Nr. 1S-2001-579/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02363-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 3- iojoje valdyboje (toliau-Komisijos) 2013-10-22 nutarimą Nr. 95-496 dėl nuteistojo J. B. lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-05-25 Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. (2 veikos), 259 str. 1 d. (dvi veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Anksčiau teistas vieną kartą bauda.  

Bausmės pabaiga – 2015-09-20.

2013 m. spalio 22 d. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė atsiliepime teismui Komisijos nutarimui pritarė. 

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nutarimas priimtas pakankamai neįvertinus  veikų pavojingumo, elgesio bausmės atlikimo metu, likusios bausmės dydžio.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Teigia, jog Komisijos nutarime tinkamai įvertintos visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo. Pažymi, jog visi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismo motyvai pagrįsti prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais, tuo pažeidžiant teisingumo ir  proporcingumo principus. Teismas nepagrįstai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertino veikų pavojingumą taip šiurkščiai pažeisdamas nacionalinius teisės aktus, LR Konstituciją bei žmogaus teises. Nei nusikaltimo sunkumas, nei likusi bausmės dalis neįtraukta į BVK 158 str., reglamentuojantį sąlygas, kada negali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl tai negali būti kliūtis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Toks išplėstinis teisės aktų aiškinimas prieštarauja lygtinio paleidimo vienam iš principų, jog lygtinis paleidimas netikslingas kai neatliktoji bausmės dalis yra pakankamai maža. Nuteistajam skirtos nuobaudos nebegaliojančios, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, todėl nutarties argumentas dėl skirtų nuobaudų taip pat nepagrįstas. Teismo argumentas, jog lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra tampa niekiniu, žinant, jog efektyvi resocializacija neįmanoma be tam tikrų sąlygų, tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių sėkmingus jos taikymo rezultatus, todėl svarbu užtikrinti efektyvų šių priemonių veikimą. Be to, sprendžiant dėl lyginio paleidimo taip pat turėtų būti vadovaujamasi  principu, jog laisvės atėmimo bausmės taikymas turi būt kaip kraštutinė priemonė. Komisijos tinkamai įvertinos aplinkybės tokio neišvengiamumo nepatvirtina.

Nuteistojo J. B. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. 

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais. Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytų veikų pavojingumą, likusios bausmės dydį ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl J. B. lygtinio paleidimo. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra tiek formalusis, tiek ir materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

J. B. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš bylos duomenų matyti, jog Komisija dar 2013-04-25 buvo nutarusi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakius tvirtinti šį komisijos nutarimą, buvo nustatytos socialinės reabilitacijos bei nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijos, kurias Komisijos posėdžio dienai nuteistasis taip pat buvo įvykdęs (laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose). Tad, nuteistasis atitinka formalųjį BVK 157 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, jog yra ir materialusis pagrindas J. B. taikyti lygtinį paleidimą. J. B. nors ir nuteistas už kelių tyčinių pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau atliktos bausmės dalis bei jo elgesys pataisos įstaigoje leidžia pagrįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio ir nenusikalstamo elgesio laisvėje.

J. B. atlikęs didesnę dalį bausmės  iš skirtosios 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Komisijos posėdžio dienai neatliktoji bausmės dalis buvo 1 metai 11 mėnesių ir 3 dienos, o šiuo metu nuteistajam faktiškai likusi bausmės dalis yra dar mažesnė. Nors nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, tačiau jis keitėsi į gerąją pusę, jo elgesyje ryškūs teigiami pokyčiai. Būtent šios aplinkybės kartu vertinant su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu  ir leidžia pagrįstai manyti, jog atliktoji bausmė nuteistąjį paveikė pakankamai, kad būtų galima tikėtis jo teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje. Nuteistais tris kartus pažeidė vidaus  tvarkos taisykles, skirtos nuobaudos, tačiau nuobaudos skirtos dar būnant tardymo izoliatoriuje, pataisos namuose nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Be to, nuobaudos seniai nebegalioja. Po paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo daugiau nei 1 metai 6 mėn. Jau po nuobaudų skyrimo J. B. tris kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Paskutinį kartą vos prieš tris mėnesius. Pataisos namuose nuteistasis išreiškė norą dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau nebuvo įdarbintas dėl sveikatos problemų. Mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją, baigė anglų kalbos kursus. Savanoriškai dalyvauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizuojamame projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“, psichologo grupiniuose „Savęs pažinimo“ užsiėmimuose. Laisvėje planuoja grįžti dirbti į tą pačią įmonę, kurioje dirbo iki nusikaltimo – UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, jog pataisos įstaigos administracija, kuri nuolat betarpiškai bendrauja su nuteistuoju, J. B. iš esmės charakterizuoja teigiamai. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, asmenybė remiasi įprastomis vertybėmis, ramaus būdo, su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais nebendrauja. Nuteistųjų  tarpe egzistuojančios kriminalinės subkultūros apraiškų nepastebėta. Taip pat pastebėtina ir tai, jog nusikaltimai buvo susiję su nuteistojo žalingu įpročiu – piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau šiuo metu nuteistojo požiūris į narkotines medžiagas neigiamas. Tai leidžia tikėtis, jog laisvėje nebus paskatos daryti nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nenustatyta kriminogeninių veiksnių, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas – 18 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais ir ruošiasi grįžti gyventi pas tėvus. Teigia supratęs savo kaltę dėl nusikalstamų veikų ir jų pasekmes visuomenei. Taip pat įvertintina ir tai, jog prokuroras Komisijos nutarimui pritarė. Komisijos nariai vienbalsiai pasisakė už nuteitojo lygtinį paleidimą. 

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys po veikos padarymo, teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, iniciatyva dirbti, žalingų įpročių atsisakymas (nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai), tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, kriminogeninių veiksnių nenustatyta, savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, iniciatyva dirbti, kaltės suvokimas leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl J. B. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir skiriant Komisijos pasiūlytas priemones jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3 – iojoje valdyboje 2013 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 95-496 dėl J. B. lygtinio paleidimo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., BVK 157 str. 2 d. 1 p., BK 75 str.,

n u t a r  i a :

Nuteistojo J. B. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3 - iojoje valdyboje 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 95-496 dėl nuteistojo J. B. lygtinio paleidimo.

J. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus jam 1 metų 9 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

• nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
• neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.30 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu;
• neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
• pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                                        Ramūnas Antanavičius

                                                                      Gytis Večerskas