtini); 7) lengvojo automobilio RENAULT Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8) lengvojo automobilio VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9) lengvojo automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10) lengvojo automobilio priekabos MAZ 8114, valst. (duomenys neskelbtini); 11) motociklo M-105, (duomenys neskelbtini); 12) motociklo TM3-5403, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir atsakovui R. U. priteisti iš atsakovo D. U., 26 916, 50 Eur sumą, iš šios sumos 11 782,48 Eur dydžio sumą paskiriant ieškovo – nepilnamečio vaiko A. U., piniginių reikalavimų, kildinamų iš nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės, patenkinimui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas R. U. yra ieškovo tėvas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-10 sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr.N2-7468-460/2008, priteisė iš atsakovo R. U. 600,00 Lt (176,77 Eur) dydžio išlaikymą sūnui A. U., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-06 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo motinos N. K. ir atsakovo R. U. sudaryta taikos sutartis, kuria išlaikymo dydis sumažintas iki 500,00 Lt (144, 81 Eur). Atsakovas R. U. savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdo netinkamai, vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-04-01 iki 2018-07-13 sudaro 17325,48 Eur. 2017 metų vasarą ieškovo įstatyminė atstovė – motina N. K. sužinojo, kad 2017 metų pradžioje mirė atsakovų R. ir D. U. tėvas P. U.. Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure 2017-06-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiojo turtą buvo išduotas mirusiojo sūnui atsakovui D. U., nes mirusiojo U. P., įpėdinis R. U., padovanojo savo paveldėjimo teises, likusias po tėvo U. P., mirties, paveldėjimo teisių - apdovanotajam - paveldėjimo teisių įgijėjui U. D.. Mano, jog atsakovas R. U. paveldėjimo teises savo broliui - atsakovui D. U. padovanojo turėdamas vienintelį tikslą - išvengti prievolės padengti didžiulį įsiskolinimą už savo sūnaus išlaikymą ir toliau nevykdyti pareigos teikti vaikui išlaikymą. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia nepilnamečio sūnaus A. U. teises ir teisėtus lūkesčius. Dėl atsakovo R. U. tinkamo prievolės nevykdymo ieškovo motina N. K. 2010-05-05 kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų vaikui skyrimo, kuriomis perimama skolininko pareiga teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui. Vaikų išlaikymo fondo išmokėta bendra suma yra 5597,00 Eur. Per visą laikotarpį nuo pareigos teikti išlaikymą atsiradimo momento atsakovas savanoriškai sumokėjo 3725,58 Eur vaiko išlaikymo sumą, iš Vaikų išlaikymo fondo buvo gauta 5597, 00 Eur suma, atsakovo R. U. skola už nepilnamečio vaiko A. U. išlaikymą yra 11 782,48 Eur ir ši skola nuolat auga – kas mėnesį po 220 Eur, nes atsakovas R. U. toliau nemoka vaiko išlaikymo. Atsakovas R. U. dovanojimo sutartimi padovanojo savo broliui – atsakovui D. U. 26 916, 50 Eur (53833,00 Eur/2 = 26916,50 Eur) vertės turtines teises į ½ dalį po tėvo P. U. likusio palikimo. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį, atsakovas R. U. neatlygintinai atsisakė 26916,50 Eur vertės turto, į kurį būtų galima nukreipti 11782,48 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. Atsakovas R. U. jokio kito turto neturi, negauna jokių oficialių pajamų ir nėra galimybės patenkinti ieškovo reikalavimų kitu teisiniu būdu, kaip kad pripažįstant ginčijamą sandori negaliojančiu. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis šiuo atveju sudaryta tarp brolių, todėl nesąžiningumas yra preziumuojamas. Padovanodamas paveldėjimo teises savo broliui - atsakovui D. U., atsakovas R. U. žinojo apie savo prievoles, kurių tinkamai nevykdo, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad paveldėjimo teisių atsisakymas pakenks jo mokumui. Apie atsakovo R. U. nepilnametį vaiką A. U. ir vaikui priteistą išlaikymą bei susidariusią išlaikymo skolą turėtų žinoti ir atsakovo brolis D. U.. Atsakovas R. U. jam privalomų piniginių prievolių nevykdo jau ilgą laiką, taip pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Paskutinį kartą atsakovas R. U. nepilnamečio vaiko A. U. išlaikymą mokėjo 2015 m. kovo mėnesį, sumokėdamas 20 Eur dydžio sumą. Prievolę išlaikyti sūnų visą laiką vykdė ir iki vykdo viena pati ieškovo motina N. K.. Ieškovas neturėjo prievolinių įsipareigojimų atsakovui D. U., kuriam po ginčijamo sandorio sudarymo teko turtinė teisė į visą atsakovo R. U. palikimo dalį. Ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Pripažinus ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu, atsakovui R. U. turi būti grąžintos paveldėjimo teisės į ½ dalį po P. U. likusio 53 833, 00 Eur vertės turto ir tuomet bus atkurtas atsakovo R. U. mokumas ir iš atsakovo galės būti išieškotas priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas. 2017-06-29 atsakovui D. U. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas D. U. paveldėjo visą (ir savo 1/2 dalį, ir atsakovo R. U. 1/2 dalį palikimo), yra neteisėtas ir naikintinas dalyje, kiek tai liečia 1/2 dalį viso paveldėto turto (kurį turėjo paveldėti atsakovas R. U.). Kadangi ginčo dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai nėra įstatyme įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti ir priteisti paveldėto turto 1/2 dalį ieškovo naudai 11537, 00 Eur sumoje. Tikslingiausia restituciją taikyti pinigine išraiška, priteisiant atsakovui R. U. iš atsakovo D. U. 26916,50 Eur sumą, iš šios sumos 11782,48 Eur sumą paskiriant ieškovo A. U. piniginių reikalavimų, kildinamų iš nepilnamečio vaiko A. U. išlaikymo įsiskolinimo, patenkinimui. Mano, kad toks restitucijos taikymo būdas maksimaliai atitiks nepilnamečio vaiko turtinius interesus gauti išlaikymo skolos padengimą, kuri reikalinga nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui (neišdygusių dantų implantavimui ir kt.).

Dublike papildomai nurodė, jog atsakovo pateikti kvitai bei suvestinės dėl išlaikymo mokėjimo nepaneigia antstolės duomenų dėl vaiko išlaikymo skolos bei jos dydžio. Atsakovas nepateikė duomenų, jog padengė išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo dydis neturi reikšmės actio Pauliano instituto taikymui, nes ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę - atsakovas R. U. neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui, todėl yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas R. U. buvo įkalintas nuo 2016-05-16 iki 2017-08-15, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos išlaikymo taip pat nemokėjo.  

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė N. K. paaiškino, jog atsakovas R. U. visiškai nemoka išlaikymo sūnui jau tris metus. Atsakovas uždirba gerai, dirba taksistu. Žino, kad atsakovas turi daug skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Atsakovas R. U., prieš metus laiko buvo atvažiavęs į jos brolio laidotuves ir nurodė, jog po tėvo mirties jam liko turtas, tačiau jis šio turto nepaveldės, nes turi daug skolų, kurias išieško antstoliai, todėl visą turtą pasiims jo brolis D. U., o brolis už tai jam sumokės pinigų. Užklaususi notarą sužinojo, jog visą turtą po atsakovų tėvų mirties paveldėjo D. U.. Kadangi atsakovas nemokėjo sūnui išlaikymo, tai išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, o dabar moka Sodra, kuri perėmė vaikų išlaikymo funkcijas. Anksčiau kreipėsi į prokuratūrą dėl išlaikymo nemokėjimo, tačiau atsakovui atleido, atsakovas metus laiko mokėjo išlaikymą, bet po to vėl nebemokėjo. Atsakovas su broliu Darijumi bendrauja. Darijus žino, jog atsakovas turi sūnų. Atsakovas R. neturi turto, visą turtą paveldėjo jo brolis Darijus, todėl ir prašo taikyti restituciją pinigais. Darijus gali turtą parduoti, dalį pinigų sumokėti Robertui ir dalį sumokėti vaiko išlaikymo skolą. Mano, kad paveldėtas turtas yra likvidus ir jį galima parduoti.

Ieškovo atstovė advokatė A. J. prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo suma auga, nes atsakovas R. U. išlaikymo vaikui nemoka, todėl šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 11982,48 Eur. Yra visos būtinos actio Pauliano ieškiniui pareikšti sąlygos ir atsakovai šių sąlygų neginčija. Panaikinus ginčijamą sandorį, taikytina restitucija pinigais, nes atsakovas R. U. nurodė, jog vaikas išlaikymo negaus, o vaikui išlaikymui lėšos reikalingos šiuo metu, o ne vykdymo proceso metu. Atsakovas D. U. turės lėšų, jo finansinė padėtis gera, be to paveldėtas turtas yra likvidus ir jį atsakovas D. U. galės parduoti, o pardavęs turtą galės sumokėti išlaikymo skolą. Ieškinio suma 26916,50 Eur, ginčo dalyką sudaro vienos antrosios dalies palikimo teisių padovanojimas broliui D. U., todėl ginčo dalyką sudaro 1/2 dalis palikimo, niekas neginčija palikimo priėmimo fakto, o ginčijamas palikimo teisių 1/2 dalies padovanojimo faktas. Taip pat neginčijama, jog atsakovui R. U. teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimą į tą turto dalį, kuri jam priklauso pagal įstatymą.

Atsakovai D. U. ir R. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas pateikė neteisingus skaičiavimus apie atsakovo R. U. mokėtą išlaikymą. Mano, jog nėra sąlygų taikyti actio Pauliana institutą. Ieškovėė reikalavimas yra ginčijamas. R. U. skolos dydis nėra didelis. R. U. niekada nevengė mokėti išlaikymo vaikui. Atsakovai, pateikdami atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog atsakovas D. U. nėra ir nebuvo nei ieškovo nei ieškovo įstatyminės atstovės skolininkas ir jokių prievolių šiems asmenims neturi, dėl to ieškovo reikalavimas, kad D. U. turi sumokėti ieškovui jam priklausantį išlaikymo įsiskolinimą, yra nepagrįstas. Mano, jog ieškovo ieškinio tikslas yra ne actio Pauliana taikymas, bet bandymas pasipelnyti atsakovo D. U. sąskaita. Ieškovo nurodomo paveldėto turto kaina yra nieko nepagrįsta. Ieškovas savo reikalavimą dėl išlaikymo gali nukreipti tik į atsakovui R. U. priklausantį turtą, iš kurio turi būti išskaičiuotos išlaidos, susijusios su palikėjo laidojimu, kapo sutvarkymu ir pan.

Atsakovai triplike papildomai nurodė, jog teismui nusprendus panaikinti dovanojimo sutartį, ieškovas negali gauti daugiau nei yra paveldėto turto. Nesutinka su ieškinyje nurodyto paveldėto turto vertėmis, be to mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Klaipėdos apskrities VPK ir bus sunaikintas, nes nei vienas iš atsakovų neturi leidimo laikyti tokios rūšies ginklo, tėvo P. U. laidotuvėms turėjo išlaidų, remontavo paveldėtą turtą, o tam buvo panaudotos paveldėtos piniginės lėšos. Panaikinus paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovui R. U. turės sugrįžti 1/2 dalis paveldėto turto. Atsakovas D. U. nesutinka mokėti piniginės kompensacijos R. U.. D. U. augina du vaikus, šeimos pajamos nedidelės, todėl objektyviai negalės mokėti kompensacijos, kaip to pageidauja ieškovas.

Atsakovas R. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškovo motina nebuvo susituokęs, kai gimė sūnus, netikėjo, jog tai jo vaikas, todėl atliko DNR tyrimą, kurio rezultatai buvo teigiami. 2009 metais vaiko motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nemokėjimo, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau nenustatė, jog piktybiškai nemoka išlaikymo. Turi dar vieną vaiką 17 metų mergaitę, kuri turi pirmumo teisę gauti išlaikymą. Mergaitei priteistas išlaikymas po 75 Eur, o ieškovui - sūnui Aironui po 150 Eur, be to sūnaus motina dar kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo, teismas padidino iki 220 Eur. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Išlaikymo sūnui nemoka nuo 2015 metų. 2015 metais dirbo oficialiai, taip pat buvo darbo biržoje registruotas, lankė kursus, įgijo vairuotojo kategorijas, tačiau už kursus darbo biržai nesumokėjo. 2016 metai išvažiavo į Norvegiją padirbėti, tačiau buvo įkalintas, kai grįžo iš Norvegijos mirė tėvas. Mano, jog jo didžiausia klaida, kad nuėjo į notarinę ir pasakė notarei, jog po tėvo likusį palikimą padalintų ant dviejų, reikėjo niekur neiti. Tačiau vėliau suprato, jog turto negalės išlaikyti, nes neturi pinigų, visur reikia mokėti mokesčius, todėl ir atsisakė palikimo dalies. Šiuo metu gyvena bute, kuris buvo tėvo ir kurį paveldėjo brolis Darijus. Oficialiai dirbti taksistu negali, nes Sodrai yra įsiskolinęs, todėl dirba neoficialiai įvairius sezoninius darbus. Žino apie savo pareigą mokėti išlaikymą sūnui, tačiau neturi pinigų, todėl ir nemoka. Brolis paveldėjo visus tėvo pinigus ir davė jam pusę, iš tų lėšų pakeitė buto duris, garažo duris, sumokėjo dukrai išlaikymą, o iš likusių gyvena. Automobilį „R. M.“ pardavė, kitos transporto priemonės yra, revolverį pridavė policijai. Dovanojimo sutartį sudarė, nes jam reikalingas butas, kuriame galėtų gyventi, nes ieškovo motina nori viską iš jo atimti. Šiuo metu taip pat nevykdo pareigos mokėti išlaikymą. Broliui D. buvo žinoma apie jo sunkią finansinę padėtį, taip pat iš dalies žinojo ir apie jo turimus įsiskolinimus. Ieškinyje nurodytos nerealios paveldėtos turto kainos. Mano, jog brolis Darijus negali mokėti už jį išlaikymą.

Atsakovas D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su broliu Robertu bendrauja. Broliui grįžus iš Norvegijos, mirė tėvas, brolis R. kalbėjo, jog reikia susitvarkyti palikimą, kuris liko po tėvo mirties. Abu galvojo kaip reiktų susitvarkyti dokumentus, ir nutarė, jog visas turtas liks jam, ir pas notarė sudarė dovanojimo sutartį. Tėvas butą žadėjo palikti jo dukrai, be to tame bute gyveno ir šiuo metu gyvena  brolis. R. savo dalį turto padovanojo, nes neturėjo lėšų tvarkytis dokumentų. Po tėvo mirties likusius pinigus pasidalino per pusę, atsakovas R. pakeitė buto duris, garažo vartus, automobilis „R. M.“ parduotas, kitas turtas yra, bet kur tiksliai nežino, brolis geriau žino. Nežino ar brolis dirbo sandorio sudarymo metu, tačiau žinojo, jog jo finansinė padėtis prasta. Žino, jog brolis turi sūnų. Nesutinka panaikinus sandorį mokėti išlaikymą už brolį. Gyvena santuokoje, augina du vaikus. Neturi pinigų, kad galėtų sumokėti pagal reikalavimą 26000 Eur.

Atsakovų atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog ši byla neteisminga apylinkės teismui, nes pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Ieškovas prašo panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo ir dar priteisti iš atsakovo 26916,50 Eur. Palikimą priėmė abu atsakovai, tai ginčijamo sandorio vertė sudaro apie 52000 Eur, todėl ši byla turi būti perduota apygardos teismui. Panaikinus sandorį atsakovas Darijus netenka 1/2 paveldėto turto, taip pat dar iš jo prašoma priteisti 26916,50 Eur, tačiau kokiu pagrindu atsiranda atsakovui dar prievolė sumokėti pinigus nėra aišku. Kreditorius reikšdamas acio Pauliano ieškinį turi teisę panaikinti ginčijamą sandorį toje dalyje kokia yra skola kreditoriui. Šiuo atveju skola 11782,48 Eur, todėl nepagrįstai reikalaujama 26916,50 Eur. Atsakovas D. U. neturi pareigos mokėti išlaikymą už atsakovą R. U.. Be to D. U. yra santuokoje, todėl jei teismas priims sprendimą, tai bus pažeisti atsakovo sutuoktinės interesai, nes jos neįtraukė trečiuoju asmeniu, o patenkinto reikalavimo išieškojimas  bus nukreiptas į atsakovui D. priklausančias pajamas, kurios yra bendros su jo sutuoktine.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūrą. Nurodė, jog 2017-06-29 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure buvo išduotas mirusiojo U. P. sūnui U. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą mirusiajam priklausiusį turtą. Mirusiojo sūnus U. R. taip pat buvo priėmęs palikimą po tėvo mirties, tačiau 2017-06-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, padovanojo broliui U. D. paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias po tėvo U. P. mirties. Notarinis veiksmas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Notaras nėra įpareigotas atlikti tyrimą ar asmuo perleisdamas paveldėjimo teises nepažeidžia trečiųjų asmenų (nežinomų notarui) interesų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Gargždų būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, Klaipėdos apskrities VTAS laikosi pozicijos, kad R. U. nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką, užtikrinti jo teisę Į normalų augimą ir vystymąsi. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis šiame kontekste taip pat kelia Įtarimų kaip sandoris, kuriuo, galimai, siekiama ir toliau vengti išlaikymo pareigos, todėl būtina apsaugoti nepilnametį A. U. nuo nesąžiningų veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl kai tėvai neturi nuolatinių pajamų, išlaikymas turėtų būti priteisiamas iš kito turto. Šiuo konkrečiu atveju paveldėtas turtas yra reali galimybė viena ar kita forma padengti susikaupusią išlaikymo skolą. VTAS nuomone, ginant geriausius vaiko interesus, šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kad būtų galima užtikrinti A. U. teisę gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Kadangi ieškinyje teigiama, jog atsakovas R. U. neturi jokių pajamų, VTAS nuomone išlaikymo priteisimas, jei ieškovai sutinka, galimas ir priteisiant A. U. tėvo paveldėtą turtą ar jo dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Ieškovas A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (atsakovo) R. U. ir (ieškovo įstatyminės atstovės) N. K. sūnus. 2008-07-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių  priteistas iš atsakovo R. U. išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. U. po 600 Lt (173,77 Eur) mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. K.. 2008-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė mažinti nepilnamečio vaiko išlaikymą iki 500 Lt (144,81 Eur). 2018-07-02 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis buvo pakeistas ir kas mėnesį iš R. U. priteista 220,00 Eur periodinių išmokų nepilnamečio A. U. išlaikymui. Teismo sprendimas neįsiteisėjo, nes atsakovas jį apskundė.

2016-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo motinos N. K. motina A. J. P. pripažinta neveiksnia ir jos globėja bei turto administratore 2018-08-02 paskirta jos dukra N. K.. Iš 2017-12-18 VSDF Klaipėdos skyriaus pažymos matyti N. K. gaunamos nedidelės pajamos iš darbo santykių, nedarbo draudimo išmokas, ligos išmokas (2007 m.–  7256,07 Lt; 2008 m. – 10879,48 Lt; 2009 m. – 6277,99 Lt; 2010 m. – 2891,43 Lt; 2011 m. – 4747,79 Lt; 2012 m. – 3460,97 Lt; 2013 m. – 2533,10 Lt; 2014 m. – 2928,21 Lt; 2015 m. – 1281,19 Eur; 2016-281,76 Eur).Garantinio ir vaikų išlaikymo fondas 2010-06-15 sprendimu Nr. V2-5900 nusprendė nepilnamečiui A. U. nuo 2010-03-03 mokėti po 195 Lt (56 Eur) išmoką iki kai atsiras pagrindai sustabdyti ar nutraukti mokėjimą. Socialinės paramos skyriaus 2017-08-17 pažymoje nurodyta, jog N. K.laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31 gavo socialinę pašalpą vidutiniškai 115 Eur per mėnesį, 15,20 Eur išmoką vaikui, vienkartinę paramą mokinio reikmėm įgyti –57 Eur ir kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanų apmokėjimui vidutiniškai kas mėnesį apie 151 Eur. Pateikta pažyma ir už 2016 metus. VĮ Registrų centro 2017-12-20 duomenimis ieškovei N. K. įregistruota nuosavybė į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)  bei butą, esantį (duomenys neskelbtini).

 2017-09-07 Lietuvos antstolių rūmų duomenimis iš atsakovo R. U. vykdomi išieškojimai pagal 19 vykdomųjų bylų – nuo 2009-05-12 vykdomas išieškojimas dėl nepilnamečio vaiko  išlaikymo išieškotojai N. K., o nuo 2008-09-04 vykdomas išieškojimas dėl nepilnamečio vaiko  išlaikymo išieškotojai A. Š.. 2017-08-22 duomenimis antstolė Lina Pužienė nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-04-01 iki 2017-08-22 nepilnamečiui A. U. sudarė 19440 Eur, iš jų skolininkas R. U. sumokėjo 2990 Eur, liko 16450 Eur (neatskaičius vaikų išlaikymo fondo mokamų sumų). 2017-12-07 antstolės Linos Pužienės pažyma įrodo, jog atsakovas R. U.laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-11-31 jokios periodinės išmokos nėra įmokėjęs. Antstolės 2018-07-13 pažyma patvirtina, jog atsakovo R. U. išlaikymo įsiskolinimas sūnui A. U. 2018-07-13 17325,48 Eur (neatskaičius „Sodros“ mokamų sumų).

Iš teismui pateiktos suvestinės apie atsakovo R. U. sumokėtą išlaikymą N. K. laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2015-03-14, matyti, jog sumokėta bendra suma 2686,73 Eur.  Ieškovo įstatyminė atstovė, taip pat atsakovas R. U. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo 2015 metų išlaikymo sūnui nemoka.

Atsakovas R. U. pateikė dokumentus, t. y. 2014-03-11 medicininę pažymą dėl sveikatos sužalojimų, taip pat duomenis, jog 2016 metais buvo įkalintas Norvegijoje, todėl tuo laikotarpiu neturėjo galimybės mokėti išlaikymo. VĮ Registrų centro duomenimis R. U. nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis R. U. transporto priemonė „M. B.“, valst. Nr. TI3932, areštuota. Atsakovas R. U. teismo posėdžio metu patvirtino, jog oficialiai niekur nedirba. Atsakovas R. U. 2011-01-28 ir 2011-02-04 mokėjo po 57,92 Eur išlaikymui skirtas lėšas savo dukrai A. K.. 2017-07-04 R. U. deklaravo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas D. U. turi du vaikus – Ž. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė I. U. dirba pardavėja –kasininke, o atsakovas D. U. – PVC langų surinkėju. Atsakovų tėvui P. U. 2014-10-29 daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. DNKS-2014-4226-05 pagrindu finansuojama daugiabučio namo renovacija už 4160,44 Eur, šią sumą savininkas turi padengti tinkamai ir laiku sutartyje nurodyta tvarka. D. U. paveldėjus butą, Klaipėdos g. 38-43, Gargždai, už namo renovaciją moka D. U., tai patvirtina UAB „Gargždų būstas“ 2018-07-24  paskolų ir palūkanų žiniaraštis, šiai dienia yra negrąžinta 3901,61 Eur dydžio paskola ir 325,12 Eur atidėtų palūkanų, už administravimo paslaugas nėra įsiskolinimų.

Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras teismui pateikė P. U., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos kopiją, kurios duomenys patvirtina, jog abu atsakovai D. U. ir R. U. 2017-04-03 pareiškimais apie palikimo priėmimą priėmė po tėvo P. U. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); piniginis indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis AB Swedbank banke; lengvasis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio priekaba MAZ 8114, (duomenys neskelbtini). 2017-06-19 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu R. U. neatlygintinai padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias jam po tėvo P. U. mirties, paveldėjimo teisių įgijėjui D. U., o apdovanotasis paveldėjimo teisių įgijėjas D. U. dovanojamas jam visas paveldėjimo teises priėmė.

2017-08-22 Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras pranešė, jog po P. U. mirties (duomenys neskelbtini) į mirusiojo turtą buvo išduotas 2017-06-29 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą D. U., nes kitas mirusiojo P. U. įpėdinis R. U. padovanojo jam savo paveldėjimo teises. 2017-06-29 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. NB2-1974 P. U. įpėdinis D. U. paveldėjo asmeninės nuosavybės teise – butą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);  96/480 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 4 855,99 Eur piniginį indėlį AB Swedbank banke; mažos galios revolverį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį RENAULT Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio priekabą MAZ 8114, (duomenys neskelbtini); motociklą M-105, (duomenys neskelbtini); motociklą TM3-5403, (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė skelbimų portaluose parduodamo panašaus tipo turto, kaip ir paveldėtas turtas, kainas.

Ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, pareiškė ieškinį actio Pauliano pagrindu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovo (ieškovo tėvo) R. U. ir atsakovo (ieškovo dėdės) D. U., sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir panaikinti atsakovui D. U. 2017-06-29 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NB2-1974 dalyje, kurioje atsakovas D. U. įgijo ½ dalį (ieškovo) senelio P. U. turto ir taikyti restituciją – (ieškovo tėvui) atsakovui R. U. priteisiant iš atsakovo D. U., 26916,50 Eur sumą ir iš šios sumos 11782,48 Eur dydžio sumą paskiriant ieškovo – nepilnamečio vaiko A. U., piniginių reikalavimų, kildinamų iš nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės, patenkinimui.

        Teisminio proceso metu, atsakovų atstovui kilo abejonės dėl ieškinio teismingumo, nes pasak jo ieškinio reikalavimo suma viršija 40000,00 Eur sumą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovų atstovo argumentais. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo dydžio būtina nustatyti, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas, pateikdamas ieškinį. Šiuo atveju ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, siekia panaikinti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, kurio pagrindu atsakovas R. U., priėmęs palikimą po tėvo P. U. mirties, visas savo paveldėjimo teises į turtą, likusį jam po tėvo mirties, padovanojo broliui D. U., ko pasekmėje notarė išdavė atsakovui D. U. paveldėjimo teisės liudijimą ne tik į atsakovui D. U. pagal įstatymą priklausančią 1/2 dalį po tėvo likusio turto, bet ir į atsakovo R. U. padovanotą dalį. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas išduotas dviejų juridinių faktų pagrindu: pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir pagal įstatymą. Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys pareikštas, remiantis CK 6.66 straipsniu, ieškovas ginčija sandorį, kurio pagrindu atsakovas R. U., priėmęs palikimą po tėvo mirties, padovanojo broliui atsakovui D. U. savo paveldėjimo teises į jam po tėvo mirties likusią turto dalį. Atsakovui R. U. padovanojus savo paveldėjimo teises ir turtines teises atsakovui D. U., ko pasekmėje  notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į visą po mirties likusį turtą atsakovui D. U.. Viso paveldėto turto vertė pagal notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sudaro 42325,99 Eur. Kaip jau minėta šioje byloje ginčijamas sandoris - dovanojimo sutartis, pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, atsakovas D. U. prarastų teisę ne į visą jo paveldėtą turtą, bet į pusę, nes ieškovas neginčija paveldėjimo teisės liudijimo dalies, kurią pagal įstatymą paveldėjo D. U., taip pat neginčija atsakovų palikimo priėmimo fakto, taip pat ieškovas prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kurią atsakovui D. U. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į atsakovo R. U. padovanotą turtą. Pažymėtina, jog ieškovo prašoma panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalis savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas. Taigi, tenkinus ieškovo ieškinį ir panaikinus dovanojimo sandorį, kurio pagrindu atsakovas R. U. padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtine teises, likusias po tėvo mirties, broliui D. U., atsakovui R. U. grįžtų ½ dalis tėvui priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje ieškinio sumą neviršija keturiasdešimties tūkstančių eurų ir ši byla teisminga apylinkės teismui.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Ieškovo reikalavimo teisės sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimais ieškovui iš R. U. yra priteistas išlaikymas nuo 2008-07-10, išlaikymas priteistas periodinėmis kas mėnesį mokamomis 144,81 Eur dydžio išmokomis iki ieškovo pilnametystės. 2018-07-02 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis buvo pakeistas ir kas mėnesį iš R. U. priteista 220,00 Eur periodinių išmokų nepilnamečio A. U. išlaikymui. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovas sprendimą apskundė.

R. U. išlaikymo tinkamai nemokėjo ir nemoka, tai patvirtina antstolių pažymos bei atsakovo paaiškinimai, jog išlaikymo sūnui nemoka nuo 2015 metų. Antstolės 2018-07-13 pažyma patvirtina, jog atsakovo R. U. išlaikymo įsiskolinimas sūnui A. U. 2018-07-13 17325,48 Eur, atskaičius Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas 5597,00 Eur sumą, išlaikymo įsiskolinimas sudarė 11728,48 Eur. Atsakovas R. U. nėra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimo sūnui. Atsakovas nemokėdamas išlaikymo, tai yra nevykdydamas savo kaip tėvo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį materialiai išlaikyti, pažeidė ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, taip atsirado nepilnamečio vaiko kaip kreditoriaus neabejotina ir galiojanti  reikalavimo teisė į tėvo (skolininko) prievolę (CK 6.66 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013). Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu turėjo ir šiuo metu turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovui.

Atsakovų atsakovas mano, jog į bylą turėjo būti įtraukti visi atsakovo R. U. kreditoriai. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi kreditorių, tačiau teismo vertinimu, šioje byloje įtraukti visus atsakovo R. U. kreditorius nėra jokio pagrindo. Teismas šioje byloje nepasisako dėl atsakovo kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į bylą kaip trečiaisiais asmenimis, teisių ir pareigų, šiuo teismo sprendimu atsakovų nurodytiems kreditoriams nėra nustatomos ar panaikinamos jų teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Šioje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu teismas nepasisako dėl kitų atsakovų kreditorių teisių ar pareigų. Pažymėtina, jog šioje byloje vienas iš atsakovo R. U. kreditorių – ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, actio Pauliano ieškiniu kreipėsi į teismą dėl sandorio, kuris pažeidžia jo teises, panaikinimo. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 1, 4 d.).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Viena CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog sudarydamas ginčijamą 2017-06-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ieškovo tėvas – atsakovas R. U.turėjo išlaikymo įsiskolinimą – 16450 Eur (neatskaičius vaikų išlaikymo fondo mokamų sumų). Atsakovas tuo metu niekur nedirbo, registruotino nekilnojamojo turto, pajamų neturėjo. Atsakovas R. U., padovanojęs paveldėjimo teises į po tėvo mirties likusią jam tėvo turto dalį, geruoju nevykdė prievolės išlaikyti ieškovą – kaip matyti iš antstolės pažymos atsakovas eilę metų vengė mokėti išlaikymą, dalis išlaikymo ieškovui apmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. Šiuo metu atsakovas taip pat nevykdo pareigos išlaikyti sūnų ir visiškai neteikia jokio išlaikymo, atsakovas jokio turto į kurį būtų galima nukreipti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą neturi, atsakovas oficialiai niekur nedirba. Tai, jog atsakovo padėtis yra sunki ir jis nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų – mokėti vaikui išlaikymą, teismo posėdžio metu tvirtino tiek pats atsakovas R. U., tiek jo brolis D. U..

Atsižvelgiant byloje nustatytus duomenis apie R. U.pareigos mokėti išlaikymą ieškovui vykdymą, į atsakovo pateiktą suvestinę apie išlaikymo mokėjimą, darytina išvada, kad atsakovas R. U.išlaikymą ieškovui mokėjo nereguliariai, ilgainiui susidarė didžiulis išlaikymo įsiskolinimas, kaip minėta, dalis išlaikymo apmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. Šiuo metu atsakovas ir toliau nevykdo savo pareigos mokėti išlaikymą sūnui. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama 2017-06-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad R. U.neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio ir kito turto, į kurį, vykdant teismo sprendimą, galėtų būti nukreiptas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimą iš kito jam priklausančio turto. Atsakovas turtą perleido neatlygintinai, jokių pajamų negavo. Atsakovas R. U. būdamas iš esmės nemokus ir neatlygintinai perleisdamas paveldėjimo teises į po tėvo mirties likusią turto dalį, į kurią galėjo būti nukreipiamas ieškovo išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą, pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teisę į išlaikymą.  

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Byloje nustatyta, jog prieš sudarydamas ginčijamą 2017-06-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas turėjo išlaikymo įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kai visas galimas paveldėti turtas dovanojamas skolininko broliui, buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Akivaizdu, jog atsakovas žinodamas apie vykdomą priverstinį išlaikymo išieškojimą, apie įsiskolinimą sūnui, sudarydamas sandorį neveikė savo vaiko interesais. Atsakovas, blogindamas savo turtinę padėtį, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Dėl sudaryto sandorio atsakovas sumažino savo turto dalį, dėl šio sandorio neturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu ir vykdyti išlaikymo prievolės.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusių acio Pauliana ieškiniu ginčijamą neatlygintinį sandorį, (ne)nesąžiningumo

Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. 

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Byloje nustatyta, jog 2017-06-19 paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp brolių, tai yra abiejų atsakovų R. U. ir D. U.. Apie tai, jog brolis R. U. turi nepilnametį vaiką, jog jo finansinė padėtis sunki, neturi darbo, turi skolinių įsipareigojimų, atsakovas D. U. žinojo ir teismo posėdžio metu pripažino. Abu broliai, manė, jog sudarydami paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį, išsaugos po tėvų mirties paliktą turtą. Taigi, nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį tarp brolių, nepaneigta. 

 Atsakovas R. U., sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, žinojo apie savo tęstinę prievolę (išlaikymo mokėjimą) ieškovui, šios prievolės tinkamai niekada  nevykdė, žinojo apie išlaikymo įsiskolinimą, taip pat žinojo, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui bei suprato, jog gali būti nukreiptas išieškojimas į jo paveldėtą turtą. Teismas sprendžia, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o sudarydamas ginčijamą turto perleidimo sandorį pažeidė ieškovo, kaip kreditorės teises. Bylos nagrinėjimo metu skolininkas nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė, kad turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieškovo reikalavimui patenkinti. Priešingi byloje yra duomenys, jog atsakovui užvesta net 11 vykdomųjų bylų, atsakovas jokio turto neturi, pajamų negauna ir teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino, jog atsakovas neturi lėšų ir jo turtinė padėtis sunki. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį buvo nesąžiningas ir tokiu sandoriu pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises.

 Dėl sutarties su R. U.sudariusio atsakovo D. U.(ne)sąžiningumo, nurodytina, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. U. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kita vertus atsakovas D. U. patvirtino, jog žinojo, jog jo brolio finansinė padėtis yra sunki, turi įsiskolinimų ir skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į po tėvo mirties likusį turtą, todėl siekdami išsaugoti turtą ir sudarė ginčijamą sandorį. Teismo vertinimu toks atsakovų elgesys negali būti laikomas sąžiningu,  t. y. atsakovo sūnaus A. U. atžvilgiu.

Dėl senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju

Viena Actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/20011).

Byloje actio Pauliana  pagrindu ginčijama 2017-06-19 sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir 2017-06-29 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kurių pagrindu ieškovo dėdė D. U.įgijo nuosavybės teises į ½ dalis turto. Byloje nustatyta, kad ieškovo įstatyminė atstovė (motina) N. K. 2017-08-21 kreipėsi į notarę ir sužinojo apie atsakovų sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir tai, jog ieškovo senelio P. U. palikimas atiteko atsakovui D. U.. Atsakovui R. U. perleidus paveldėjimo teises ir taip sumažinus savo nemokumą, pasak ieškovo įstatyminės atstovės (motinos) N. K. buvo akivaizdus R. U. siekis išvengti išlaikymo įsiskolinimo padengimo, todėl ji kreipėsi 2018-02-09 į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus ieškiniu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado nuo 2017-08-22 notarės rašto gavimo, taigi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (ieškovas – nepilnametis vaikas kaip kreditorius turi reikalavimo teisę į tėvo (skolininko) prievolę – išlaikymo įsiskolinimą; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis sudaryta tikslu sumažinti atsakovo R. U. mokumą, taip išvengiant išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto, nemokant išlaikymo pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (ieškinys pareikštas laiku); 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (atsakovas R. U. žinodamas apie savo prievolę turėjo palikimą priimti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau jis pasielgė priešingai, jam po tėvo mirties likusią turto dalį padovanojo savo broliui; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (atsakovas R. U. kaip nepilnamečio tėvas nemokėdamas išlaikymo ir perleisdamas paveldėjimo teises, žinojo ir suprato, jog ir toliau nevykdys pareigos mokėti išlaikymą, taip pažeis nepilnamečio interesus; 6) trečiasis asmuo, sudarė su skolininku neatlygintiną sandorį ir nesąžiningumas preziumuojamas.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, sandoriui actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu, visas egzistavimo sąlygas, todėl atsakovų sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (2017-06-19), taip pat panaikintinas atsakovui D. U. 2017-06-29 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NB2-1974 dalis, kurioje atsakovas D. U. įgijo ½ dalį po tėvo mirties likusio turto (CK 6.66 str. 1 d., CPK 178, 185 str.). Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija.

Dėl restitucijos taikymo būdo

Ieškovas ieškiniu prašo, pripažinus ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu, atsakovui R. U. grąžinti paveldėjimo teises į ½ dalį po tėvo mirties P. U. likusio 53833,00 Eur vertės turto, ko paskemėje bus atkurtas atsakovo R. U. mokumas ir iš atsakovo galės būti išieškotas priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi ginčo dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai nėra įstatyme įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti ir priteisti paveldėto turto 1/2 dalį ieškovo naudai 11537,00 Eur sumoje, tačiau mano, jog tikslingiausia restituciją taikyti pinigine išraiška, priteisiant atsakovui R. U. iš atsakovo D. U. 26916,50 Eur sumą, iš šios sumos 11782,48 Eur sumą paskiriant ieškovo A. U. piniginių reikalavimų, kildinamų iš nepilnamečio vaiko A. U. išlaikymo įsiskolinimo, patenkinimui. Atsakovai nesutinka su ieškovo siūlomu restitucijos taikymo būdu. 

Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes), kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sandorį pripažinus negaliojančiu taikytina restitucija. Ir perleistas turtas grąžinamas buvusiam jo savininkui. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.145, 6.146 str.). Restitucijos taikymas ir jos parinkimas yra teismo prerogatyva, ieškovo prašymas teismo neriboja, tačiau tai nedraudžia ieškovui pareikšti savo nuomonės dėl restitucijos būdo. Restitucijos taisykles numato CK 6.145 str. - 6.153 str., 6.222 str., taip pat restitucijos ypatumus actio Pauliana atveju nustato CK 6.66 str. 4 d., pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį.

Teismas pažymi, jog paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi įpėdinis neatlygintinai perleidžia savo teises į palikimą, todėl tam, kad įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimą, reikia, jog šios teisės jam priklausytų. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. U. 2017-04-03 pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė po tėvo P. U. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė pareiškime nurodytas turtas. Ginčo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi atsakovas R. U.patvirtino, kad palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarei Neringai Bartkuvienei, ir neatlygintinai perleido paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises atsakovui D. U.. Palikimo turiniu, kaip nuosavybės teisių objektu, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju, atsakovui R. U. perleidus savo paveldėjimo teises į turtą broliui D. U., išduotas D. U. 2017-06-29 paveldėjimo teisės liudijimas į visą po tėvo mirties likusį turtą.

Byloje ginčijama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis neatlygintinė, todėl nėra CK 1.80 straipsnio 4 dalyje, 4.96 straipsnio 1 - 3 dalyse įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti. Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikoma restitucija ir šalys grąžinamos į pradinę padėtį. Atsakovo D. U. sutuoktinė sandorio sudaryme nedalyvavo ir ji nėra ginčijamo sandorio šalis, sandorio pagrindu atsakovas D. U. asmeninės nuosavybės teise įgijo dalį turto po tėvo mirties ir šiuo atveju D. U. sutuoktinė neturi jokių teisių į asmeninės nuosavybės teise paveldėtą turtą. Teismas šioje byloje nepasisako dėl atsakovo D. U. sutuoktinės, kuri nebuvo įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo, teisių ir pareigų, šiuo teismo sprendimu atsakovo nurodytam asmeniui nėra nustatomos ar panaikinamos jo teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jos teisinė padėtis. Šioje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu teismas nepasisako dėl atsakovo sutuoktinės teisių ar pareigų.

Byloje šalys ginčijosi dėl paveldėto turto masės, vertės, ieškovas vertes nurodė remdamasis interneto svetainės skelbiamais skelbimais, atsakovai nepateikė duomenų, kokia yra paveldėto turto vertė, o rėmėsi notarės nurodytomis vertėmis paveldėjimo teisės liudijime. Taip pat atsakovai teigė, jog nebėra viso paveldėto turto, nes mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Klaipėdos apskrities VPK, pinigus pasidalino, iš paveldėtų lėšų suremontavo paveldėtą turtą, automobilis „R. M.“ parduotas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Šiame kontekste pažymėtina, jog visas atsakovo D. U. paveldėtas turtas 2018-02-12 nutartimi buvo areštuotas, taip pat padarytas įrašas viešuose registruose, uždraudžiant atsakovui perleisti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, ginklas saugomas Klaipėdos apskrities VPK policijos komisariato ginklų saugykloje, o tai įrodo, jog atsakovai negalėjo turto perleisti. Teismo vertinimu šiuo atveju atsakovui priklausančio paveldėto turto vertė nėra aiški, konkrečių duomenų apie realią šių daiktų vertę nėra, duomenų, jog turtas būtų perleistas, išeikvotas ir nebūtų įmanoma jo grąžinti nėra, atsakovas D. U. nurodė, jog jis neturi lėšų sumokėti už jam atsakovo R. U. perleistą turtą, todėl teismas apsaugant nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, jog geriausiai atitiktų vaiko interesus restitucijos būdas taikomas natūra, o ne pinigais, juolab, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimas vis didėja, todėl grąžinus atsakovui R. U. nuosavybės teisę į jo priimtą paveldėtą turtą, ieškovas galės nukreipti išieškojimą tiek, kad būtų padengta atsakovo įsiskolinimas ieškovui bei vykdomas teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo (CK 6.66 str. 4 d.).

Tenkinant ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, darytina išvada, jog paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises grįžta atsakovui R. U., kuris 2017-04-03 yra priėmęs palikimą (CK 5.50 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2008). Įvertinus tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.).  Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės. Tik vaikams sulaukus pilnametystės pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tėvų pareiga išlaikyti vaikus (CK 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 3 d.). Tačiau net ir vaikams sulaukus pilnametystės, savaime dėl šio fakto neišnyksta prievolės, atsiradusios dėl netinkamo abiejų ar vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Tai reiškia, jog atsakovas R. U. privalo padengti išlaikymo įsiskolinimą, taip, kad nenukentėtų nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, jog priėmus palikimą pareiškimu, atsakovo prašymu turėtų būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į jo paveldimą turtą, tačiau atsakovui elgiantis nesąžiningai, tai yra nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, nes atsakovas gali vengti įsiregistruoti nuosavybę į jam grąžintą paveldėto turto dalį ir taip pasunkinti išieškojimą.  

Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007).

Teisminio proceso metu, atsakovas pareiškė, jog būtų išvengęs išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, jeigu išvis nebūtų kreipęsis į notarą priimti palikimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos atsakovo pareiškimus, į vaiko interesus, ir į tai, jog nepažeis atsakovo D. U. interesų, daro išvadą, jog panaikinus paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl pusės atsakovo paveldimo turto, yra būtinybė pripažinti atsakovo R. U. nuosavybę į pusę jo tėvo P. U. paliktą palikimą, į kurį ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą tiek, kad būtų padengtas atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-06 nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (CK 6.66 str. 4 d.).

Įvertinus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažintinas negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovo R. U. ir atsakovo D. U., sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis; panaikintinas atsakovui D. U. 2017-06-29 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NB2-1974 dalis ir taikytina restitucija -  grąžintinos atsakovui R. U. paveldėjimo teisės į ½ dalį po tėvo P. U. mirties paliktą turtą ir pripažintina atsakovo R. U. nuosavybė į ½ dalį į jo tėvo P. U. paliktą palikimą, į kurį ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą tiek, kad būtų padengtas atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-06 nutarties pagrindu išduotą vykdomąją raštą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-12 nutartimi buvo atidėtas 544,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį paduotą elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas sumokėjo 400,00 Eur. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, advokato pagalbos išlaidų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Iš kiekvieno atsakovo taip pat priteista po 272,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, kuris buvo ieškovui atidėtas 2018-02-12 nutartimi iki bus priimtas teismo sprendimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018-02-12 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui D. U. (CPK 150 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (2017-06-19) tarp atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį.

Panaikinti atsakovui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-06-29 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NB2-1974 dalyje, kurioje atsakovas D. U. įgijo ½ dalį: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją - grąžinti atsakovui R. U. paveldėjimo teises į ½ dalį po tėvo P. U. mirties paliktą turtą ir pripažinti atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį turto – 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto paveldėjimo būdu po tėvo P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, į kurį ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą.

Iš atsakovo D. U. priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo, nepilnamečio  įstatyminei atstovei, N. K..

 Iš atsakovo R. U. priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo, nepilnamečio  įstatyminei atstovei, N. K..

Iš atsakovo D. U. priteisti 272,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Iš atsakovo R. U. priteisti 272,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui D. U..

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                                        Asta Matulevičienė